Byla 2S-102-603/2012
Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo 43-osios laikinos metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai Z. P. ir UAB „Brevita“ kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą 43-ąją laikiną metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją nukelti statinius bei sutvarkyti teritoriją, esančius ieškovams priklausančiame žemės sklype Asanavičiūtės g. 1B, Vilniuje. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui minėtame sklype statyti bet kokius statinius ir įrenginius bei neleisti to daryti tretiesiems asmenims.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino ir uždraudė atsakovui 43-ajai laikinai metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai žemės sklype (unikalus Nr. 4400-1531-6642) statyti bet kokius statinius ir įrenginius ir neleisti tai daryti tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintas ieškovų disponavimas minėtu sklypu.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6Atsakovas 43-oji laikina metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Skunde nurodo, kad sklypas buvo paskirtas metalinių garažų pastatymui, todėl bendrija teisėtai naudojasi žemės sklypu. Pažymi, kad sklypo teritorijoje ieškovai savivaliauja, padarydami materialinės žalos bendrijai.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai Z. P. ir UAB „Briveta“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Žemės sklypo savininkų reikalavimo nevykdymas rodo, kad apeliantas nesupranta, kuo skiriasi žemės savininkų teisė disponuoti savo daiktu nuo bendrijos teisių naudotis svetimu žemės sklypu.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ši norma reiškia, kad nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Taigi teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku ir jų taikymas neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

11Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad taip būtų apsunkintas ieškovų disponavimas žemės sklypu. Atsakovas, nesutikdamas su šiais argumentais, teigia, jog ieškovai sklypo teritorijoje savivaliauja – įrengė užtvarą, pastatė statinį ginkluotiems budėtojams ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, kadangi, kaip matyti iš į bylą pateikto VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, žemės sklypas ( - ) nuosavybės teise priklauso ne atsakovui, o ieškovams UAB „Brevita“ ir Z. P. (b. l. 7-9), todėl pažymėtina, kad draudimas atsakovui jam nepriklausančiame sklype statyti bet kokius statinius ir įrenginius yra pagrįstas, taip nepažeidžiant šalių interesų pusiausvyros bei užtikrinant ekonomiškumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad ieškovai ieškiniu reikalavo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti/demontuoti jam priklausančius bendram naudojimui skirtus statinius. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą 43-ąją laikiną metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją pašalinti iš žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) visas šiukšles, tepaluotą gruntą ir sutvarkyti teritoriją. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apylinkės teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinio dalyku, taip pat jos užtikrina ekonomiškesnį ir greitesnį galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymą, kadangi atsakovui žemės sklype pastačius daugiau statinių, įrengimų, sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes būtų reikalaujama demontuoti didesnį kiekį statinių/įrengimų nei šiuo metu yra įrengta ieškovams priklausančiame žemės sklype. Neuždraudus statyti naujų statinių, ieškinio patenkinimo atveju sprendimo įvykdymas pasunkėtų ne tik ieškovams, bet finansiškai būtų nenaudingas ir atsakovui, kadangi šiuos statinius atsakovas turėtų demontuoti savo lėšomis.

12Atsakovas atskirajame skunde taip pat įrodinėja aplinkybes dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities viršininko neteisėtų sprendimų, tačiau dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, plačiau nepasisako, kadangi tai yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas ir neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui.

13Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

14Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

15Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai