Byla 2A-155-232/2015
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Loretos Lipnickienės, Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovei D. R., kurioje tretieji asmenys yra Vilniaus miesto 4-asis notarų biuras bei UAB „Heptada“, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4I. K. R. kreipėsi į teimą prašydamas pripažinti 2011-02-23 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojančia, paskirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, ekspertui užduodant klausimą: ar dovanotojas A. R. 2011-02-23 dovanojimo sutarties sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis yra A. R., mirusio 2011-02-24, sūnus, o atsakovė yra jo mirusio tėvo dukra iš antros santuokos. Po tėvo mirties ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Palikėjas A. R. buvo sūnėno A. B., mirusio 2008-05-28, įstatyminis įpėdinis ir turėjo teisę paveldėti sūnėnui priklausiusį turtą. 2011-02-23 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi įstatyminis įpėdinis A. R. savo paveldėjimo teises, likusias po A. B. mirties, padovanojo dukrai atsakovei D. R.. Ši sutartis buvo sudaryta likus vienai dienai iki A. R. mirties. Ieškovo teigimu, prieš mirtį jo tėvas sunkiai sirgo, jo sveikatos būklė buvo sunki, jam buvo sutrikęs regėjimas. Todėl tikėtina, kad sudarydamas minėtą sutartį, dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ieškovo teigimu, atsakovė, pasinaudojo tėvo senyvu amžiumi ir silpna sveikatos būkle ir apgaulės būdu įtikino jį pasirašyti dokumentus, nesuvokiant jų turinio, dėl ko dovanojimo sutartis naikintina ir CK 1.91 straipsnio pagrindu. Remdamasis CK 1.89 bei 1.91 straipsniais, ieškovas teismo prašo pripažinti 2011-02-23 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojančia.

5A. D. R. atsiliepimu nesutiko su ieškiniu bei prašė jį atmesti. Teigė, kad tėvas A. R. perleido savo paveldėjimo teises laisva valia, kadangi atsakovė visą laiką gyveno su tėvu, juo rūpinosi, prižiūrėjo ligos metu. A. R. nebuvo pripažintas neveiksniu, jam nebuvo paskirta globa ar rūpyba. Dėl insulto atsakovės tėvas negalėjo valdyti dešinės rankos, todėl 2011-02-23 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį pasirašė liudytojai pagal CK 1.76 straipsnyje numatytas taisykles. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011 nutartimi ginčijamos sutarties pagrindu pripažino atsakovę tinkama procesinių teisių perėmėja. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo teismo ieškinį atmesti.

6II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino 2011-02-23 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojančia ab initio. Priteisė iš atsakovės D. R. ieškovo K. R. naudai 1 473,50 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 104,28 Lt.

8Teismas nustatė, kad ginčijamos 2011-02-23 dovanojimo sutarties sudarymo metu pagal ligos istorijos medžiagą, A. R. būklė buvo sunki, jis buvo sąmoningas, dezorientuotas, eksikuotas, nuskausmintas dobloku, nustatytas spontaninis kvėpavimas. Remiantis liudytojų paaiškinimais, dovanotojo būklė sandorio sudarymo metu buvo sunki. A. R. dovanojimo sutarties sudarymo metu negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjimo išreikšti savo tikrosios valios ir suvokti sudaromo sandorio patvirtino ir ekspertizės aktas. Taigi, teismas, vertindamas byloje esančius ligos istorijos išrašus, liudytojų parodymus bei atsižvelgdamas į ekspertizės išvadas, konstatavo, kad sudarydamas 2011-02-23 dovanojimo sutartį, A. R. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Teismas nurodė, jog sutartis buvo pasirašyta atsakovės bei liudytojų V. U., J. K. bei V. R.. V. U., pasirašiusio už A. R. parašas nebuvo patvirtintas notaro. Dėl ko teismas laikė, kad sutartis nebuvo sudaryta pagal CK 1.76 straipsnio reikalavimus, sprendė, kad asmens valia sudaryti sandorį nebuvo tinkamai išreikšta bei patvirtinta notaro. Kadangi 2011-02-23 dovanojimo sutartis buvo sudaryta A. R. negalėjus suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti, todėl teismas dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

9Apeliantė (atsakovė) D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovas savo ieškinyje pirmosios instancijos teismui nurodė tik vieną teisinį pagrindą, kuriuo reikalauja pripažinti 2011-02-23 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojančia t.y. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį pagrindą - naikinti 2011-02-23 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį kaip sudarytą dėl apgaulės. Ieškovas nereikalavo pripažinti minėtos sutarties negaliojančia jokiu kitu teisiniu pagrindu, todėl aplinkybės nesusijusios su CK 1.91 straipsnyje numatytų aplinkybių konstatavimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2011-02-23 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis negalioja 1.89 straipsnio pagrindu, o psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-305/2012 neturi reikšmės nustatinėjant ar buvo visos CK 1.91 straipsnyje įtvirtintos sąlygos pripažinti 2011-02-23 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojančia minėtame straipsnyje nurodytu pagrindu. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog būtent dovanojimo sutarties pasirašymo dieną A. R. negalėjo suvokti savo veiksmų. Atsižvelgiant į tikimybę, jog A. R. psichika galėjo būti paveikta analgetikų nesiekia net 10 procentų, o taikant tikimybių pusiausvyros principą teismas privalėjo konstatuoti, jog fakto, kad A. R. psichika buvo paveikta sutarties pasirašymo dieną analgetinių vaistų nebuvo. Tiek teismo teiginys, tiek ekspertės išvada, jog A. R. nesuprato savo veiksmų dovanojimo sutarties pasirašymo dieną, negali būti vienareikšmė ir priimta kaip faktas. Ekspertė ir teismas netyrė ar dovanojimo sutarties pasirašymo dieną buvo leidžiami vaistai, koks jų kiekis buvo suleistas, be to pati ekspertė niekada nėra gyvai mačiusi paciento, jog galėtų daryti išvadas apie vienų ar kitų vaistų poveikį A. R. psichofiziologinei būklei. Liudytojai V. U. ir J. K. patvirtino, kad A. R. buvo sąmoningas, suprato savo veiksmus ir savo noru sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį apeliantės naudai. Teismo išvada, kad sutarties pasirašymo dieną A. R. nesuprato savo veiksmų yra nepagrįsta, kadangi teismas vadovavosi tik ekspertizės aktu, nesirėmė liudytojų parodymais, jų nevertino. Pažymėjo, jog eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Pažymėjo, jog ekspertai vertina tik faktines bylos aplinkybes ir pateikia savo nuomonę, kuri pagrįsta empirine patirtimi sukaupta tam tikroje srityje, tačiau ekspertai neturi teisės vertinti bylos teisinių aspektų ir teikti teisines išvadas. Šiuo atveju ekspertizės akte buvo konstatuotas ir teisės klausimas - ar A. R. galėjo suprasti savo veiksmus, tokio klausimo ekspertas neturėjo teisės spręsti. Pažymėjo ir tai, jog teismų praktikoje konstatuota, kad teismo psichiatrijos ekspertizės yra tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi yra netikslios, tą patvirtina ir patys teismo psichiatrijos specialistai. Manytina, kad sandorio sudarymo metu A. R. buvo veiksnus. Atsakovė sandorio sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, jog A. R. sutarties pasirašymo metu galėjo būti neveiksnus, kadangi elgėsi sąmoningai, nerodė jokių požymių, iš kurių būtų galima spręsti, jog asmuo nesuvokia savo veiksmų, o be to dėl A. R. nebuvo priimtas teismo sprendimas pripažįstantis jį neveiksniu. Pažymėjo, jog teismas nepagrįstai vertino liudytojų parodymus, kaip prieštaringus. Nuo dovanojimo sutarties pasirašymo iki teismo posėdžio dienos praėjo daugiau nei metai laiko, todėl akivaizdu, jog liudytojai ne visas detales prisiminė, o jų pateikti liudijimai šiek tiek skiriasi. Dėl minėtų priežasčių teismas negalėjo atmesti liudytojų tvirtinimų, jog A. R. puikiai suprato savo veiksmus sutarties pasirašymo dieną.

10I. K. R. atsiliepimu prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Pažymėjo, jog ieškovas prašė teismo pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu tiek pagal CK 1.89, tiek ir CK 1.91 straipsnius, išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su jo mirusiojo tėvo sveikata sutarties pasirašymo metu, jo psichologine būkle, taip pat aplinkybes, susijusias su atsakovės galimai nesąžiningais veiksmais jos tėvo atžvilgiu. Pirmos instancijos teismas iš esmės vertino visas ieškinyje išdėstytas aplinkybes, susijusias su ginčijamo sandorio valios trūkumais ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą - sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Teismas nekeitė ieškinio faktinio pagrindo, todėl apeliantės motyvai visiškai nepagrįsti. Pažymėjo ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Priešingai nei nurodo atsakovė, pirmos instancijos teismas, konstatuodamas A. R. itin sunkią sveikatos būklę, dėl kurios jis ginčijamo sandorio metu negalėjo suprasti veiksmų ir jų valdyti, iš esmės įvertino tiek visą velionio ligos istoriją, tiek liudytojų parodymus, tiek rėmėsi ir ekspertizės akto išvadomis, nė vienam iš įrodymų nesuteikdamas didesnės įrodomosios galios. Tai, kad ekspertizė buvo atlikta po ieškovo tėvo mirties, negali reikšti, kad ji yra nepatikima ir nepagrįsta. Pažymėjo, kad specialistas, vertindamas asmens sveikatos būklę, atsižvelgia į jo ligos istoriją, į tuo metu vartojamus medicininius preparatus, asmens amžių, jį gydžiusių daktarų paaiškinimus ir kitą. Jei apeliantės nuomone, byloje atlikta ekspertizė buvo nepakankama ar netinkama, ji galėjo reikšti reikalavimus papildyti ekspertizę, atlikti pakartotinę ekspertizę, ar apklausti tėvą gydžiusius gydytojus, tačiau bylos. nagrinėjimo metu tokių prašymų nebuvo pareikšta. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų velionio valią paveldėjimo teises palikti atsakovei. Pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.76 straipsnio teisės normą, spręsdamas ar ginčo sandoris turėjo valios trūkumų ir ar atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Laikytina, kad pirmos instancijos teismas iš esmės įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, eksperto išvadą bei sandorio atitikimą imperatyviems įstatymo reikalavimams, iš ko padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

13Remdamasis rašytine bylos medžiaga pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šalių neginčijamas faktines aplinkybes, kad ieškovo tėvas A. R. mirė 2011-02-24 ( t.1, b.l. 11, 12). Ieškovas yra mirusiojo sūnus iš pirmosios santuokos, atsakovė mirusiojo dukra iš antrosios santuokos. Iš byloje pateiktų Vilniaus rajono 2-ojo ir 4-ojo notaro biuro notarių O. Ž. bei A. A. raštų (t.1,, b.l. 13,14) matyti, kad ieškovas yra A. R., gyvenusio G. g., Rudaminoje, Vilniaus rajone, mirusio 2011 02 24 įpėdinis ir kad mirusysis A. R. buvo kreipęsis į Vilniaus 4-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, po jo sūnėno A. B. gyvenusio A g., Vilniuje mirties 2008 05 28. Ieškovas ginčija dieną prieš A. R. mirtį - 2011-02-23 tarp A. R. bei atsakovės sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį (t. b.l. 118), pagal kurią, atsakovei buvo padovanotos mirusio A. R. turimos paveldėjimo teisės, po jo sūnėno A. B. mirties, į kurias paveldėjimo teisės liudijimas iki ginčo dovanojimo sutarties sudarymo momento nebuvo išduotas dėl vykstančio bylų nagrinėjimo teisme (t.1, b.l. 14).

14Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ieškinys buvo pareikštas vienu teisiniu pagrindu, o tenkintas kitu pagrindu kolegija pažymi jog pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką ieškovo pareiga yra ieškinyje tinkamai nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia ieškinį (faktinį ieškinio pagrindą). Tuo tarpu, teisės taikymas priskiriamas teismo diskrecijai. Nustatęs jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro faktinį pagrindą taikyti vieną ar kitą materialinės teises normą teismas bylą sprendžia šią normą pritaikydamas. Šiuo atveju ieškovas ieškinio pareiškimą rėmė faktinėmis aplinkybėmis jog ginčijamos sutarties sudarymo metu A. R. sveikatos būklė buvo itin sunki, ginčo sutartis pasirašyta dieną prieš mirtį. Ieškinys remiamas teiginiu jog tikėtina, kad atsižvelgiant į dovanotojo amžių (mirė būdamas 82 metų, gimęs 1929 metais), sveikatos būklę, jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, suvokti sudaromo sandorio reikšmės ir jei galėtų tai suvokti sandorio nebūtų sudaręs. Taigi, ieškinyje nurodytas faktinis sandorio negaliojimo pagrindas numatytas CK 1. 89 straipsnyje, neįvardijant pačios įstatymo nuostatos. Ieškinyje taip pat nurodoma jog pasinaudodama sunkia sveikatos būkle atsakovė apgaule įtikino A. R. pasirašyti sutartį, bei remiamasi CK 1.91 straipsniu reikalaujant sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudaryta apgaulės įtakoje. Taigi, faktinis ieškinio pagrindas buvo suformuluotas ir teisės norma teismo pritaikyta tinkamai. Ieškovas prašė skirti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, kuri buvo atlikta nustatant mirusiojo sugebėjimą suvokti savo veiksmų pasekmes. Todėl teismas priėjęs išvados jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro CK 1. 89 straipsnyje įvardijamą faktinį pagrindą naikinti negaliojantį sandorį nenukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos ieškinį tenkindamas neįvardintu ieškinio reikalavime teisiniu pagrindu, bet pateikus visus įrodymus sudarančius faktinį ieškinio pagrindą.

15Apeliantė taip pat ginčija ir teismo nustatytas faktines aplinkybes nurodydama jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutarties pasirašymo dieną A. R. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, netinkamai vertino jam leistų analgetikų įtaką A. R. psichikai, netinkamai taikė tikimybių pusiausvyros principą, nepagrįstai vienareikšmiškai vertino ekspertizės išvadas, liudytojų parodymus, taip pat, kad A. R. nebuvo pripažintas neveiksniu, Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini.

16Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 1.89 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu ir tada kai fizinis asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Todėl ta aplinkybė jog mirusysis nebuvo pripažintas neveiksniu neturi reikšmės, nes minėtame straipsnyje numatyta galimybė, nustačius, kad nors ir oficialiai neveiksniu nepripažintas asmuo sandorio sudarymo metu dėl kokių nors susiklosčiusių aplinkybių negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, sandorį pripažinti negaliojančiu.

17Ieškovo prašymu byloje atlikta teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė, kurios išvados pateiktos 2012 08 31- 12 27 akte Nr, 78TPK-205/2012 (t.1,b.l. 200-202), kad A. R. ginčo dovanojimo sutarties sudarymo metu, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, ligas, psichinę būseną, vartotus vaistus, jų sąveiką negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Iš ekspertizės akto aprašomosios dalies turinio matyti, kad ekspertė tokių išvadų priėjo išsamiai ištyrusi visus į bylą pateiktus medicininius dokumentus, išreikalautus iš poliklinikos bei ligoninių, kuriose A. R. buvo gydomas tiek iki ginčo sutarties pasirašymo, tiek pasirašymo metu. Analizavo įrašus medicininiuose dokumentuose nuo 1986 metų. Ekspertė nurodė jog medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų apie tai jog A. R. būtų patyręs insultą, kaip nurodė ieškovė. Nustatė, jog pagal 2002 04 15 įrašus medicininėje kortelėje paciento dešinės akies regos funkcija prarasta dėl glaukomos. Iš ligos istorijos Nr. 198/227/179 įrašų ekspertė pažymėjo jog VŠĮ VUL SK A. R. buvo gydytas (skubiai paguldytas į stacionarą), įtariant mechaninį žarnų nepraeinamumą, plonųjų žarnų pasaito arterijų nepraeinamumą. Jam buvo atliktos dvi chirurginės intervencijos 2011 02 17 ir 2011 02 19, po ko medicininių įrašų duomenimis ligonis buvo sunkios būklės. Buvo taikytas dirbtinis kvėpavimas, zondinis maitinimas. Nuo 2011 02 19 buvo neramus ir neadekvatus, pasireiškė psichikos sutrikimai, buvo skirti anti psichoziniai vaistai, visą gydymo laikotarpį taikytas nuskausminimas narkotikais analgetikais - morfinu, narkotiniais analgetikais, malšinančiais skausmą ir slopinančiais centrinės nervų sistemos veiklą, sukeliančiais mieguistumą, slopinančiais mąstymą ir pažintines funkcijas. 2011 02 20 ligonis išliko sutrikusios orientacijos. Ginčo sutarties pasirašymo dieną 11 val. ligonis apžiūrėtas konsiliumo konstatuota būklė sunki, dezorietuotas. Iš šių ir kitų ligos istorijoje užfiksuotų įrašų ekspertė sprendė, kad A. R. tuo metu pasireiškė ne tik sunkios ligos pasekmės – kvėpavimo veiklos, bet ir psichinės būklės sutrikimas, sąmonės pritemimas, dezorientacija, protinės veiklos vangumas. Ekspertė pažymėjo jog sutrikusi psichikos būsena sietina tiek su bendra fizine būkle (išsekimu, eksikacija, ir intoksikacija, artėjant terminalinei būsenai), tiek su pastoviu opiodinio narkotinio analgetiko, veikiančio į centrinę nervų sistemą ir sukeliančio protinės veiklos slopinimą, mieguistumą naudojimu. Neadekvataus elgesio epizodai vertinami kaip delyriniai (psichoziniai) sutrikimai su sąmonės sutrikimu, dezorientacija, esant sutrikdytai galvos smegenų veiklai dėl sunkios bendros organizmo būklės. Ligoniui nebuvo paralyžuotos galūnės todėl jis galėjo valdyti dešinę ranką, dėl sutrikusios regos negalėjo skaityti dokumentų. A. R. 2011-02-23 sudarant dovanojimo sutartį, jis buvo labai sunkios somatinės būklės, kurios fone dėl sutrikdytos galvos smegenų funkcijos ir slopinančio narkotinių analgetikų poveikio pasireiškė psichikos sutrikimai – sąmonės pritemimas, dezorientacija, protinės veiklos vangumas. Dėl ko ekspertė konstatavo nustatanti jog ginčo sutarties sudarymo metu A. R. buvo organinis psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos (F069), dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo išreikšti savo tikrosios valios ir suvokti sandorio esmės. Kolegija pažymi, kad apeliantė šias ekspertės išvadas, darytas remiantis ligos istorija ir kitais medicinos dokumentai, paneigiančių įrodymų nėra pateikusi, tam, kad paneigtų ekspertizės išvadas ji pvz. neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, apklausti liudytojais medikus gydžiusius A. R., kurių įrašais rėmėsi ekspertė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne vien ekspertizės išvadomis. Teismas šias išvadas gretino su liudytojų parodymais, pateiktoje į bylą VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos centro filialo ligos istorijos Nr. 1948/227/179 (2011) kopijoje užfiksuotais duomenimis rodančiais, kad 2011-02-23 A. R. būklė buvo sunki, jis buvo sąmoningas, dezorientuotas, eksikuotas, nuskausmintas dobloku, nustatytas spontaninis kvėpavimas (Ligos istorijos Nr. 227 16 psl.). Pagal 2012-03-28 VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos centro filialo išrašą, A. R. ligos metu buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai (doblokas, morfinas ir kt.) (1 tomas b.l. 160). Vertinant liudytojų parodymus bei pačios atsakovės paaiškinimus posėdyje teismas pagrįstai konstatavo esminius prieštaravimus tarp šių parodymų apie 2011-02-23 dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes bei dovanotojo šios sutarties sudarymo metu buvusią sveikatos būklę. Kaip matyti iš ginčijamos dovanojimo sutarties kopijos sutartį vietoj dovanotojo pasirašė V. U. nurodydamas jog pasirašo dovanotojo A. R. žodiniu pavedimus, sutartyje taip pat yra dviejų liudytojų: J. K. ir V. R. parašai, kuriais šios liudytojos patvirtino jog sutartis pasirašyta dovanotojui tinkamai išreiškus valią ir yra teisėta. Atsakovės teigimu, A. R. dovanojimo sutarties sudarymo metu negalėjo pasirašyti šios sutarties, kadangi dėl insulto negalėjo valdyti dešinės rankos (t.1 b.l. 122). Šią aplinkybę teismo posėdžio metu nurodė ir liudytoja J. K., kuri parodė jog dovanotojas nebevaldė rankos ir negalėjo fiziškai pasirašyti, tą patį teigė ir V. U. (t.1, b.l. 165). Tuo tarpu liudytoja O. V. R., mirusiojo sutuoktinė teigė, kad A. R. valdė abi rankas vienodai ir nebuvo sirgęs insultu (2 tomas b.l. 42). Apie faktą kad A. R. būtų sirgęs insultu duomenų nėra ir medicininiuose dokumentuose. Kito paaiškinimo kodėl jos tėvas, būdamas jos teigimu sąmoningas nepasirašė ginčijamos sutarties pats apeliantė į bylą nėra pateikusi. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad dovanojimo sutarties tekstas buvo parengtas iš anksto, o jo turinį ji pati tėvui perskaitė prieš pasirašant. Tuo tarpu V. U. teigė, kad minėtą sutartį atsakovės tėvui perkaitė jis pats (1 tomas b.l. 161). Todėl teismas pagrįstai rėmėsi šiais prieštaravimais ir abejotinomis dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybėmis, nurodytomis atsakovės ir jos kviestų liudytojų. Apeliantės teiginys, kad šie neatitikimai esą neesminiai ir kad liudytojai tokias jos manymu nereikšmingas detales galėję pamiršti atmestina, nes patys liudytojai teisme neteigė jog neatsimena ar netiksliai atsimena dėl kokių priežasčių apeliantės tėvas negalėjo sutarties pasirašyti ir kas jam perskaitė sutarties tekstą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų parodymus vertino prieštaringais. Teismas taip pat teisingai atkreipė dėmesį, kad ginčijama sutartis nebuvo sudaryta kaip teigia atsakovė pagal CK 1.76 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes pagal minėtą įstatymo nuostatą, jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras, ar stacionarinės gydymosi įstaigos, kurioje asmuo gydosi, vyriausiasis gydytojas ar jo pavaduotojas, kartu nurodant priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo pats negalėjo pasirašyti. Tuo tarpu ginčo sutartis buvo pasirašyta atsakovės bei liudytojų V. U., J. K. bei V. R., V. U., pasirašiusio už A. R. parašas nebuvo patvirtintas nei notaro, nei gydymo įstaigos vadovas ar jo pavaduotojo. Dėl ko laikytina, kad sutartis nebuvo sudaryta pagal CK 1.76 straipsnio reikalavimus. Taigi, asmens valia sudaryti sandorį nebuvo tinkamai išreikšta bei įforminta. Tuo remdamasis teismas pagrįstai sprendė jog šių aplinkybių visuma suponuoją išvadą, kad pasirašant 2011-02-23 dovanojimo sutartį A. R. valia sudaryti sandorį nebuvo tinkamai išreikšta, o esantys byloje prieštaravimai tarp liudytojų parodymų apie šios dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes bei CK 1.76 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos nesilaikymas patvirtina buvus A. R. kaip dovanotojo valios trūkumų. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (LAT 2009 11 24nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 12 07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 04 12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011), nurodant, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

18Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertinęs pateiktus įrodymus taip pat tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir nenukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas (LAT 2009 11 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009, 2009 06 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).

19Kolegija taip pat pažymi, kad ginčijamoje sutartyje dovanojamos paveldėjimo teisės įvertintos tik 500 Lt, nors paveldimą turtą priklausiusį A. R. sūnėnui A. B., mirusiam 2008 05 28 sudaro: 2 kambarių butas A g., Vilniuje , negyvenamoji patalpa, kūrybinės dirbtuvės esančios adresu J g. , Vilniuje bei 2 kambarių butas adresu J. g. (t.1,b.l. 23-27). Paveldimo turto vertė akivaizdžiai neatitinka sutartyje nurodytos paveldėjimo teisių vertės ir viršija ne tik ginčo sutartyje nurodytąją 500 Lt vertę bet ir 50 000Lt, netgi turint omenyje jog paveldima turėjo būti kartu su kita paveldėtoja M. U. mirusiojo A. B. teta. Tuo tarpu ginčo sandorio sudarymo metu galiojusio CK 6.469 straipsnio 2 dalis įsakmiai nurodė jog nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis arba dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 50 000 Lt turi būti notarinės formos. Todėl ginčo sandoris galėjo būti ginčijamas bei naikinamas teismo ex officio ir dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms dėl formos reikalavimų nesilaikymo.

20Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. I. K. R. kreipėsi į teimą prašydamas pripažinti 2011-02-23 paveldėjimo... 5. A. D. R. atsiliepimu nesutiko su ieškiniu bei prašė jį atmesti. Teigė, kad... 6. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad ginčijamos 2011-02-23 dovanojimo sutarties sudarymo metu... 9. Apeliantė (atsakovė) D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 10. I. K. R. atsiliepimu prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja... 13. Remdamasis rašytine bylos medžiaga pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 14. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ieškinys buvo pareikštas vienu... 15. Apeliantė taip pat ginčija ir teismo nustatytas faktines aplinkybes... 16. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 1.89 straipsnio 1 dalies nuostata,... 17. Ieškovo prašymu byloje atlikta teismo psichiatrijos, psichologijos... 18. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertinęs pateiktus... 19. Kolegija taip pat pažymi, kad ginčijamoje sutartyje dovanojamos paveldėjimo... 20. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti...