Byla 3K-3-526/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Panevėžio miestprojektas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Panevėžio miestprojektas“ dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, PVM sąskaitos faktūros, priėmimo–perdavimo akto bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos pripažinimo negaliojančiais, nuostolių ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šalys saistomos 2005 m. spalio 5 d. projektavimo darbų sutarties, kurioje atsakovas įsipareigojo parengti devynių teritorijų detaliuosius planus; ieškovas 2005 m. gruodžio 13 d. pervedė atsakovui 136 290 Lt pagal šio pateiktą 2005 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą–faktūrą PMP Nr. 000537, atliktų projektavimo darbų 2005 m. lapkričio 30 d. aktą ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą. Ieškovas nurodė, kad, Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007 m. balandžio 26 d. rašto Nr. 224-8A-830 duomenimis, atsakovas neatliko darbų ir jų ieškovui neperdavė, todėl jis turi grąžinti be pagrindo įgytas lėšas (CK 6.237 straipsnis); kitus dokumentus – aktą ir pažymą – pasirašė tokios teisės neturintis Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas R. P.; dokumentai, kurių pagrindu atsakovui sumokėta 136 290 Lt, neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1, 12 dalių ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsakovui neparengus teritorijų detaliųjų planų, ieškovas negalėjo daugiabučių namų teritorijų tvarkymo darbų perduoti daugiabučių namų bendrijoms, todėl turėjo 351 162,97 Lt tiesioginių nuostolių teritorijai sutvarkyti. Ieškovas prašė nutraukti šalių 2005 m. spalio 5 d. projektavimo darbų sutartį Nr. PD 05-021, pripažinti negaliojančiais atsakovo išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą PMP Nr. 000537, 2005 m. lapkričio 30 d. atliktų projektavimo darbų aktą, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, priteisti iš atsakovo 136 290 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 12 612,60 Lt delspinigių, 351 162,97 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindė CK 6.50 straipsniu, 6.62 straipsnio 2 dalimi, 6.217 straipsnio 4 dalimi, 6.221, 6.237 straipsniais, 6.249 straipsnio 1 dalimi, Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1, 12 dalimis, 12 straipsnio 1 dalimi.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimą priteisti nuostolius, kitus – tenkino, išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimus. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad atsakovas nepateikė atliktų darbų, už kuriuos jam sumokėta 136 290 Lt, faktą patvirtinančių įrodymų; liudytojų parodymai šiuo klausimu yra abstraktūs, deklaratyvūs ir prieštaringi; neatlikti darbai negalėjo būti perduoti ieškovui, todėl 2005 m. lapkričio 30 d. atliktų projektavimo darbų aktas yra niekinis ir negalioja CK 1.80, 1.81 straipsniuose nustatytais pagrindais; be to, projektavimo darbų aktas ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma pasirašyti įgaliojimų neturinčio asmens R. P.; projektavimo darbų sutartį ieškovo vardu pasirašė savivaldybės administracijos direktorius V. M.; nurodyti asmenys neturėjo įgaliojimų pasirašyti šiuos dokumentus, tuo tarpu atsakovui turėjo būti žinoma, kad savivaldybės sprendimu tvirtinamas asmenų, turinčių teisę pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas. Teismas vertino, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 7 dalies, 14 straipsnio nuostatų, Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 6.3 punkto reikalavimų neatitinkantys dokumentai taip pat yra niekiniai. Pripažinus niekiniu 2005 m. lapkričio 30 d. atliktų projektavimo darbų aktą, niekiniais ir todėl negaliojančiais pripažinti ir šio akto pagrindu surašyti atliktų darbų ir išlaidų pažyma bei 2005 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita– faktūra. Teismas laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą nutraukti šalių sudarytą sutartį, nes atsakovas pažeidė sutarties 16 punkto reikalavimus ir neinformavo ieškovo apie priežastis, dėl kurių sutartis nevykdoma, tačiau pripažino, jog iš Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 14 punkto išplaukianti ieškovo pareiga organizuoti teritorijų tvarkymą ir patirti nuostoliai, kuriuos ieškovas prašo priteisti, atsirado ne dėl projektavimo darbų sutarties nevykdymo; ieškovo priimtais aktais reglamentuotos savivaldybės tvarkytinos miesto teritorijų ribos ir nustatyta, kad iki teritorijų detaliųjų planų patvirtinimo savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms už teritorijų tvarkymo darbus bus apmokama iš savivaldybės biudžeto arba panaudojant paskolos lėšas.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą. Kolegija nelaikė pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos ir pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutartyje sulygti darbai neatlikti, pagrįsta įrodymų viseto vertinimu; kolegija pažymėjo tą pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą aplinkybę, kad atsakovas teismui ne tik nepateikė atliktų darbų arba įrodymų, nors privalėjo išsaugoti pradinius, reikalingus visam darbui užbaigti, darbus, bet negalėjo paaiškinti, kokie darbai atlikti. Išvadoms pagrįsti pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 79–2809, toliau – ir Taisyklės) 42 punktu, kad detalusis planas rengiamas trimis egzemplioriais, taip pat – kompiuterine laikmena. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė įrodytais atsakovo atstovo paaiškinimų, kad buvo atlikti tik parengiamieji, tolesniam procesui nereikalingi darbai. Kolegija sutiko, kad liudytojų R. P., R. D. ir V. S. paaiškinimai apie faktiškai atliktus darbus yra abstraktūs, deklaratyvūs, prieštaringi, todėl neįtikinami, be to, šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes R. P. pasirašė ginčo perdavimo aktą, R. D. ir V. S. buvo už detaliųjų planų parengimą atsakingų įmonių vadovai. Esant tokiai situacijai, kolegija nelaikė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio, atsižvelgė tik į ieškovo įstaigos darbuotojo S. M. rašte Nr. 224-8A-830 išdėstytus faktus apie tai, kad atsakovas neatliko projektavimo sutartyje nustatytų darbų už 136 290 Lt. Kolegija nelaikė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktą; iš procesinių dokumentų, paaiškinimų ir sutarties matyti, kad darbų dalis, kurią atsakovas esą perdavė ieškovui, turėtų būti ne užbaigtas tarpinis etapas, bet įvadinė (parengiamoji) viso darbo dalis, kuri savaime, be tolimesnio proceso, negalėtų turėti vertės. Kolegija taip pat pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas; šalis siejanti sutartis galėtų būti teisinis pagrindas, paneigiantis CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą asmeniui, kuris įvykdė sutartimi sulygtą darbą ir įgijo pagrindą gauti atlygį, tačiau šiuo atveju darbai neatlikti, todėl atlygis gautas be teisinio pagrindo. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl be pagrindo įgyto turto (lėšų) grąžinimo, kolegijos vertinimu, nesuponavo pagrindo CK 6.662 straipsnio 3 daliai taikyti ir dėl tos priežasties, kad ieškovas, kaip juridinis asmuo, nepriėmė darbo dalies, nes aktą pasirašęs darbuotojas R. P. neįgaliotas priimti detaliuosius planus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iš sutarties sąlygų (6, 14, 15 punktai) turinio matyti, jog sutartis galioja iki jos įvykdymo, galiojimo pabaiga turėjo būti įforminta darbo perdavimo–priėmimo aktu; nustačius, kad sutartimi šalių nustatyti tikslai nepasiekti (darbai neatlikti), baigiamasis aktas nepasirašytas, buvo pagrindas nutraukti projektavimo darbų sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 4 dalį ir priteisti delspinigius pagal sutartyje nustatytas sąlygas už 182 dienas.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Dėl netinkamo CK 1.78 straipsnio 1 dalies, 1.80 straipsnio 1 dalies taikymo. Ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti šalių sudarytą projektavimo darbų sutartį negaliojančia; jis vykdė iš sutarties 5 punkto išplaukiančius įsipareigojimus, t. y. sumokėjo kasatoriui 136 290 Lt už atliktus darbus pagal šio pateiktus sąskaitą–faktūrą ir atliktų darbų aktą. Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį niekiniu sandorį galima laikyti, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję teismai nenustatė ir nenurodė nė vienos imperatyviosios teisės normos, kuriai prieštarautų šalių sudaryta projektavimo darbų sutartis visa apimtimi ar jos dalis; teismai, pripažinę niekiniais ir negaliojančiais, t. y. nesukeliančiais teisinių pasekmių, kasatoriaus išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą ir 2005 m. lapkričio 30 d. atliktų projektavimo darbų aktą, faktiškai pripažino šalių sudarytą projektavimo darbų sutartį niekine, nes tik niekiniai sandoriai nesukelia teisinių pasekmių, nors šalys, taigi ir ieškovas, laikė kitaip – nepareiškė tokio reikalavimo ir už atliktus darbus atsiskaitė su kasatoriumi sutarties 5 punkte nustatyta tvarka: per keturiolika dienų nuo darbų perdavimo akto pasirašymo pagal pateiktą sąskaitą–faktūrą. Tai reiškė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turėjo įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

112. Dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo. Pažeidžiant įrodymų vertinimą nustatančias taisykles, apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai nustatyta aplinkybė, kad atsakovas neatliko pagal sutartį projektavimo darbų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kasatoriaus pateiktą projektavimo darbų subrangos sutartį Nr. PDS 05-048, kurios pagrindu kasatorius dalį jam tenkančių įsipareigojimų pagal ginčo sutartį pavedė atlikti SĮ „Panevėžio planas“, ir neįvertino aplinkybės, jog ši įmonė priėmimo–perdavimo aktu Nr.12-2005 perdavė kasatoriui atliktą detaliųjų planų grafinę dalį, už atliktą darbą kasatorius jam sumokėjo 118 000 Lt. Pirmiau nurodytos subrangos sutarties ir ginčo projektavimo darbų sutarties tapatus objektas – teritorijų prie daugiabučių namų detalusis planavimas – reiškia, kad SĮ „Panevėžio planas“, kuri atliko detaliųjų planų grafinės dalies parengimo darbų už 118 000 Lt, galėjo turėti aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 42 punkte nustatytus dokumentus; kita vertus, Taisyklių 42 punkte nurodoma apie užbaigto detaliojo plano sudėtį, tuo tarpu kasatorius neginčijo, kad jis atliko tik vieną detaliojo planavimo proceso etapą, įvardytą pirmiau nurodytų Taisyklių 2 punkte, bet ne visą detalųjį dalies teritorijos planavimą; šalys susitarė dėl tokio teisės aktų reikalavimus atitinkančio detaliojo planavimo proceso projektavimo darbų sutartyje; apeliacinės instancijos teismo netinkamai įvertintos šios aplinkybės suponavo nepagrįstą išvadą, kad darbai neatlikti. Priešingai nei nustatė bylą nagrinėję teismai, šios aplinkybės suponavo išvadą, kad kasatorius įvykdė sutartinį įsipareigojimą, t. y. atliko dalį detaliojo planavimo proceso darbų ir juos perdavė ieškovui, šis – darbus priėmė, sumokėjo už juos, taip patvirtino sandorio sudarymo faktą (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

123. Dėl CK 2.133 straipsnio 6, 9 dalių ir 6.662 straipsnio 3 dalies netinkamo aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl be pagrindo įgyto atlygio už neatliktą darbą priteisimo ir akto, kuriuo darbas pripažintas atliktas ir priimtas, pripažinimo negaliojančiu, bet ne dėl daikto trūkumų, nesuponuoja pagrindo CK 6.662 straipsnio 3 daliai taikyti, be to, esant byloje duomenų, jog dalies darbų priėmimo aktą pasirašė ieškovo įgaliojimų neturintis asmuo. Kasatorius gavo iš ieškovo 136 290 Lt projektavimo darbų sutarties pagrindu, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog lėšos gautos be teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta įrodymais apie tai, kad kasatoriui buvo žinoma, jog ieškovo darbuotojas nebuvo įgaliotas priimti detaliuosius planus ir pasirašyti aktuose kaip ieškovo atstovas.

134. Dėl CK 6.193 straipsnio pažeidimo. Byloje kilęs ginčas dėl sandorio (atliktų projektavimo darbų akto) galiojimo, sudarymo ir vykdymo aplinkybių, taip pat dėl projektavimo darbų sutartyje, kurios pagrindu pateiktas atliktų projektavimo darbų aktas, nustatytų sąlygų tikrosios prasmės suponavo bylą nagrinėjusiems teismams aiškinti sutartį, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikrąją jų valią. Pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.193 straipsnio nuostatų, nes neįvykdė jame nustatytų reikalavimų; apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, nors kasatorius kėlė klausimą dėl būtinumo atskleisti sutarties šalių tikruosius ketinimus, kaip tai nustatyta CK 6.193 straipsnyje, ir atsižvelgti į teismų praktikos nuostatas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje K. G. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-837/2001; kt.).

145. Dėl senaties termino taikymo reikalavimui priteisti delspinigius. Kasatorius prašė, bet bylą nagrinėję teismai atsisakė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui priteisti delspinigius, motyvuodami, kad projektavimo sutarties terminas saistomas jos įvykdymo, bet ne 2005 m. gruodžio 30 d. Iš viešojo konkurso sąlygų, kurio pagrindu buvo sudaryta ginčo sutartis, matyti, kad sutartis galioja iki 2005 m. gruodžio 30 d., todėl nebuvo pagrindo išvadai dėl jos galiojimo iki įvykdymo ir pagrindo pasibaigusiai sutarčiai nutraukti; esant šalies prašymui, teismai turėjo atsisakyti ginti ieškovo teisę ir taikyti senaties terminą reikalavimui priteisti delspinigius, net ir konstatavę, kad kasatorius pažeidė darbų atlikimo terminus.

15Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir nurodo, kad bylą nagrinėję teismai visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir jų pagrindu sprendė, jog kasatorius neatliko darbų (ar jų dalies) pagal projektavimo darbų sutartį ir jų ieškovui neperdavė. Savivaldybės institucijos įgalioto asmens išduotas 2007 m. balandžio 26 d. raštas apie aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškovo reikalavimai, yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis); kasatorius nepagrįstai teigia, kad liudytojų R. P., R. D., V. S. parodymai patvirtina darbų atlikimo ir perdavimo faktą; liudytojų parodymai prieštaringi, be to, jie tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, todėl teismai pagrįstai liudytojus pripažino suinteresuotais bylos baigtimi. Kasatorius teigia, kad ieškovas neginčijo šalių sudarytos projektavimo darbų sutarties, todėl nebuvo pagrindo pripažinti negaliojančiais PVM sąskaitą– faktūrą ir 2005 m. lapkričio 30 d. atliktų projektavimo darbų aktą. Ginčas kilo ne dėl sutarties teisėtumo, bet dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir dėl to atsiradusių pasekmių – be pagrindo gautų lėšų grąžinimo. Kasatorius nesilaikė iš sutarties ir įstatymo išplaukiančių reikalavimų vykdyti įsipareigojimus sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis); jis išrašė sąskaitą–faktūrą už darbus, kurių faktiškai neatliko, todėl ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais dokumentus, kurių pagrindu neteisėtai išmokėtos lėšos; vadinasi, šiuo atveju dėl neteisėtai išrašytų buhalterinės apskaitos dokumentų, bet ne projektavimo darbų sutarties, šalims kilo teisinės pasekmės ir tai nulėmė ieškinio dalyką. Kasacinio skundo argumentai, kad subrangos sutarties su SĮ „Panevėžio planas“ sudarymas patvirtina darbų ar jų dalies pagal ginčo sutartį įvykdymą, yra nepagrįsti net ir konstatavus, jog ši įmonė dalį darbų perdavė kasatoriui – tai nereiškia, jog šis perdavė ieškovui. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42 punktą, nes jis esą atliko tik vieną iš detaliojo planavimo proceso etapų, tuo tarpu šiame punkte reglamentuojama visa detaliojo plano rengimo procedūra; kasatorius privalėjo paisyti Taisyklių 42 punkte nustatyto reikalavimo dėl detaliojo plano egzempliorių kiekio.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

19Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį tenkino iš dalies, padarę išvadą, kad kasatorius neįvykdė šalių 2005 m. spalio 5 d. sudarytos projektavimo sutarties ir kad jis be teisinio pagrindo gavo iš ieškovo 136 290 Lt. Kasatorius nesutinka su šiomis teismų išvadomis ir laiko, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimą nustatančias CPK normas. Šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinė firma „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–Wintsch ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

21Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai laikė, kad kasatorius neįrodė aplinkybės, jog atliko tam tikrus projektavimo darbus pagal 2005 m. spalio 5 d. projektavimo darbų sutartį. Teismai šiai aplinkybei ištirti rėmėsi Panevėžio miesto savivaldybės admnistracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007 m. balandžio 26 d. rašto Nr. 224-8A-830 (T. 1, b. l. 21) duomenimis, kad UAB „Panevėžio miestprojektas“ neatliko sutartyje nustatytų darbų; taip pat liudytojo S. M. parodymais (T. 1, b. l. 166, 167), Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatomis (2006 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-473 redakcija; Žin., 2006, Nr. 114–4364), jog turi būti rengiami trys detaliojo plano egzemplioriai, vienas – kompiuterine laikmena. Teismai taip pat vertino liudytojų R. P., R. D. ir V. S. parodymus.

22Sutarties aiškinimas yra fakto klausimas, sprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose; kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų, pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus patikrina, ar žemesniųjų instancijų teismai tinkamai taikė procesinės teisės normas, nustatydami byloje turinčias reikšmės aplinkybes, ar teismo išvados atitinka materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tyrė ginčo sutarties tikslą, turinį, konkrečius šalių įsipareigojimus ir jiems įvykdyti nustatytus terminus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį; įvertinę rašytinius ir kitus įrodymus, teismai priėjo išvadą, kad sutartimi sulygti darbai neatlikti, kasatorius nepateikė atliktų darbų arba įrodymų, nors privalėjo išsaugoti pradinius, visam darbui užbaigti būtinus projektavimo darbus; jis apskritai negalėjo paaiškinti, kokie darbai atlikti. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad atliktų darbų perdavimo faktas patvirtinamas 2005 m. gruodžio 29 d. kasatoriaus ir subrangovo sudarytu darbų priėmimo–perdavimo aktu, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta teismų išvadą, jog šis rašytinis įrodymas skirtas kasatoriaus ir SĮ „Panevėžio planas“ tarpusavio sutartiniams įsipareigojimams patvirtinti, bet nesaisto ieškovo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši išvada padaryta, nepažeidžiant CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų įvertinimo reikalavimų. Dėl senaties termino taikymo reikalavimui priteisti delspinigius

23Kasatorius teigia, kad, esant šalies prašymui, teismai turėjo atsisakyti ginti ieškovo teisę ir taikyti senaties terminą reikalavimui priteisti delspinigius, net ir konstatavę, kad kasatorius pažeidė darbų atlikimo terminus. Teisėjų kolegija laiko, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir tenkino ieškinio reikalavimą priteisti delspinigius. Teismai vertino, kad sutarties 6, 14 punktuose nustatyti terminai darbams atlikti; 14 punkte įtvirtinta konkreti nuostata, kad sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo. Taigi bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad sutarties pabaiga saistoma jos įvykdymo, bet ne 2005 m. gruodžio 30 d.; nustatę, kad sutartimi šalių nustatyti tikslai nepasiekti, aktas nepasirašytas, teismai pagrįstai laikė, jog projektavimo darbų sutartis nutrauktina pagal CK 6.217 straipsnio 4 dalį ir priteistini delspinigiai pagal sutartyje nustatytas sąlygas.

24Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, ištyrę ginčo sutarties turinį, nustatę sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, priėjo teisingą išvadą, jog kasatorius neįvykdė sutartyje prisiimto įsipareigojimo, todėl gavo atlygį be teisinio pagrindo; ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, tolesnis jos vykdymas neįmanomas, todėl sutartis pagrįstai nutraukta (CK 6.217 straipsnis). Skundžiami sprendimai atitinka materialinės teisės normas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Kasacinio skundo argumentai dėl nevisapusiško ginčo santykių ištyrimo ir neteisingo jų vertinimo atmestini. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos kasacine tvarka skundžiamų sprendimų teisėtumui. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

25Kasacinės instancijos teismas patyrė 35,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo ir palikus nepakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo UAB „Panevėžio miestprojektas“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Priteisti iš atsakovo UAB „Panevėžio miestprojektas“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB Vilniaus banke, į valstybės biudžetą 35,25 (trisdešimt penkis litus 25 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šalys saistomos 2005 m. spalio 5 d. projektavimo darbų sutarties, kurioje... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu atmetė... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas) prašo panaikinti apeliacinės... 10. 1. Dėl netinkamo CK 1.78 straipsnio 1 dalies, 1.80 straipsnio 1 dalies... 11. 2. Dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo. Pažeidžiant įrodymų vertinimą... 12. 3. Dėl CK 2.133 straipsnio 6, 9 dalių ir 6.662 straipsnio 3 dalies netinkamo... 13. 4. Dėl CK 6.193 straipsnio pažeidimo. Byloje kilęs ginčas dėl sandorio... 14. 5. Dėl senaties termino taikymo reikalavimui priteisti delspinigius.... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, palikti... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 19. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškovo Panevėžio miesto... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad... 21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai laikė, kad... 22. Sutarties aiškinimas yra fakto klausimas, sprendžiamas pirmosios ir... 23. Kasatorius teigia, kad, esant šalies prašymui, teismai turėjo atsisakyti... 24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų... 25. Kasacinės instancijos teismas patyrė 35,25 Lt išlaidų, susijusių su... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 28. Priteisti iš atsakovo UAB „Panevėžio miestprojektas“, įm. kodas... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...