Byla AS-54-556/2016

Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „Ekstremalaus nardymo klubas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Ekstremalaus nardymo klubas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas asociacija „Ekstremalaus nardymo klubas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. spalio 26 d. išsiuntė skundą teismui, prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) 2012 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-152 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2013 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 69-34.

6Kartu pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti pareiškėjui Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 straipsnio 3 dalyje numatytą 20 dienų terminą skundui dėl VMI prie FM 2013 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 69-34 paduoti. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjo vadovui įteiktas antstolės 2015 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymas dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą pagal VMI prie FM 2015 m. balandžio 15 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)-320A-9473. Žinia apie vykdomą priverstinį išieškojimą buvo netikėta, todėl 2015 m. rugpjūčio 31 d. VMI prie FM pateikė prašymą suteikti informaciją dėl minėto sprendimo išieškoti nepriemoką ir nurodyti, kokia yra dar 2012 m. liepos 9 d. asociacijos pateikto skundo dėl Kauno apskrities VMI 2012 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (4.7.2)-K3-152 nagrinėjimo eiga. Pareiškėjo atstovas 2015 m. spalio 8 d. gavo 2015 m. spalio 2 d. VMI prie FM atsakymą, kad asociacijos skundas buvo išnagrinėtas dar 2013 m. kovo 7 d., kartu pareiškėjo atstovui buvo pateikta VMI prie FM 2013 m. kovo 7 d. sprendimo kopija. Kaip nurodė VMI prie FM, 2013 m. kovo 7 d. sprendimas registruotu laišku 2013 m. kovo 21 d. buvo išsiųstas asociacijai juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, tačiau grįžo su žyma „neatsiėmė“. VMI prie FM pakartotinai dokumentų asociacijai nesiuntė, o, vadovaudamasi MAĮ 164 straipsnio 1 dalimi, laikė, kad 2013 m. kovo 7 d. sprendimas asociacijai buvo tinkamai įteiktas dar 2013 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėjas nurodė, kad nors asociacijai siųsti dokumentai buvo grįžę į VMI prie FM kaip neįteikti, tačiau VMI prie FM asociacijos registruotu adresu siuntė vėliau priimamus sprendimus, kurie kiekvieną kartą centriniam mokesčių administratoriui grįždavo su žyma „neatsiėmė“ (2015 m. sausio 16 d. raginimas, 2015 m. balandžio 15 d. sprendimas priverstine tvarka išieškoti mokestinę nepriemoką). Pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju svarbu tai, kad asociacijos ginče su mokesčių administratoriumi asociacijos vardu su VMI prie FM atstovais visą laiką bendravo asociacijos atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis. Taigi centriniam mokesčių administratoriui buvo žinoma, kad asociacija turi atstovą, buvo žinoma jo kontaktinė informacija, tačiau neatsižvelgiant į tai, pakartotinai asociacijos adresu siunčiamiems dokumentams grįžus neįteiktiems, mokesčių administratorius nei karto nesiėmė priemonių susisiekti su asociacijai atstovaujančiu advokatu situacijai išsiaiškinti, o dokumentus asociacijai laikė įteiktais formaliai vadovaudamasis MAĮ nuostatomis. Dėl šios priežasties asociacija laiku nesusipažino su skundžiamu sprendimu ir praleido nustatytą apskundimo terminą.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundą atsisakė priimti. Teismas grąžino Kęstučiui Jonaičiui 2015 m. spalio 26 d. už pareiškėją sumokėtą 28 eurų žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia teismo nutartimi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

9Teismas konstatavo, jog Kauno apskrities VMI 2012 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-152, kuriuo patvirtino 2012 m. kovo 22 d. patikrinimo aktą Nr. (04.1)-AU16-11. Dėl šio sprendimo pareiškėjas 2012 m. liepos 9 d. padavė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pareiškėjas šiame skunde nurodė savo adresą – ( - ), jokio kito adreso korespondencijai gauti nenurodė. Skunde pareiškėjas, vadovaudamasis MAĮ 71 straipsniu, siūlė pravesti derybas dėl taikaus susitarimo pasirašymo. VMI prie FM 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 69-130, susipažinusi su pareiškėjo skundu, sustabdė skundo nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas pateiktas pasiūlymas. Pareiškėjas VMI prie FM 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu buvo pakviestas 2012 m. rugsėjo 18 d. atvykti į derybas. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. spalio 19 d. prašymais prašė skirti papildomą susitikimą. VMI prie FM 2012 m. spalio 30 d. raštu informavo, kad papildomas susitikimas nereikalingas, todėl pareiškėjui nepateikus savo galutinio sprendimo iki 2012 m. lapkričio 9 d., derybos bus laikomos nutrūkusiomis. VMI prie FM 2012 m. lapkričio 27 d. raštu nutraukė susitarimo procedūrą. VMI prie FM 2013 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 69-34 atnaujino skundo nagrinėjimą ir patvirtino Kauno apskrities VMI 2012 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-152. Šis sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas kartu su 2013 m. kovo 20 d. lydraščiu Nr. (24.6-31-5)-R-2395 registruotu laišku adresu: ( - ). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad registruotas laiškas pašto įstaigai buvo įteiktas 2013 m. kovo 21 d., tačiau pareiškėjas siunčiamo registruoto laiško neatsiėmė, todėl jis buvo grąžintas Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013 m. balandžio 29 d. Pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo įteiktas antstolės 2015 m. birželio 8 d. raginimas įvykdyti VMI prie FM 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-9473 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 31 d. padavė prašymą VMI prie FM, prašydamas pateikti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo išduotas 2015 m. balandžio 15 d. vykdomasis dokumentas, originalą susipažinimui. VMI prie FM 2015 m. spalio 2 d. pareiškėjui pateikė atsakymą (pareiškėjas jį gavo 2015 m. spalio 8 d.) ir prie jo pridėjo, be kita ko, 2013 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 69-34 nuorašą. Pareiškėjas 2015 m. spalio 26 d. pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti VMI prie FM 2013 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 69-34, kuriuo buvo patvirtintas Kauno apskrities VMI 2012 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. (04.7.2)-K3-152.

10Teismas konstatavo, kad ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, jog atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. MAĮ 159 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. Mokesčių administratoriaus dokumentų, tarp jų ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų dėl mokestinio ginčo, įteikimo mokesčių mokėtojams taisyklės reglamentuojamos MAĮ X skyriuje. Pagal MAĮ 164 straipsnį, vienas iš dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdų yra siunčiant registruotu laišku. Registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Nagrinėjamu atveju iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad VMI prie FM skundžiamą 2013 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 69-34 pareiškėjui siuntė registruotu laišku pareiškėjo skunde nurodytu adresu: ( - ), kuris sutampa su juridinių asmenų registre registruotu pareiškėjo adresu. Korespondencija paštui buvo perduota 2013 m. kovo 21 d., todėl pagal MAĮ 164 straipsnį laikytina, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2013 m. kovo 28 d. Kadangi pareiškėjas skundą teismui padavė 2015 m. spalio 26 d., skundas teismui buvo paduotas ženkliai praleidus MAĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

11Teismas, išnagrinėjęs aptartas faktines aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo reikalavimų. Pareiškėjas, centriniam mokesčių administratoriui pateikdamas skundą dėl teritorinio mokesčių administratoriaus priimto sprendimo, aiškiai nurodė savo adresą, kuris sutapo su juridinių asmenų registre nurodytu adresu. Pareiškėjas jokio kito adreso korespondencijai nei skunde, nei vykstant deryboms dėl susitarimo dėl mokesčių dydžio, nenurodė. Tačiau nežiūrint į tai, pareiškėjas jo paties nurodytu adresu registruotu laišku siunčiamo sprendimo neatsiėmė. Remdamasis aptartomis MAĮ normomis, VMI prie FM neturėjo teisinio pagrindo siųsti pareiškėjui sprendimo dėl mokestinio ginčo esmės kitu adresu. Priešingai nei teigia pareiškėjas, MAĮ Valstybinei mokesčių inspekcijai nenustatė pareigos, grįžus neįteiktam registruotam laiškui, imtis kitų, papildomų priemonių, kad sprendimas būtų įteiktas pareiškėjo atstovams (pvz., tiems, su kuriais buvo bendraujama susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūros metu). Iš MAĮ nuostatų aiškiai matyti, kad būtent mokesčių mokėtojas turi pareigą nurodyti adresą, kuriuo jam turėtų būti siunčiami dokumentai dėl mokestinio ginčo. Tai aiškiai matoma ir iš MAĮ 154 straipsnio nuostatų. Vadinasi, paties pareiškėjo pasirinktas elgesys nulėmė aplinkybę, kad pareiškėjo atstovams nebuvo asmeniškai įteiktas skundžiamas sprendimas. Kita vertus, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad VMI prie FM 2012 m. lapkričio 27 d. raštu nutraukus susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūrą, pareiškėjas mokestinio ginčo baigtimi visiškai nesidomėjo. MAĮ 154 straipsnyje įtvirtinti trumpi mokestinio ginčo nagrinėjimo centriniame mokesčių administratoriuje terminai, todėl pareiškėjui turėjo būti akivaizdu, kad, nutraukus susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūrą, centrinis mokesčių administratorius atnaujins skundo nagrinėjimą ir priims sprendimą dėl mokestinio ginčo esmės. Nežiūrint į tai, pareiškėjas savo teisių gynimo prasme buvo pasyvus iki pat 2015 m. rugpjūčio mėn., kada buvo informuotas apie prasidėjusį priverstinio išieškojimo procesą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas priėjo prie išvados, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas ne dėl svarbių, ekstraordinarių priežasčių, bet dėl aplinkybių, išimtinai priklausančių nuo paties pareiškėjo, t. y. registruoto laiško nepriėmimo mokesčių administratoriui nurodytu ir juridinių asmenų registre įregistruotu adresu, nesidomėjimo mokestinio ginčo baigtimi nutrūkus susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūrai. Teismas, įvertinęs praėjusį ilgą laikotarpį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, pareiškėjo pasyvų elgesį, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitinkantį rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo reikalavimų, pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo netenkino ir skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Atsisakius priimti skundą, pareiškėjui grąžintas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

12III.

13Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl VMI prie FM 2013 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 69-34 paduoti.

14Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismo nutartis buvo priimta neteisingai pritaikius procesines teisės normas, neatsižvelgė į specifinį pareiškėjo, kaip juridinio asmens, statusą, bei į tai, kad tokio juridinio asmens mokestinis ginčas pirmasis teisminėje praktikoje. Pareiškėjo teisinis statusas – asociacija, t. y. ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Tai nėra pelno siekiantis juridinis asmuo ir savo kasdieninėje veikloje neturi etatinės biuro administratorės, darbuotojų. Nežiūrint į tai, visą mokestinio ginčo laikotarpį (iki centrinio mokesčių administratoriaus priimto 2013 m. kovo 7 d. sprendimo) pareiškėjas aktyviai, nepažeisdamas MAĮ nustatytų terminų, gynė savo teises ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriais: teikė atsakymus į pateikiamus klausimus, teikė rašytinius paaiškinimus, ne kartą dalyvavo derybose tiek su vietos, tiek su centriniu mokesčių administratoriumi. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad asociacijos ginče su mokesčių administratoriumi asociacijos vardu su VMI prie FM atstovais visą laiką bendravo asociacijos atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis. Centriniam mokesčių administratoriui buvo žinoma, kad asociacija turi atstovą, buvo žinoma minėto atstovo kontaktinė informacija, tačiau, neatsižvelgiant į nurodytą, pakartotinai asociacijos adresu siunčiamiems dokumentams grįžus neįteiktiems, mokesčių administratorius nei karto nesiėmė priemonių susisiekti su asociacijai atstovaujančiu advokatu situacijai išsiaiškinti, o dokumentus asociacijai laikė tinkamai įteiktais formaliai vadovaujantis MAĮ nuostatomis, nors asociacijos vadovas labai aiškiai buvo paprašęs mokesčių administratoriaus visus su mokestiniu ginču susijusius dokumentus siųsti būtent asociacijos atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui. Pareiškėjo nuomone, ne tik pareiškėjui, bet ir procesiniam oponentui (VMI prie FM) turi galioti principas elgtis sąžiningai ir dėmesingai, priešingu atveju pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo bei rungtyniškumo principai. Pareiškėjo pridėti dokumentai patvirtina, kad, nagrinėjant pareiškėjo skundą, buvo nutarta pratęsti taikaus susitarimo pozicijų derinimą. Po 2012 metų spalio mėnesio nei pareiškėjui jo buveinės adresu, nei mokesčių administratoriaus žinomu pareiškėjo kontaktiniu elektroniniu paštu, nei pareiškėją viso mokestinio ginčo metu atstovavusio advokato Kęstučio Jonaičio kontoros adresu ar elektroniniu paštu nėra gauti jokie VMI prie FM priimti sprendimai pareiškėjo atžvilgiu. Pirmą kartą su VMI prie FM 2013 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 69-34 turiniu pareiškėjas susipažino tik 2015 m. spalio 8 d. Pareiškėjo vertinimu, terminą VMI prie FM 2013 m. kovo 7 d. sprendimui Nr. 69-34 teismine tvarka apskųsti pareiškėjas praleido ne dėl savo kaltės ar neveikimo, o centriniam mokesčių administratoriui nereagavus į pareiškėjo prašymus visus su šiuo mokestiniu ginču siunčiamus dokumentus teikti jo atstovui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, kad teisingas mokesčių administratoriaus priimamų dokumentų, kurie turi būti siunčiami mokesčių mokėtojui, įteikimas yra svarbus mokestinio patikrinimo ar mokestinio ginčo veiksmas, nes nuo tokio įteikimo teisingumo gali priklausyti tiek sprendimų teisėtumas, tiek terminų skaičiavimas, o tuo pačiu ir mokesčių mokėtojo pateikiamų skundų ar kitų dokumentų priėmimas. Tik teisingai įteikiant mokesčių mokėtojui dokumentus, jam gali būti sudaryta galimybė susipažinti su jam skirta korespondencija ir tuo pačiu sudaryta galimybė įgyvendinti savo teises mokestinio patikrinimo metu ar ginti šias teises inicijuojant ar nagrinėjant mokestinį ginčą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas rašytiniuose dokumentuose nebuvo nurodęs mokesčių administratoriui kito adreso, negu yra įregistruota įmonės buveinė juridinių asmenų registre (( - )), tačiau kartu su šiuo prašymu teikiami įrodymai – elektroninis susirašinėjimas tarp pareiškėją mokestiniame ginče atstovaujančio advokato ir VMI prie FM – patvirtina, kad centriniam mokesčių administratoriui buvo žinoma aplinkybė, jog asociacija yra atstovaujama advokato, bei buvo žinoma minėto advokato kontaktinė informacija. Pareiškėjas visą laiką buvo sąžiningas proceso dalyvis, kuris siekė (ir toliau siekia) dalyvauti procese ir išsakyti savo poziciją VMI prie FM pareikštų reikalavimų atžvilgiu. Šis termino praleidimas neturėtų būti vertinamas formaliai ir neturėtų būti kliūtis proceso dalyviui ginti savo teises. Pareiškėjo nuomone, neatnaujinus praleisto termino skundui pateikti ir taip užkirtus galimybę pasiekti teisingumą šioje mokestinėje byloje, nebūtų įgyvendinta teismui deleguota konstitucinė funkcija – įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti pareiškėjui skundo padavimo terminą ir šį skundą atsisakyta priimti, teisėtumas bei pagrįstumas.

18Byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.

19Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (MAĮ 159 str. 3 d.).

20Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjui skundžiamas VMI prie FM 2013 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 69-34 išsiųstas registruotu laišku pareiškėjo skunde nurodytu adresu: ( - ), kuris sutampa su juridinių asmenų registre registruotu pareiškėjo adresu. Mokesčių administratoriaus siunčiama korespondencija paštui buvo perduota 2013 m. kovo 21 d., todėl, vadovaudamasis MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, teismas nusprendė, jog šio sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma 2013 m. kovo 28 d., ir konstatavo, kad terminas skundui paduoti šiuo atveju buvo ženkliai praleistas (pareiškėjas skundą teismui padavė 2015 m. spalio 26 d.).

21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas).

22Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo išsiuntimo ir įteikimo pareiškėjui aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju egzistavo priežastys, dėl kurių buvo pritaikyta MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-367/11).

23Pareiškėjas neginčija, kad skundas teismui dėl VMI prie FM 2013 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 69-34 paduotas praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, tačiau pareiškėjas teigia, kad tai padarė dėl svarbių priežasčių.

24ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą, ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.

25Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 69-34 nepatenkino.

26Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

27Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 5 straipsnyje reglamentuojama teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-905/2011). Pabrėžtina, jog įstatyme numatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.), nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama.

28Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs aptartas faktines aplinkybes, kurios apeliacinės instancijos teismo nebekartotinos, pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo reikalavimų.

29Pareiškėjas, centriniam mokesčių administratoriui pateikdamas skundą dėl teritorinio mokesčių administratoriaus priimto sprendimo, aiškiai nurodė savo adresą, kuris sutapo su juridinių asmenų registre nurodytu adresu. Pareiškėjas jokio kito adreso korespondencijai nei skunde, nei vykstant deryboms dėl susitarimo dėl mokesčių dydžio, nenurodė. Be to, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad VMI prie FM 2012 m. lapkričio 27 d. raštu nutraukus susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūrą, pareiškėjas mokestinio ginčo baigtimi visiškai nesidomėjo, t. y. pareiškėjas savo teisių gynimo prasme buvo pasyvus iki 2015 m. rugpjūčio mėn., kada buvo informuotas apie prasidėjusį priverstinio išieškojimo procesą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių, bet dėl aplinkybių, išimtinai priklausančių nuo paties pareiškėjo, t. y. registruoto laiško nepriėmimo mokesčių administratoriui nurodytu ir juridinių asmenų registre įregistruotu adresu, nesidomėjimo mokestinio ginčo baigtimi nutrūkus susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūrai. Akivaizdu, kad protingo termino kreiptis teisminės gynybos šioje byloje buvo nepaisoma. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su administracinio akto apskundimu, ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

30Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Pareiškėjo asociacijos „Ekstremalaus nardymo klubas“ atskirąjį skundą atmesti.

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Nutartis neskundžiama.