Byla A-1315-575/2017

Dėl sprendimo panaikinimo ir termino atnaujinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naftos grupė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir termino atnaujinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Naftos grupė“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 69-87 (toliau – ir VMI sprendimas). Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui dėl minėto VMI sprendimo paduoti (b. l. 89–91).

6Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamas VMI sprendimas, kuriuo Bendrovės skundas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. FR0682-198 (toliau – ir Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas) laikytas nepaduotu, yra neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjas nesutiko su VMI argumentais, kad praleido terminą skundui paduoti. Šiuo aspektu paaiškino, kad tiek Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas, tiek Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. FR0682-198/1 dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo klaidos taisymo (toliau – ir Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas) buvo išsiųsti ne Bendrovės nurodytu adresu korespondencijai gauti, o Bendrovės registracijos adresu. Tuo tarpu, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 3 dalį, Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas pareiškėjui turėjo būti išsiųstas ne mokesčių mokėtojų registre nurodytu adresu, o Bendrovės nurodytu adresu korespondencijai gauti, nepaisant to, kad pastabose dėl patikrinimo akto pareiškėjas nurodė registracijos adresą. Atitinkamai adresą korespondencijai gauti Bendrovė yra nurodžiusi mokesčių administratoriui nuo 2012 m. balandžio 2 d. Be to, pareiškėjas akcentavo, kad 2015 m. gegužės 5 d. kreipiantis į Klaipėdos AVMI Bendrovei negalėjo ir nebuvo žinomas 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo turinys, nes pareiškėjas buvo gavęs tik 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą dėl klaidos taisymo. Bendrovė taip pat mokesčio mokėtojo kortelėje matė duomenis apie įregistruotą mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas akcentavo, kad Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas Bendrovei buvo išsiųstas tik 2015 m. gegužės 13 d. ir, atsižvelgiant į MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, laikytinas Bendrovei įteiktu 2015 m. gegužės 20 d., t. y. penktą darbo dieną nuo jo išsiuntimo. Vadinasi, pateikdama skundą 2015 m. birželio 9 d., Bendrovė nepraleido MAĮ 152 straipsnyje nustatyto 20 dienų termino. Šiame kontekste pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju visi neaiškumai turėtų būti vertinami Bendrovės naudai. Teismui visgi nustačius, kad terminas skundui dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo paduoti buvo praleistas, pareiškėjas prašė šį terminą atnaujinti, nes buvo suklaidintas dėl MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, o mokestinio ginčo metu, siekdamas apginti savo teises, veikė aktyviai ir rūpestingai.

7Atsakovas VMI atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (b. l. 54–56, 101–105) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei neatnaujinti termino skundui dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo paduoti.

8VMI pažymėjo, kad Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas, laikantis MAĮ 164 straipsnio 3 dalies reikalavimų, buvo išsiųstas Bendrovės registracijos adresu, kuris taip pat buvo nurodytas pastabose dėl patikrinimo akto bei kituose Bendrovės teiktuose dokumentuose. Tuo tarpu apie Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą pareiškėjui tapo žinoma 2015 m. gegužės 4 d., todėl skundas dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo turėjo būti paduotas iki 2015 m. gegužės 25 d. Netgi įvertinus aplinkybę, kad pakartotinai išsiųstą Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Bendrovė gavo 2015 m. gegužės 18 d., skundas turėjo būti pateiktas iki 2015 m. birželio 8 d., tačiau Bendrovė to nepadarė ir tik 2015 m. birželio 8 d. kreipėsi į advokatų kontorą, o skundą paštu išsiuntė 2015 m. birželio 9 d. Šiame kontekste atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių ir nuo jo valios bei pasirinkto elgesio būdo nepriklausančių priežasčių, kurios būtų sudariusios pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl ginčijamas VMI sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo manymu, nurodyti Bendrovės veiksmai sudaro pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl paties pareiškėjo nerūpestingumo ir neapdairumo.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu (b. l. 120–123) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino VMI 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 69-87 bei atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. FR0682-198 paduoti.

11Teismas nurodė, kad pagal MAĮ 152 straipsnio 1 dalį skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Šiuo aspektu nurodė, kad MAĮ 164 straipsnio 1 dalis nustato, jog dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: tiesiogiai įteikiant (1 p.); siunčiant registruotu laišku (2 p.); telekomunikacijų galiniais įrenginiais (3 p.); viešai paskelbiant (4 p.). Registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenims – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (MAĮ 164 str. 3 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas pabrėžė, kad byloje nustatyta, jog Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2015 m. balandžio 7 d. registruota pašto korespondencijos siunta Nr. RN054653575LT Bendrovės buveinės adresu – ( - ), Klaipėda, tačiau pareiškėjui įteiktas nebuvo. Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas dėl klaidos taisymo buvo išsiųstas tuo pačiu Bendrovės buveinės adresu – ( - ), Klaipėda, šis sprendimas Bendrovei buvo įteiktas 2015 m. gegužės 4 d. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Klaipėdos AVMI, nurodydamas, kad nėra gavęs Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo, ir prašydamas jį pateikti. Atsižvelgdama į šį Bendrovės prašymą, Klaipėdos AVMI 2015 m. gegužės 13 d. registruotu paštu (siuntos Nr. RN055621517LT) išsiuntė pareiškėjui Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. FR0682-198, ši pašto korespondencijos siunta pareiškėjui įteikta 2015 m. gegužės 18 d.

12Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į taikytinas teisės aktų nuostatas, teismas sprendė, kad Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas ir 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas pareiškėjui išsiųsti pažeidžiant MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi pagal šias nuostatas registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti, o Bendrovė pateikė duomenis iš ,,Mano VMI“ sistemos, patvirtinančius, jog nuo 2012 m. balandžio 2 d. mokesčių mokėtojų registre Bendrovė nurodė šį adresą korespondencijai gauti: ( - ), Klaipėda. Tačiau Klaipėdos AVMI sprendimus pareiškėjui vis tiek išsiuntė jo buveinės adresu. Teismas nesutiko su skundžiamame VMI sprendime išdėstytais motyvais, kad apie Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Bendrovei buvo žinoma jau 2015 m. gegužės 4 d., kai ji gavo Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą dėl klaidos taisymo. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, jog pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką laikoma, kad individualus administracinis aktas asmeniui yra įteiktas tuomet, kai jis turi realią galimybę įvertinti jo turinį, teisinį ir faktinį pagrindą. Tuo tarpu Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu buvo tik patikslinta Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo dėstomoji dalis, t. y. Bendrovei apskaičiuota pelno mokesčio delspinigių suma, tačiau nenurodytos jokios kitos aplinkybės. Vadinasi, gavęs Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą, pareiškėjas negalėjo įvertinti Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo turinio bei tinkamai realizuoti teisės į pažeistų teisių gynybą. Teismo vertinimu, šiuo atveju VMI nurodyti argumentai prieštarauja ne tik nuosekliai administracinių teismų praktikai, bet ir teisingumo bei protingumo principams. Teismas taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas yra neatskiriama Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo dalis, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas kartu, laikantis MAĮ nustatytos mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkos. Todėl Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 20 d. sprendime nepagrįstai nurodė, kad pagal MAĮ 146 straipsnio 1 dalies nuostatas, šis sprendimas gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kadangi MAĮ 146 straipsnio nuostatos reglamentuoja skundų, kurie teikiami ne dėl mokestiniame ginče priimtų sprendimų, padavimo tvarką.

13Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatas, laikomasi pozicijos, jog pirmenybė paprastai teikiama faktiniam, o ne šiame straipsnyje nurodytam mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui momentui. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad, byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (rėmėsi LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2255/2011, 2012 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1445/2012, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012, 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015, 2016 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-54-556/2016). Teismas kartu pažymėjo, kad nėra pagrindo vadovautis atsakovo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-317-143/2015 pateiktu MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimu, nes vėliau priimtose nutartyse buvo grįžta prie nuoseklios teismo praktikos, kad MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui.

14Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas Bendrovei faktiškai buvo įteiktas 2015 m. gegužės 18 d., todėl pagal MAĮ 152 straipsnio nuostatas skundas turėjo būti paduotas iki 2015 m. birželio 8 d. Tačiau byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas skundą VMI paštu išsiuntė 2015 m. birželio 9 d., t. y. praleidęs MAĮ 152 straipsnyje nustatytą terminą. Kita vertus, pareiškėjas pareiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nes, jo teigimu, MAĮ komentaras ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-317-143/2015 suklaidino pareiškėją dėl termino skundui paduoti eigos skaičiavimo, o gindamas savo teises pareiškėjas veikė (veikia) aktyviai ir rūpestingai. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad pagal MAĮ 152 straipsnio 3 dalį mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (rėmėsi LVAT 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-573/2007).

15Atitinkamai, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir tai, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas nedaug, t. y. 1 diena, teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas jį atnaujinti. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsižvelgiant į MAĮ komentare ir nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą dėl MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, Bendrovė, net ir naudodamasi profesionalių teisininkų paslaugomis, galėjo būti suklaidinta dėl termino skundui paduoti eigos pradžios. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundą VMI padavė 2015 m. birželio 9 d., t. y. nepraleisdamas termino, jei sprendimo įteikimo diena būtų laikoma penkta darbo diena nuo jo išsiuntimo registruotu paštu. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skundas VMI buvo paduotas per protingą terminą, t. y. kitą dieną po skundo padavimo termino pabaigos. Be to, pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, veikė atidžiai ir rūpestingai, todėl negali būti nustatytas jo nesąžiningumas mokestiniame ginče.

16Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti VMI 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 69-87 bei atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. FR0682-198 paduoti.

17III.

18Atsakovas VMI pateikė apeliacinį skundą (b. l. 126–131), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir palikti galioti VMI 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 69-87. VMI nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas terminą skundui dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo paduoti praleido dėl savo nerūpestingumo ir netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo atnaujinti šį terminą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo atsiliepimai į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą bei prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

19Pareiškėjas UAB „Naftos grupė“ atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 135–140) prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas bei prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

20Teisėjų kolegija konstatuoja:

21IV.

22Visų pirma, pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

23Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2015 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 69-87, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo bei 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo dėl klaidos taisymo padavimo terminą ir pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu bei grąžintas Bendrovei (b. l. 43–45), teisėtumo ir pagrįstumo.

24ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

25Skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą reglamentuoja MAĮ 152 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti MAĮ 164 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

26Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos reikšmę, yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-422/2011, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012, 2017 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017 ir kt.).

27Atkreiptinas dėmesys, kad aptartomis MAĮ 152 straipsnio 1 dalies ir 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis siekiama garantuoti operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą, teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą. MAĮ nustatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama.

28Vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Taigi, būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo. MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010). Nepagristai atnaujinus terminus, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, o nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti, gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą.

29Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, tai, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010 ir kt.). Kaip minėta, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodytų kriterijų taikymas ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2218/2011).

30Šiame kontekste pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo paduoti, tačiau sprendė, jog yra pagrindas šį terminą atnaujinti, todėl jį atnaujino. Tačiau atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo išvada ir tvirtina, kad šiuo atveju pareiškėjas terminą skundui dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo paduoti praleido dėl savo nerūpestingumo ir netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo jį atnaujinti. Tuo tarpu pareiškėjas apeliacinio skundo nepateikė. Taigi, esminis ginčas apeliacinės instancijos teisme kyla dėl klausimo, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. FR0682-198 paduoti.

31Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo paduoti. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad asmens teisė į teisminę gynybą yra pamatinė teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Be to, kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatytas pareiškėjo nesąžiningumas, priešingai, iš bylos duomenų galima spręsti, kad pareiškėjas, siekdamas ginti savo galbūt pažeistas teises, buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, veikė gana operatyviai ir ėmėsi aktyvių veiksmų, norėdamas apskųsti Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą, o terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti, šį terminą skaičiuojant nuo byloje iš esmės neginčijamai nustatytos faktinės Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo įteikimo Bendrovei dienos (2015 m. gegužės 18 d.), praleido nežymiai. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal MAĮ 3 straipsnio 5 dalį visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai, be to, mokesčių teisėje, kaip vienas iš pagrindinių šios teisės taikymo principų, yra įtvirtinta mokesčių administratoriui privaloma pareiga vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 str. 3 d.). Taigi, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas terminą skundui dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo paduoti praleido dėl savo nerūpestingumo ir netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.

32Šiuo aspektu kartu akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės išsamiai pasisakė dėl visų esminių atsakovo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys duomenys. Tuo tarpu apeliaciniame skunde atsakovas nepateikė minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu (ABTĮ 136 str.), atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pritardamas aiškiai, išsamiai bei detaliai išdėstytiems ginčijamo sprendimo motyvams, jų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisakys.

33Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

35Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

36Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Nutartis neskundžiama.