Byla 2-12-277/2016
Dėl pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarė Laima Aidukaitė, valstybės įmonė Registrų centras

1Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Linai Lukošiūnaitei, dalyvaujant ieškovui J. B., ieškovų J. B. ir J. Z. atstovui advokatui Vytautui Vinikui, atsakovams K. D., A. D., J. G., atsakovų K. D., A. D. ir J. G. atstovei advokatei Žavintai Jurgelėnienei, atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atstovėms E. R. ir M. B., trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centro atstovui B. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. B. ir J. Z. ieškinį Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, K. D., A. D. ir J. G. dėl pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarė Laima Aidukaitė, valstybės įmonė Registrų centras.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovai prašo: „1) Pripažinti negaliojančia ab initio pirkimo-pardavimo sutarties (Reg. Nr. 4044) dalį sudarytą 1995 m. lapkričio 9 d. tarp Ignalinos rajono savivaldybės atstovo J. Š. ir atsakovo K. D. dėl daržinės 4I 1/ž (b.p.4I 1/m, unikalus Nr. ( - ), reg. Nr.44/495267, inv. byl. Nr. 45/5203, plotas 77,43 kv. m, adr. ( - )) pardavimo K. D., bei taikyti restituciją; 2) Pripažinti negaliojančia ab initio 2012-04-16 dovanojimo sutarties Nr. 971( reg. nr.44/495261, identifikacinis NETSVEP Nr. ( - )) dalį sudarytą tarp atsakovų K. D. ir J. G. dėl daržinės 4I 1/ž (b. p. 4I1m, unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. 44/495261, inv. byl. Nr. 45/5203, plotas 77,43 kv. m, adr. ( - )) perleidimo dovanojimo sutarties pagrindu; 3) Tenkinti ieškovų vindikacinį reikalavimą ir iškeldinti atsakovę J. G. iš ieškovams J. B. ir J. Z. priklausančio ūkinio pastato pažymėto plane 3 I1/m (3I1/ž) (b. p. 3I1m, unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. 90/87816, inv. byl. Nr. 45/5014, plotas 81 kv. m., adr( - )). Pastaba: kitoje nekilnojamojo turto registro byloje tas pats ieškovams priklausantis ūkio pastatas b. p. 3I1m yra žymimas daržine 4I 1/ž (b. p. 4I1m, unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. 44/495261, inv. byl. Nr. 45/5203, plotas 77,43 kv. m, adr. ( - )). 4) Priteisti iš atsakovų visas turėtas atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas“. Nurodo, kad ieškovo J. B. motina, o ieškovės J. Z. senelė J. B. 1992 m. gruodžio 17 d. iš Mielagėnų apylinkės savivaldybės nusipirko dalį gyvenamojo namo ir ūkinį pastatą, kadastro bylos inventorinis Nr.45/5014 plane pažymėtą indeksu 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž), esančius ( - ). Likusią dalį gyvenamojo namo J. B. 2002 m. birželio 6 d. nupirko iš AB banko „Hansa-LTB“. 2005 m. rugsėjo 9 d. J. B. gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą padovanojo lygiomis dalimis sūnui J. B. ir dukrai D. Z.. Po D. Z. mirties ( - ) jos dalį paveldėjo J. Z.. 2006 metais ieškovas J. B. kreipėsi į Mielagėnų žemėtvarkos skyriaus darbuotoją A. K. dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo ir pateikė Registrų centro išrašą apie jam priklausančius statinius. A. K. paaiškino, kad kažkas čia ne taip ir iškvietė K. D., kuris taip pat pateikė Registrų centro išrašą, kuriame pažymėta, kad jam priklauso visas ūkinis pastatas, t. y. ir J. B. dalis. Manydamas, kad tai klaida, 2007 m. birželio 18 d. pateikė prašymą suformuoti namų valdą Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui. 2007 m. liepos 5 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad ūkinis pastatas priklauso J. B. ir D. Z., o Mielagėnų kadastro vietovės projekto autorius A. K. įpareigojamas parengti naujus žemės sklypo planus. Žemės sklypo planai taip ir nebuvo parengti, o 2012 m. lapkričio mėnesį atsakovės J. G. sutuoktinis P. G. pareiškė, kad iš K. D. nusipirko J. B. priklausantį ūkinį pastatą. 2013 m. birželio mėnesį ieškovas J. B. pamatė, kad pakeista ūkinio pastato stogo danga ir iš pastato dingo ten buvę jo daiktai. Tiriant įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad J. B. 1992 m. gruodžio 17 d. parduotas ūkinis pastatas 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž) kitos bylos inventorinis Nr. 45/5203 plane pažymėtas indeksu 4I1/m 1995 m. lapkričio 9 d. Ignalinos rajono savivaldybės parduotas K. D., o K. D. ir A. D. 2012 m. balandžio 16 d. sutartimi ūkinį pastatą padovanojo J. G.. Ieškovo J. B. reikalavimu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir padaryta išvada, kad 1995 metais dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo galimai buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 ir 300 straipsniuose, bet ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Mano, kad sutartys, kuriomis buvo perleistas svetimas daiktas, turi būti pripažintos negaliojančiomis ir neteisėtai perleistas daiktas savininkams, t. y. ieškovams, grąžintas.

4Ignalinos rajono savivaldybė su ieškinio nesutiko. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ūkio pastato ir daržinės pardavimo sutartys sudarytos remiantis Nekilnojamojo turto kadastro bylų duomenimis, todėl mano, kad ūkio pastato dalis, kuri 1992 m. gruodžio 17 d. sutartimi buvo parduota J. B., negalėjo būti ir nebuvo 1995 m. lapkričio 9 d. sutartimi parduota K. D.. Atsiliepime nurodė, kad Ignalinos rajono savivaldybės institucijose nėra išlikusių duomenų ir (ar) informacijos, patvirtinančios ar paneigiančios ginčo sutartyse įrašytų pastato numerių žymėjimo teisingumą, todėl neturi galimybės nustatyti, ar tai buvo teisingi įrašai, ar tai buvo duomenų įrašymo į sutartį apsirikimas. Pagal byloje esančius įrodymus ir Mielagėnų seniūnės M. B. paaiškinimus Ignalinos rajono savivaldybė konstatuoja tokias faktines aplinkybes: 1992 m. gruodžio 17 d. sutartimi pagal tuo metu galiojantį Vietos savivaldos pagrindų įstatymą Mielagėnų apylinkės savivaldybė, atstovaujama J. C., pardavė, o J. B. nupirko gyvenamojo namo dalį ir ūkio pastato dalį pažymėtą plane 3I1/m (sprendžiant pagal 2002 metais sudarytos inventorinės bylos Nr. 5014 duomenis tai sudaro ½ šio pastato). Taigi pagal 1995 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį galėjo būti ir buvo parduota pirkėjui K. D. tik antroji ūkinio pastato dalis, kuri minėtoje inventorinėje byloje Nr. 5014 pažymėta numeriu 2I1/p. Sutartyje įrašyti kitokie numeriai dėl galimai pateiktų kitokių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ginčo sutartyje įrašyti pastatą žymintys numeriai reiškia viso pastato pardavimą ir dėl to ši sutarties dalis yra neteisėta ir (ar) negaliojanti. Bet kokiu atveju tai nebuvo viso ūkinio pastato pardavimas, nes dalis pastato jau buvo parduota.

5Atsakovai K. D., A. D. ir J. G. ieškinio nepripažino. Atsakovų atstovas nurodo, kad ieškinys grindžiamas Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. 90/87816 ir Nr. 44/495267 padaryta pastaba, jog J. Z. ir J. B. nuosavybės teise priklausantis ūkio pastatas 3I1/ž ir J. G. nuosavybės teise priklausanti daržinė Nr. 4I1/ž yra tas pats statinys bei prokurorės G. Valinčienės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame pažymėta, kad 1995 metais parduodant paminėtą daržinę K. D. galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr.cspr1-264 panaikino Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr.90/87816 ir Nr.44/495261 nepagrįstai įrašytas pastabas, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantis ūkio pastatas ir atsakovei J. G. nuosavybės teise priklausanti daržinė yra tas pats statinys. Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės G. Valinčienės 2014 m. liepos 18 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, priešingai nei teigia ieškovai ir jų atstovas, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl sutarčių galiojimo ir daikto išreikalavimo, nes tai ne teismo nuosprendis. Pagal įrašus Nekilnojamojo turto registre ieškovams priklausančio ūkio pastato ir atsakovei J. G. priklausančios daržinės adresai, pažymėjimai planuose ir unikalūs numeriai skirtingi, matmenys ir statybos pabaigos metai taip pat skirtingi. Ieškovai neįrodė, kad 1992 m. gruodžio 17 d. sutartimi J. B. parduotas ūkio pastatas ir 1995 m. lapkričio 9 d. sutartimi K. D. parduota daržinė yra tas pats statinys, todėl ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas. Be to, ieškinys turėtų būti atmestas vien tik tuo pagrindu, kad ieškovai praleido tiek daržinės pardavimo K. D. sutarties sudarymo metu 1995 metais galiojusio Civilinio kodekso, tiek ir šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso nustatytus senaties terminus. Mano, kad J. B. 1992 metais buvo parduota ne atsakovei J. G. šiuo metu priklausanti daržinė, o ūkio pastatas buvęs (neišlikęs) prie gyvenamojo namo ( - ), kuriame gyveno L. M..

6Trečiasis asmuo Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarė Laima Aidukaitė į teismo posėdį neatvyko. Gautas atsiliepimas, kuriame pasakyta, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog ginčijamų sutarčių sudarymo metu VĮ Registrų centro dokumentuose nebuvo jokių įrašų, liudijančių, kad vienas statinys yra kitas statinys, ar tas pats statinys. Sutartys buvo sudarytos vadovaujantis jų sudarymo metu buvusiais įregistruotais viešųjų registrų duomenimis, kurie nekėlė jokių abejonių dėl jų teisėtumo.

7Valstybės įmonės Registrų centro atstovas paaiškino, kad 1992 m. spalio 22 d. Mielagėnų apylinkės viršaitis užsakė savivaldybei priklausančio, Mielagėnų kaime esančio gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, kurie tą patį mėnesį buvo atlikti. 1993 m. rugsėjo 23 d. Mielagėnų apylinkės viršaitis užsakė kito gyvenamojo namo, taip pat priklausančio savivaldybei ir esančio Mielagėnų kaime kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti tą patį mėnesį. Tuo metu Mielagėnų kaime gatvių pavadinimų ir gyvenamųjų namų numerių nebuvo, todėl kadastro dokumentuose nekilnojamųjų daiktų adresas buvo nurodomas vienodai – Mielagėnų kaimas. Atvykęs į vietą matininkas matuodavo tuos objektus, kuriuos nurodydavo užsakovas ar jo atstovas. Paprastai buvo matuojamas pagrindinis daiktas – gyvenamasis namas ir jo priklausiniai – pagalbinio ūkio pastatai. Atliekant kadastrinius matavimus 1992 m. buvo pamatuotas gyvenamasis namas, šiuo metu priklausantis ieškovams, ir ūkio pastatai, o 1993 metais pamatuotas kitas gyvenamasis namas ir 1992 metais jau pamatuoti ūkio pastatai. Suformuotos dvi nekilnojamojo turto kadastro bylos. Matavimus atliko skirtingi specialistai, todėl nepastebėjo, kad tie patys ūkio pastatai pamatuoti skirtingose bylose. Tuo metu matuojamiems objektams unikalūs numeriai nebuvo suteikiami, o kadastro dokumentuose skirtingi statiniai buvo žymimi indeksais. Skirtingose bylose pamatuoti tie patys ūkio pastatai gavo skirtingus indeksus. Unikalūs numeriai nekilnojamojo turto objektams buvo suteikiami po 1998 metų perkeliant duomenis iš kadastro bylų į Nekilnojamojo turto registrą. Kadangi duomenys apie tuos pačius ūkio pastatus buvo skirtingose kadastro bylose, tai ir skirtinguose Nekilnojamojo turto registro įrašuose tiems patiems ūkio pastatams suteikti skirtingi unikalūs numeriai. Matuojamų pastatų statybos pabaigos metai kadastro dokumentuose buvo įrašomi pagal pateiktus dokumentus, o dokumentų nesant – užsakovo nurodyti. 2012 m. kažkas iš suinteresuotų asmenų iškėlė klausimą, kad skirtingose kadastro bylose pamatuotas tas pats ūkio pastatas. Atlikus kadastro bylose esančių duomenų analizę nustatyta, kad statinys, vienoje byloje įvardintas ūkio pastatu, o kitoje – daržine, yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas, todėl 2012 m. lapkričio 8 d. atitinkamuose Nekilnojamojo turto registro įrašuose apie tai buvo įrašytos pastabos. Mano, kad ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškovai 1995 metais sudarytam sandoriui nuginčyti praleido senaties terminą. Ieškovai neginčija pastato kadastro duomenų, todėl jie laikytini teisingais. Ginčo ūkio pastatams eksploatuoti suformuotas žemės sklypas, kuris Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu perduotas nuosavybėn K. D., todėl laikytina, kad priimant šį sprendimą buvo įvertintas žemės sklype esančių pastatų įgijimo teisėtumas. Atsakovė J. G. yra žemės sklypo ir pastatų sąžininga įgijėja.

8Teismas, atskleisdamas bylos esmę (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) konstatuoja, jog bylos esmė tokia:

9J. B. 1992 m. gruodžio 17 d. pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą iš Mielagėnų apylinkės savivaldybės nusipirko dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatą kadastro bylos inventorinis Nr.45/5014 plane pažymėtą indeksu 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž), esančius ( - ) kaime (1 t., 11-12 b. l.). Likusią dalį gyvenamojo namo J. B. 2002 m. birželio 6 d. nupirko iš AB banko „Hansa-LTB“ (1 t., 68-71 b. l.). 2005 m. rugsėjo 9 d. J. B. gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą padovanojo lygiomis dalimis sūnui J. B. ir dukrai D. Z. (1 t, b. l. 72-75 b. l.). Po D. Z. mirties ( - ) jos dalį paveldėjo J. Z. (1 t, b. l. 76-77).

10K. D. 1995 m. lapkričio 9 d. pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą iš Ignalinos rajono savivaldybės nusipirko dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatus – tvartą ir daržinę kadastro bylos inventorinis Nr.45/5203 plane pažymėtus indeksais 3I1/p ir 4I1/m (vėlesnis žymėjimas 4I1/ž), esančius ( - ) (1 t., 78-79 b. l.). 2005 metais ūkio pastatams eksploatuoti suformuotas 0,03 ha žemės sklypas, kuris Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 13-13273 perduotas neatlygintinai nuosavybėn K. D. (1 t., 80-81 b. l.). 2012 m. balandžio 16 d. K. D. ir jo sutuoktinė A. D. žemės sklypą su ūkio pastatais padovanojo J. G..

11Ieškovai teigia, kad J. B. parduotas ūkio pastatas kadastro bylos inventorinis Nr.45/5014 plane pažymėtas indeksu 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž) ir vėliau K. D. parduotas ūkio pastatas – daržinė kadastro bylos inventorinis Nr. 45/5203 plane pažymėtas indeksu 4I1/m (vėlesnis žymėjimas 4I1/ž) yra tas pats statinys, todėl prašo pripažinti šio pastato pardavimo K. D. ir dovanojimo J. G. sutartis negaliojančiomis ir grąžinti pastatą ieškovams, t. y. iškeldinti iš jo J. G.. Atsakovai ieškinio nepripažįsta, teigdami, jog neįrodyta, kad J. B. parduotas ūkio pastatas ir K. D. parduota daržinė yra tas pats statinys ir ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti.

12Ieškinys tenkinamas.

13Ieškovai teiginį, jog J. B. parduotas ūkio pastatas ir K. D. parduota daržinė yra tas pats statinys grindė Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. 90/87816 ir Nr. 44/495261 įrašyta pastaba (1 t., 30-33, 84-85 b. l.), jog tai tas pats statinys tik skirtingose kadastro duomenų bylose pažymėtas skirtingai. Šias pastabas valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr.cspr1-264 (2 t., 214-216 b. l.) panaikino, bet tai ne kliūtis teismui spręsti, ar J. B. parduotas ūkio pastatas ir K. D. parduota daržinė yra tas pats nekilnojamasis daiktas, ar tai skirtingi nekilnojamieji daiktai.

14Pagal valstybės įmonės Registrų centras atstovo paaiškinimą gyvenamųjų namų, kurių dalys vėliau buvo parduotos J. B. ir K. D., kadastrinius matavimus užsakė Mielagėnų apylinkės viršaitis. Atliekant gyvenamųjų namų matavimus kartu buvo atliekami ir priklausinių – pagalbinio ūkio pastatų, kuriuos nurodė užsakovas, matavimai. 1992 m. spalio 29 d. atlikti gyvenamojo namo, kurio dalis vėliau parduota J. B., matavimai. Kartu pamatuoti ūkio pastatai. Suformuota kadastrinių matavimų byla inventorinis Nr. 45/5014, kurioje esančiame plane matuoti pastatai pažymėti indeksais: gyvenamasis namas – 1A1/p, ūkio pastatai – 2I1/p ir 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž). 1993 m. rugsėjo 29 d. atlikti gyvenamojo namo, kurio dalis vėliau parduota K. D., matavimai. Kartu pamatuoti ūkio pastatai. Suformuota kadastrinių matavimų byla inventorinis Nr. 45/5203, kurioje esančiame plane matuoti pastatai pažymėti indeksais: gyvenamasis namas – 1A1/m, garažas – 2I1/m, tvartas – 3I1/p, daržinė – 4I1/m (vėlesnis žymėjimas 4I1/ž). Kai buvo atliekami matavimai, Mielagėnų kaime gatvės neturėjo pavadinimų, o pastatai numerių, todėl nurodant nekilnojamojo turto objekto adresą buvo įrašomas tik Mielagėnų kaimas. Dėl šios aplinkybės nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto registre adresu ( - ) ieškovų vardu įregistruotas ūkio pastatas ir ( - ) atsakovės J. G. vardu įregistruota daržinė yra skirtingi statiniai, nes jų skirtingi adresai. ( - ) tai adresas gyvenamojo namo, kurio priklausinys pagal kadastro bylą inventorinis Nr. 45/5014 yra ūkio pastatas, o ( - ) – adresas žemės sklypo, kuriame yra daržinė. Gyvenamojo namo, kurio dalis parduota K. D. ir kuriam kaip priklausiniai kadastro byloje inventorinis Nr.45/5203 priskirti tvartas ir daržinė, adresas šiuo metu yra ( - ) (1 t. b. 197 b. l.), bet dėl to negalima teigti, kad 1995 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi K. D. kartu su dalimi gyvenamojo namo nebuvo parduoti tvartas ir dažinė, nes šių statinių adresai skirtingi. Atliekant nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus 1992-1993 metais unikalūs numeriai jiems nebuvo suteikiami. Unikalūs numeriai nekilnojamojo turto objektams, kurių kadastriniai matavimai buvo atlikti iki Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų įsigaliojimo, buvo suteikiami perkeliant duomenis iš kadastro bylų į Nekilnojamojo turto registrą, t. y. po Nekilnojamojo turto registro nuostatų įsigaliojimo 1998 m. sausio 29 d. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad J. B. parduotas ūkio pastatas ir K. D. parduota daržinė yra skirtingi statiniai, nes skiriasi jų unikalūs numeriai. Minėta, kad unikalūs numeriai šiems statiniams suteikti perkeliant į Nekilnojamojo turto registrą duomenis iš kadastro bylų, todėl skirtingose kadastro bylose aprašytiems statiniams negalėjo būti suteikti vienodi unikalūs numeriai, bet tas pats statinys galėjo būti aprašytas skirtingose kadastro bylose ir tokiu atveju, perkeliant duomenis į Nekilnojamojo turo registrą iš skirtingų kadastro bylų, tam pačiam pastatui būtų suteikti du skirtingi unikalūs numeriai. Nekilnojamojo turto kadastro byloje inventorinis Nr. 45/5014 ūkio pastato 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž) statybos metai nurodyti 1978 m., o kadastro byloje inventorinis Nr. 45/5203 daržinės 4I1/m statybos metai nurodyti 1959 m. Ši aplinkybė taip pat nepakankama išvadai, jog paminėti ūkio pastatas ir daržinė yra skirtingi statiniai, nes iš valstybės įmonės Registrų centro atstovo paaiškinimo seka, kad, nesant statybos laiką patvirtinančių dokumentų, kadastro dokumentuose buvo įrašomi užsakovo ar jo atstovo nurodyti statybos metai, kurie galėjo neatitikti tikrojo statinio statybos laiko. Kadastro byloje inventorinis Nr.45/5014 ūkio pastato 2I1/p ilgis 7,75 m, ūkio pastato 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž) ilgis 9,05 m, bendras abiejų pastatų ilgis 16,80 m. Abiejų plotis vienodas – 8,90 m. Kadastro byloje inventorinis Nr. 45/5203 tvarto 3I1/p ilgis 7,50 m, daržinės ilgis 8,70 m, bendras abiejų pastatų ilgis 16,20 m. Abiejų plotis vienodas 8,90 m. Atsakovė J. G. pateikė antstolio Leono Jankausko 2015 m. rugsėjo 29 d. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame pateikti pastato, esančio ( - ), matmenys. Protokole nurodyta, kad pastato plotis tvarto pusėje 8,90 m, dažinės pusėje 8,98 m, viso statinio ilgis 16,79 m, kurį sudaro mūro ilgis (tvarto) 7,85 m ir daržinės ilgis 8,94 m (2 t., 23-27 b. l.). Matmenys labai artimi kadastro byloje Nr. 45/5014 nurodytiems pastato matmenims, nes bendras statinio ilgis skiriasi tik 1 cm, o plotis – 8 cm. Atskirų statinio dalių ilgių skirtumas 10 cm ir 11 cm galėtų būti paaiškintas skirtingai pasirinkta vieta, nuo kurios matuojamas statinio dalių ilgis. Sugretinus kadastro byloje Nr. 45/5014 nurodytus ūkio pastatų 2I1/p ir 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž) matmenis su Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aprašyto statinio, esančio ( - ), matmenimis, galima teigti, kad kalbama apie tą patį statinį. Pažymėtina, kad kadastro byloje Nr. 45/5203 nurodyti tvarto ir daržinės matmenys labiau skiriasi nuo Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų tvarto ir daržinės, esančių ( - ), matmenų, bet dėl to negalima teigti, kad tai skirtingi statiniai, nes tikėtina, jog skirtumai susiję su matavimo klaidomis ar skirtingai pasirinktais matavimo taškais. Kadastrinės bylos inventorinis Nr. 45/5014 plane ūkio pastate 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž) 3 m atstumu nuo rytinės sienos pažymėta pertvara, kuri nepažymėta kadastrinės bylos inventorinis Nr. 45/5203 plane pavaizduotoje daržinėje 4I1/m. Teismas, remdamasis liudytojų V. Š., J. Č., A. D. G. ir S. A. Č. parodymais sprendžia, kad ( - ) esančiame pastate (daržinėje) tokia pertvara buvo.

15Įvertinęs kadastro bylų inventoriniai numeriai 45/5014 ir 45/5203 duomenis apie statinių išsidėstymą vietovėje, pasaulio šalių atžvilgiu, sugretinęs šiose bylose ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytus statinių matmenis, atsižvelgdamas į liudytojų V. Š., J. Č., A. D. G. ir S. A. Č. parodymus apie daržinėje buvusią pertvarą, liudytojų V. Š., V. J., T. S. ir A. G. parodymus apie statinio statybą iki 1970 metų, teismas konstatuoja, kad kadastro bylos inventorinis numeris 45/5014 plane indeksais 2I1/p, 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž) pažymėti statiniai, kadastro bylos inventorinis numeris 45/5203 plane indeksais 3I1/p, 4I1/m pažymėti statiniai ir antstolio Leono Jankausko 2015 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aprašyti ( - ) esantys tvartas, unikalus Nr. ( - ), ir daržinė, unikalus Nr. ( - ), yra tie patys nekilnojamieji daiktai.

16Teismas atmeta atsakovų teiginį, kad J. B. buvo parduota ne J. G. vardu šiuo metu įregistruota daržinė, o prie namo ( - ), kuriame gyveno L. M. buvęs ir neišlikęs ūkio pastatas, nes lyginant kadastro bylos inventorinis Nr. 45/5014 duomenis, pagal kuriuos sudaryta 1992 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis, su kadastro byloje inventorinis Nr. 2949 (2 t., 39-46 b. l.) ūkio pastatų, buvusių ( - ), apie kurių pardavimą J. B. kalba atsakovai, duomenimis, akivaizdu – tai skirtingi statiniai pagal dislokaciją vietovėje, pasaulio šalių atžvilgiu, dydį, žymėjimą plane ir skirtumai tokie dideli, jog neįtikima, kad rengiant sutartį šie statiniai galėjo būti supainioti.

17Teismas nesutinka su atsakovais, jų atstovu ir trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centras atstovu manančiais, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, nes ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1995 metais, o ieškinys pareikštas tik 2015 metais. Ieškinyje nurodyta (1 t., 3 b. l.), kad 2006 m. J. B. kreipėsi į Mielagėnų žemėtvarkos skyriaus darbuotoją A. K. dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo ir tada į Mielagėnų žemėtvarkos skyrių iškviestas K. D. pareiškė, kad visas ūkio pastatas yra jo. Apie tokį susitikimą Mielagėnų žemėtvarkos skyriuje atsiliepime į ieškinį kalba ir K. D. (1 t., 149 b. l.) tik pažymi, jog tai buvo apie 2005 metus, kai jam jau buvo suformuotas 0,030 ha žemės sklypas po visu statiniu. Tas žemės sklypas K. D. perduotas neatlygintinai nuosavybėn Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (1 t., 80-81 b. l.), o J. B. prašymas dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo surašytas 2006 m. birželio 30 d. (1 t., b. l. 34), todėl teismas sprendžia, kad ieškovas apie kito asmens pretenzijas į jam priklausantį ūkio pastatą sužinojo ne anksčiau kaip 2006 m. birželio 30 d. Nors ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis ir buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, bet tas įrašas niekaip nepakeitė Nekilnojamojo turto registro įrašo apie ieškovų turtą, o reikalauti, kad ieškovai be priežasties domėtųsi Nekilnojamojo turto registro įrašais, susijusiais su kitų asmenų turtu, būtų neprotinga. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas J. B. apie kito asmens pretenzijas į jam priklausantį statinį sužinojo 2006 m. birželio 30 d., o ieškinys pareikštas 2015 m. vasario 9 d., todėl Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas iki ieškinio pareiškimo įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pasibaigęs.

18Mielagėnų apylinkės savivaldybė, atstovaujama J. C., 1992 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė J. B. ūkio pastatą, kadastro bylos inventorinis Nr. 45/5014 plane pažymėtą indeksu 3I1/m. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 253 straipsnis nustatė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Pagal šią sutartį nuosavybės teisė į paminėtą ūkio pastatą iš Mielagėnų apylinkės savivaldybės perėjo J. B.. Ignalinos rajono savivaldybė, atstovaujama J. Š., ir K. D. 1995 m. lapkričio 9 d. sudarė sutartį dėl gyvenamojo namo dalies, tvarto ir daržinės, kuri kadastro bylos inventorinis Nr. 45/5203 plane pažymėta indeksu 4I1/m (sutartyje nurodytą žymėjimą 4JI/m teismas, atsižvelgdamas į žymėjimą kadastro byloje inventorinis Nr. 45/5203, vertina kaip rašymo apsirikimą), pardavimo K. D.. Nustatyta, kad kadastro bylos inventorinis Nr. 45/5203 plane indeksu 4I1/m pažymėta daržinė – tai 1992 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi J. B. parduotas ūkio pastatas 3I1/m, todėl pagal 1995 m. lapkričio 9 d. Ignalinos rajono savivaldybės ir K. D. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė į šį statinį K. D. neperėjo, nes pardavėjas nuosavybės teisės į jį neturėjo. Sutarties dalis dėl šio statinio pardavimo K. D. negalioja (1964 m. Civilinio kodekso 47 straipsnis), nes neatitinka įstatymo reikalavimo – parduoti daiktą gali tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 47 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, kiekviena iš jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visą tai, ką yra gavusi pagal sandorį. Minėta, kad nuosavybės teisių į daržinę K. D. neįgijo, todėl nieko neprivalo grąžinti Ignalinos rajono savivaldybei. Ignalinos rajono savivaldybė iš K. D. gavo pinigų sumą už daržinę, kurios parduoti neturėjo teisės, nes nebuvo šio daikto savininkas, todėl tą pinigų sumą turi grąžinti K. D.. Sutartyje nurodyta tik bendra suma, kurią K. D. sumokėjo už 60/100 gyvenamojo namo, tvartą ir daržinę, todėl už daržinę sumokėta suma apskaičiuojama proporcingai šių daiktų rinkos kainai, kuri pagal kadastro bylos Nr. 45/5203 duomenis nustatyta 1998 m. spalio 15 d. Nurodyta, kad gyvenamojo namo kaina 6122 Lt. K. D. įsigijo dalį (60/100) gyvenamojo namo, kurios rinkos kaina 3673 Lt (6122×60%). Tvarto rinkos kaina – 2977 Lt, daržinės – 624 Lt. Bendra pirktų daiktų rinkos kaina 7274 Lt. Daržinės kainos dalis bendroje kainoje 8,58% (624×100:7274). K. D. pagal sutartį sumokėjo 198,35 Lt, todėl už daržinę, į kurią nuosavybės teisės pagal sutartį neįgijo, K. D. turi būti grąžinti (198,35×8,58%) 17 Lt (4,92 Eur).

19Teismo sprendimas, kuriuo sandoris pripažįstamas negaliojančiu, turi retroaktyvią galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-409/2012). Vėliau sudaryti daiktų perleidimo sandoriai yra pripažinto negaliojančiu sandorio padariniai. Vėlesnius sandorius sudarę asmenys negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi, todėl vėliau sudaryti sandoriai gali būti nuginčyti kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms ( Civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 4.48 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 4.48 straipsnį perduoti nuosavybės teisę gali pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Atsakovų K. D., A. D. ir J. G. 2012 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutarties dalis, kuria K. D. ir A. D. padovanojo J. G. pastatą – daržinę, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), negalioja, nes K. D. ir A. D. nebuvo šio daikto savininkai. Pagal Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 3 dalį, jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais, todėl nėra kliūčių daržinę, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), grąžinti ieškovams, t. y. iš šios daržinės, nuosavybės teise priklausančios ieškovams, iškeldinti atsakovę J. G..

20Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal Civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokesti ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovas J. B. sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 105,107-108, 112). Šioje byloje ieškovų išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, tai išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų 1590,94 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus ieškovė J. Z. 2014 m. lapkričio 13 d. sumokėjo advokatui 1500 Lt (434 Eur). Ieškovas J. B. advokatui sumokėjo 1500 Lt (434 Eur) 2014 m. lapkričio 13 d. ir 600 Eur 2016 m. sausio 5 d. Ieškovų advokatas V. Vinikas parengė ieškinį ir dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 6 val. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.18 punktus maksimalus priteistinas užmokestis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 3 minimalių mėnesinių algų dydžio. Ieškinys parengtas 2015 m. vasario 6 d. (1 t., b. l. 2-11), kai minimali mėnesinė alga buvo 1035 Lt (300 Eur), todėl pagrįstas užmokestis advokatui už ieškinio parengimą – 900 Eur (3×300=900). Du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 2 val., įvyko 2015 m. birželio 12 ir 30 d., kai minimali mėnesinė alga buvo 1035 Lt (300 Eur), todėl pagrįstas užmokestis advokatui už dalyvavimą šiuose teismo posėdžiuose 90 Eur (300×0,15×2=90). Du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 1 val., įvyko 2015 m. spalio 2 ir 27 d., kai minimali mėnesinė alga buvo 325 Eur, todėl pagrįstas užmokestis advokatui už dalyvavimą šiuose teismo posėdžiuose 49 Eur (325×0,15=48,75). Teismo posėdžio, įvykusio 2016 m. sausio 5 d., kai minimali mėnesinė alga buvo 350 Eur, trukmė 4 val., todėl pagrįstas užmokestis už advokato dalyvavimą šiame teismo posėdyje 210 Eur (350×0,15×4=210). Teismas sprendžia, kad ieškovams iš atsakovų turi būti priteista 1249 Eur (900+90+49+210=1249) išlaidų advokato pagalbai apmokėt, iš kurių 434 Eur priteisiama J. Z., o 815 Eur – J. B.. Teismas sprendžia, kad užmokestis už ieškinio trūkumų pašalinimą neturi būti atlyginamas, nes ieškinio trūkumus advokatas privalėjo pašalinti be papildomo užmokesčio. Teismas sprendžia, kad dokumentų kopijavimo išlaidas apima užmokestis už ieškinio parengimą, todėl šios išlaidos papildomai neatlyginamos. Remiantis Rekomendacijų 3 punktu atmetamas reikalavimas priteisti 122,08 Eur išlaidų už advokato atvykimą į teismo posėdžius, nes advokato iš kitos vietovės dalyvavimas nebuvo būtinas. Taip pat atmetamas reikalavimas dėl ieškovės J. Z. kelionės iš Norvegijos į Lietuvą išlaidų, nes ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu.

21Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 33,20 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovų lygiomis dalimis (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

22Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

23Ieškinį patenkinti.

24Pripažinti negaliojančia Ignalinos rajono savivaldybės ir K. D. 1995 m. lapkričio 9 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 4044, dalį dėl daržinės 4JI/m pardavimo K. D..

25Priteisti iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos K. D. naudai 4,92 Eur (keturis eurus 92 ct).

26Pripažinti negaliojančia K. D., A. D. ir J. G. 2012 m. balandžio 16 d. sudarytos dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 971, identifikacinis NETSVEP Nr. ( - ), dalį dėl daržinės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), dovanojimo J. G..

27Iškeldinti J. G. iš daržinės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - )

28Priteisti iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, K. D., A. D. ir J. G. lygiomis dalimis J. Z. naudai 434 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti).

29Priteisti iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, K. D., A. D. ir J. G. lygiomis dalimis J. B. naudai 835 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų (20 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti).

30Išieškoti iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, K. D., A. D. ir J. G. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

31Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Ieškovai prašo: „1) Pripažinti negaliojančia ab initio pirkimo-pardavimo... 4. Ignalinos rajono savivaldybė su ieškinio nesutiko. Atsakovo atstovas... 5. Atsakovai K. D., A. D. ir J. G. ieškinio nepripažino. Atsakovų atstovas... 6. Trečiasis asmuo Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarė Laima Aidukaitė... 7. Valstybės įmonės Registrų centro atstovas paaiškino, kad 1992 m. spalio 22... 8. Teismas, atskleisdamas bylos esmę (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1... 9. J. B. 1992 m. gruodžio 17 d. pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo... 10. K. D. 1995 m. lapkričio 9 d. pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo... 11. Ieškovai teigia, kad J. B. parduotas ūkio pastatas kadastro bylos... 12. Ieškinys tenkinamas.... 13. Ieškovai teiginį, jog J. B. parduotas ūkio pastatas ir K. D. parduota... 14. Pagal valstybės įmonės Registrų centras atstovo paaiškinimą gyvenamųjų... 15. Įvertinęs kadastro bylų inventoriniai numeriai 45/5014 ir 45/5203 duomenis... 16. Teismas atmeta atsakovų teiginį, kad J. B. buvo parduota ne J. G. vardu šiuo... 17. Teismas nesutinka su atsakovais, jų atstovu ir trečiojo asmens valstybės... 18. Mielagėnų apylinkės savivaldybė, atstovaujama J. C., 1992 m. gruodžio 17... 19. Teismo sprendimas, kuriuo sandoris pripažįstamas negaliojančiu, turi... 20. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai... 21. Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 33,20 Lt pašto išlaidų, susijusių... 22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 23. Ieškinį patenkinti.... 24. Pripažinti negaliojančia Ignalinos rajono savivaldybės ir K. D. 1995 m.... 25. Priteisti iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos K. D. naudai 4,92... 26. Pripažinti negaliojančia K. D., A. D. ir J. G. 2012 m. balandžio 16 d.... 27. Iškeldinti J. G. iš daržinės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - )... 28. Priteisti iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, K. D., A. D. ir... 29. Priteisti iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, K. D., A. D. ir... 30. Išieškoti iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, K. D., A. D. ir... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka...