Byla Iv-988-624/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Daivai Stalionienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, valstybės įmonei Valstybės žemės fondas, byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis dalyvaujant J. A. ir A. E. P., dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja Ž. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1-6) ir patikslintu skundu (b. l. 82-89) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 5 631,11 Lt žalos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2001 m. birželio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu (toliau – Sprendimas) M. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (mišką) kaimo vietovėje. Tačiau pabrėžė, kad žemės sklype, į kurį buvo atkurtos M. G. nuosavybės teisės, ilgą laiką egzistavo kelias, vedantis į gretimą sklypą, priklausantį pareiškėjai, dėl to šiam keliui buvo ruošiamas servitutas. Teigė, kad nors rengiant Sprendimą servitutas buvo numatytas visuose dokumentuose, tačiau per klaidą jis nebuvo įrašytas nei į Sprendimo projektą, nei į patį Sprendimą. Pažymėjo, kad Sprendime buvo atlikti taisymai: dvi eilutės buvo užtušuotos korektoriumi ir įrašyta, jog ūkinės veiklos apribojimų nėra. Nurodė, kad J. Š. įsigijus M. G. priklausiusį sklypą ir nebeleidus pro jį važiuoti pareiškėjai, buvo kreiptasi į Ukmergės rajono apylinkės teismą, kuris nustatė kelio servitutą ir priteisė iš pareiškėjos J. Š. 5 000 Lt vienkartinę kompensaciją bei 631,10 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Teigė, jog remiantis Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-112-781/2009, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu (redakcija nuo 2000 m. birželio 30 d. iki 2001 m. rugpjūčio 2 d.) bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, servitutas turėjo būti nustatytas Sprendime, todėl Vilniaus apskrities Ukmergės rajono Valstybinio žemėtvarkos instituto (dabar – VĮ „Valstybės žemės fondas“) darbuotojas J. A. bei Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, to nepadarę, atliko neteisėtus veiksmus. Nurodė, kad patyrė žalą sumokėjusi 5 000 Lt vienkartinę kompensaciją bei 631,10 Lt išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nebūtų patyrusi žalos, jei VĮ „Valstybės turto fondas“ darbuotojas būtų įrašęs neatlygintinį kelio servitutą Sprendimo projekte, o nesant įrašytam Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai šio projekto nebūtų vizavę. Pažymėjo, kad Sprendimo priėmimo metu galioję teisės aktai nenumatė tarnaujančio žemės sklypo savininko teisės prašyti kompensacijos už servitutą teisminiu keliu.

6Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir atsakovas), atsiliepimu į skundą (b. l. 46-49) bei atsiliepimu į patikslintą skundą (b. l. 104-107) prašė atmesti pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad dėl techninės klaidos Sprendimo projekte nebuvo įrašytas kelio servitutas ir dėl to jis nebuvo įrašytas ir Sprendime. Manė, kad priežastis galėtų paaiškinti tik pats Sprendimo projekto rengėjas J. A.. Pažymėjo, kad J. Š. vienkartinė kompensacija už kelio servitutą buvo priteista pagrįstai, buvo pakankamo ir teisingo dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.129, 6.249 str.). Dėl to teigė, jog net jei kelio servitutas ir būtų buvęs įrašytas į Sprendimą, tai tarnaujančio daikto savininkė nebūtų praradusi galimybės reikalauti kompensacijos iš pareiškėjos.

8Atsakovas VĮ „Valstybės žemės fondas“ atsiliepimu į patikslintą skundą (b. l. 114-116) prašė pareiškėjos skundą tenkinti, visą padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš Nacionalinės žemės tarnybos.

9Teigė, kad už Sprendime pateiktų duomenų teisėtumą ir atitikimą žemės tvarkymo byloje esantiems dokumentams tiesiogiai buvo atsakingi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Ukmergės žemėtvarkos skyriaus darbuotojai. Pažymėjo, kad Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius, nustatęs netikslumus pateiktuose dokumentuose ir parengtame Sprendimo projekte, turėjo grąžinti bylą projekto autoriui pataisyti. Atkreipė dėmesį, jog tuometinis Žemėtvarkos institutas buvo pelno siekianti valstybės įmonė, dėl to negalima teigti, kad ji vykdė viešojo administravimo funkcijas ir tiesiogiai galėjo daryti įtaką pareiškėjos teisėms į neatlygintiną servitutą.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjos Ž. B. skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės 4 000 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų.

12Išnagrinėjęs faktines aplinkybes ir galiojusį teisinį reglamentavimą, teismas nustatė, kad jei Sprendime būtų buvęs nustatytas servitutas, buvusios žemės sklypo savininkės M. G., L. G. ar dabartinė savininkė J. Š., įsigaliojus 2000 m. patvirtintam CK, nebūtų turėjusios teisės reikalauti nuostolių atlyginimo CK 4.129 straipsnio pagrindu, kadangi šis straipsnis iki 2003 m. liepos 1 d. nustatytam servitutui negali būti taikomas. Pažymėjo, kad jei servitutas būtų nustatytas priimant Sprendimą, esant žemės sklypo savininkės prašymui, jai būtų atlyginti tik nuostolių, atsiradusių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimu nustatytų žemės servitutų, atlyginimo tvarkoje, patvirtintoje Vyriausybės 1995 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1545 (toliau – ir Tvarka), nurodyta tvarka apskaičiuoti nuostoliai, kurių suma būtų 1 056 Lt.

13Nurodė, kad šie nuostoliai yra neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos tarnautojų, o ne VĮ „Valstybės žemės fondas“ darbuotojų veiksmų rezultatas, dėl to nuostoliai priteisiami iš valstybės.

14Atkreipė dėmesį, kad aplinkybę, jog patirs nuostolių, susijusių su vienkartinės kompensacijos mokėjimu tarnaujančio daikto savininkui, pareiškėja sužinojo tik po teismo sprendimo priėmimo, todėl tik nuo tada pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas ir pareiškėja šiuo atveju jo nepraleido.

15III.

16Pareiškėja Ž. B. apeliaciniu skundu (b. l. 158-162) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują – priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės 5 631,11 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. Šiuo atveju nebuvo nei vieno iš Tvarkoje nustatytų nuostolių atlyginimo pagrindų, kai tų pagrindų sąrašas yra baigtinis, dėl to nuostoliai nebūtų buvę atlyginami. Taip pat teigia, kad Tvarkoje nėra įtvirtinta teisės gauti kompensaciją, todėl tarnaujančio sklypo savininkė nebūtų turėjusi teisės reikalauti kompensacijos priteisimo. Dėl to, jei Sprendime būtų nustatytas servitutas, jis būtų buvęs neatlygintinis ir pareiškėja nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų.
  2. Patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, priverstinės ir protingo dydžio, todėl ši patirta žala taip pat turėjo būti atlyginta.

18Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, apeliaciniu skundu (b. l. 164-168) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą kaip neteisėtą ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjos skundą atmesti.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

  1. Nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančio daikto savininkas neparanda teisės reikalauti kompensacijos. Dėl to daro išvadą, kad net ir įrašius servitutą į Sprendimą, tarnaujančio sklypo savininkė būtų galėjusi reikalauti kompensacijos.
  2. Nagrinėjamu atveju senaties termino pradžia laikytina 2008 m. gegužės 22 d., kai Ukmergės žemėtvarkos skyrius informavo Ž. B. raštu Nr. V5-821 „Dėl žemės servituto“. Todėl vadovaudamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalies bei CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti, kadangi jis netinkamai aiškino ieškinio senaties termino pradžią.
  3. Atkreipė dėmesį, jog, nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, atsakovui pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę žalą nekyla.

20Pareiškėja Ž. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 174-179) prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą.

21Pabrėžia, kad žala atsirado ir apie tai pareiškėja sužinojo tik 2011 m. sausio 24 d., įsiteisėjus Vilniaus apygardos nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2A-1290-520/2011, todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties pradžia turi būti skaičiuojama nuo šios dienos. Nurodo, kad Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai nepagrįstai patvirtino Sprendimo projektą, dėl ko padaryta techninė klaida nebuvo ištaisyta ir pareiškėja patyrė žalą. Teigia, kad dėl to pareiškėjos nuostolius turi atlyginti Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos.

22Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 180-184) prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas pakartojo savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

26Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

27Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 5 631,11 Lt žalos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėja patirtą turtinę žalą sieja su 2001 m. birželio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu, kuriame nebuvo numatytas servitutas į pareiškėjai priklausantį sklypą. Mano, jog Sprendime įtvirtinus servitutą, pareiškėjai nebūtų tekę kreiptis į Ukmergės rajono apylinkės teismą, kuris nustatė kelio servitutą ir priteisė iš pareiškėjos kaimyninio sklypo savininko naudai 5 000 Lt vienkartinę kompensaciją bei 631,10 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

28Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai 4 000 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas iš Lietuvos valstybės, nurodydamas, jog šie nuostoliai yra neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos tarnautojų veiksmų rezultatas.

29Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas Lietuvos valstybė pareiškėjos reikalavimo atžvilgiu prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pirmiausia spręstinas klausimas, ar pareiškėja kreipėsi į teismą, nepraleisdama tokiam kreipimuisi nustatytų terminų.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.1 p.).

31Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybę, kad patirs nuostolių, susijusių su vienkartinės kompensacijos mokėjimu tarnaujančio daikto savininkui, pareiškėja sužinojo tik po Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-112-781/2009 priėmimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino dėl žalos atlyginimo nepraleido.

32Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Pažymėtina, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

33CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

34Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiškėjos nurodytų institucijų, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VĮ Valstybės žemės fondo, veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Nagrinėjamu atveju analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovai, atlikdami pareiškėjos nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

35Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 81-14985 M. G. atkurtos nuosavybės teisės į 0,29 ha žemės, grąžinant 0,29 ha žemės sklypą namų valdai, esančiai Liaušių kaime, Šešuolių seniūnijoje, Ukmergės rajone (b. l. 50). Minėtu Sprendimu žemės servitutas nenustatytas (žr. Sprendimo 3 p.). Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projekto, kurio rengimo metu ir buvo priimtas Sprendimas, dokumentus, servitutas buvo numatytas visuose dokumentuose, išskyrus žemės sklypo planą ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę projektą (Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-112-781-2009 (toliau – ir Byla Nr. 2-112-781-2009), b. l. 67-89), nors kito kelio, kuriuo galėjo būti patenkama į dabar pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, ar nesutarimų dėl tokio servituto nustatymo nebuvo. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-112-781-2009 metu Vilniaus apskrities viršininko atstovas patvirtino, kad servitutas turi būti nustatytas teismo sprendimu, kadangi įrengti kito kelio nėra galimybių (Byla Nr. 2-112-781-2009, b. l. 92). Tame pat posėdyje dalyvavęs Ukmergės rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas paliudijo, jog įvažiavimas į pareiškėjos sodybą per M. G. priklausantį žemės sklypą buvo suprojektuotas rengiant gyvenvietę, jis yra gyvenvietės planuose. Vėlesniuose teismo posėdžiuose pažymėta, kad kito kelio į pareiškėjos sklypą įrengti nėra galimybių, kadangi sklypą supa pelkėta vietovė bei nuokalnė – kito kelio įrengimas pareikalautų daug lėšų, taip pat patvirtinta, kad servitutas į galutinį Sprendimą nebuvo įkeltas dėl atsakovo klaidos (Byla Nr. 2-112-781-2009, b. l. 116, 132). Akcentuotina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovai neginčijo aplinkybės, jog servitutas, nesant alternatyvių galimybių, turėjo būti nustatytas Sprendimu. Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai, šiuo atveju – neveikimas, rengiant ir priimant Sprendimą, kuriuo neišspręstas klausimas dėl servituto nustatymo, pripažintini neteisėtais.

36Atsižvelgus į tai, kad dėl neteisėto Vilniaus apskrities viršininko administracijos neveikimo buvo apribota pareiškėjos galimybė patekti iki jai priklausančio nekilnojamojo turto, darytina išvada, jog pareiškėja turi teisę į su tokiu neveikimu priežastiniu ryšiu susijusios žalos atlyginimą.

37Nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjos Ukmergės rajono apylinkės teisme patirti nuostoliai negali būti laikomi žala, sukelta neteisėtu Vilniaus apskrities viršininko administracijos neveikimu, kadangi net ir įrašius servitutą į Sprendimą, tarnaujančio sklypo savininkė būtų galėjusi reikalauti kompensacijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančios informacijos (Byla Nr. 2-112-781-2009, b. l. 67-89) matyti, jog Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 81-14985 M. G. atkuriant nuosavybės teises, kurioje buvo jai nuosavybės teise priklausantys statiniai, dar iki nuosavybės teisių atkūrimo, buvo numatytas kelias į gretimą žemės sklypą. Atsižvelgus į šią aplinkybę, darytina išvada, jog Sprendimo priėmimo metu negalėjo egzistuoti sąlygos nuostoliams, padaromiems privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės valdytojams, nuomininkams ar kitiems naudotojams dėl Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimu nustatytų žemės servitutų, numatytos Nuostolių, atsiradusių dėl Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimu nustatytų žemės servitutų, atlyginimo tvarkoje, patvirtintoje Vyriausybės 1995 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1545, atlyginti.

38Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog pareiškėjos patirti nuostoliai, susiję su procesu Ukmergės rajono apylinkės teisme, kuriame buvo nustatytas kelio servitutas ir iš pareiškėjos tarnaujančio sklypo savininko naudai priteista vienkartinė kompensacija, laikytini pareiškėjos žala, kilusia dėl neteisėto Vilniaus apskrities viršininko administracijos neveikimo.

39Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjos patirta žala negali būti laikomos 631,10 Lt bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (b. l. 39-41), kadangi nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjos patirtos 631,10 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kuris jos skundo netenkino, yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos tarnautojų neteisėtų veiksmų rezultatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą pareiškėja skundė, siekdama panaikinti teismo sprendimo dalį, susijusią su jai nustatyta prievole mokėti vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą, t. y. pareiškėja siekė teisminiu būdu panaikinti jai dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų (neveikimo) kilusią žalą. Todėl pagrįstu laikytinas pareiškėjos teiginys, jog bylinėjimosi išlaidos taip pat priskirtinos pareiškėjos patirtai žalai ir turi būti priteistos (b. l. 39-40).

40Kita vertus, spręsdama dėl pareiškėjai priteistinos turtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į pačios pareiškėjos kaltę dėl jai kilusių neigiamų pasekmių. Tokia galimybė įtvirtinta CK 6.282 straipsnyje, kuris numato, kad, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti.

41Taikant minėtą teisės normą nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad pareiškėjai 2004 m gegužės 12 d įsigyjant gyvenamąjį namą su priklausiniais bei 2008 m. rugpjūčio 26 d. – po gyvenamuoju namu ir priklausiniais esantį namų valdos žemės sklypą (b. l. 1-6), kaimyniniame sklype nebuvo nustatytas servitutinis kelias privažiuoti prie pareiškėjos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto (b. l. 20). Pareiškėja, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, prieš įsigydama gyvenamąjį namą, privalėjo domėtis savo teisėmis bei galimais jos apribojimais, t. y., ar teisės aktais yra suformuotas privažiavimas prie jai priklausysiančio gyvenamojo pastato. Tačiau pareiškėja apie tokią savo teisę pradėjo domėtis, kai naujasis gretimo sklypo savininkas nesutiko leisti pareiškėjai naudotis jo sklype esančiu keliu. Pareiškėja tik 2008 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių (b. l. 27) ir buvo informuota, kad administracine tvarka gretimame sklype servitutas nėra įtvirtintas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja, 2008 m. gegužės 22 d. gavusi atsakymą dėl anksčiau minėto kreipimosi į Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių, nesiekė panaikinti Sprendimo administracine tvarka, kas būtų leidę pareiškėjai išvengti kompensacijos tarnaujančio sklypo savininkui mokėjimo. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pareiškėja nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek analogiškoje situacijoje galėjo būti kitas vidutinis nekilnojamojo turto įgijėjas. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjai priteistinos žalos atlyginimas mažintinas perpus ir pareiškėjai priteistina 2 816 Lt (5 631,11 / 2 = 2 816 Lt) žalos atlyginimo suma.

42Atsižvelgiant į tai, kad už Sprendimą ir jo turinį buvo atsakinga Vilniaus apskrities viršininko administracija (žr., Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 100 punkto 2 dalį, galiojusią sprendimo priėmimo metu), pareiškėjos patirta žala (nuostoliai) priteistina iš Lietuvos valstybės. Todėl pareiškėjos reikalavimas VĮ Valstybės žemės fondo atžvilgiu atmestinas.

43Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti 5 proc. metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756?2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja, prašydama priteisti turtinę žalą, į teismą kreipėsi 2011 m. rugsėjo 5 d., o teisme byla iškelta 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b. l. 1, 42). Todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 2 816 Lt dydžio žalą nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą, tačiau neįvertino pačios pareiškėjos kaltės dėl jai kilusių neigiamų pasekmių bei nepagrįstai atsisakė pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas laikyti pareiškėjos patirta žala, todėl pareiškėjos ir atsakovo Lietuvos valstybės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės 2 816 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 dalies punktu,

Nutarė

46Pareiškėjos Ž. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

47Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

48Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą ir pareiškėjai Ž. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 2 816 Lt (du tūkstančiai aštuoni šimtai šešiolika litų) dydžio žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja Ž. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1-6) ir... 5. Nurodė, kad 2001 m. birželio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu... 6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos... 7. Nurodė, kad dėl techninės klaidos Sprendimo projekte nebuvo įrašytas kelio... 8. Atsakovas VĮ „Valstybės žemės fondas“ atsiliepimu į patikslintą... 9. Teigė, kad už Sprendime pateiktų duomenų teisėtumą ir atitikimą žemės... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu... 12. Išnagrinėjęs faktines aplinkybes ir galiojusį teisinį reglamentavimą,... 13. Nurodė, kad šie nuostoliai yra neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko... 14. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybę, jog patirs nuostolių, susijusių su... 15. III.... 16. Pareiškėja Ž. B. apeliaciniu skundu (b. l. 158-162) prašo pakeisti Vilniaus... 17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
  1. Šiuo... 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos,... 19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
    1. Nustačius... 20. Pareiškėja Ž. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 174-179) prašo... 21. Pabrėžia, kad žala atsirado ir apie tai pareiškėja sužinojo tik 2011 m.... 22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos,... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 26. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos,... 27. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš... 28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies –... 29. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas Lietuvos valstybė pareiškėjos... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės)... 31. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino eigos... 32. Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą,... 33. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės... 34. Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad... 35. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 81-14985... 36. Atsižvelgus į tai, kad dėl neteisėto Vilniaus apskrities viršininko... 37. Nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjos... 38. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 39. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog... 40. Kita vertus, spręsdama dėl pareiškėjai priteistinos turtinės žalos... 41. Taikant minėtą teisės normą nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių... 42. Atsižvelgiant į tai, kad už Sprendimą ir jo turinį buvo atsakinga Vilniaus... 43. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti 5 proc. metines palūkanas... 44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 46. Pareiškėjos Ž. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 47. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos,... 48. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d.... 49. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 50. Nutartis neskundžiama....