Byla 2A-1290-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei, dalyvaujant ieškovei Ž. L., atsakovei J. Š., atsakovės atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. L. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje dėl kelio servituto nustatymo pagal Ž. L. ieškinį atsakovei J. Š. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri perėmė Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas),

Nustatė

2Ieškovė Ž. L. 2008-11-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti atsakovės J. Š. namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 4 m pločio kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis į jai priklausantį namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal jos pateiktą A. M. paruoštą kelio projektą. Nurodė, kad į jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), ji gali patekti tik per atsakovei J. Š. priklausantį namų valdos sklypą. Iki atsakovė J. Š. įsigijo gyvenamąjį namą ir namų valdos sklypą iš M. G., kuri nuosavybės teisę į žemės sklypą po gyvenamuoju namu įsigijo atkūrus nuosavybės teises į žemę, nekilo problemų dėl jos patekimo į savo namų valdą per kaimyninį sklypą. Tačiau kai kaimyninė namų valda buvo parduota atsakovei, atsakovė 2008 m. rugpjūčio mėn. užtvėrė kelią, dėl to buvo pažeistos jos (ieškovės) teisės patekti į savo sodybą. Tai, kad įvažiavimas į jos sodybą yra per atsakovės namų valdą, patvirtina atsakovės J. Š. namų valdos abrisas, atsakovės namų valdos žemės sklypo planas, jos geodezinių matavimų planas, Ukmergės rajono savivaldybės mero 2008-08-20 raštas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau VAVA) paaiškinimas, kad pagal Butkūnų kadastrinės vietovės žemės reformos projektą yra nustatytas kelio servitutas, einantis per atsakovės namų valdos žemės sklypą, Ukmergės r. Butkūnų kolūkio valdybos 1978 m. posėdžio protokolu patvirtinta (duomenys neskelbtini)gyvenvietės išplanavimo ištrauka. A. M. parengtame projekte pažymėtas kelio servitutas atitinka nurodytus dokumentus, todėl nustatytinas servitutas.

3Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. nustatė atsakovės J. Š. namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 4 m pločio kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms į ieškovės Ž. L. namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal projekto autoriaus A. M. paruoštą projektą, priteisė iš ieškovės Ž. L. atsakovei J. Š. 5000 Lt vienkartinę kompensaciją už kelio servitutą. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso nuo 2004-05-12 gyvenamasis namas su priklausiniais, nuo 2008-08-26 0,2602 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise nuo 2007-06-29 priklauso 0,29 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namo ir jo priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), per šį atsakovei priklausantį žemės sklypą ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą. Teismas, įvertinęs atsakovės atsikirtimus į ieškinį, jog ieškovė gali įsirengti kelią per kito kaimyno – O. L. – žemės sklypą, tai, jog aplink ieškovės sklypą yra tik privatūs žemės sklypai, vadovaudamasis protingumo principu, padarė išvadą, jog naujo kelio įrengimas pareikalaus didelių laiko sąnaudų, išlaidų, todėl kito kelio įrengimas neatitiktų protingumo principo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje M. G. (iš kurios atsakovė įsigijo namų valdos žemės sklypą su pastatais) namų valdos matavimo abrise ginčo kelias buvo numatytas, šis kelias taip pat pažymėtas kituose dokumentuose, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad sodybą turinčiai ir ten nuolat gyvenančiai ieškovei galimybė patekti į savo žemės sklypą prieš daugelį metų susiformavusiu keliu, esančiu atsakovės sklype, yra reikšminga tinkamo naudojimosi turima nuosavybe sąlyga, nenustačius servituto, normaliomis sąnaudomis ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei jame esančių pastatų nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį, ieškovės reikalavimas nustatyti servitutą atitinka CK 4.126 str. 1 d., 4.128 str. 1 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog už sodybą atsakovė sumokėjo 10000 Lt, nesivadovavo atsakovės pateikta išvada, kad dėl servituto galimas 17000 Lt dydžio objekto vertės sumažėjimas, kadangi sprendė, jog objekto vertė negali sumažėti daugiau, nei už jį buvo sumokėta. Kadangi atsakovė dėl nustatyto servituto praranda galimybę naudoti 0,02 ha žemės, tačiau atsakovė ir pati naudojasi minėtu keliu, teismas, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros principu, priteisė iš ieškovės atsakovei 5000 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją už kelio servitutą.

4Ieškovė Ž. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jos atsakovei J. Š. priteista 5000 Lt kompensacija už kelio servitutą. Nurodo, kad įvažiavimas į jai priklausančią sodybą buvo įrengtas 1978 m. nuo gyvenvietės įkūrimo ir gyvenamųjų namų pastatymo pagal (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimą, kitų įvažiavimų į jos sodybą nebuvo ir realiai nebuvo galima įrengti, 2008-08-26 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, kuria ji nusipirko iš valstybės žemę, priede yra pažymėtas įvažiavimas į jos sodybą iš atsakovės žemės sklypo. Tai akivaizdžiai matyti M. G. (buvusios atsakovei priklausančio žemės sklypo savininkės) nubraižytame namų valdos žemės sklypo abrise. M. G. nuosavybės atkūrimo byloje grafoje „04“ įrašyta – 0,02 ha servitutinis kelias. VAVA sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. G. į 0,29 ha žemės sklypą nėra nurodytas servitutas, kadangi sprendimuose servitutai nėra nurodomi, tik dėl VAVA klaidos atsakovės žemės sklype Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas kelio servitutas. Dėl to teismas nepagrįstai pripažino, kad kelio servitutas yra atlygintinis. Atsakovei priklausančio žemės sklypo vertė nesumažėjo, kadangi rinkos kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į visus nuostolius dėl kelio, atsakovė įsigydama žemės sklypą matė ir žinojo, kad per atsakovės žemės sklypą eina kelias, kuriuo ji (ieškovė) važiuoja, atsakovė dėl kelio servituto nepatyrė jokių turtinių ar neturtinių nuostolių, nes kelias jau buvo iki atsakovei įsigyjant žemės sklypą. Atsakovei dėl kelio servituto nustatymo nereikės pertvarkyti dalies žemės sklypo, nereikės kelio įrengti, nes kelias įrengtas jau seniai, nustatytas servitutas nėra didelis, kitaip ir kitur įrengti kelio nėra galimybės, atsakovė įsigydama žemės sklypą iš M. G. perėmė kartu ir visus kitus įsipareigojimus.

5Atsakovė J. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, nuspręsdamas dėl kompensacijos, pagrįstai vadovavosi šalių interesų pusiausvyros principu, įvertinęs tarnaujančio žemės sklypo būklės dėl kelio servituto nustatymo pablogėjimą, kaip atlyginimą už jos teisių suvaržymą, priteisė jai 5000 Lt kompensaciją. Teismas jai priteisė ne nuostolių atlyginimą, bet kompensaciją, servituto atlygintinumo prezumpciją yra įtvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas pagrįstai sprendė, kad dėl servituto nustatymo ji negalės naudotis 0,02 ha žemės plotu, todėl neatlygintinio servituto nustatymas būtų neteisingas ir nesąžiningas. Apeliantės teiginiai dėl jos (atsakovės) žemės sklypo pirkimo – pardavimo kainos yra nepagrįsti, prieš nuspręsdama pirkti šį žemės sklypą ji domėjosi dėl galimų šio sklypo suvaržymų, tačiau viešuose registruose tokie suvaržymai nebuvo įregistruoti, todėl žemės pirkimo – pardavimo kainai jokios įtakos neturėjo. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio vadovavosi ne įsigijimo kaina, bet turto rinkos kaina, galiojusia sprendimo dėl kelio servituto nustatymo priėmimo metu.

6

7Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

8

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, pritaikęs materialinės teisės normas, nustatė atlygintinį kelio servitutą atsakovės J. Š. namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę ieškovei Ž. L. važiuoti transporto priemonėmis į jai priklausantį namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nustatė 5000 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją.

10Byloje nustatyta, kad ieškovei Ž. L. nuo 2004-05-12 nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, nuo 2008-08-26 – 0,2602 ha kitos paskirties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11, 12-16). Atsakovei J. Š. nuosavybės teise nuo 2007-06-29 priklauso 0,29 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9). Atsakovė J. Š. žemės sklypą pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo iš L. G., o L. G. šis žemės sklypas buvo perleistas M. G. 2006-01-05 dovanojimo sutartimi. VAVA 2008-07-02 raštu informavo ieškovę, kad apskrities viršininko sprendimu servitutas kaimyniniam sklypui (atsakovės) nebuvo nustatytas, savininkas yra pasikeitęs, administracine tvarka nustatyti servitutą nėra galimybės (b. l. 21). Ukmergės rajono savivaldybės meras 2008-08-20 rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo projekte įvažiavimas prie ieškovės namo numatytas per kaimyninio namo valdą, todėl šio sklypo nuosavybės dokumentuose turėjo būti įrašytas servitutas (b. l. 26). Ieškovė Ž. L. 2008-11-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti atsakovės J. Š. namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 4 m pločio kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis į jai priklausantį namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal jos pateiktą A. M. paruoštą kelio projektą. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė siekė, kad būtų nustatytas kelio servitutas toje vietoje, kurioje jau yra kelias ir kuriuo naudojasi ieškovė, ir tas kelias, kuris yra pažymėtas dokumentuose. Iš 1994-08-15 M. G. (šiuo metu atsakovės J. Š.) namų valdos plano matyti, kad 4 m įvažiavimas per atsakovės namų valdos sklypą buvo pažymėtas (b. l. 92). Taip pat 4 m pločio įvažiavimas į S. P. (šiuo metu ieškovei priklausantį) namų valdos sklypą yra pažymėtas ir M. G. namų valdos Nr. 350-3 matavimo abrise (b. l. 74). 2000-12-15 Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akto, kuriuo buvo paženklinta bendrasavininkiams O. L., R. A. ir M. G. (šiuo metu – atsakovei J. Š.) priklausančio žemės sklypo ribos, specialiosiose naudojimosi sąlygose nurodyta, kad yra numatytas servitutas „350-3 skl: Leisti privažiuoti 4 m pl. keliu iki S. P. namų valdos“ (b. l. 35). Iš 1999 m. Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamo turto elementais) duomenų matyti, kad savininkės M. G. sklype Nr. 350-3 yra 0,02 ha kelių ploto, iš kurių 0,02 ha ploto yra servitutiniai keliai, leisti pravažiuoti 4 m pločio keliu (b. l. 37). Tačiau Vilniaus apskrities viršininko 2001-06-08 sprendime Nr.81-14985, kuriuo buvo atkurtos M. G. nuosavybės teisės į šiuo metu atsakovei J. Š. priklausantį žemės sklypą, kelio servitutas nebuvo nurodytas (b. l. 40). Taip pat servitutas J. Š. priklausančiame žemės sklype nėra nurodytas ir Nekilnojamojo turto registre, pirkimo – pardavimo sutartyje, kuria atsakovė J. Š. iš L. G. įsigijo namų valdą. Taigi atsakovė J. Š. įsigijo žemės sklypą be kelio servituto, nurodyto aukščiau minėtuose dokumentuose, ir kelio servitutas yra nustatytas teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas kelio servitutas, apeliaciniais skundais nėra apskųsta. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad turėjo būti nustatytas neatlygintinis servitutas, atsižvelgiant į tai, kad aukščiau minėtuose dokumentuose kelio servitutas buvo nurodytas, kad dėl VAVA darbuotojų klaidų nebuvo įrašytas kelio servitutas atsakovės žemės sklypo nuosavybės teisės dokumentuose, Nekilnojamojo turto registre, atsakovė, įsigydama žemės sklypą žinojo, kad jos sklype yra kelias, kad juo naudojasi ieškovė, atsakovė nepatirs materialinių nuostolių dėl servituto nustatymo. Šių ieškovės argumentų pagrindu nepripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti neatlygintinį kelio servitutą. CK 4.129 str. nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Ši įstatymo norma, be kita ko, nustato servituto atlygintinumą. Šios normos prasme servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją, kaip atlyginimą, už jo teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2009-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009). Įstatyminis servituto atlygintinumo įtvirtinimas nepaneigia, kad jis gali būti ir neatlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Šioje nutartyje konstatuota, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis. Taigi pagal teismų formuojamą praktiką servitutas yra atlygintinis, išskyrus atvejus, kai kitaip susitaria šalys. Nagrinėjamoje byloje šalys nėra susitarusios dėl neatlygintinio kelio servituto.

11Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad kelio servitutas nustatytas toje vietoje, kurioje visada buvo kelias, kad visuose atsakovės žemės sklypo planuose ir kituose dokumentuose šis kelias yra pažymėtas, kad dėl kelio servituto nustatymo nereikės pertvarkyti žemės sklypo, kad nereikės įrenginėti kelio, kad atsakovė, įsigydama sklypą, turėjo realią galimybę įvertinti aplinkybę, jog per jos perkamą žemės sklypą yra kelias į ieškovės sodybą, yra susijusios su servituto nustatymo pagrįstumu ir priteistinos kompensacijos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas įvertino šias ieškovės nurodytas aplinkybes ir jų pagrindu nustatė ieškovės prašomą kelio servitutą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes, nustatydamas 5000 Lt vienkartinę kompensaciją už kelio servitutą, kuris yra nustatytas tam, kad būtų tenkinami tik ieškovės interesai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vienkartinės kompensacijos dydį, tinkamai įvertino visas servituto nustatymo aplinkybes ir pasekmes, viešpataujančiojo daikto savininkui tenkančius netekimus ir suvaržymus, todėl nustatė pakankamo ir teisingo dydžio kompensaciją (CK 4.129, 6.249 str.). Ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad vienkartinė kompensacija turėjo būti nustatyta žymiai mažesnė (1000 Lt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Atsakovė byloje pateikė UAB „Domus Optima“ 2009-07-10 ekspertinę išvadą dėl 0,29 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu 1A1m ir pašarine 4I1m, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad atsakovei priklausančio turto vertės netekimas dėl servitutinio kelio yra 17000 Lt (b. l. 107-111). Atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji sutinka, jog dėl servituto nustatymo (dėl turto nuvertėjimo) ieškovė jai sumokėtų 7000 Lt. Ieškovė su tokio dydžio kompensacija nesutiko, nurodė, kad sutinka sumokėti 2000 Lt (b. l. 131). Apeliacinės instancijos teismui ieškovė Ž. L. pateikė 2010-10-19 UAB „Auditas ir konsultacijos“ rašytinę konsultaciją Nr. 340/1845(Uk):10 dėl preliminarios turto vertės, kurioje nustatyta, kad atsakovei J. Š. priklausančio 0,02 ha kelio servituto 0,29 ha žemės sklype 2010-10-19 preliminari rinkos vertė yra 1000 Lt (b. l. 162-163). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kelio servitutas yra nustatytas per atsakovės namų valdos vidurį, tarp atsakovės gyvenamojo namo ir pašarinės, kelio servitutas nustatytas tam, kad būtų tenkinami ieškovės poreikiai, kelio servitutas nustatytas nuolatiniam naudojimui. Ieškovė nepagrįstai vienkartinės kompensacijos priteisimą sieja su ta kaina, kuria atsakovė 2007-06-29 įsigijo žemės sklypą ir pastatus, neatsižvelgdama į ekonominius pokyčius, į atsakovės namų valdos naudojimo perspektyvas, namų valdos apsunkinimus, naudojimo nepatogumus, kurie atsirado ne atsakovei įsigyjant namų valdą, o nustatant kelio servitutą teismo sprendimu pagal ieškovės ieškinį. Iš 2007-06-29 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovė žemės sklypą ir visus statinius įsigijo už 10000 Lt, sutartyje nėra nurodyta už kokią kainą atsakovė įsigijo žemės sklypą. Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 7540 Lt. Ieškovės pateiktoje UAB „Auditas ir konsultacijos“ rašytinėje konsultacijoje remiamasi tuo, kad žemės sklypo vertė yra 5000 Lt, statinių vertė yra 5000 Lt, atsižvelgiant į šias vertes yra apskaičiuota servituto rinkos vertė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis šia servituto verte, nes visiškai nėra atsižvelgta į dabartinę sodybos rinkos vertę be nustatyto kelio servituto ir sodybos rinkos vertę su teismo sprendimu nustatytu kelio servitutu, neatsižvelgta į žemės sklypo paskirtį, į tai, kad atsakovė įsigijo ne vien žemės sklypą, bet ir statinius, sklype galima mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. UAB „Domus Optima“ yra nurodžiusi, kad servitutinis kelias nuo gyvenamojo namo yra nutolęs tik apie 2 m, nuo ūkinio pastato – 4 m, servitutinis kelias namų valdą padalija į 2 dalis, visas žemės sklypas negalės būti naudojamas pagal paskirtį, t. y. viena žemės sklypo dalis galės būti naudojama kaip namų valda, o kita - kaip žemės ūkio paskirties žemė, namų valdos žemės sklypo normatyvas yra 758 Lt už 1 arą, žemės ūkio paskirties sklypo normatyvas yra 50 Lt už 1 arą.

12Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 5000 Lt vienkartinės kompensacijos priteisimo, nepripažinti pagrįstais, ir apeliaciniu skundu apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina galioti nepakeista. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta.

13Kadangi netenkintas ieškovės apeliacinis skundas, iš ieškovės priteistina į valstybės biudžetą 620 Lt už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

17Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš ieškovės Ž. L. 11,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, 620 Lt už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630).

Proceso dalyviai
Ryšiai