Byla 2A-734/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo AB „Swedbank“ atstovui advokatui Daliui Baranauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-380-605/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui E. K. , trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Šimtas aukštų“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. K. , trečiajam asmeniui BUAB „Šimtas aukštų“ prašydamas priteisti iš atsakovo 354 113,98 EUR skolos, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2006 m. gruodžio 20 d. buvo pasirašyta kredito linijos sutartis, pagal kurią UAB „Šimtas aukštų“ buvo suteikta 1 296 360 Lt kredito linija. Ieškovas pažymėjo, kad ši sutartis buvo sudaryta iki 2008 m. birželio 20 d. Ieškovas nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Šimtas aukštų“ 2007 m. balandžio 18 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimo, o 2008 m. sausio 18 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo negražintą kredito dalį konvertavo į eurus. Ieškovo teigimu, UAB „Šimtas aukštų“ įsipareigojimai bankui pagal 2006 m. gruodžio 20 d. kredito linijos sutartį su visais pakeitimais ir papildymais buvo užtikrinti E. K. laidavimu pagal 2008 m. sausio 18 d. laidavimo sutartį su visais pakeitimais ir papildymais, hipotekos ir įkeitimo lakštais, įkeistu turtu. Ieškovas pažymėjo, kad 2008 m. birželio 30 d. su UAB „Šimtas aukštų“ buvo pasirašytas susitarimas dėl 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2009 m. birželio 30 d. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. birželio 30 d. su E. K. buvo pasirašytas susitarimas dėl 2008 m. sausio 18 d. laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, o 2008 m. rugsėjo 19 d. su UAB „Šimtas aukštų“ pasirašytas susitarimas dėl 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi UAB „Šimtas aukštų“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovas pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į BUAB „Šimtas aukštų“ administratorių su prašymu priimti ieškovo kreditorinius reikalavimus ir teikti juos tvirtinti teismui. Ieškovo teigimu, solidari BUAB „Šimtas aukštų“ ir E. K. negrąžinta skola ieškovui 2008 m. spalio 27 d. pagal 2006 m. gruodžio 20 d. kredito linijos sutartį su visais pakeitimais ir papildymais buvo 354 113,98 EUR. Ieškovo nuomone, kadangi ir po bankroto bylos UAB „Šimtas aukštų“ iškėlimo atsakovas E. K. neįvykdė savo įsipareigojimų, jis pažeidė CK 6.200, 6.870, 6.873 straipsnių reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu, šiuo atveju pagal nurodytos kredito linijos sutarties nurodymus, bei kitas materialinės teisės normas, pagal kurias kredito gavėjas turi grąžinti kredito davėjui tokią pat pinigų sumą, kokią iš jo gavo ir procentus už naudojimąsi paskolos suma.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo E. K. ieškovui AB „Swedbank“ 354 113,98 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16 227 Lt žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovo E. K. 30,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog 2006 m. gruodžio 20 d. tarp šalių buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 06-088670-IN/06-088671-IN, pagal kurią (su visais pakeitimais ir papildymais) ieškovas AB „Swedbank“ suteikė trečiajam asmeniui UAB „Šimtas aukštų“ tikslinei paskirčiai 1 296 360 Lt (2008 m. sausio 18 d. šalių susitarimu negrąžinta kredito dalis konvertuota į eurus) kreditą. Teismas nurodė, kad su ieškiniu pateikti įkeitimo, hipotekos lakštai bei 2008 m. sausio 18 d. laidavimo sutartis Nr. 06-088670-IN/06-088671-IN-LA (su pakeitimais ir papildymais) patvirtina, kad jais buvo užtikrinti UAB „Šimtas aukštų“ įsipareigojimai ieškovui pagal minėtą kredito sutartį (su pakeitimais ir papildymais). Teismas pažymėjo, kad atsakovas E. K. už UAB „Šimtas aukštų“ prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą minėta laidavimo sutartimi (su pakeitimais ir papildymais) laidavo visu savo turtu ir įsipareigojo prievoles ieškovui pagal šią sutartį už UAB „Šimtas aukštų“ įvykdyti tuo atveju, jeigu šių prievolių neįvykdys UAB „Šimtas aukštų“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju tretysis asmuo UAB „Šimtas aukštų“ savo įsipareigojimų numatytomis dalimis ir terminais neįvykdė, konstatavo, kad laidavimo sutarties pagrindu prievoles ieškovui privalo įvykdyti atsakovas E. K. . Teismas pažymėjo, kad kredito negrąžinimo fakto atsakovas neginčija, ir tai patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas – 2008 m. spalio 27 d. ieškovo detalus skolos paskaičiavimas, kuriame nurodyta, jog negrąžinta skola yra 354 113,98 EUR. Teismo teigimu, duomenų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir susidarė ieškovo prašomas priteisti įsiskolinimas, byloje nėra.

8Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismo teigimu, kadangi ieškovas įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus, už kuriuos atsakovas su juo neatsiskaitė, iš atsakovo ieškovui priteistina skola, taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, kadangi UAB „Šimtas aukštų“ yra juridinis asmuo, o pagal laidavimo sutarties 3.2. punktą laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas.

9Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismo teigimu, nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, be to, toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, dėl to teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007 nurodė, jog pagal suformuotą teismų praktiką 0,02 procento už dieną delspinigiai paprastai laikomi atitinkantys teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei atitinkantys sutarties šalių interesų pusiausvyrą, o 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009 konstatavo, kad šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atitiktų 0,08 procento dydžio delspinigiai už dieną. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovo prašomi 0,08 procento dydžio delspinigiai už dieną nėra per dideli, o taip pat neprieštarauja šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

10Teismas nurodė, kad CPK 284 straipsnis teismui suteikia teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti vykdymo tvarką. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo vykdymo atidėjimas galimas tais atvejais, kai atsakovo turtinė padėtis yra tokia komplikuota, kad sprendimo vykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jo interesus; atidėti sprendimo įvykdymą galima tais atvejais, kai įrodoma, jog ateityje, pasikeitus turtinei padėčiai, sprendimas bus įvykdytas. Teismas nurodė, kad prašydamas atidėti sprendimo įvykdymą vieneriems metams, atsakovas kaip argumentą nurodė blogą finansinę padėtį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis pagerės ateityje, ir jis teismo sprendimu ieškovui priteistą sumą galės sumokėti po vienerių metų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog UAB „Šimtas aukštų“ turi ženkliai didesnės nei ieškinio suma turto, ir kad įmonė turėjo dar ir neįkeisto bankui nuosavo turto, abiem atvejais turtas yra pardavinėjamas, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pakankamas įrodymas, suteikiantis galimybę atsakovui atidėti sprendimo įvykdymą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, o taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei šalių interesų pusiausvyrą, konstatavo, kad atsakovo prašymas atidėti sprendimo įvykdymą vienerių metų laikotarpiui atmestinas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas E. K. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir sumažinti palūkanas nuo 6 procentų iki 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nesumažino priteistinų procesinių palūkanų nuo 6 procentų iki 5 procentų dydžio. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes kontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai, todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Apeliantas pažymėjo, kad įstatymas leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės ir šios teisės normos, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą. Apeliantas nurodė, kad procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 procentų dydžio (jei skolininkas yra fizinis asmuo) metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „Swedbank“ nurodo, kad atsakovo E. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas pažymi, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog ginčas tarp dviejų verslininkų susijęs su viešo intereso gynimu. Ieškovo teigimu, teismo priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nėra per didelės ir šalių susitarimas dėl tokių palūkanų mokėjimo neprieštarauja viešajai tvarkai.

14Teisėjų kolegija konstatuoja:

15apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

16Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatymo nustatytų pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.

17IV. Byloje nustatytos aplinkybės

18AB „Banko „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) ir UAB „Šimtas aukštų“ 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutarties Nr. 06-088670-IN/06-088671-IN su pakeitimais 5.4. punkte nustatyta, kad šalys, vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, susitaria, kad kredito gavėjui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir bankui įstatymų nustatyta tvarka kreipusis į teismą dėl skolos pagal sutartį išieškojimo, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos grąžinimo bankui dienos kredito gavėjas be sutarties 2.1. punkte numatytų palūkanų privalės papildomai mokėti bankui 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo visos kredito gavėjo įsiskolinimo sumos.

19AB banko „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) ir E. K. 2008 m. sausio 18 d. laidavimo sutarties Nr. 06-088670-IN/06-088671-IN-LA su pakeitimais 3.1. punkte nurodyta, kad kredito gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies priemokų pagal kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjas bankui atsako kaip solidarūs skolininkai, o 3.2. punkte nurodyta, kad laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą bei už kitų kredito sutartyje numatytų nurodymų sumokėjimą bankui.

20Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Šimtas aukštų“.

21Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartimi nutarta pripažinti UAB „Šimtas aukštų“ bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto.

22V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

23Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

24Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai nurodo, kad ginčas tarp dviejų verslininkų – AB „Swedbank“ ir E. K. susijęs su viešojo intereso gynimu. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išnagrinėjo ginčą, susijusį su privačių subjektų civiliniais teisiniais santykiais, kuriuose nebuvo viešojo intereso. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nėra per didelės ir šalių susitarimas dėl tokių palūkanų mokėjimo neprieštarauja viešajai tvarkai, viešajam interesui.

25Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad AB „Swedbank“, UAB „Šimtas aukštų“ ir E. K. laisva valia susitarė dėl kredito suteikimo, laidavimo sąlygų, taip pat susitarė ir dėl sąlygos, kad nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos grąžinimo tiek pagrindinis skolininkas, tiek laiduotojas mokės 6 procentų dydžio metines palūkanas (kredito sutarties 5.4 punktas). CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

26Atkreiptinas dėmesys, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsnis nustato, kad už pavėluotus mokėjimus mokama tokia palūkanų norma – vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais, o iš atsakovo ieškovui priteistos tik 6 procentų dydžio metinės palūkanos, t. y. teismo priteistos palūkanos yra mažesnės nei numatytos minėtame įstatyme. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo priteistos 6 procentų dydžio palūkanos yra neprotingai didelės ir neatitinka sąžiningumo principo. Pažymėtina, kad 6 procentų dydžio metinės palūkanos atitinka 0,017 procento dydžio delspinigius ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika nėra per didelės.

27CK 6.210 straipsnio 1 dalis suteikia teisę šalims susitarti dėl didesnių nei 5 procentų dydžio metinių palūkanų, o minėto straipsnio 2 dalis nurodo, kad tuo atveju, jeigu sutarties šalys yra verslininkai, už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Nagrinėjamoje konkrečioje situacijoje egzistuoja abu CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti pagrindai, kuriems esant atsakovas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, t. y. atsakovas E. K. yra verslininkas bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos yra numatytos šalių sutartyje.

28Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas įstatymų nustatyta tvarka neprašė sumažinti priteistinų procesinių palūkanų dydžio ir 2009 m. vasario 10 d. atsiliepime į AB „Swedbank“ ieškinį apie nesutikimą su 6 procentų metinių palūkanų dydžiu visai neužsiminė. CPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme.

29Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo E. K. į valstybės biudžetą 4,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

31Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą apeliantui E. K. iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimai dėl procesinių palūkanų yra išvestiniai reikalavimai ir žyminiu mokesčiu neapmokami (CPK 80 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 80, 84 straipsniais, sprendžia, kad nepriteistinas iš atsakovo E. K. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti iš atsakovo E. K. į valstybės biudžetą 4,05 Lt (keturis litus penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teismo išlaidų atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. K. ,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį... 7. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog 2006 m.... 8. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškinys yra... 9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 10. Teismas nurodė, kad CPK 284 straipsnis teismui suteikia teisę... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas E. K. prašo apeliacinės instancijos teismą... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „Swedbank“ nurodo, kad... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 15. apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d.... 16. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl... 17. IV. Byloje nustatytos aplinkybės... 18. AB „Banko „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) ir UAB... 19. AB banko „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) ir E. K. 2008 m.... 20. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi nutarė iškelti... 21. Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartimi nutarta pripažinti UAB... 22. V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 23. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 24. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai... 25. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad AB „Swedbank“, UAB „Šimtas... 26. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius,... 27. CK 6.210 straipsnio 1 dalis suteikia teisę šalims susitarti dėl didesnių... 28. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas... 29. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais,... 31. Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė atidėti... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 34. Priteisti iš atsakovo E. K. į valstybės biudžetą 4,05 Lt (keturis litus...