Byla e2-12988-251/2018
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmą – sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant ieškovui V. T., atsakovės UAB „Angorela“ atstovui advokatui Egidijui Morkūnui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. T. individualios įmonės atstovui Vladlen Grigorjev,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Angorela“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. T. individualiai įmonei dėl įpareigojimo atlikti veiksmą – sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.

3Teismas

Nustatė

4Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2018-03-21 nutartimi pagal teismingumą perdavė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovo V. T. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Angorela“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. T. individualiai įmonei dėl įpareigojimo atlikti veiksmą – sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-06 nutartimi palikta nepakeista.

5Ieškovas V. T. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti UAB „Angorela“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu pastato – garažo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (toliau – Garažas), pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nekilnojamojo daikto kaina – 23169,60 Eur. Nurodė, jog 2010 m. balandžio mėnesį ieškovas su atsakove sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pritarti atsakovės rengiamam detaliajam planui, o atsakovė įsipareigojo pasiūlyti ieškovui įsigyti pirmumo teise Garažą už 80 000,00 Lt (23 169,60 Eur) (toliau – Sutartis). Patvirtinant ieškovo ketinimus, 2013 m. vasario mėnesį tarp šalių buvo sudaryta Garažo nuomos sutartis, o ieškovas atsakovei kas mėnesį mokėjo 300,00 Lt (86,89 Eur) nuomos mokestį. Nuo 2018-01-01 nuomos mokestis yra 105,15 Eur. Atsakovė parengė detalųjį planą ir 2015-07-02 pasiūlė įsigyti ieškovui Garažą už 34 000,00 Eur, kas pažeidžia Sutarties 2.6. punktą. Į 2015-07-15 atsakymą atsakovė nesureagavo ir kitų pasiūlymų nepateikė. 2017 m. pabaigoje atsakovė pateikė pasiūlymą, kuris buvo tapatus 2015-07-02 pasiūlymui. 2017-11-23 atsakyme ieškovas nurodė, kad nesutinka pirkti Garažą nurodytomis sąlygomis, prašė pagrįsti kainos augimą bei sutiko derėtis. 2017-12-01 atsakovė informavo ieškovą, kad siūlo ieškovui pagal Sutartį pirmumo teise įsigyti Garažą ir žemės sklypą po juo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pateikė atsakovei 2018-01-18 sutikimą sudaryti būsimą sandorį pagal Sutarties sąlygas, prašydamas nurodyti sandorio sudarymo datą, laiką ir vietą. Tačiau atsakovė į šį sutikimą neatsakė, pastatė prie Garažo reklaminį stendą su „Reimax“ kontaktiniais telefonais. Paskambinus nurodytu telefonu, paaiškėjo, kad atsakovė parduoda butus su garažais, o vieno garažo kaina yra 10 000,00 Eur. Taigi atsakovė parduoda Garažą dalimis ir neketina vykdyti Sutarties. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 2 dalimi ir Sutartimi, kuria atsakovė įsipareigojo pasiūlyti ieškovui pirkti Garažą, 2017-12-01 raštu Nr. 17-AN-27 atsakovei pasiūlius sudaryti Garažo pirkimo – pardavimo sutartį, o ieškovui sutikus ją sudaryti, tačiau sandoriui neįvykus dėl atsakovės kaltės, ieškovas prašo įpareigoti atsakovę sudaryti sandorį pagal Sutarties sąlygas.

6Ieškovas teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė ne kartą bandė derinti su juo detaliojo plano dėl žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimo būdu ir pobūdžio pakeitimo sprendinius, net teikė tvirtinti detalųjį planą be ieškovo parašo. Mano, kad detaliojo plano sprendiniai apribojo jo teises, jis sutiko dėl kelio servituto, buvo sumažintas jo naudojamo žemės sklypo plotas. Pažymėjo, kad Garažas yra pastatytas neteisėtai ant ieškovo naudojamo žemės sklypo. Sutartį pasirašyti atvežė atsakovės direktorius, pirminiame Sutarties variante nebuvo nurodyta Garažo kaina. 2010 m. Garažo rinkos kaina buvo 80 000,00 Lt. Be to, ir šiuo metu Garažo kaina nėra neprotinga, ji yra net didesnė nei turto vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše. Tik po 8 metų pastebėjo, kad Sutartyje yra nurodyta, kad šalys „preliminariai“ susitarė dėl Garažo pirkimo – pardavimo.

7Atsakovė UAB „Angorela“ atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. balandžio mėnesio sutartis savo prasme nebuvo preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis, nes neturėjo šiai sutarčiai būtinų elementų, o pripažinus šią sutartį preliminariąja nekilnojamojo daikto perleidimo sutartimi, mano, kad šios sutarties galiojimo terminas yra pasibaigęs (CK 6.165 str. 3 d., 5 d.). Antra, Sutarties objektas buvo Garažas, tačiau pastatai negali būti perleidžiami be žemės sklypo. Pažymėjo, kad Sutartyje žemės sklypas nenurodytas, jis tuo metu nebuvo suformuotas, nenurodyta žemės sklypo kaina. Todėl nepaisant to, kad atsakovė neturėjo pareigos pasiūlyti atsakovui pirmumo teise įsigyti Garažo, tokį pasiūlymą ji geranoriškai kaip kaimynui pateikė, nurodydama 34 000,00 Eur kainą už žemės sklypą ir Garažą. Kadangi ieškovas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo, todėl atsakovė nelaiko savęs įsipareigojusia ieškovui. Atkreipė dėmesį į tai, kad patikslintame ieškinyje dėstomos aplinkybės neturi ryšio su nurodytais teisiniais argumentais.

8Atsakovės atstovas advokatas Egidijus Morkūnas teismo posėdyje atsiliepimą į ieškinį palaikė atsiliepime nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad ieškovas nepagrindė ieškinio, teigdamas, kad buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat nepagrindė ieškinio, teigdamas, kad minėta sutartis sudaryta, nes pateikta oferta ir gautas akceptas.

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. T. individuali įmonė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas Vladlen Grigorijev su ieškiniu nesutiko, teigė, kad jis nepagrįstas. Paaiškino, kad sutartis yra sudaroma tarp 2 šalių, todėl kiekviena iš šalių turi teisę gauti pagal sutartį tai, dėl ko jos susitarė. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovė pagal Sutartį gavo tai, kas buvo susitarta – ieškovo pritarimą detaliajam planui, o ieškovas pagal Sutartį negavo to, kas sutarta.

10Patikslintas ieškinys atmestinas.

11Byloje nustatyta, kad šalys 2010 m. balandžio mėnesį sudarė sutartį (el. b. 47-48 l.), kuria susitarė dėl žemės sklypo adresu ( - ), detaliojo plano sprendinių (Sutarties 1.1. p.), o būtent ieškovas davė neatšaukiamą pritarimą žemės sklypo adresu ( - ), detaliojo plano sprendiniams (Sutarties 1.2. p.), kuriais nustatyta, kad šalia ieškovui priklausančio garažo, esančio ( - ), paliekama valstybinė žemė sklypo suformavimui ir nustatomas kelio servitutas per detaliuoju planu formuojamą sklypą (( - )) (Sutarties 2.1. p.). Be šių sąlygų, šalys Sutarties 2.6. punktu preliminariai susitarė, kad atsakovei ketinant parduoti žemės sklype ( - ), esančius garažus už 80 000,00 Lt, pirmiausia garažus įsigyti pasiūlys ieškovui. Kaip matyti iš 2015-07-02 pasiūlymo (el. b. 49 l.) atsakovė pasiūlė ieškovui įsigyti pastatą – garažą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bei jam priklausančią atitinkamą žemės sklypo dalį už 34 000,00 Eur. Ieškovas 2015-07-15 su atsakovės 2015-07-02 pasiūlymu nesutiko, nes nepagrįsta pasiūlyta kaina, todėl ieškovas nurodė, kad sutinka vesti derybas dėl abejiems šalims priimtinos Garažo kainos (el. b. 50 l.). 2017-11-23 ieškovo atsakymas atsakovei (el. b. 51 l.) patvirtina, kad ieškovui 2017 m. pabaigoje pakartotinai buvo pasiūlyta įsigyti garažą ir jam priklausančio žemės sklypo dalį už 34 000,00 Eur, tačiau ieškovas raštu pakartojo atsakovei 2015-07-15 atsakyme nurodytus motyvus. 2017-12-01 atsakovės rašte Nr. 17-AN-27 (el. b. 52 l.), vadovaujantis Sutartimi, siūloma ieškovui įsigyti Garažą ir žemės sklypą. Kaip matyti iš ieškovo 2018-01-18 sutikimo (el. b.53 l.), ieškovas sutiko sudaryti Garažo ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, už Sutartyje nustatytą kainą (23 169,60 Eur), prašė pateikti informaciją dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo datos, laiko ir vietos (el. b. 53 l.). Išvardinti įrodymai patvirtina, kad atsakovė vykdė Sutarties 2.6 punkte įtvirtintą pareigą pasiūlyti ieškovui pirkti Garažą.

12Be to, ieškovo į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovė pasitelkusi kitą juridinį asmenį siūlo pirkti butus ir apartamentus adresu ( - ) (el. b. 54-55 l.). Iš išrašų iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir pastatas – garažas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (el. b. 7-9, 61 l.). Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), ant kurio pastatytas administracinis pastatas ir kuris suformuotas padalijus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), priklauso nuosavybės teise valstybei ir yra išnuomota M. K., V. K. ir UAB „Forica“. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad žemės sklypu, ant kurio pastatytas Garažas, naudojasi atsakovė. Ieškovo pateikti papildomi įrodymai (detalusis planas, 2013-08-19 informuojamasis raštas; el. b. 69, 72 l.) atspindi detaliojo plano rengimo procesą ir jo rezultatą, tačiau neįrodo Garažo ir žemės sklypo kainos bei šalių tarpusavio susitarimų, o 2010-04-21 AB SEB banko raštas (el. b. 70 l.) patvirtina, kad atsakovė turėjo realius ketinimus parduoti Garažą, todėl kreipėsi į lizingo davėją su prašymu leisti parduoti Garažą. Tuo tarpu 2012-11-19 pranešimas planavimo organizatoriui, detaliojo plano rengėjui ir savivaldybės administracijai (el. .b 71 l.) yra parengtas V. T. individualios įmonės, o ne ieškovo, taigi šiame rašte išreikštas ne ieškovo, o juridinio asmens nepritarimas detaliojo plano sprendiniams.

13Šioje byloje ieškovas prašo įpareigoti atsakovę sudaryti nekilnojamojo daikto (Garažo) pirkimo – pardavimo sutartį Sutarties 2.6. punkte nustatytomis sąlygomis. Ieškovas teigia, kad atsakovę sudaryti su ieškovu Garažo pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nustatyta 80 000,00 Lt (23 169,60 Eur) nekilnojamojo daikto kaina, įpareigoja Sutarties 2.6. punktas ir CK 6.156 straipsnio 2 dalis, taip pat teigia, kad Sutarties 2.6. punktas gali būti prilygintas preliminariajai sutarčiai, bei nurodo, kad atsakovė pateikė 2017-12-01 ofertą, kurią ieškovas akceptavo.

14Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais.

15Civilinės prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Tam, kad asmuo būtų teismo įpareigotas vykdyti prievolę kito asmens naudai, turi būti konstatuotas atitinkamas faktinis ir teisinis pagrindas. Sutarties laisvės principas apima asmens teisę laisvai spręsti sudaryti sutartį ar ne; niekas negali būti verčiamas sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Asmens pažadas negali būti prilyginamas savanoriškam įsipareigojimui sudaryti sutartį sutarties laisvės principo išimties prasme, jeigu tokios teisinės reikšmės jam nesuteikta įstatymu.

16Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje, V. B. v. G. B., E. B., Nr. 3K-3-425/2002).

17Šalių ginčas dėl sutarties turinio sprendžiamas, taikant CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama, vadovaujantis protingumo kriterijumi (CK 6.193 str. 1 d.). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.).

18Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad privalomumas atsakovei sudaryti Garažo pirkimo – pardavimo sutartį kyla iš Sutarties 2.6. punkto. Iš ieškovo paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, matyti, kad iki Sutarties sudarymo atsakovė ne kartą bandė derinti su ieškovu detaliojo plano sprendinius, net inicijavo detaliojo plano patvirtinimo procedūrą neturėdama ieškovo pritarimo parengto detaliojo plano sprendiniams. Šalys iš esmės nesutarė dėl detaliojo plano sprendinių, kurie, ieškovo teigimu, ribojo jo teises (nustatytas kelio servitutas, ieškovas teigė, kad sumažėjo ieškovo naudojamo žemės sklypo plotas). Tačiau nei nurodyti detaliojo plano sprendiniai, nei iki Sutarties sudarymo atsakovei pareikštos pretenzijos nėra susijusios su nuosavybės teise į Garažą, ieškovas nereiškė turtinių pretenzijų į Garažą. Kaip matyti iš Sutarties preambulės, Sutarties objekto (Sutarties 1.1., 1.2. p.), šalių pareigų, kurias nustato Sutarties 2.1.-2.5. punktai, Sutartis sudaryta su tikslu gauti ieškovo pritarimą atsakovės rengiamam detaliajam planui. Taigi esminė Sutarties sąlyga ieškovo pritarimas detaliojo plano sprendiniams. Tuo tarpu Sutarties 2.6. punktu nustatyta atsakovės pareiga nėra Sutarties objektas, taip pat nėra esminė sutarties sąlyga. Atsakovės atstovo teigimu, minėta Sutarties sąlyga buvo savotiška satisfakcija ieškovui, pritarusiam detaliojo plano sprendiniams, suteikianti pirmumo teisę įsigyti Garažą, nors įstatymai nenustato pareigos atsakovei pasiūlyti ieškovui pirmumo teise įsigyti atsakovei nuosavybės teise priklausantį Garažą. Paminėtina, kad Garažas yra pastatytas ant žemės sklypo, esančio ( - ), kuriuo naudojasi atsakovė, ieškovas ir atsakovė nėra minėto žemės sklypo bendrasavininkiai. Taigi nei Sutarties 2.6. punktas nei įstatymai neįpareigoja atsakovės sudaryti Garažo pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovu. Atitinkamai ieškovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad neva Garažas buvo pastatytas neteisėtai (byloje nėra jokių neteisėtą statybą patvirtinančių įrodymų), kad buvo pastatytas ant ieškovui priklausančio žemės sklypo (tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra) ar kad juo nuomos sutarties pagrindu (ieškovas nepateikė nuomos sutarties kopijos) naudojosi ieškovas, nesudaro teisinio pagrindo reikalauti jam perleisti nuosavybės teisę į Garažą.

19Sutarties 2.6. punktas nustato atsakovės pareigą pasiūlyti Garažą pirkti ieškovui, jei atsakovė ketina jį parduoti už 80 000,00 Lt, šis susitarimas yra preliminarus („preliminariai susitarė“). Nurodyta leidžia daryti išvadą, kad susitarimo sąlygos gali keistis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir atsakovės atstovo paaiškinimai nepatvirtina ieškovo teiginių, jog šalys susitarė, jog sudarys Garažo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už Garažą sumokės 80 000,00 Lt kainą (CPK 178 str.). Kaip teisingai nurodė atsakovė, nuosavybės teisė į pastatą perduodama pastato pirkėjui kartu su nuosavybės teise į žemės sklypo dalį, kurią užima tas pastatas (CK 6.394 str. 1 d.), o Sutarties 2.6. punktu šalys susitarė tik dėl galimos Garažo kainos, neįskaitant žemės sklypo dalies, kurią užima Garažas, kainos. Šalių susirašinėjimas, esantis byloje, patvirtina, jog atsakovė ne kartą pagal Sutarties 2.6. punktą teikė pasiūlymą ieškovui pirkti Garažą su žemės sklypo dalimi, šių nekilnojamųjų daiktų kompleksą įvertindama 34 000,00 Eur. Atsakovė nesiūlė ieškovui pirkti tik Garažo, nes tokios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas negali būti tvirtinamas notaro, o jeigu tokia sutartis patvirtinta – ji yra negaliojanti (CK 6.394 str. 2 d.). Todėl ieškovui nepateikus jokių rašytinių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog atsakovės ieškovui pasiūlyta Garažo ir žemės sklypo dalies kaina (34 000,00 Eur) yra aiškiai neprotinga, per didelė, neadekvati, neatitinka rinkos kainų, jog analogiškas nekilnojamųjų daiktų kompleksas kitiems pirkėjams buvo parduotas už mažesnę kainą, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog šalys Sutarties 2.6. punkte susitarė sudaryti nekilnojamųjų daiktų (Garažo ir žemės sklypo) pirkimo pardavimo už 80 000,00 Lt sutartį (CPK 178 str.).

20Vertinant, ar Sutarties 2.6. punktas yra preliminarioji sutartis, būtina nustatyti preliminariosios sutarties sudarymo sąlygas ir esminius elementus.

21Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011 ir kt.).

22Preliminariąja nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi šalys turi nustatyti terminą pagrindinei nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, o jei jis nenurodytas – tai pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.), taip pat šalys privalo aptarti visas esmines pagrindinės sutarties sudarymo sąlygas – apibūdinti nekilnojamąjį daiktą, nustatyti jo kainą ir kt. Nei CK, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme ar kituose teisės aktuose nenustatyta pareiga preliminarią pirkimo pardavimo sutartį registruoti Nekilnojamojo turto registre, nors tai padaryti, siekiant užsitikrinti būsimą sandorį, ir nedraudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-476-464/2018 ir kt.).

23Tuo tarpu iš Sutarties 2.6. punkto matyti, kad šalys susitarė ne sudaryti ateityje pagrindinę Garažo pirkimo – pardavimo sutartį, o atsakovė įsipareigojo pasiūlyti ieškovui pirkti Garažą, t. y., šalys susitarė dėl pirmumo teisės pirkti Garažą. Nurodytoje Sutarties sąlygoje nėra detaliai apibūdintas nekilnojamasis daiktas, nurodyta, kad šis šalių susitarimas yra preliminarus, nėra nustatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas. Be kita ko, ieškovas šioje byloje reiškia ieškinį, prašydamas įpareigoti atsakovę įvykdyti Sutarties 2.6. punkte įtvirtintą įsipareigojimą natūra, kai toks reikalavimas tuo atveju, jei būtų sudaryta preliminarioji sutartis, yra negalimas, ir turėtų būti reiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus atsakovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį. Esant nustatytoms aplinkybėms, Sutarties 2.6. punktas negali būti prilygintas preliminariajai nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiai.

24Be kita ko, ieškovas nurodė, kad atsakovė privalėjo sudaryti Garažo, nes pateikė ofertą, o ieškovas ją akceptavo.

25CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Šis sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162 – 6.187 straipsniai. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pažymėtina, kad oferento pasiūlymas sudaryti sutartį turi būti pakankamai apibūdintas ir išreikšti jo įsipareigojimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 str. 1 d.). Oferta yra vienašalis sandoris, kuriuo siūloma sudaryti sutartį. Kad asmens veiksmai konkrečiu atveju būtų pripažįstami oferta, būtina tenkinti du ofertos turiniui keliamus reikalavimus: ofertos apibrėžtumą ir oferento ketinimų rimtumą. Ofertos apibrėžtumas reiškia, kad ofertoje išdėstytos esminės siūlomos sutarties sąlygos. Antrasis ofertos požymis – oferento ketinimų rimtumas reiškia, jog oferentas siūlo stoti ne į bet kokius, bet į sutartinius teisinius santykius ir suvokia arba turi suvokti, jog, priėmus pasiūlymą, tokie santykiai atsiras. Jei siūloma tik derėtis, toks siūlymas nesukelia tų pačių teisinių pasekmių kaip oferta. Tuo tarpu akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 str. 1, 2 d.). Taigi, kad būtų konstatuota, jog akceptantas priėmė ofertą ir sutartis laikoma sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas jo sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui.

26Šioje byloje nustatyta, kad šalys Sutarties 2.6. punktu preliminariai susitarė, jog atsakovė, ketindama parduoti Garažą už 80 000,00 Lt, pasiūlys jį pirkti ieškovui. Atsakovė 2015-07-02, bei ieškovo teigimu 2017 m. pabaigoje raštu pateikė ieškovui aiškų, besąlygišką pasiūlymą pirkti Garažą su žemės sklypo dalimi už 34 000,00 Eur, nurodė terminą, per kurį ieškovas turi priimti pasiūlymą pirkti nekilnojamuosius daiktus, taigi šie raštai turi visus ofertos požymius – jie yra aiškūs, išdėstytos esminės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sąlygos, terminas atspindi oferento pasiūlymo rimtumą. Šiuos atsakovės raštus ieškovas gavo, tačiau ofertos nepriėmė, siūlė derėtis dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų (kainos). Po to, atsakovė pateikė ieškovui 2017-12-01 raštą Nr. 17-AN-27, kuriuo atsakovė pakartotinai siūlo ieškovui įsigyti Garažą ir žemės sklypą. Teismo vertinimu, 2017-12-01 rašte padaryta nuoroda į Sutartį, atsižvelgiant į iki šio rašto pateiktus atsakovės 2015-07-02 pasiūlymą bei 2017 m. pabaigoje pateiktą pasiūlymą pirkti Garažą ir žemės sklypą, kuriuose buvo nurodyta konkreti nekilnojamųjų daiktų kaina bei taip pat padarytos nuorodos į Sutarties 2.6. punktą, nepatvirtina, jog atsakovė siūlo ieškovui pirkti šiuos nekilnojamuosius daiktus už Sutarties 2.6. punkte nurodytą kainą (80 000,00 Lt). Taigi atsakovė 2017-12-01 rašte nenurodė pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti esminės sąlygos - nekilnojamųjų daiktų kainos, raštas informacinio pobūdžio („informuojame“), nenustatytas terminas akceptuoti ofertą, taigi minėtas pasiūlymas neatitinka apibrėžtumo ir ketinimų rimtumo sąlygų, keliamų ofertai. Atsižvelgiant į tai, kad 2015-07-02 bei 2017 m. pabaigoje pateiktų atsakovės ofertų ieškovas neakceptavo, 2017-12-01 raštas Nr. 17-AN-27 neatitinka ofertai keliamų reikalavimų, darytina išvada, kad 2017-12-01 raštas nesukelia atsakovei pareigos sudaryti Garažo ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovu. Ieškovui primintina, kad teisės aktai nesuteikia teisės akceptantui (ieškovui) vienašališkai nustatyti būsimos sutarties sąlygų (2018-01-18 ieškovo sutikimas), o atsakovė aiškiai neišreiškė sutikimo sudaryti nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį ieškovo 2018-01-18 sutikime išdėstytomis sąlygomis, priešingai pasitelkusi kitą juridinį asmenį ketina parduoti jai nuosavybės teise priklausantį Garažą. Taigi ieškovas neįrodė, kad atsakovė pateikė ieškovui pasiūlymą, atitinkantį ofertos požymius, pirkti Garažą su žemės sklypu už Sutarties 2.6. punkte nurodytą kainą (CPK 178 str.).

27Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškinys nepagrįstas (CPK 12 str., 178 str.), todėl atmestinas.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų.

29CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, atsakovė prašo priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo ir jas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

30Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

31Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja 2018-03-15 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones (el. b. 19-20 l.), kurios atmetus ieškinį paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus – panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

33patikslintą ieškinį atmesti.

34Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

35Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T.... 3. Teismas... 4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2018-03-21 nutartimi pagal... 5. Ieškovas V. T. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti UAB „Angorela“... 6. Ieškovas teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai... 7. Atsakovė UAB „Angorela“ atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį... 8. Atsakovės atstovas advokatas Egidijus Morkūnas teismo posėdyje atsiliepimą... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. T.... 10. Patikslintas ieškinys atmestinas.... 11. Byloje nustatyta, kad šalys 2010 m. balandžio mėnesį sudarė sutartį (el.... 12. Be to, ieškovo į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovė... 13. Šioje byloje ieškovas prašo įpareigoti atsakovę sudaryti nekilnojamojo... 14. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų... 15. Civilinės prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų,... 16. Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių... 17. Šalių ginčas dėl sutarties turinio sprendžiamas, taikant CK 6.193... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad privalomumas atsakovei sudaryti... 19. Sutarties 2.6. punktas nustato atsakovės pareigą pasiūlyti Garažą pirkti... 20. Vertinant, ar Sutarties 2.6. punktas yra preliminarioji sutartis, būtina... 21. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame... 22. Preliminariąja nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi šalys... 23. Tuo tarpu iš Sutarties 2.6. punkto matyti, kad šalys susitarė ne sudaryti... 24. Be kita ko, ieškovas nurodė, kad atsakovė privalėjo sudaryti Garažo, nes... 25. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau... 26. Šioje byloje nustatyta, kad šalys Sutarties 2.6. punktu preliminariai... 27. Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, jas patvirtinančius... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų.... 29. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 30. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra... 31. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja 2018-03-15... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260,... 33. patikslintą ieškinį atmesti.... 34. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-15 nutartimi... 35. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...