Byla 2S-1973-577/2011
Dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto antram apylinkės teismui

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto antram apylinkės teismui.

2Teismas, išnagrinėjus atskirąjį skundą,

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 7 216,20 Lt ieškovui padarytos žalos atlyginti už laikotarpį nuo 2009-11-29 iki 2011-05-31 bei bylinėjimosi išlaidas.

4Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus ieškinį dėl žalos atlyginimo kaip neteismingą Vilniaus miesto antram apylinkės teismui ir nurodė, jog ieškovas gali kreiptis į Plungės rajono apylinkės teismą.

5Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad atsakovas registruotas adresu ( - ), tačiau šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime, adresu Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kuris yra Vilniaus miesto antro apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Todėl atsakovo faktinė gyvenamoji vieta ieškinio pareiškimo metu yra Vilniaus miesto antro apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Pagal LR CK 2.16. str. 1 d. fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Be to, sprendžiant klausimą dėl teismingumo, reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, o ieškovas, toliau mokėdamas našlaičių pensijas atsakovo vaikams, vėliau vėl kreipsis į teismą dėl išmokėtų sumų priteisimo iš atsakovo. Todėl įgyvendinant ekonomiškumo ir koncentracijos principus bei taupant valstybės lėšas, ieškinys turėtų būti nagrinėjamas pagal faktinę atsakovo buvimo vietą.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto antram apylinkės teismui. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiama teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

9Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tik tam tikroms byloms įstatymas numato galimybę pasirinkti teismą, galintį nagrinėti jo ginčą. Apeliantas nurodo, jog atsakovas A. K. registruotas adresu ( - ), tačiau šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, adresu Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kuris yra Vilniaus miesto antro apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Remiantis Civilinio kodekso 2.12 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. nuostatomis, fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausia gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose (Civilinio kodekso 2.17 str. 1 d.). Asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos (Civilinio kodekso 2.12 str. 3 d.), taigi, ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas nelaikomas deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimu, todėl aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kuris yra kito apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje, nepakeičia bylos teismingumo ir ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą (Civilinio proceso kodekso 29 str.). Vilniaus miesto antras apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui ir nurodydamas, kad ieškovas gali pareikšti ieškinį pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą, pagrįstai vadovavosi Civilinio proceso kodekso 29 str. nuostatomis. Tuo tarpu apeliantas nepagrįstai laisvės atėmimo bausmės atlikimą traktavo kaip asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą ir todėl nepagrįstai teikė Vilniaus miesto antram apylinkės teismui ieškinį, kuris yra teismingas Plungės rajono apylinkės teismui.

10Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

11Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai taikė civilinio proceso kodekso nuostatas ir klausimą išsprendė teisingai (CPK 29 str., CPK 137 str. 2 d.).

12Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, 339 str.

Nutarė

13Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai