Byla 2A-890-232/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Alvydo Barkausko, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Seta“, tretiesiems asmenims V. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi (toliau tekste Inspekcija arba ieškovas)į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti (pertvarkyti) savavališkai rekonstruotą kelią žemės sklypo (unikalus numeris), adresas Šermukšnių g. (toliau tekste ginčo sklypas), Vilniuje, rytinėje dalyje į iki savavališko rekonstravimo buvusią padėtį pagal 2003 m. rugpjūčio 11d. Inžinerinių statinių, esančių ginčo, sklype, kadastrinių matavimų bylą bei įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti ginčo sklypo, rytinėje dalyje savavališkai pastatytus užstumiamus metalinius vartus su užraktu, o ginčo sklypo, šiaurinėje dalyje savavališkai pastatytą metalinę tvorą su rakinamais varteliais, kuri susideda iš kelių fragmentų: pirmasis fragmentas pagal Schemą (2003 m. rugpjūčio 11 d. Inžinerinių statinių kadastrinių matavimų bylos horizontalinė objekto Šermukšnių g., Vilnius, nuotrauka su Statybos valstybinės priežiūros vyriausiosios specialistės E. Š. atliktu žymėjimu) yra tarp 6 taško ir 5 taško, atstumu ~ 10,90 m., antrasis fragmentas – tarp 5 taško ir 4 taško, atstumu ~ 13,50 m., trečiasis fragmentas – tarp 4 taško ir 3 taško, atstumu ~ 4,10 m., ketvirtasis fragmentas – tarp 3 taško ir 2 taško (rakinami varteliai), atstumu ~ 1,10 m., penktasis fragmentas – tarp 2 taško ir 1 taško, atstumu ~ 2,40 m.

5Nurodė, kad Inspekcijos, Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausieji specialistai, gavę A. J. g. 16, Vilniuje esančio namo gyventojų įgaliotinio V. M. 2010-05-11 pareiškimą, 2010-06-23 atliko valstybei nuosavybės teise priklausančiame, UAB „Seta“ nuomos pagrindais valdomame žemės sklype, adresu Šermukšnių g., Vilniuje, esančių statinių patikrinimą ir nustatė savavališkos statybos faktus. Patikrinimo metu specialistai nustatė, kad atsakovas ginčo sklypo rytinėje dalyje savavališkai išardė dalį buvusios betono plytelių dangos (šaligatvio) ir praplatino automobilių saugyklos važiuojamąją dalį ties įvažiavimu į saugyklą, t.y. savavališkai vykdė statinio rekonstravimą; šiaurinėje ginčo sklypo dalyje savavališkai įrengė metalinę tvorą su rakinamais praėjimo varteliais, o rytinėje ginčo sklypo dalyje (ties įvažiavimu į automobilių saugyklą) vietoj buvusių į vidų atveriamų vartų įrengė užstumiamus metalinius vartus su užraktu, t.y. savavališkai vykdė naujo statinio statybą. Pažymėjo, jog ginčo sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną (Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu, unikalus objekto kodas 33653). Taip pat pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija atsakovui leido vykdyti statybos darbus tik gavus teisės aktuose numatytus būtinus leidimus, kurių atsakovas nebuvo gavęs. Atsižvelgę į nurodytas A. D. įteiktas 2010-06-29. Tokiu būdu atsakovas neturėdamas statybos leidimo rekonstravęs statinį, pažeidė SĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo ir tai, jog atsakovas nesilaikydamas SĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto taip pat minėto reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktus, valstybinėje žemėje vykdė savavališką statybą, nes statydamas tvorą ir vartus neturėjo nei supaprastinto statinio projekto, nei savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimo.

6Atsakovas UAB „Seta“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad visus statinius ir statybos darbus, kuriuos jis atliko, nėra absoliučiai uždrausta atlikti sklype. Juos būtų galima atlikti ir jie būtų laikomi teisėtais, jeigu jie būtų buvę atlikti prieš tai suderinus nesudėtingų statinių projektą ir gavus statybos leidimą. Atsakovas nurodė ruošiąs projektinę dokumentaciją ir atliekąs visus veiksmus būtinus projekto suderinimui ir SĮ pažeidimų pašalinimui, aktyviais veiksmais siekdamas savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Todėl, vadovaudamasis nuo 2010-10-01 galiojusios SĮ redakcijos 28 straipsnio 7 dalies 1 punktu, atsakovas prašė priimti sprendimą, kuriuo jam leidžiama teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ir tik jeigu, per nurodytą terminą nepavyks suderinti projekto ir gauti statybos leidimo - įpareigoti nugriauti ir atstatyti ankstesnę padėtį. Reikalavimą nugriauti statinius ir atstatyti ankstesnę padėtį prašė atmesti. Nurodė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios. Pažeidimas padarytas tik neteisingai supratus žodinę konsultaciją dėl informacijos stygiaus, o ne iš piktavališkų paskatų. Prieš atliekant darbus buvo pasiteirauta savivaldybėje ar reikia statybos leidimo tokiems darbams ir buvo gautas atsakymas, kad leidimas nebūtinas, reikia gauti tik apskrities sutikimą kadangi sklypas nuomojamas. Bendrovė sutikimą iš apskrities gavo ir todėl sąžiningai klysdama atliko darbus. Dėl tokios situacijos nuoširdžiai gailisi, pažeidimas iš karto paaiškinus situaciją buvo pripažintas, jis dalyvavo aiškinantis aplinkybes, teikė visą informaciją pareigūnams, dalyvavo apžiūroje vietoje, kas taip pat patvirtina neesant atsakovo veiksmuose tyčinių veiksmų vykdyti savavališką statybą. Darbai pagerino eismo saugumą, kadangi praplėtus įvažiavimą sumažėjo smulkių autoįvykių, kai dėl siauro važiavimo ir didelio automobilių kiekio dažnai įvykdavo smulkūs autoįvykiai. Atlikti darbai jokio pavojaus turtui ar aplinkiniams nesukėlė ir nekelia, kas parodo pažeidimo nepavojingumą. Faktiškai darbais nesukurtas naujas objektas, nes realiai yra tik pakeista susidėvėjusi kelio ir šaligatvio danga, kuri buvo paklota dar 1979 m.

7Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovas visiškai neatsižvelgė į trečiųjų asmenų interesus užblokuodamas ne tik į įvažiavimą, bet ir priėjimą į gyvenamąjį namą, A. J. g. 16, Vilnius.

8Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymėjo, kad ginčo statyba patenka į kultūros vertybės - Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu teritoriją, kurios vertingosios savybės nustatytos Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010-04-21 aktu Nr. KPD-RM-1387. Atlikti statybos darbai - išardyta dalis buvusios betono plytelių dangos ir praplatinta automobilių saugyklos važiuojamoji dalis ties įvažiavimu į saugyklą, metalinės tvoros su rakinamais praėjimo varteliais, užstumiamų metalinių vartų su užraktu įrengimas nedaro įtakos šios kultūros vertybės vertingosioms savybėms. Tačiau pažymėjo, kad jeigu būtų nustatyta, jog šie darbai buvo atlikti savavališkai, dėl jų pasekmių šalinimo turi būti sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka. Prašė klausimą dėl ieškinio tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

9Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nurodė, kad atsakovas 2009-08-24 su prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių prašydamas leisti aptverti iš valstybės nuomojamą sklypą metaline tvora, kuriai statybos leidimas nereikalingas, adresu Šermukšnių g. 6 a., taip pat leisti nuardyti dalį šaligatvio, siekiant patogesnio įvažiavimo į nuomojamą teritoriją. V. Ž. įstatymo (toliau tekste ŽĮ) 7 straipsnio 1 dalimi Apskrities viršininko įstatymo 10 straipsniu, Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-10-19 rašte Nr. (31)-1.2-2515-(3.31) nurodė neprieštaraujanti, kad atsakovas, teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje, pagal SĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą statytų tvorą ir nuardant dalį šaligatvio valstybinės žemės sklype Šermukšnių g. 6 A, Vilniuje, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų naudotojų bei kitų trečiųjų asmenų pagrįstų interesų. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

10Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1996-02-01 sprendimu Nr. 110V „Dėl sklypų ribų ir dydžio nustatymo“ buvo nustatyta, kad AB „Seta“ administracinės paskirties pastatui Šermukšnių g. 6A priskiriamas sklypas yra 2486 kv. m. dydžio. Vilniaus apskrities valdytojas ir atsakovas (tuometinis pavadinimas AB „Seta“) 1996-11-18 sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 275 N01/96-11984, kuria 99 metams atsakovui išnuomotas 2486 kv. m. žemės sklypas, esantis Šermukšnių g. 6A, Vilniuje, administraciniam pastatui eksploatuoti. Sutarties 4 punkte numatyta, kad statant pastatus, statinius, inžinierinius įrenginius bei komunikacijas sklype, būtina laikytis reikalavimų, nustatytų Vyriausybės bei Vilniaus apskrities valdytojo įsakymais. Sutarties 11 punktu nuomininkas įsipareigojo naudoti šį sklypą sutartyje numatytomis sąlygomis: želdinius sklype tvarkyti Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka: išsaugoti kiemo želdinius ir juo tvarkyti; pastato rekonstrukcijos ar sklypo tvarkymo darbus vykdyti tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją. Šios sutarties 15 punkte numatyta sąlyga, jog sutartis gali būti nutraukta vienos šalies reikalavimu ankščiau sutarto laiko, jeigu kita šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba pažeidžia šios sutarties reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas 2008-04-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Infrastruktūros projektų skyriui pateikė prašymą dėl šaligatvio įrengimo, kuriuo prašė leisti nuomojamame iš valstybės žemės sklype Šermukšnių g. 6A, Vilniuje, iškloti trinkelėmis 1 m. pločio šaligatvį šalia automobilių stovėjimo aikštelės. Infrastruktūros projektų skyrius 2008-04-30 raštu Nr. A51-10400(16.2-ŪK4) informavo atsakovą, kad Miesto ūkio departamentas šaligatvių bei pėsčiųjų takų įrengimo ir gerbūvio tvarkymo fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiame ar išnuomotame žemės sklype nereglamentuoja. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos SĮ 23 straipsnio 1 dalį statinio rekonstravimui vykdyti buvo būtinas statybos leidimas, o pagal SĮ 2 straipsnio 71 dalį statinio statyba be statybos leidimo buvo pripažįstama savavališka. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Aplinkos ministro ir Susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3 1 priedo 3 punkte nurodyta, kad kelio rekonstravimas - statybos rūšis, kai esamas kelias pertvarkomas pagal reglamentu nustatytus reikalavimus pertvarkant inter alia kelio kompleksui priklausančius statinius ir įrenginius bei daugiau kaip 30% keičiant kelio trasą, didinant kelio horizontaliųjų kreivių spindulius (plane) ir atliekant jo ištiesinimo darbus papildomai skirtame žemės sklype. Ieškovas nurodė, kad atliekant patikrinimą jo pareigūnai nustatė, kad atlikti darbai priskirtini statinio rekonstravimui, kadangi kelio važiuojamoji dalis ties įvažiavimu į tvora aptvertą automobilių saugyklą yra išplėsta išardant dalį buvusios betono plytelių dangos - šaligatvio (plane pažymėta a3) aplink esamą fontaną (plane pažymėta - cl), praplatinta važiuojamoji dalis išklota betoninėmis trinkelėmis. Taigi mano, kad 2010-06-23 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-1000-100623-00090 atsakovui buvo surašytas pagrįstai.

11II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas: atsakovui 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti; valstybei 51 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

13Teismas nurodė, jog ginčo sklypo nuomos sutarties 4 dalyje numatyta atsakovo teisė nuomojamame sklype statyti pastatus, kitus statinius, inžinerinius įrenginius bei komunikacijas, su sąlyga, kad būtų laikomasi Vyriausybės nutarimuose bei Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymuose nustatytų reikalavimų. Teismas nustatė, kad atsakovas statybą leidžiančių dokumentų neturėjo, tačiau atsakovas, norėdamas įteisinti savavališkai pastatytus nesudėtingus statinius bei atliktą sklypo dangos rekonstrukciją yra parengęs II gr. nesudėtingo statinio „Tvoros ir sklypo dangų sutvarkymo projektą“. Atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentą dėl nesudėtingo statinio projekto „Tvoros ir sklypo dangų sutvarkymo projektas“ derinimo. 2012-05-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas rašytiniu pritarimu Nr. 12-0982 pritarė statinio projektui, tvoros statybos, sklypo dangų sutvarkymo ir fontano griovimo Šermukšnių g. 6A, Vilniuje, projektui Nr. 2012. Atsakovui UAB „Seta“ suteikta teisė statyti naują (-us) statinį (ius) (nesudėtingus) bei rekonstruoti statinius ir t. t. Suderinto projekto kopija pateikta į bylą. Be to, iš byloje esančio Tvoros ir sklypo dangų sutvarkymo techninio projekto aiškinamojo rašto matyti, jog metalinės segmentinės tvoros su vartais ir varteliais techniniame aprašyme nurodytas tvoros aukštis yra 1,4 m. Antrajai grupei priskiriamiems nesudėtingiems statiniams yra leistinas aukštis iki 2 m, tuo tarpu atsakovo pastatytos tvoros aukštis - 1,4 m. Teismas pažymėjo, jog SĮ 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta galimybė ir teismui savo sprendimu įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pagal SĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 17 dalį. šiuo atveju leidimas tvoros statybai nereikalingas, tačiau atsakovas privalo gauti Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raštiška pritarimą projektui. Pagal SĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju reikalingas leidimas rekonstruoti statinį, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo atliktiems dangos rekonstravimo darbams turėjo būti išduotas leidimas rekonstruoti statinį. Kadangi leistini normatyvai nėra pažeisti bei yra įvykdytos visos sąlygos, būtinos nesudėtingų statinių, kurių legalumą ginčija ieškovas, statybai, teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas nugriauti pastatytus užstumiamus metalinius vartus su užraktu ir savavališkai pastatytą metalinę tvorą su rakinamais varteliais yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovas derino projektą, jam buvo duotas leidimas ir dalis statinių įteisinta, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti (pertvarkyti) savavališkai rekonstruotą kelią žemės sklypo rytinėje dalyje į iki savavališko rekonstravimo buvusią, tapo neaktualus.

14III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

15Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pertvarkyti ginčo sklypo rytinėje dalyje savavališkai pastatytus užstraukiamus metalinius vartus su užraktu ir ginčo sklypo šiaurinėje dalyje savavališkai pastatytą metalinę tvorą su rakinamais varteliais, kuri susideda iš kelių fragmentų: pirmasis fragmentas pagal Schemą (2003-08-11 Inžinerinių statinių kadastrinių matavimų bylos horizontalinė objekto Šermukšnių g., Viunius, nuotrauka su statybos valstybinės priežiūros vyriausiosios specialistės E. Š. atliktu žymėjimu) yra tarp 6 taško ir 5 taško, atstumu ~10,90m; antrasis fragmentas – tarp 5 taško ir 4 taško, atstumu ~13,50 m., trečiasis fragmentas – tarp 4 taško ir 3 taško, atstumu ~4,10 m., ketvirtasis fragmentas – tarp 3 taško ir 2 taško (rakinami varteliai), atstumu ~1,10 m., penktasis fragmentas – tarp 2 taško ir 1 taško, atstumu ~ 2,40 m., kad jie atitiktų Tvoros statybos, sklypo dangų sutvarkymo ir fontano griovimo Šermukšnių g. 6a, Vilniuje, projekto, kuriam įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012-05-07 išdavė statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą Nr.12-0982, sprendinius; atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius pirmojo reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis nugriauti ginčo sklypo, rytinėje dalyje savavališkai pastatytus stumiamus metalinius vartus su užraktu ir ginčo sklypo, šiaurinėje dalyje savavališkai pastatytą metalinę tvorą su rakinamais varteliais, kuri susideda iš kelių fragmentų: pirmasis fragmentas pagal Schemą (2003-08-11 Inžinerinių statinių kadastrinių matavimų bylos horizontalinė objekto Šermukšnių g. 6A, Vilniuje, nuotrauka su statybos valstybinės priežiūros vyriausiosios specialistės E. Š. atliktu žymėjimu) yra tarp 6 taško ir 5 taško, atstumu ~10,90m; antrasis fragmentas – tarp 5 taško ir 4 taško, atstumu ~13,50 m., trečiasis fragmentas – tarp 4 taško ir 3 taško, atstumu ~4,10 m., ketvirtasis fragmentas – tarp 3 taško ir 2 taško (rakinami varteliai), atstumu ~1,10 m., penktasis fragmentas – tarp 2 taško ir 1 taško, atstumu ~ 2,40 m., per 1 mėnesį nuo nustatyto termino įvykdyti reikalavimą pasibaigimo dienos; atmesti atsakovo praymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

16Nurodė, kad nors ginčo vartams ir tvorai buvo gautas SĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, vartų ir tvoros aukštis viršija projekto sprendiniuose nurodytą aukštį. Projekto sprendiniais numatytas užstumiamų metalinių vartų su užraktu ir metalinės tvoros su rakinamais varteliais aukštis yra 1,4 m., tuo tarpu faktinis užstumiamų metalinių vartų su užraktu aukštis yra 1,5 m., o metalinės tvoros su rakinamais varteliais aukštis – nuo 1,6 m iki 1,7 m. Tai reiškia, kad pažeisti esminai projekto sprendiniai, nustatantys statinių aukštį ir ginčo vartai ir tvora tebelaikytini savavališkai pastatytais statiniais. Todėl teismo sprendimo išvada, kad atsakovas įvykdė visas sąlygas, būtinas nesudėtingų statinių, kurių legalumas yra ginčijamas statybai, yra nepagrįstas. Atsakovas neįteisino savavališkai pastatytų ginče vartų ir tvoros, todėl teismas privalėjo vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi ir sprendime nurodyti, kokiu būdu atsakovas turi pašalinti ginčo vartų ir tvoros savavališkos statybos padarinius. Palikus galioti Sprendimą būtų sukurtas neigiamas precedentas, kuriuo būtų suformuluota taisyklė, kad savavališką statybą galima įteisinti parengus statinio projektą ir jam įgyvendinti gavus statybą leidžiantį dokumentą net ir tuo atveju, kai savavališkai pastatyti statiniai neatitinka parengto statinio projekto esminių sprendinių. Apeliantas pažymėjo ir tai, jog inspekcija 2013-01-21 rašytiniu pareiškimu Nr. (2.34)-2D-1047 atsisakė vieno iš ieškinio reikalavimų, įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti (pertvarkyti) savavališkai rekonstruotą kelią, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nepriimti Inspekcijos reikalavimo atsisakymo. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos ieškinio dalyko tikslinimo dėl vartų ir tvoros būtinumas atsirado tik atnaujinus bylą po to, kai pasibaigė administracinė byla I-3725-815/2012, kurioje buvo keliamas Pritarimo teisėtumo klausimas, ir kai nagrinėjamoje civilinėje byloje su atsakovu nepavyko sudaryti taikos sutarties. Atsakovas 2013-01-02 pateikė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį. Inspekcija 2013-01-21 raštu nurodė atsakovui sąlygas, kuriomis Inspekcija sutiktų sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovas su jomis nesutiko. Nors ieškinio dalyko ir pagrindo tikslinimas galimas tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad SĮ 28 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos suteikia teisę teismui sprendime nurodyti kitokį savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdą nei prašoma ieškinyje, apelianto manymu, apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą priimdamas sprendimą įpareigoti atsakovą pašalinti ginčo vartų ir tvoros savavališkos statybos padarinius Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytu būdu. t.y. pertvarkyti ginčo vartus ir tvorą taip, kad jie atitiktų Projekto sprendinius. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisė inspekcijai atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes jos atsirado paties atsakovo neteisėtų veiksmų pasekoje t.y. atsakovas pats pripažino, kad ginčo statiniai yra pastatyti neteisėtai ir ėmėsi veiksmų jiems įteisinti. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas nepagrindė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų dydžių. Apeliantas kategoriškai nesutinka, kad Inspekcija turi atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir, kad atsakovas pagrindė patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendimu priteista 3 500 Lt bylinėjimmos išlaidų suma akivaizdžiai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius.

17Tretysis asmuo V. M. apeliaciniu skundu prašo atsakovą įpareigoti jo lėšomis atstatyti savavališkai rekonstruotą kelią ginčo sklype, nugriauti ginčo sklypo rytinėje dalyje savavališkai pastatytus užstumiamus metalinius vartus su užraktu ir žemės sklypo šiaurinėje dalyje savavališkai pastatytą metalinę tvorą su rakinamais varteliais, kuri susideda iš fragmentų. Nurodė, jog teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens V. M. namo A. J. g. Nr. 16 namo bendrijos pirmininko teismui pateiktus procesinius dokumentus, kuriuose akcentuojama situacija, jog atsakovo nuomojamo sklypo aptvėrimas grubiai pažeidė trečiųjų asmenų interesus atimant galimybę netrukdomai prieiti, privažiuoti prie gyvenamųjų patalpų, netrukdomai, ir savalaikiai gauti medicininę pagalbą. Tai liudija Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties aptariamos vietovės patikrinimo aktas. Teismas taip pat neįvertino ir kitų teiktų trečiojo asmens prašymų bei dokumentų: 2011-07-04 Nr.13/11 A. J. g. 26 namo bendrijos pirmininko prof. R. K. procesinio dokumento, Vilniaus miesto plėtros departamento 2012-04-19 atsakymo į 2012-04-02 pareiškimą "Dėl UAB "Seta" Vilnius, Šermukšnių g. veiksmų steigiant ir modernizuojant nelegalią automobilių stovėjimo aikštelę. Apelianto teigimu atsakovas vykdo daugiametę nelegalią statybinę veiklą. Nagrinėjamu atveju, bylos apimtis turėtų būti išplėsta, kadangi ne mažiau svarbi problema – automobilių saugyklos legalumas. Pažymėjo, jog automobilių saugykla yra nelegalus statinys. Atsakovas nėra pateikęs LR Aplinkos ministerijai būtinų dokumentų steigiant automobilių saugyklą. Tačiau minėtų apelianto aplinkybių pirmosios instancijos teismas net nevertino. Apelianto teigimu teismas nepagrįstai atmetė rašytinį prašymą iškviesti dalyvauti teismo procese Nacionalinės žemės tarnybos darbuotoją J. R., pasirašiusią atsiliepimą, kurio pagrindu Inspekcija priėmė nemotyvuotą sprendimą – nutraukti bylą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atveria galimybes atsakovo administracijai toliau plėsti nelegalią automobilių saugyklą, nepaisant nustatytų jų steigimo normų (leistinas automobilių skaičius).

18 Ieškovas atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą nurodė, palaikąs savo poziciją dėl sprendimo neteisėtumo, išdėstytą apeliaciniame skunde. Iš esmės sutinkantis su trečiojo asmens apeliaciniu skundu, kad sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Pažymėjo, jog ši byla iškelta pagal Inspekcijos ieškinį, jai vykdant statybos valstybinę priežiūrą dėl savavališkos kelio rekonstrukcijos ir savavališkos užstumiamų metalinių vartų su užraktu ir metalinės tvoros su rakinamais varteliais statybos. Jokių kitų statybos darbų teisėtumas nėra nagrinėjamas. Nei trečiasis asmuo, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys savarankiškų reikalavimų nepateikė. Todėl visos trečiojo asmens apeliaciniame skunde minimos aplinkybės dėl kitų, nei Inspekcijos ieškinyje nurodytų statybos darbų, yra nesusijusios su šia byla.

19Atsakovas atsiliepimu trečiojo asmens apeliacinį skundą prašė atmesti. Nurodė, jog apeliacinį skundą be V. M. pasirašė asmenys, kurie nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ir byloje nedalyvavo jokia forma. V. M. apskritai neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi bylos baigtis niekaip negali įtakoti jo teisių ir pareigų, todėl jo argumentai vien dėl šios priežasties yra nepagrįsti. Pats V. M. apeliaciniame skunde kelia išimtinai tokius pačius argumentus, kuriuos jis anksčiau buvo pareiškęs jau išnagrinėtoje ir užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-739-726/2008, Vilniaus m. 2 apylinkės teisme, kurioje buvo pateikęs ir absoliučiai visus dokumentus, kuriuos bandė teikti ir pateikė ir į šią bylą. Minėtoje byloje nei viena V. M. pretenzija nebuvo patvirtinta kaip pagrįsta, todėl prejudiciniais faktais yra nustatytas V. M. pretenzijų nepagrįstumas ir dar kartą šių argumentų negalima nagrinėti. V. M. teikia argumentus dėl neva neteisėtos stovėjimo aikštelės įrengimo, kai šios bylos dalykas buvo tik tvoros įrengimas, vartų pakeitimas, dalies šaligatvio išardymas ir trinkelių išklojimas, t.y. V. M. argumentai neturi jokio teisinio ir faktinio ryšio su šia byla. Jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. Nr. 2-739-726/2008 metu ši byla buvo nagrinėjama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiame Teisme (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas), kuris 2007-05-02 nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-179/2007 suformavo prejudicinę taisyklę V. M. atžvilgiu, kad V. M. ir kt. skundą pasirašę asmenys (tie patys, kur dalyvavo ankstesnėje byloje) gali reikšti kokius nors reikalavimus ir gali ginti savo teises tik tuo atveju, jeigu įgis (ar reikštų reikalavimą teisme įgyti) bent kokį nors teisėtą pagrindą naudotis ginčo sklypu, kurį nuomojasi tik atsakovas.

20Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas siekdamas įteisinti savavališkus statinius jo nuomojamame žemės sklype Šermukšnių g., Vilniuje, - 2012-05-07 gavo Vilniaus miesto savivaldybės rašytinį pritarimą Nr. 12-0982 dėl pateikto II grupės nesudėtingo statinio projekto „Tvoros ir sklypo dangų sutvarkymo projektas" adresu Šermukšnių g. 6A, Vilniuje, sklypo kadastrinis Nr. 0101/0032:207 ir tokiu būdu įteisino visus iki to momento savavališkai pastatytus statinius, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pagal apeliacinį skundą ginčas toliau tęsiamas tik dėl to, kad suderintame projekte UAB „Seta" nurodė tvoros aukštį 1.40 m., nors teikė projektą prieš tai realiai pastatytai ir savavališkos statybos aktuose užfiksuotai tvorai įteisinti, kurios aukštis vietose buvo didesnis negu 1.40 m. - t.y. 1.5-1.7 m. aukščio, todėl ginčas keliamas dėl 30 cm. tvoros aukščiau skirtumo. Pažymėjo, jog toks neesminis neatitikimas įvyko tik dėl elementarios rašymo apsirikimo klaidos projekte nurodant 1.40 m. aukštį, nes atsakovas siekė įteisinti jau realiai prieš teikiant projektą pastatytą tvorą, kurios aukštis vietose viršijo 1.40 m. Byloje tiek Kultūros paveldo departamentas, tiek Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepimuose nurodė, kad realiai pastatyti statiniai, kurių tvoros aukštis viršija projekte numatytą 1.40 m., jokių imperatyvių aplinkosaugos, kultūros paveldo ar saugomų teritorijų reikalavimų nepažeidžia ir tokie statiniai gali stovėti sklype, jeigu jiems suderinamas nesudėtingų statinių projektas. Pati inspekcija sutiko su nuomone, kad statiniai jokių imperatyvių aplinkosaugos, kultūros paveldo ar saugomų teritorijų reikalavimų nepažeidžia. Ieškovo nurodomas formalus tvoros aukščio neatitikimas projektui neturi jokios realios reikšmės statinio teisėtumui ir dėl ieškovo nurodomo 30 cm aukščio skirtumo. Pažymėjo ir tai, kad absoliučiai niekas nepasikeistų, jeigu į projektą būtų buvęs įrašytas 1.7 m. ar net 2 m. aukščio tvora, nes tai tos pačios grupės statinys, o kadangi realiai pastatytos tvoros padariniai įvertinti kaip nepakenkę teisės aktų reikalavimams, tai tokiu atveju laikytina, kad ir buvo suderinta realiai stovinti tvora, kuri galėjo būti ir iki 2 m. aukščio. Ieškovo argumentai dėl jo patikslinto ieškinio nepriėmimo neturi įtakos apeliacinio skundo pagrįstumui išspręsti, kadangi apeliacinio skundo reikalavimu ieškovas pats pripažįsta, kad visi kiti jo ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir dėl jų atmetimo pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas. Advokato atliktų darbų ataskaita pateikta, ją pagrindžia į bylą pateikti procesiniai dokumentai ir advokato dalyvavimas teismo posėdžiuose, už darbus yra išrašytos sąskaitos - faktūros, jos yra apmokėtos, ką patvirtina advokatų bendrijos banko sąskaitos išrašai, todėl šios išlaidos yra pagrįstos leistinais įmanomais dokumentais. Advokato išlaidos neviršijo nustatyto Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dydžio, todėl argumentai dėl jų dydžio yra nepagrįsti. Paaiškinimuose nurodė, jog Inspekcija nepagrįstai neatsižvelgė į nuo 2012-11-23 galiojančios Statybos techninio reglamento STR. 1.07.01:2010 „statybą leidžiantys dokumentai“ redakcijos 48 ir 48.5.2. p. reikalavimus. Šio STR 48 p. nurodyti atvejai kada suderinto projekto, šiuo atveju 2012-05-007 suderinto projekto, kuriame tvoros aukštis nurodytas 1.40 m., nereikia keisti ir suderinti iš naujo kaičiant projekto sprendinius,o 48.5.2. p. aiškiai įtvirtinta, kad visais atvejais nereikai rengti naujo ir iš naujo nereikia derinti projekto, jeigu projekte nurodytas aukštis keičiamas iki 0,2 metro.

21Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog atsakovės pastatytos tvoros aukštis projekte nurodomas 1,4 m, o Inspekcijos teigimu, faktinis užstumiamų metalinių vartų su užraktu aukštis yra 1,5 m, metalinės tvoros su rakinamais varteliais aukštis - nuo 1,6 m iki 1,7 m. Taigi leistinas aukštis (iki 2 m) neviršijamas. Todėl trečiojo asmens manymu, jog vien tik formaliu pagrindu, kad Projekte ne visai tiksliai nurodyti aukščiai, nors leistinas aukštis neviršijamas, ginčo vartai ir tvora nelaikytini savavališkai pastatytais statiniais. Todėl nepagrįsti Inspekcijos išdėstyti argumentai dėl Teismo atsisakymo priimti Inspekcijos rašytinį pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo. Taip pat mano, kad nėra jokio pagrindo apeliacinės instancijos teismui įpareigoti atsakovę, anot Inspekcijos, pašalinti ginčo vartų ir tvoros savavališkos statybos padarinius SĮ 28 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytu būdu, pertvarkant ginčo vartus ir tvorą, kad jie atitiktų Projekto sprendinius.

22Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu palaikė savo poziciją išdėstytą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jog ginčo statyba patenka į kultūros vertybės - Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu teritoriją, kuriai vertingosios savybės nustatytos Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010-04-21 aktu Nr. KPD-RM-1387. Atlikti statybos darbai - išardyta dalis buvusios betono plytelių dangos ir praplatinta automobilių saugyklos važiuojamoji dalis ties įvažiavimu į saugyklą, metalinės tvoros su rakinamais praėjimo varteliais, užstumiamų metalinių vartų su užraktu įrengimas nedaro įtakos šios kultūros vertybės vertingosioms savybėms. Taip pat nurodė, jog Departamentas pritarė projektui, kuriame nurodyta, kad užstumiamų metalinių vartų su užraktu ir metalinės tvoros su rakinamais varteliais aukštis yra 1,4 m. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

23IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25Kasacinis teismas formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.

26Dėl ieškovo apeliacinio skundo motyvų.

27Ginčas byloje yra kilęs dėl daugiaaukščių namų kieme, valstybinėje žemėje esančių statinių ir jų rekonstrukcijos teisėtumo.

28Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad ieškovo darbuotojai reaguodami į Inspekcijai perduotus spręsti trečiojo asmens Jakšto g. namo, Vilniuje įgaliotinio V. M. skundą (t.1,b.l.6-10) 2010-06-23 atliko patikrinimą (t.1,b.l. 11-14) valstybei nuosavybės teise priklausančiame, UAB „Seta“ 1996 11 18 nuomos sutarties Nr. N01/96-11894, įregistruotos (t.1,b.l.15,16) Nekilnojamojo turto registre (toliau tekste NTR) pagrindu valdomame žemės sklype, adresu Šermukšnių g. 6A,Vilniuje. Minėtame sklype kaip matyti iš NTR išrašo (t.1b.l. 17-19) 1979 metais buvo pastatytas pastatas Šermukšnių g., kuriame ir yra įsikūręs atsakovas UAB „Seta“ ir tais pačiais metais (1979 metais) įregistruotas pastato priklausinys susisiekimo komunikacijos – mašinų stovėjimo aikštelė. Tikrintojams buvo pateikti sklypo šermukšnių 6A aptvėrimo projektas (t.1,b.l. 24-31), suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentu 2001 11 19, UAB „Seta“ raštas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rašytas 2009 08 24 su priedais (t.1,b.l. 33-35),k uriuo prašyta leisti aptverti ginčo sklypą metaline tvora, kuriai statybos leidimas nereikalingas ir nuardyti dalį šaligatvio bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakymas į minėtą raštą, kuriame nurodoma jog administracija neprieštarauja, kad ieškovas pagal nustatyta tvarka išduotą leidimą, nepažeidžiant kaimyninių sklypų naudotojų ir kitų trečiųjų asmenų interesų būtų statoma tvora ir nuardoma dalis šaligatvio, rašte nurodoma jog teritorijai taikomi paminklotvarkos reikalavimai.

29Atlikus minėtą patikrinimą Savavališkos statybos 2010-06-23 aktu Nr. SSA-100-100623-00089, nustatyta, kad atsakovas šiaurinėje žemės sklypo dalyje savavališkai įrengė metalinę tvorą su rakinamais praėjimo varteliais, o rytinėje žemės sklypo dalyje (ties įvažiavimu į automobilių saugyklą) vietoj buvusių (pagal 1998 metų projektą suderintų) į vidų atveriamų vartų įrengė užstumiamus metalinius vartus su užraktu, t. y. savavališkai vykdė naujo statinio statybą, toje dalyje neturėdamas raštiško valstybės tarnautojo pritarimo bei privalomo supaprastinto projekto (t. 1, b. l. 37-39). Minėtu savavališkos statybos aktu Nr. SSA-100-100623-00090 nustatyta, kad atsakovas žemės sklypo rytinėje dalyje savavališkai išardė dalį buvusios betono plytelių dangos (šaligatvio) ir praplatino automobilių saugyklos važiuojamąją dalį ties įvažiavimu į saugyklą, t. y. savavališkai vykdė statinio rekonstravimą, neturėdamas privalomo statybos leidimo ir projekto (t. 1, b. l. 40-42).

30Iš byloje pateiktos 1996 11 18 nuomos sutarties, pasirašytos tuometinės AB „Seta“ (nuomininko) iš vienos pusės ir Vilniaus apskrities valdytojo (nuomotojo) iš kitos pusės kopijos (t.1,b.l. 97) matyti, kad ieškovui sklypas buvo išnuomotas 99 metams (2 punktas) kitai ne žemės ūkio veiklai (administraciniam pastatui eksploatuoti) statyba nuomojame žemės sklype nebuvo iš esmės draudžiama, tačiau turėjo atitikti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (4 punktas). Savavališkos statybos aktuose nurodyta, kad atsakovo įrengtai metalinei tvorai su rakinamais varteliais bei užstumiamiems metaliniams vartams su užraktu statybos leidimas neprivalomas, statinio kategorija priskirta II grupės nesudėtingiems statiniams (t. 1, b. l. 37), kuriems reikalingas supaprastintas statybos projektas. Byloje nustatyta, kad atsakovas statybą leidžiančių dokumentų neturėjo, tačiau atsakovas, norėdamas įteisinti savavališkai pastatytus nesudėtingus statinius bei atliktą sklypo dangos rekonstrukciją buvo parengęs II gr. Nesudėtingo statinio „Tvoros ir sklypo dangų sutvarkymo projektą“ (t.1. 1, b. l. 88-107,127,128, t.2,b.l.19-25,86). Atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentą dėl nesudėtingo statinio projekto „Tvoros ir sklypo dangų sutvarkymo projektas“ derinimo. Tačiau savivaldybė 2011 07 20 raštu atsakė jog derinimas stabdomas dėl nagrinėjamos bylos (t.2,b.l. 33). Todėl pirmosios instancijos teismas 2011 10 25 nutartimi buvo bylą sustabdęs, leidęs atsakovui UAB „Seta“ per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statybą leidžiančio dokumento, reikalingo šaligatvio rekonstrukcijai, gavimo, bei įpareigojęs Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentą per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išspręsti atsakovo UAB „Seta“ parengto II grupės nesudėtingo statinio projekto „Tvoros ir sklypo dangų sutvarkymo projektas“ derinimo bei statybą leidžiančio dokumento, reikalingo šaligatvio rekonstrukcijai, išdavimo klausimus. 2012-05-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas rašytiniu pritarimu Nr. 12-0982 pritarė statinio projektui, t. y. tvoros statybos, sklypo dangų sutvarkymo ir fontano griovimo Šermukšnių g. 6A, Vilniuje, projektui Nr. 2012. Atsakovui UAB „Seta“ suteikta teisė statyti naują (-us) statinį (ius) (nesudėtingus) bei rekonstruoti statinius ir t. t. Suderinto projekto kopija pateikta į bylą (t.2, b. l. 86). Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pažymėjo jog atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ reglamentuojantis nesudėtingų statinių, projektavimą, numato, kad antrajai grupei priskiriamiems nesudėtingiems statiniams kuriems priskirtina ir ginčo objektu byloje tapusi tvora, yra leistinas aukštis iki 2 m, o atsakovo pastatytos tvoros aukštis neviršija šio leistino aukščio, pagrįstai rėmėsi Konstitucinio Teismo (toliau tekste KT) 2011-01-31 nutarimu, kuriame šis teismas pasisakė jog Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 116-4403) 3 dalies nuostatos, ta apimtimi, kuria nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, todėl buvo pakeisti CK ir SĮ straipsniai, reglamentuojantys neteisėtos statybos civilines teisines pasekmes bei savavališkos statybos padarinių pašalinimo tvarką. Pakeitus CK 4.103 str. 3 d. (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-993 redakcija, galiojanti nuo 2011-01-01) nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. SĮ 28 straipsnio 2 ir 3 dalys (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija, galiojanti nuo 2010-10-01, Žin., 2010, Nr. 84-4401) numato, kad Inspekcija, išnagrinėjusi savavališkos statybos faktą pareikalauja iš statytojo (užsakovo) savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Nors šio straipsnio redakcija įsigaliojo jau po atsakovo įvykdytų savavališkos statybos darbų fakto nustatymo, tačiau SĮ 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato galimybę ir teismui savo sprendimu įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

31Pagal galiojantį teisinį reguliavimą SĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą 17 dalį leidimas tvoros statybai nereikalingas, tačiau tvoros pastatymui privaloma gauti atitinkamo valstybės tarnautojo, šiuo atveju Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raštišką pritarimą projektui. Inspekcija buvo kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su reikalavimu panaikinti šį pritarimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas šį prašymą priėmė ir iškėlė administracinę bylą Nr. 1-3725-815/2012. Tačiau vėliau šio savo prašymo atsisakė. Todėl ginčas dėl Vilniaus savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 05 07 išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui teisėtumo jau yra išspręstas kitoje (administracinėje) byloje, apeliantui atsisakius pareikštų reikalavimų, apeliantui tokio atsisakymo pasekmės buvo išaiškintos todėl pakartotinai tas pats ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebegali būti sprendžiamas teisme. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo statiniai tvora ir varteliai neatitinka esminių projekto sprendinių taip pat nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingo ir pagrįsto sprendimo. SĮ nėra pateikta esminio sprendinio sąvoka. Esminiai statinio architektūros reikalavimai įvardijami SĮ 5 straipsnyje numatančiame jog statinio architektūra turi būti tokia, kad: 1) neprieštarautų esminiams statinių reikalavimams, nustatytiems Reglamente (ES) Nr. 305/2011; statinys derėtų prie kraštovaizdžio; atitiktų savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomų teritorijų ir paveldosaugos reikalavimus; 4) atitiktų statinio paskirtį. Todėl ar buvo esminiai nukrypta nuo projekto kiekvienu kartu spręstina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Šioje byloje apelianto nurodyti nukrypimai nuo vartelių ir tvoros aukščių nurodytų projekte kolegijos nuomone nesudaro pagrindo juos pripažinti esminiais, nes kaip pripažįsta ir pats apeliantas nėra viršytas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą leistinas įrenginių aukštis. Be to, kaip teisingai nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas, atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad projektas buvo derinamas įstatymo numatytąja tvarka įteisinant jau pastatytus įrenginius, projekto neatitikimas realiai projekto ruošimo metu egzistavusiems įrenginiams laikytinas technine projekto klaida, nes pastatytųjų statinių aukštis neviršijo leistino ir statytojui nebuvo pagrindo slėpti jų tikrąjį aukštį. Todėl šis formalus neatitikimas, remiantis protingumo teisingumo ir sąžiningumo principais nelaikytinas pakankamu pagrindu laikyti įrenginius neatitinkančiais esminiams projekto sprendiniams. Todėl ieškovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

32Apeliacinio skundo argumentai jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisė inspekcijai atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes jos atsirado paties atsakovo neteisėtų veiksmų pasėkoje, nes pats atsakovas esą pripažino, kad ginčo statiniai yra pastatyti neteisėtai ir ėmėsi veiksmų jiems įteisinti, taip pat apelianto samprotavimai, jog atsakovas nepagrindė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų dydžių atmestini. Kolegija pažymi jog, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs terminą pažeidimams pašalinti ir atsakovas juos pašalino suderindamas projektą, tačiau ieškovas ir toliau ginčijo jau suderintą projektą, o pirmosios instancijos teismas jo argumentus atmetė, todėl pagrįstai nusprendė išieškoti iš ieškovo atsakovo naudai pastarojo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas taip pat teigia jog sprendimu priteista 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidų suma akivaizdžiai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, tačiau neįvardija, kurie Teisingumo ministro 2004 04 02 Įsakymu Nr 1R-85 patvirtintų rekomendacijų punktai buvo pažeisti. Tuo tarpu atsakovas į bylą yra pateikęs išsamią ataskaitą apie advokato dalyvavimą byloje ir jo apmokėjimą bei kvitus (t.3,b.l.39-60), kad ataskaitoje nurodytos sumos yra sumokėtos. Iš minėtos ataskaitos ir visos bylos turinio, matyti, kad advokatas ruošė atsiliepimą į ieškinį (už kurį mokėtina maksimali suma rekomendacijose nurodoma 3 MMA), rašytinius paaiškinimus dalyvavo 9 teismo posėdžiuose (Rekomendacijose numatytas maksimalus įkainis - po 0,15 MMA už valandą). Todėl akivaizdu, kad rekomendacijose numatyti maksimalūs įkainiai nebuvo viršyti. Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo motyvų.

33Kolegija pritaria atsiliepimuose į šį apeliacinį skundą išsakytiems motyvams, kad dalis trečiojo asmens skunde dėstomų reikalavimų ir argumentų, nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, bei kad tokio pobūdžio reikalavimai jau buvo nagrinėjami ginčo tvarka ir atmesti kasacinėje instancijoje kitoje byloje. Tai šio apelianto teiginiai jog atsakovo modernizuota automobilių stovėjimo aikštelė yra iš viso nelegali, kad joje daug metų vykdoma nelegali statybinė veikla, kad nagrinėjamu atveju, bylos apimtis turėtų būti išplėsta, nes automobilių saugykla yra nelegalus statinys, o atsakovas neva nėra pateikęs LR Aplinkos ministerijai būtinų dokumentų steigiant automobilių saugyklą, kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas net nevertino, nepagrįstai atmesdamas rašytinį prašymą iškviesti dalyvauti teismo procese Nacionalinės žemės tarnybos darbuotoją J. R., pasirašiusią atsiliepimą, kurio pagrindu Inspekcija priėmė nemotyvuotą sprendimą – nutraukti bylą. Taip pat, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atveriąs galimybes atsakovo administracijai toliau plėsti nelegalią automobilių saugyklą, nepaisant nustatytų jų steigimo normų (leistino automobilių skaičiaus). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazėje patalpintos LAT 2007 05 02 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2007 trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje V. M., minėtoje byloje kartu su kitais asmenimis buvo pareiškęs ieškinį, kuriuo be kitų klausimų kėlė ir padėties buvusios iki 1996 11 18 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 275 N01/96-11894, pasirašymo atkūrimo klausimus. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovų V. M., R. R., R. Č., V. Č., D. J. ieškinį tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2006 10 02 nutartimi UAB ,,Seta” apeliacinį skundą tenkino, ieškovų V. M., R. Č., R. R., V. Č. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies. LAT nagrinėdamas bylą kasacine tvarka nurodė, jog spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą teismas turėjo pareikalauti iš ieškovų tikslinti ieškinį, reiškiant reikalavimą dėl sutarties nuginčijimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai ieškinio reikalavimai nepakankamai aiškūs ar nebaigti, ar reiškiamas tik išvestinis reikalavimas, galintis būti nagrinėjamas tik kartu su pagrindiniu, tai pirmosios instancijos teismas turi pareikalauti iš ieškovo tikslinti ieškinio dalyką, jį aiškiai suformuluojant, taip sukonkretinant ieškinio reikalavimus. Nurodė jog bylą žemesniųjų instancijų teismai iš esmės išnagrinėjo neturėdami aiškaus ieškinio dalyko (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas konstatavo, kad pagal kilusį šalių teisinį ginčą neatskleista bylos esmė, t. y. pagal byloje surinktus įrodymus ir pareikštus ieškinio reikalavimus nėra įmanoma teisingai išnagrinėti teisminį ginčą tam, kad būtų atkurta šalių teisinė taika (CPK 2 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai turi būti iš naujo atliekami pirmosios instancijos teisme ir negali būti atliekami apeliacinės instancijos teisme, dėl to bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodęs, kad ieškinio dalyko trūkumai iki ieškinio priėmimo turi būti pašalinami CPK nustatyta ieškinio trūkumų šalinimo tvarka (CPK 138 straipsnis). Bylą nagrinėjant iš naujo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 05 18 nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2007 06 04 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti pateikiant patikslintą ieškinį, nurodant patikslintą ieškinio dalyką (reikalavimą). 2008 03 14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, ieškovams neatvykus į teismo posėdį. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismas 2008 06 03 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ryšium su tuo Trečiajam asmeniui išaiškintina jog ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio kreiptis į teismą iš naujo su tuo pačiu reikalavimu. Tačiau šioje byloje tokio reikalavimo (dėl žemės sklypo nuomos sutarties nuginčijimo, pripažinimo neteisėta) nėra pareikšta. Pažymėtina jog trečiasis asmuo šioje byloje pirmosios instancijos teismui savarankiškų reikalavimų iš viso nereiškė. Kiti trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai iš esmės sutampa su jau aptartais ieškovo apeliacinio skundo argumentais todėl plačiau neaptariami.

34Apeliacinius skundą atmetus, remiantis CPK 93 straipsniu iš ieškovo ir trečiojo asmens atsakovui priteisiamos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą po 726 Lt.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 288600210, buveinė A. J. g., Vilniuje ir trečiojo asmens V. M., a.k. ( - ) gyv. Jakšto g., Vilniuje, po 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų, atsakovo UAB „Seta“, įmonės kodas 121360077, buveinė Šermukšnių, Vilniuje, naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija prie Aplinkos... 5. Nurodė, kad Inspekcijos, Statybos valstybinės priežiūros skyriaus... 6. Atsakovas UAB „Seta“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad visus... 7. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovas... 8. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 9. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 10. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime... 11. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį... 13. Teismas nurodė, jog ginčo sklypo nuomos sutarties 4 dalyje numatyta atsakovo... 14. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 15. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 16. Nurodė, kad nors ginčo vartams ir tvorai buvo gautas SĮ 23 straipsnio 1... 17. Tretysis asmuo V. M. apeliaciniu skundu prašo atsakovą įpareigoti jo... 18. Ieškovas atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą nurodė,... 19. Atsakovas atsiliepimu trečiojo asmens apeliacinį skundą prašė atmesti.... 20. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, prašė skundą atmesti.... 21. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime... 22. Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 23. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Kasacinis teismas formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje... 26. Dėl ieškovo apeliacinio skundo motyvų.... 27. Ginčas byloje yra kilęs dėl daugiaaukščių namų kieme, valstybinėje... 28. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad ieškovo darbuotojai... 29. Atlikus minėtą patikrinimą Savavališkos statybos 2010-06-23 aktu Nr.... 30. Iš byloje pateiktos 1996 11 18 nuomos sutarties, pasirašytos tuometinės AB... 31. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą SĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą 17... 32. Apeliacinio skundo argumentai jog pirmosios instancijos teismas visiškai... 33. Kolegija pritaria atsiliepimuose į šį apeliacinį skundą išsakytiems... 34. Apeliacinius skundą atmetus, remiantis CPK 93 straipsniu iš ieškovo ir... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą palikti... 37. Priteisti iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos...