Byla 2A-244-440/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės A. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3579-907/2015 pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Šiaulių universitetui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė A. N. prašė pripažinti negaliojančia 2011-03-03 sudarytą jos ir atsakovo Viešosios įstaigos (toliau -VšĮ) Šiaulių universiteto klausytojo studijų sutartį Nr. 053-SS-2010/344, pripažinti negaliojančia 2012-10-09 sudarytą jos ir atsakovo VšĮ Šiaulių universiteto klausytojo studijų sutartį Nr. 053-SS-2012/263 ir taikyti restituciją, priteisti jai iš atsakovo VšĮ Šiaulių universiteto 1570,03 Eur jos atsakovui sumokėtą įmoką už studijas. Nurodė, kad studijuoti Šiaulių universitete pradėjo nuo 2008-09-01 kaip neakivaizdinio skyriaus pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogikos specialybės studentė. Pirmą ir antrą semestrus baigė be akademinių skolų. Laikant trečiojo semestro egzaminų sesiją neišlaikė dviejų egzaminų. Susidarė 2 akademinės skolos, kurių negalėjo likviduoti, todėl studijas nutraukė savo iniciatyva. Sudarydama 2011-03-03 ir 2012-10-09 klausytojų studijų sutartis, jų neskaitė. Sutartis prašo pripažinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes jos prieštarauja LR mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 3 daliai ir 93 straipsnio 10 daliai. Ieškovei sutartyse buvo nurodyta per daug kreditų ir ji turėjo per ilgai mokytis, t. y. jai buvo primesta ištęstinė studijų forma, kai turėjo būti nuolatinė. Studijų ištęstinės formos vienų metų apimtis turi būti ne didesnė kaip 45 kreditai. Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026, 1.3 punktas reikalauja, kad studijų ištęstine forma apimtis turi būti ne mažesnė kaip 20 ir ne didesnė kaip 30 studijų kreditų per metus. Pagal 2011-03-01 studijų sutartį vienam semestrui jai buvo sudarytas studijų dalykų sąrašas, kurių bendra apimtis sudaro 26 kreditus, o pagal 2012-03-01 sutartį - net 30 kreditų, t.y. gerokai viršijanti teisės aktais nustatytą maksimalią. Dėl to studijų metu ieškovei trūko laiko ruoštis egzaminams. Be to, LR mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio 10 dalis nustato, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo (t.y. iki 2009-05-12), aukštosios mokyklos turi sudaryti sąlygas baigti studijas. Atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas privalėjo ieškovei sudaryti sąlygas tęsti studijas pagal 4 metų nuolatinių studijų programą, tačiau sutiko su ieškove sudaryti tik ištęstinės formos klausytojo studijų sutartį. Pagal LR mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalį bendra studijų ištęstine forma trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, analogiškai numatyta ir Nuolatinės ir ištęstinės studijų formos aprašo 1.3 punkte. Todėl atsakovas, primesdamas ieškovei ištęstinės formos studijas, tuo pačiu primetė ir pusantro karto ilgesnį laikotarpį iki studijų pabaigos. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovės teisė įgyti aukštąjį išsilavinimą per protingą terminą.
  1. Atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atstovas nurodė, jog A. N. studijuoti Šiaulių universitete pradėjo nuo 2008-09-01 kaip neakivaizdinio skyriaus pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogikos specialybės studentė. Pirmą ir antrą semestrus baigė be akademinių skolų. Laikydama trečiojo semestro egzaminų sesiją neišlaikė dviejų egzaminų, todėl susidarė 2 akademinės skolos. Jai pačiai prašant minėtos studijos buvo nutrauktos. Universitetas ir A. N. 2011-03-01 ir 2012-03-09 sudarė klausytojo studijų sutartis Nr. 053-SS-2010/344 ir Nr. 053-SS-2012/263 dėl studijų dalykų, numatytų minėtose sutartyse, studijavimo ir klausytojui pageidaujant, šių studijų dalykų egzaminų laikymo. Ieškovė painioja studento ir klausytojo statusus, kurie yra skirtingi. LR mokslo ir studijų įstatymo 54 straipsnis įtvirtina studento ir klausytojo santykį. Ieškovė sako, jog ji siekė aukštojo mokslo, bet klausytojui nėra išduodamas diplomas, tik pažyma. O baigus nuolatines ar ištęstines studijas gaunamas diplomas. Ieškovė pati pasirinko dalykų grupes, kurias pageidavo išklausyti. Gali pasirinkti dalykus net iš atskirų kursų, atskirų dėstytojų ar profesorių taip sudaroma sutartis ir skaičiuojami kreditai. Klausytojas neprivalo lankyti paskaitų ir laikyti egzaminų, kokiu būdu jis klausys tuos dalykus, sprendžia pats klausytojas. Studijų tvarką VšĮ Šiaulių universitete reglamentuoja Studijų nuostatai, patvirtinti Universiteto Senato 2008-04-16 posėdyje su vėlesniais papildymais, kurie reglamentuoja klausytojų statusą universitete. Ieškovė savo noru nutraukusi nuolatines studijas, neturi studento statuso, todėl jai negali būti taikoma LR mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio 10 dalis. LR mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnis taikomas tik studentams. Nuolatinės ir ištęstinės studijos taikomos tik studentams. Ieškovė savo noru ir prašymu nutraukė studijas, jos nebuvo atnaujintos. Klausytojo sutartis sudarė laisva valia, niekas jos nevertė. Jokių prašymų ieškovė, jog ji nespėja laikyti egzaminų ar jai paskirta per daug kreditų, nėra pateikusi.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad VšĮ Šiaulių universitetas ir ieškovė A. N. 2011-03-01 ir 2012-10-09 sudarytomis klausytojo studijų sutartimis Nr. 053-SS-2010/344 ir Nr. 053-SS-2012/263 įsipareigojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus VšĮ Šiaulių universiteto nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad toks reglamentavimas atitinka ir LR mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad asmenys, stojantys studijuoti pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka, o 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausytojo ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami sutartimi aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Studijų tvarką VšĮ Šiaulių universitete reglamentuoja Studijų nuostatai, patvirtinti Universiteto Senato 2008-04-16 posėdyje su vėlesniais papildymais. Jų 3.11. punkte yra nustatyta, kad klausytojų priėmimą vykdo fakultetų dekanai, institutų direktoriai - rektoriaus įsakymu paskirta priėmimo komisija; jie ir nustato priimamų klausytojų skaičių kurse, grupėje. Su klausytojais, studijuojančiais atskirus studijų dalykus (modulius) ar jų ciklus, sudaromos studijų sutartys apibrėžtam studijų laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip vieni mokslo metai; sutartyje nustatytos klausytojo studijų Universitete sąlygos, studijuojami dalykai (moduliai) ir abiejų šalių įsipareigojimai. Su klausytojais, TSI studijuojančiais pagal Ministerijoje registruotas studijų programas bei kitas čia vykdomas programas, senato patvirtintos formos studijų sutartys sudaromos visam studijų laikui; jose nustatytos klausytojų studijų Universitete pagrindinės sąlygos, abiejų šalių įsipareigojimai. Teismas vertino, kad ieškovė pateikė minėtus prašymus dėl priėmimo į klausytojus studijuoti dalykus, kurie sudaro ciklą Pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo studijų programos 2 kurso 4 semestre ir atitinkamai, kitais metais, tos pačios programos ištęstinės formos rudens semestre. Rektorius priėmė įsakymus atitinkamai Nr. R0120100431 ir Nr. R0120120239. Konkretūs studijų dalykai įtvirtinti atitinkamose ginčitinose sutartyse, kaip ir reikalauja teisės aktai. Nors ieškovė tvirtino, jog jai nebuvo leista pasirinkti dalykų, nusistatyti jo skaičiaus, tačiau tai paneigė atsakovo atstovas, nurodydamas, jog tik pats klausytojas pasirenka dalykus, kuriuos jis nori studijuoti, taip pat teismas atsižvelgė į liudytojos E. V. paaiškinimus dėl konkrečių aplinkybių, dėl sutarties suderinimo atsižvelgiant į suderinimą su klausytoju. Teismas pažymėjo, jog ieškovė su minėtomis sutartimis turėjo teisę susipažinti, pateikti pastabas, nurodyti pageidavimus, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Ji nurodė, jog pasirašė, nes norėjo mokytis. Taip pat teismas pažymėjo, kad jeigu ieškovei buvo sudėtinga spėti laiku atlikti užduotis, laikyti egzaminus, ji turėjo teisę pateikti prašymus, tačiau tokių duomenų nepateikta. Teismas padarė išvadą, kad pasirašytos klausytojo sutartys ieškovę tenkino, todėl sprendė, kad jos argumentas, kad prieš pasirašant nurodomas sutartis, jų sąlygos su ieškove individualiai visiškai nebuvo derinamos ir aptartos, atmestinas, kaip nepagrįstas.
  1. Klausytojui negali būti taikomos nuolatinė ar ištęstinė studijų formos, jiems taip pat netaikomos teisės aktų normos, reglamentuojančios kreditų kiekį, nes klausytojas studijuoja atskirus dalykus, kuriuos ir jų kiekį pasirenka pats. Pažymėjo, jog mokymo įstaiga ar jos atstovai negali žinoti, kiek ir kokių dalykų parinkti atskiriems asmenims, jie tai sprendžia patys pagal savo galimybes ir sugebėjimus. Nors ieškovė pripažino, jog nuolatines studijas ji savo pačios noru ir prašymu buvo nutraukusi, nes nesugebėjo likviduoti dviejų skolų, kad ji pagal 2011-03-01 ir 2012-10-09 klausytojo studijų sutartis buvo klausytoja, tačiau prašo taikyti teisės normas, reglamentuojančias studento statusą ir netaikomas klausytojo statusui. Be to, su klausytojais, studijuojančiais atskirus studijų dalykus (modulius) ar jų ciklus, sudaromos studijų sutartys apibrėžtam studijų laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip vieni mokslo metai (Studijų nuostatai 3.11.3 p.). Su ieškove 2011-03-01 ir 2012-10-09 klausytojo studijų sutartys buvo sudarytos tik vienam semestrui (pavasario ir rudens), net ne metams laiko, todėl ieškovės argumentas, kad jai buvo primestos per ilgos trukmės studijos, atmestinas, kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuolatines studijas nutraukė pati savo valia, o pagal 2011-03-01 ir 2012-10-09 klausytojo studijų sutartis buvo klausytoja, jai negali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios studento statusą, todėl jos argumentai dėl jai mokymo įstaigos nustatyto per didelio kreditų kiekio, parinktų dalykų ir per ilgos mokymosi trukmės, atmestini, kaip nepagrįsti.
  1. Ieškovės argumentai dėl mokymosi kokybės atmestini, kaip nepagrįsti, nes dėl to yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-137-291/2014, nes turi res judicata ir prejudicinę galią, kuri įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė A. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

86.1. Teisės aktuose nustatyti maksimalaus kreditų skaičiaus ribojimai yra skirti apsaugoti studento (klausytojo) kaip silpnesnės paslaugų sutarties šalies teisėtus interesus. Nors teisės aktuose, numatančiuose maksimalų kreditų per semestrą skaičių, ir nėra pabrėžiama, kad šie ribojimai yra imperatyvūs ir negali būti viršyti, tačiau toks draudimas išplaukia iš konstitucinio vartotojų teisių apsaugos principo. Ginčijamose klausytojo studijų sutartyse buvo normų, pasunkinančių ieškovės kaip klausytojos padėtį, kas tiesiogiai prieštaravo CK 6.716 straipsnio 4 daliai, 6.350 straipsnio 2 daliai.

96.2. Teismas nepagrįstai kritiškai nevertino liudytojos E. V. parodymus, nes ji yra atsakovo VšĮ Šiaulių universiteto darbuotoja, tarnybiškai nuo atsakovo priklausoma, todėl negalėjo duoti objektyvių ir nešališkų parodymų apie bylai reikšmingas aplinkybes. Niekada nei prašė, nei sutiko studijuoti 26 ar net 30 kreditų per semestrą. Visus studijų dalykus į ginčijamas sutartis surašė atsakovas savo iniciatyva. Aplinkybė, kad ginčijamose sutartyse įtrauktas per didelis kreditų skaičius, pati savaime sudaro pagrindą jas pripažinti negaliojančiomis. Todėl, pirmos instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis kaip prejudiciniais faktais civilinėje byloje Nr. 2-137-291/2014 nustatytomis aplinkybėmis.

106.3. Taip pat, visiškai nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad klausytojo studijoms netaikytina nei nuolatinė, nei ištęstinė formos. Tokią išvadą teismas padarė nesiremdamas jokių teisės aktų normomis. Iš skundžiamo sprendimo visiškai neaišku, kodėl, esą, į nuolatinę ir ištęstinę formas skirstomos tik studento studijos, ir į kokias formas skirstomos klausytojo studijos. Į Šiaulių universiteto Edukologijos fakultetą studijuoti pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogikos pagal 4 metų studijų programą, buvo priimta dar 2008 m., baigė 3 semestrus, ir toliau tęsti studijų negalėjo dėl dėstytojų naudojamo psichinio smurto. Atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas turėjo pareigą sudaryti galimybę baigti studijas pagal 4 metų nuolatinių studijų programą, neprimetinėdamas ištęstinės studijų formos. Klaidinga išvada, kad klausytojo studijos iš viso neskirstomos į nuolatinę ir ištęstinę formas, sąlygojo, kad pirmos instancijos teismas iš esmės neanalizavo ieškinio argumentų dėl ištęstinės studijų formos neteisėtumo.

117. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:

127.1. Iš esmės apeliantė A. N. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti pirmos instancijos teisme išnagrinėtų įrodymų pagrįstumu. Klausytojo ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami sutartimi, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka (LR mokslo ir studijų įstatymo 54 straipsnio 3 dalis). Nurodyta sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis, reglamentuojama specifinių aukštojo mokslo santykius reguliuojančių teisės normų. Apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė jokių konkrečių motyvų ir argumentų, kurie leistų suabejoti priimto Šiaulių apylinkės teismo sprendimo pagrįstumu. Apeliantės nurodyti samprotavimai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti, kad Šiaulių apylinkės teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nustatytas LR CPK bei kasacinio teismo praktikoje.

137.2. Pati ieškovė teisme patvirtino, kad sutartis sudarė, nes norėjo mokytis, o prašymuose nurodė, kaip teigiama ir apeliaciniame skunde, konkrečius studijų programos semestrus, kurie ir susideda iš atitinkamų studijų dalykų įtvirtintų ginčijamose sutartyse. Studijų programa, iš kurios atsakovė rinkosi studijų dalykus yra patvirtinta Šiaulių universiteto senato ir įregistruota LR teisės aktų nustatyta tvarka. Tai buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teismo proceso metu. Įgyvendinant ginčitinas sutartis, ieškovė A. N. jokių prašymų ar pageidavimų dėl savo teisinio statuso, studijų formos, sutarčių apimties ir galimybių jas įgyvendinti, atsakovui nepateikė.

147.3. Bandymas apeliaciniame skunde tapatinti studento teisinį statusą su klausytojo teisiniu statusu, bei su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis iš esmės prieštarauja LR mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų normoms ir yra neteisėtas. Klausytojo statusas yra skirtas tenkinti savo profesiniams ar kitiems įgūdžiams gauti, pagerinti ar patobulinti, todėl ir taikomas su išimtimis, nes studento teisiniu statusu siekiama aukštojo mokslo išsilavinimo. Todėl ieškovės teiginys, kad nėra jokio pagrindo šiuo atžvilgiu iš bendros studijuojančiųjų masės išskirti klausytojus yra neteisėtas.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas atmestinas.

178. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

189. Byloje kilo ginčas dėl sudarytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

1910. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės A. N. ir atsakovo VšĮ Šiaulių universiteto 2008-05-07 buvo sudaryta Šiaulių universiteto ir studento, sutinkančio mokėti visą studijų kainą, sutartis, pagal kurią nuo 2008-09-01 ieškovė pradėjo Edukologijos fakultete 4 metų Pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo bakalauro studijas. Iš VšĮ Šiaulių universiteto 2010-03-01 rektoriaus įsakymo matyti, kad minėtas studijas A. N. nutraukė savo pačios noru, t. y. ji buvo išbraukta iš studentų jos prašymu. 2011-03-01 tarp ieškovės A. N. ir atsakovo VšĮ Šiaulių universiteto buvo sudaryta klausytojo studijų sutartis Nr. 053-SS-2010/344. Sutartis buvo sudaryta vienam pavasario semestrui, turėjo galioti nuo 2011-03-01 iki 2011-09-14 (klausytojo studijų sutarties 1 ?., 20 ?.). Pagal šią sutartį universitetas įsipareigojo užtikrinti studijų kokybę bei sudaryti sąlygas ieškovei studijuoti ir jos pageidavimu laikyti šių studijų dalykų egzaminus: Hodegetika. Praktika (3 kreditai); Ugdymo sistemų istorinė raida (3 kreditai), Lietuvių kalbos didaktika 1. Praktika (5 kreditai), Vaiko raidos pedagoginis stebėjimas (3 kreditai), ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas (5 kreditai), Ankstyvas kalbos ugdymas. Praktika (3 kreditai), Edukacinių tyrimų organizavimas. Kursinis darbas (4 kreditai), (klausytojų studijų sutarties 8.2 p.- 8.5 ?.). Už minėtas studijas ieškovė atsakovui sumokėjo 2028,00 Lt dydžio įmoką už studijas (klausytojo sutarties 9.3 ?., 9.5 ?., 10 ?.). Be to, 2012-10-09 tarp ieškovės A. N. ir atsakovo VšĮ Šiaulių universiteto buvo sudaryta klausytojo studijų sutartis Nr. 053-SS-2012/263, sudaryta vienam rudens semestrui, turėjo galioti nuo 2012-10-09 iki 2013-02-01 (klausytojo studijų sutarties 1 ?., 20 ?.). Pagal šią sutartį universitetas įsipareigojo užtikrinti studijų kokybę bei sudaryti sąlygas studijuoti ir ieškovės pageidavimu laikyti šių studijų dalykų egzaminus: Edukaciniai tyrimai 1. Praktika 1 (3 kreditai); Hodegetika. Praktika 1 (4,5 kredito); Ikimokyklinės pedagogikos (4,5 kredito); Lietuvių kalbos didaktikos (6 kreditai); Profesinės etikos ir komunikacijos (4,5 kredito); Retorikos (3 kreditai); Ugdymo sociologijos pagrindų (4,5 kredito) (klausytojų studijų sutarties 8.2 ?., 8.5 ?.). Už minėtas studijas ieškovė atsakovui sumokėjo 3393,00 Lt dydžio įmoką už studijas (klausytojo sutarties 9.3 ?., 9.5 ?., 10 ?.). Konkrečioje situacijoje, ieškovės vertinimu minėtos klausytojo studijų sutartys yra niekiniai sandoriai, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ir iš esmės pažeidžia jos teisėtus interesus, todėl prašo teismo jas pripažinti negaliojančiomis.

2011. Ieškovė prašydama panaikinti sutartis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ir taikyti restituciją – grąžinti jos sumokėtas įmokas už studijas teigia, kad sutarčių tekstą parengė išimtinai atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas, sutarties sąlygos su ieškove individualiai visiškai nebuvo derinamos ir aptartos. Tuo pačiu ieškovė nurodė, kad pasirašė net neskaičiusi tik todėl, kad norėjo greičiau įgyvendinti savo teisę įgyti aukštąjį išsilavinimą. Apeliantė nurodė, kad niekada nei prašė, nei sutiko studijuoti 26 ar net 30 kreditų per semestrą. Visus studijų dalykus į ginčijamas sutartis surašė atsakovas savo iniciatyva. Aplinkybė, kad ginčijamose sutartyse įtrauktas per didelis kreditų skaičius, pati savaime sudaro pagrindą jas pripažinti negaliojančiomis. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos E. V. parodymais, nes ji yra atsakovo VšĮ Šiaulių universiteto darbuotoja, tarnybiškai nuo atsakovo priklausoma, todėl negalėjo duoti objektyvių ir nešališkų parodymų apie bylai reikšmingas aplinkybes ir kita.

2112. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (LR CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (LR CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti šiuos įrodymus (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), taip pat ir atsakovas atsiliepime į ieškinį privalo nurodyti nesutikimo su ieškiniu ar savarankiško reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis).

2213. Pirmosios instancijos teismas, apeliacinio teismo vertinimu, išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis nėra pagrindo nesutikti. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas minėtomis sutartimis klausytoja ir VšĮ Šiaulių universitetas įsipareigojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus VšĮ Šiaulių universiteto nustatyta tvarka. Studijų tvarką VšĮ Šiaulių universitete reglamentuoja Studijų nuostatai, patvirtinti Universiteto Senato 2008-04-16 posėdyje (protokolo Nr. 23) su vėlesniais papildymais. Ieškovė A. N. 2011-03-10 ir 2012-10-09 pateikė prašymus dėl priėmimo į klausytojus studijuoti dalykus, kurie sudaro ciklą Pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo studijų programos 2 kurso 4 semestre ir atitinkamai, kitais metais, tos pačios programos ištęstinės formos rudens semestre. Rektorius priėmė įsakymus atitinkamai Nr. R0120100431 ir Nr. R0120120239. Konkretūs studijų dalykai įtvirtinti atitinkamose ginčitinose sutartyse, kaip ir reikalauja teisės aktai. Nors ieškovė tvirtino, jog jai nebuvo leista pasirinkti dalykų, nusistatyti jo skaičiaus, tačiau tai, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas paneigė atsakovo atstovas, nurodydamas, jog tik pats klausytojas pasirenka dalykus, kuriuos jis nori studijuoti, tada skaičiuojami kreditai ir sudaroma sutartis. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojos E. V. parodymus vien todėl, kad ji yra atsakovo VšĮ Šiaulių universiteto darbuotoja, kad pasak apeliantės tarnybiškai nuo atsakovo priklausoma, todėl negalėjo duoti objektyvių ir nešališkų parodymų apie bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliantė neigdama atsakovo, liudytojos paaiškinimus, nepateikė jokių objektyvių bei įtikinančių argumentų, kurie paneigtų atsakovo, liudytojos paaiškinimus, ir sudarytų pagrindo vertinti priešingai nei byloje nustatyta.

2314. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė pasirašydama sutartis turėjo teisę susipažinti, pateikti pastabas, nurodyti pageidavimus, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Pati ieškovė nurodė, kad pasirašė neskaičiusi ir, kad pasirašė sutartis, nes norėjo mokytis. Taip pat pagrįsti teismo argumentai, kad jeigu ieškovei buvo sudėtinga spėti laiku atlikti užduotis, laikyti egzaminus, ji nespėjo jiems pasiruošti dėl objektyvių aplinkybių ji turėjo teisę pateikti prašymus. Tačiau ieškovė dekanatui nepateikė jokio prašymo, kad sutartį pakeistų, sumažintų kreditų skaičių ar kad nespėja išlaikyti egzaminų. Teismas pažymėjo, kad į bylą tokių duomenų nepateikė nei ieškovė, nei atsakovas. Teismas pagrįstai sprendė, kad pasirašytos klausytojo sutartys ją tenkino, todėl ieškovės argumentus, kad prieš pasirašant minėtas sutartis, jų sąlygos su ieškove individualiai visiškai nebuvo derinamos ir aptartos, teismo pagrįstai atmestos, kaip nepagrįstos. Atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad minėtos sutartys ydingos, prieštarauja norminiams aktams, kad ieškovė sutartis pasirašė ne savo valia, nesuprasdama sutarčių esmės, prisiimtų įsipareigojimų ir kita.

2415. 2011-03-01 ir 2012-10-09 klausytojo studijų sutartis prašo pripažinti negaliojančiomis kaip prieštaraujančias LR mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 3 daliai ir 93 straipsnio 10 daliai. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t.y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas, konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad su ieškove minėtos klausytojo studijų sutartys buvo sudarytos tik vienam semestrui (pavasario ir rudens), net ne metams laiko, todėl ieškovės argumentą, kad jai buvo primestos per ilgos trukmės studijos, atmetė, kaip nepagrįstą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė nuolatines studijas, kurias pradėjo 2008 m., galėjo tęsti, tačiau nutraukė savo noru ir prašymu, todėl mokymo įstaiga neturėjo galimybės jai sudaryti sąlygų tęsti minėtas studijas ir dėl to nėra atsakovo kaltės. Teismas įvertinęs tai, kad pagal 2011-03-01 ir 2012-10-09 klausytojo studijų sutartis buvo klausytoja, jai negali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios studento statusą, todėl jos argumentai dėl jai mokymo įstaigos nustatyto per didelio kreditų kiekio, parinktų dalykų ir per ilgos mokymosi trukmės, atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl prastos mokymosi kokybės, nes dėl to, kaip pagrįstai pažymėjo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-137-291/2014, nes turi res judicata ir prejudicinę galią, kuri įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje, t,y. sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią.

2516. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų ir kt., reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

2617. Be to sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad iš esmės apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų įrodymų pagrįstumu ir kurie nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad apeliantės bandymas apeliaciniame skunde tapatinti studento teisinį statusą su klausytojo teisiniu statusu, bei su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis iš esmės prieštarauja LR mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų normoms ir yra neteisėtas. Apeliacinio teismo vertinimu iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis įrodymų vertinimu, yra pagrindo spręsti, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

2718. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei bylos medžiagą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertinos bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinio netenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti. O dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

2819. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2920. Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Nutarė

31Atmesti apeliacinį skundą.

32Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

34Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovė A. N. prašė pripažinti negaliojančia 2011-03-03... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. 6.1. Teisės aktuose nustatyti maksimalaus kreditų skaičiaus ribojimai yra... 9. 6.2. Teismas nepagrįstai kritiškai nevertino liudytojos E. V. parodymus, nes... 10. 6.3. Taip pat, visiškai nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad... 11. 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas... 12. 7.1. Iš esmės apeliantė A. N. apeliaciniame skunde nenurodė jokių... 13. 7.2. Pati ieškovė teisme patvirtino, kad sutartis sudarė, nes norėjo... 14. 7.3. Bandymas apeliaciniame skunde tapatinti studento teisinį statusą su... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 17. 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 18. 9. Byloje kilo ginčas dėl sudarytų sutarčių pripažinimo... 19. 10. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės A. N. ir atsakovo VšĮ Šiaulių... 20. 11. Ieškovė prašydama panaikinti sutartis CK 1.80 straipsnio 1 dalies... 21. 12. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius... 22. 13. Pirmosios instancijos teismas, apeliacinio teismo vertinimu, išsamiai... 23. 14. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė... 24. 15. 2011-03-01 ir 2012-10-09 klausytojo studijų sutartis prašo pripažinti... 25. 16. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje,... 26. 17. Be to sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais,... 27. 18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei... 28. 19. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 29. 20. Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliantei... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Atmesti apeliacinį skundą.... 32. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti... 33. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 34. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims....