Byla 2S-782-252/2012
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. K., S. K., A. K. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1462-921/2012 pagal ieškovų N. K., S. K., A. K. ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“, If P&C Insurance AS filialas, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. Š., K. B. dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovai N. K., S. K. ir A. K. prašė priteisti iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir If P&C Insurance AS filialas 1 minimalios mėnesinės algos dydžio kasmėnesines išmokas kaip žalą, susijusią su darbingumo netekimu, N. K. naudai už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 25 d. iki N. K. gyvos galvos, 12 874,67 Lt turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas S. K. ir A. K. naudai. Nurodė, kad 2006-05-05 įvykusio eismo įvykio metu ieškovui N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir diagnozuoti centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai. Iki šios dienos ieškovui yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, būtina nuolatinė priežiūra ir slauga. Atsakovai yra draudimo bendrovės, kuriose eismo įvykio metu savo transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudę tretieji asmenys. Baudžiamojoje byloje draudimo bendrovės buvo pripažintos civiliniais atsakovais, iš jų buvo priteista neturtinė žala ir dalis turtinės žalos.

3Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą Utenos rajono apylinkės teismui. Išaiškino ieškovams, kad su ieškiniu jie turėtų kreiptis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą arba Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą ieškovų pasirinkimu. Teismas konstatavo, kad nors ieškovai su atsakovais nėra tiesiogiai sudarę draudimo sutarčių, tačiau prašomos priteisti išmokos kyla iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. Š. ir K. B. sutartinių santykių. Civilinėje byloje dėl draudimo išmokų priteisimo ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį, o ne atlyginti žalą iš delikto, todėl bylos teismingumui nustatyti CPK 30 str. 5 d. netaikoma.

4Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-10-08 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje reikalavimas yra kilęs iš žalos, padarytos 2006-05-05 įvykusio eismo įvykio metu. Be to, teismas nepagrįstai remiasi 2009-10-01 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-534-278/2009, kadangi kasacinis teismas formuoja visiškai kitokią praktiką. įstatymų leidėjas CPK 30 str. 5 d. neišskiria deliktinės ar sutartinės atsakomybės, todėl ši teisės norma turi būti taikoma abiem atvejais. Vertinant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje pateiktus išaiškinimus akivaizdu, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis vertintina kaip vartojimo, todėl neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nesvarstė CPK 30 str. 11 d. taikymo.

5Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumo taisykles.

7Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

8Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teritorinio teismingumo taisyklės paskirsto tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetenciją; teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apeliantai ieškinio dalyką apibūdina kaip kilusį iš žalos, padarytos 2006-05-05 įvykusio eismo įvykio metu, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai argumentavo, kad šioje byloje prašomos priteisti išmokos kyla iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, sutartinių santykių, t. y. ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį, o ne atlyginti žalą iš delikto. Šiuo konkrečiu atveju atsakovų atsakomybė kyla būtent iš delikto, o ne iš sutartinių santykių. Ieškovai jokios sutarties su atsakovais neturi ir neturėjo. Atsakovų atsakomybė kildinama iš delikto, kuri atsirado tretiesiems asmenims įvykdžius autoįvykį ir buvus privalomai civilinei atsakomybei su atsakovais. Ieškovų reikalavimas nėra regresinis reikalavimas į atsakovus, jų pareiga yra įrodyti, kad dėl kaltų trečiųjų asmenų veiksmų jiems padaryta žala. Tokiu būdu, ieškovai pagrįstai vadovavosi CPK 30 str. 5 d. nuostatomis ir rinkosi teismingumą pagal tiek žalos padarymo vietą, tiek pagal jų gyvenamąją vietą.

9Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismingumo klausimą, turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009, 2012-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2012, 2011-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011. Apeliantų minimose nutartyse nebuvo sprendžiamas bylų nagrinėjimo teismingumo klausimai, o 2006-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2006 Lietuvos Aukščiausiasis teismas pasisakė dėl prokuroro teisės vadovautis VPK 30 str. 5 d. nuostatomis kada jis gina viešąjį juridinio asmens interesą, kuris įvykio metu nebuvo sužalotas ir negalėjo patirtus nuostolius traktuoti kaip atsiradusią žalą iš delikto.

10Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Utenos rajono apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad jis yra neteismingas Utenos rajono apylinkės teismui ir turėtų būti reiškiamas Vilniaus 1-am arba 3-čiam apylinkės teismui.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

12Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Utenos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai