Byla 3K-3-112/2009

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei R. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas 2007 m. liepos 20 d. pateikė teismui ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovės 100 tūkst. Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2002 m. sausio 30 d. eismo įvykio metu atsakovė sužalojo ieškovą ir padarė jam sunkų kūno sužalojimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2003 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2003 m. balandžio 29 d., pripažino atsakovę kalta dėl nurodyto eismo įvykio. Baudžiamojoje byloje ieškovas pareiškė atsakovei civilinį ieškinį dėl 52 tūkst. Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismo nuosprendžiu iš dalies patenkintas civilinis ieškinys ir ieškovui iš atsakovės priteista 4531,14 Lt tiesioginių nuostolių, o kita ieškinio dalis perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka, bet dėl teismo nuosprendžiu atmestos ieškinio dalies patenkinimo civilinio proceso tvarka ieškovas nesikreipė į teismą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 1180 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovo – 8,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinio senaties termino eigos pradžia teismas pripažino 2003 m. balandžio 29 d., t. y. teismo nuosprendžio, kuriuo atsakovė pripažinta kalta dėl eismo įvykio padarymo ir ieškovo sužalojimo, įsiteisėjimo dieną. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes į teismą kreipėsi po trejų metų ir beveik keturiolikos mėnesių. Teismas atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes ieškovas gydytis pradėjo iš karto po eismo įvykio, visą gydymosi laikotarpį sveikata nepagerėjo, taip pat atsikirsdamas į ieškinio senatį ieškovas rėmėsi aplinkybėmis, kurios vyko pasibaigus ieškinio senaties terminui (2007 metais). Teismas taip pat atsižvelgė į ieškinio senaties termino, jo praleidimo trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 1 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, Klaipėdos apygardos teismas nesutiko, nes sprendė, jog ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėjo ne tas teismas, kuris privalo tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovo ieškinį turėjo išnagrinėti ne Klaipėdos miesto, bet rajono apylinkės teismas, kuris išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl atsakovės pripažinimo kalta ir pripažino nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad, išnagrinėjęs ieškinį, ieškovo pateiktą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, bet ne ieškinį, paduotą Klaipėdos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, pirmosios intonacijos teismas neatskleidė bylos esmės.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai perdavė ieškinį iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui, nes neteisingai nurodė, jog baudžiamojoje byloje neišspręstas, bet perduotas civilinio proceso tvarka nagrinėti civilinis ieškinys turėjo būti išspręstas to paties teismo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė 1961 m. BPK 340 straipsnio 2 dalį, nes padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos turėjo būti perduotas nagrinėti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui, kuri yra nepagrįsta, nes Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys tik dėl turtinės žalos atlyginimo ir tik nepatenkinta jo dalis perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka, o Klaipėdos miesto apylinkės teisme ieškovas pareiškė naują savarankišką ieškinį dėl neturtinės žalos.
2. Kasatorė teigia, kad, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. gruodžio 19 d. konsultacija „Dėl kai kurių BPK bei CPK normų taikymo“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-538/2004).
3. Kasatorė pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė principą lex retro non agit, nes, darydamas išvadą, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti išnagrinėtas teismo, kuris baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, atgaline tvarka taikė naująjį BPK, kuriame nustatyta galimybė baudžiamajame procese reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentu (2003 m. balandžio 29 d.) senajame BPK nebuvo nustatytos galimybės baudžiamajame procese pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
4. Kasatorė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas privalėjo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalį, 1.131 straipsnio 1 dalį, nes ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir nėra svarbių priežasčių jam atnaujinti. Kasatorė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šias teisės normas, teisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią ir pagrįstai taikė ieškinio senaties taikymo teisines pasekmes.

10Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.

11Teisėjų kolegija konstatuoja:

12V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria kasacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio, nagrinėto baudžiamojoje byloje, kurio dydžio nustatymo klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir savarankiško ieškinio, nereikšto baudžiamojoje byloje, bet susijusio su baudžiamąja byla, teritorinio teismingumo nustatymą (CPK 33 straipsnio 5 dalis).

14Dėl civilinio ieškinio, nagrinėto baudžiamojoje byloje, kurio dydžio nustatymo klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir savarankiško ieškinio, nereikšto baudžiamojoje byloje, bet susijusio su baudžiamąja byla, teritorinio teismingumo

15CPK 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, kylantis iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas ar nebuvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles, t. y. tokiu atveju taikomos CPK nustatytos rūšinio (CPK 27 straipsnio 1 punktas) ir teritorinio teismingumo taisyklės (CPK 29, 30 straipsniai). Nurodyta proceso teisės norma taikytina tais atvejais, kai civilinis ieškinys iš viso nepareikštas baudžiamojoje byloje arba civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys, jis turi būti galutinai išnagrinėtas teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai civilinio ieškinio negalima smulkiai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Analogiškai civilinio ieškinio pripažinimo klausimas buvo reglamentuotas apkaltinamojo nuosprendžio dėl atsakovės priėmimo metu galiojusio 1964 m. BPK 340 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta apylinkės teisme, civilinę bylą dėl ieškinio dydžio nustatymo nagrinėja tas pats arba kitas šio apylinkės teismo teisėjas, o kai baudžiamoji byla išnagrinėta apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, civilinę bylą dėl ieškinio dydžio nagrinėja to teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus apylinkės teismui, bet remiantis CPK 27 straipsnio 1 punktu (kai ieškinio suma daugiau negu 100 tūkst. Lt) civilinė byla dėl ieškinio dydžio, būdama teisminga apygardos teismui, yra perduodama jam nagrinėti pagal rūšinį teismingumą ir nagrinėjama atitinkamo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų. Šiuo metu galiojančio 2002 m. BPK 109 straipsnyje (2004 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. IX-2336, įsigaliojusio 2004 m. liepos 24 d., redakcija) nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

16Baudžiamojoje byloje, kuri iškelta 2002 m. liepos 19 d., ieškovas A. S. dėl jam eismo įvykio metu padarytos fizinės ir materialinės žalos pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (baudžiamoji byla Nr. 68-1-441-02, b. l. 68, 69). Baudžiamojoje byloje A. S. pareiškė ieškinį dėl 52 tūkst. Lt žalos atlyginimo, pateikė jo dydį pagrindžiančius įrodymus (baudžiamoji byla Nr. 68-1-441-02, b. l. 213–226). Teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad jo prašoma priteisti suma apima išlaidas už vaistus, vienvietę palatą, papildomas gydytojų konsultacijas, negautą atlyginimą ir 30 tūkst. Lt už galimą gydymą bei sveikatos atgavimą (baudžiamoji byla Nr. 68-1-441-02, b. l. 232). Be to, baudžiamojoje byloje ieškinį pareiškė UAB „Vijusta“ ir prašė priteisti 174 021,12 Lt turtinės žalos. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 21 d. nuosprendžiu kasatorė pripažinta kalta pagal BK 246 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta bausmė, kartu ieškovui A. S. iš kasatorės priteista 4531,14 Lt, ieškovui UAB „Vijusta“ – 10 999 Lt turtinės žalos, o dėl kitos civilinio ieškinio dalies, remiantis 1964 m. BPK 340 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

17Ieškovas 2007 m. liepos 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį ir, remdamasis CK 6.250, 6.283 straipsniais, prašė priteisti iš kasatorės 100 tūkst. Lt neturtinės žalos, kuri jam atsirado dėl kasatorės neteisėtų veiksmų, nes eismo įvykio metu nepataisomai sužalota jo sveikata, labai sumažėjo jo veiklos produktyvumas ir gyvenimo kokybė (b. l. 3–4). Taigi iš ieškinio elementų (pagrindo ir dalyko) matyti, kad ieškovas pareiškė naują savarankišką reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuris nebuvo pareikštas ir nagrinėtas baudžiamojoje byloje, ir dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra pasisakęs baudžiamąją bylą nagrinėjęs apylinkės teismas. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo dydžio klausimas turi būti išnagrinėtas teisme, nagrinėjusiame baudžiamąją bylą, nesivadovavo ir pažeidė CPK 33 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl civilinio ieškinio, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant baudžiamąją bylą, teismingumo nustatymo. Vadovaujantis CPK 33 straipsnio 5 dalimi ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti pareiškiamas civilinio proceso tvarka pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles, nes toks ieškinys nepareikštas baudžiamoje byloje. Šiuo atveju bylos teritorinis teismingumas gali būti nustatomas ieškovo pasirinkimu, nes jis pareiškė reikalavimą dėl sužalojant sveikatą padarytos žalos atlyginimo (CPK 30 straipsnio 5 dalis). Taigi byla gali būti nagrinėjama ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ieškinys gali būti pareiškiamas ir pagal ieškovo gyvenamąją arba žalos padarymo vietą. Ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų – tai alternatyvusis teritorinis teismingumas, pagal kurio taisykles ieškovui nustatyta galimybė pasirinkti nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismuose. Ieškovas šią procesinę teisę įgyvendino pareikšdamas ieškinį savo gyvenamosios vietos teismui.

18Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senaties taikymu (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis), nes byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl proceso teisės normos pažeidimo, o ieškinio senaties klausimas yra apeliacinio skundo teisinis pagrindas, kurio Klaipėdos apygardos teismas nenagrinėjo.

19Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs nepagrįsto bylos grąžinimo į pirmąją instanciją vertinamuosius kriterijus. Materialinės teisės normų pažeidimas, netinkamas jų taikymas ar aiškinimas negali būti pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes tokius pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, atitinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nėra ir negali būti absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kad bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje V. R., J. R. v. E. Ž., B. Ž., byla Nr. 3K-3-93/2004; 2004 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje V. A. v. D. V., L. M., A. A., byla Nr. 3K-3-344/2004; 2004 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. G. G. L., L. M., R. J. M., byla Nr. 3K-3-576/2004; 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, byla Nr. 3K-3-465/2006; 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartį civilinėje byloje M. O. v. K. J. M., T. M., Teisingumo ministerija, byla Nr. 3K-3-407/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje „Polygrade“ L. L. C., UAB „Jurstanus“ v. M. S. firma „Ugrima“, byla Nr. 3K-3-168/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida – ir pareigą iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes. Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rimi Lietuva“ v. UAB „Atvanora“, byla Nr. 3K-3-418/2007).

21Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui byla būtų grąžinama tik tais atvejais, kai tai yra būtina ir kai tai nepažeidžia proceso operatyvumo principo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai įgyvendinti svarbu tai, jog bylos grąžinimas pakartotinai nagrinėti būtų pagrįstas (taikomas išskirtinėmis aplinkybėmis) ir nepateisinamai neužvilkintų bylos nagrinėjimo ir kad teismai turi būti aktyvūs taisydami klaidas, o bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui ir pakartotinis jos nagrinėjimas turi būti pagrįstas ir pateisinamas, siekiant bylą išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laiką (žr., pvz., Wierciszewska v. Poland, no. 41431/98, judgment of 25 November 2003; Uglanova v. Russia, no. 3852/02, judgment of 21 September 2006, § 34, Mamic v. Slovenia, no. 75778/01, judgment of 27 July 2006, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. įmonė, R. Ž. v. Radviliškio rajono 1–ojo notarų biuro notarė D. V., VĮ Registrų centras, byla Nr. 3K-3-11/2009).

22Minėta, kad, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti kitam pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo CPK 33 straipsnio 5 dalimi ir pažeidė nuostatą dėl civilinio ieškinio, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant baudžiamąją bylą, teismingumo nustatymo, nes neteisingai nurodė, kad civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo dydžio klausimas turi būti išnagrinėtas teisme, nagrinėjusiame baudžiamąją bylą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas šiurkščiai pažeidė proceso koncentracijos ir operatyvumo principą (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą motyvuoti daromas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas), taip pat neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui išimtinį pobūdį (CPK 327 straipsnis), nes iš viso nenurodė, kokia proceso teisės norma rėmėsi laikydamas, jog civilinę bylą dėl neturtinės žalos priteisimo turi nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismas ir kokios proceso teisės normos pažeidimas būtų pagrindas konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ar esminį civilinio proceso teisės normų pažeidimą, lemiantį bylos perdavimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl esminio proceso teisės normos pažeidimo, kurio neįmanoma pašalinti kasaciniame teisme, turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 dalis). Apeliacine tvarka byla privalo būti nagrinėjama iš naujo ir dėl to, kad turi būti išnagrinėti apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, nes Klaipėdos apygardos teismas nemotyvuodamas išėjo už apeliacinio skundo ribų ir svarstė tik teritorinio teismingumo klausimą (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

23Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, nes šis teismas pažeidė proceso teisės normas, kuriose reglamentuojami civilinio ieškinio, nagrinėto baudžiamojoje byloje, kurio dydžio nustatymo klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir savarankiško ieškinio, nereikšto baudžiamojoje byloje, bet susijusio su baudžiamąja byla, teritorinis teismingumas (CPK 33 straipsnio 5 dalis), taip pat bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatytų proceso teisės normų pažeidimų kasacinis teismas negali pats pašalinti, nes yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių ir negali nustatyti naujų aplinkybių, o apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis patikrina teisės, bet ne fakto aspektu, todėl ši byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgus į tai, kad proceso teisės normų pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 dalis, 360 straipsnis).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

25Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.