Byla 2A-621-431/2014
Dėl paveldimo turto, kito asmens reikalų tvarkymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio, Dainiaus Rinkevičiaus,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės H. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl paveldimo turto, kito asmens reikalų tvarkymo.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė prašo priteisti iš valstybės 18.612,62 litų. Nurodo, jog kaimyną K. M. prižiūrėjo kaip motina sūnų. Ieškovė su K. M. motina draugavo ir dirbo vienoje darbovietėje. Jai mirus ( - ), jos sūnus, K. M. nežinojo ką daryti, sirgo depresija, kalbėdavo apie savižudybę. Kai bendrovė, kurioje K. M. dirbo ( - ), apie 2002 m. iširo, jis neteko darbo ir daugiau niekur nedirbo. Ieškovė už savo pinigus K. M. maitino, nupirkdavo žiemai malkų, drabužių, vaistų, mokėjo už elektrą, vandenį. Padėjo jam gauti išmokas už pasėlius, traktorininkams sumokėdavo už tų pasėlių sutvarkymą. K. M. deklaruota žemė buvo dirbama. Šieną parduodavo, dirbamoje žemėje sodindavo bulves, daržus. ieškovė visus darbus atlikdavo, mokėdavo pinigus už kitų atliktus darbus. Jokios sutarties su K. M. nebuvo sudariusi, nes ji žymiai vyresnė, todėl negalvojo, kad jis mirs. Po K. M. mirties liko sklypas, gyvenamasis namas, apgriuvęs tvartas. Ieškovė prižiūrėjo jo turtą, apšienaudavo pievutę, palaidojo K. M.. Nors ir gavo 1040 Lt pašalpą, tačiau tų pinigų neužteko, nes vien tik už karstą sumokėjo 800 Lt. Jo giminaitė, Z. D., pasakė, kad nepretenduoja į palikimą, kadangi ieškovė mirusįjį prižiūrėjo, palaidojo, sutvarkė. Ieškovė su K. M. niekada nekalbėjo apie tai, kad jis atlygins jai už jam teikiamą priežiūrą. Ieškovės teikiamos priežiūros esmė pasireiškė tuo, kad jį atitraukė nuo minties žudytis. Prašo, kad valstybė atlygintų už jos pastangas.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu, nes tarp ieškovės ir K. M. nebuvo sudaryta sutartis, t.y. nebuvo jokių prievolinių santykių. Ieškinio pagrindu negalima laikyti kito asmens reikalų tvarkymo, nes palikėjas sutiko su tuo, kad juo pasirūpintų, duotų pavalgyti. Be to jis gaudavo pajamų. Nekilnojamojo turto perleidimas turėtų būti įforminamas, tačiau nėra rašytinio dokumento. Už elektrą mokėti kvitai pasirašyti K. M. pavarde. K. M. turtą perėmė valstybė, notarė 2012-12-12 išdavė palikimo perėmimo valstybei liudijimą ir turtas yra užregistruotas valstybės vardu.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 306,62 Lt mokesčių už elektrą ir vandenį, 600,00 Lt už pirktas malkas, 9204,14 Lt už maisto produktus, 1026 Lt laidojimo išlaidų, iš viso – 11.136,76 Lt skolos bei 180,00 Lt žyminio mokesčio.

9Teismas nustatė, kad ieškinio dalykas - kito asmens reikalų tvarkymas (LR CK III dalis XIX skyrius 6.229-2.236 straipsniai). Liudytojai neparodė, kad žinojo ar būtų girdėję apie tai, kad ieškovė su K. M. būtų taręsi dėl atlyginimo už jo reikalų tvarkymą, atsilyginant ieškovei savo turtu ar kokiu kitu būdu. Priešingai jie parodė, kad ieškovė, būdama geros širdies moteris, rūpinosi K. M. kaip mirusios geros draugės vieninteliu sūnumi, kuris dėl savo charakterio bei kitų savybių negalėjo pats savimi tinkamai pasirūpinti. Tai, kad K. M. neturėjo kryptingos, vienareikšmiškos valios ieškovei perleisti turimą turtą už priežiūros paslaugas rodo ne tik faktinės aplinkybės (nebuvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, turtas nepaliktas testamentu), bet ir kiti įrodymai. Iš ieškovės bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad K. M. nei kalbėjo, nei ketino pasirašyti sutartį dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, nei žadėjo testamentu palikti ieškovei savo turtą. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta kokių nors konkliudentinių K. M. veiksmų, liudijančių, kad jis turėjo kryptingą valią turimu nekilnojamuoju turtu atlyginti ieškovei už gaunamą priežiūrą, nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, jog jų tarpusavio santykiai buvo grindžiami atlygintinumo principu. Teismas konstatavo, kad ieškovė suvokė, jog tvarko ne savo, o kito asmens reikalus, t.y. to asmens interesais atlieka faktinius ar teisinius veiksmus, nes K. M. nebuvo daugiau kam pasirūpinti, jis po savo motinos mirties buvo depresijoje, be darbo ir pajamų. Ieškovei rūpintis savo mirusios draugės sūnumi nebuvo jokios pareigos, ji tai nusprendė daryti pati, nes mirus motinai K. M., nežiūrint į jo amžių, dėl jo charakterio ir kitų asmeninių savybių, buvo žmogus visiškai negalintis pasirūpinti savimi, bei baimindamasi, kad K. M. nebaigtų gyvenimo savižudybe. Byloje nėra duomenų apie tai, kad K. M. būtų išreiškęs savo valią dėl jo reikalų tvarkymo ir nėra galimybės sužinoti jo valią dėl atliekamų veiksmų. Visa tai įrodo, kad ieškovė tvarkė K. M. reikalus jo interesais, t.y. ji maitino, pirko kurą žiemai, mokėjo už suvartotą elektros energiją ir šaltą vandenį. Nors šios sąskaitos ir išrašytos K. M. vardu, tačiau labiau tikėtina, jog būtent ieškovė jas apmokėjo, nes pats K. M. neturėjo tam pajamų (arba jos buvo labai mažos) bei apie tai kalbėjo liudytojos D. B., L. Š.. Nors už kurą K. M. namų šildymui eilę metų mokėjo ieškovė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad liudytojas A. J. parodė, jog 2010-2011 m. šildymo sezonui malkas K. M. nupirko seniūnija, o liudytojas K. K. paliudijo, jog H. V. ankstesniais metais mažiausiai du kartus iš jo pirko malkas sumokėdama po 300 Lt už traktorinę priekabą, teismas priteisia jos naudai 600 Lt už jos apmokėtą kurą dviejų žiemos sezonų šildymui. Aplinkybė, kad K. M. maitino ieškovė, grindžiama liudytojų D. B., Z. D., L. Š., S. V., A. K. parodymais bei kita bylos medžiaga. Teismas sutiko su ieškovės pateiktu skaičiavimu, jog maistui buvo skiriama 5 Lt per dieną (pvz. vaikui globos namuose skiriama 12 Lt), atsižvelgiant į tai, kad K. M. maitinosi kartu su kitais žmonėmis (šiuo atveju su ieškovės šeimos nariais). Teismas atsižvelgė į tai, jog K. M. gavo pajamų, tai yra 2011 m. vasario mėn. 315,00 Lt socialinę pašalpą, 118,74 Lt šildymo išlaidų kompensaciją, 96,22 Lt už darbus Švenčionėlių seniūnijoje, 4365,90 Lt tiesioginių išmokų. Todėl atėmė nurodytą sumą iš maistui skirtų pinigų, o 9204,14 Lt skirtumą priteisė ieškovei. Kadangi byloje yra duomenys, kad laidojant K. M. buvo išmokėta 1040,00 Lt laidojimo pašalpa, teismas atėmė ją iš bendros 2066,00 Lt sumos ir gautą 1026,00 Lt skirtumą priteisė ieškovei. Kaip rodo išnagrinėtos bylos aplinkybės ieškovė, teikdama K. M. paslaugas, nesiekė turtinio intereso, todėl įstatymas tokių santykių įforminimo nereikalauja. Atsižvelgiant į tai galima konstatuoti, kad yra sąžininga, teisinga ir protinga už K. M. priežiūrą ieškovei materialiai atlyginti iš paveldėto turto.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą kaip nepagrįstą.

12Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

131) Teismas netinkamai taikė CK 6.229 straipsnį ieškovės ir mirusiojo santykiams. Viena iš prievolių, susijusių su kito asmens reikalų tvarkymu, atsiradimo sąlygų yra kito asmens reikalų tvarkymas, neturint kito asmens sutikimo ir be jo žinios. Tuo tarpu ieškovė K. M. reikalus tvarkė nuo 2003-02-16. Nuo to laiko iki ieškinio pateikimo teismui praėjo 8 metai. Iš ieškovės teiginių ir liudytojų parodymų yra aišku, kad palikėjas turėjo žinoti apie jo reikalų tvarkymą, ieškovė turėjo galimybę apie tai jį informuoti. Palikėjas turėjo galimybę išreikšti nuomonę apie jo reikalų tvarkymą dar būdamas gyvas. Todėl teisinių santykių tarp ieškovės ir mirusiojo negalima kvalifikuoti kaip kito asmens reikalų tvarkymo, nes šis institutas yra taikomas, kai viena šalis yra laikinai išvykusi arba serga ir pan.

142) Pagal oficialius rašytinius įrodymus K. M. turėjo savo pajamų, buvo darbingo amžiaus, jam nebuvo nustatytas neįgalumas, jis dirbo žemės ūkio darbus savo privačiame ūkyje. Buvo didelė tikimybė, kad jis dirbdavo laikinus darbus kaimo žmonėms ir už tai galėjo gauti atlygį pinigais arba maisto produktais. Be to K. M. deklaruodavo pasėlius ir už tai gaudavo Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokas. Todėl jis negalėjo būti registruotas Darbo biržoje. Dirbdamas žemę, ją deklaruodamas ir gaudamas išmokas, parduodamas šieną bei užaugintą žemės ūkio produkciją, galėjo pats save išlaikyti. K. M. iki 2002 m. buvo dirbantis žmogus, neturėjęs šeimos, po motinos mirties paveldėjo jos turtą, todėl turėjo asmeninių lėšų pragyvenimui, galėjo savimi pasirūpinti. Pirmos instancijos teismas nenustatė, kad tarp ieškovės ir K. M. būtų nusistovėję atlygintinumo požymį turintys sutartiniai teisiniai santykiai. Vadinasi K. M. neturėjo turtinės prievolės ieškovei, kurią būtų paveldėjusi valstybė. Pirmos instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad mirusysis nebūtų galėjęs pasirūpinti savimi.

153) Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji pirko K. M. maisto produktus, malkas, apmokėjo elektros ir vandens tiekimo sąskaitas. Teismas rėmėsi liudytojų, kurie yra ieškovės šeimos nariai ir kaimynai, parodymais. Jie nėra objektyvūs ir nepatvirtinti kitais įrodymais. Ieškovės pragyvenimo šaltinis yra tik pensija, ji išlaikė du kartu gyvenančius savo sūnus. Teismas neįvertino ieškovės galimybių išlaikyti dar vieną asmenį.

164) Valstybė, paveldėjusi asmens turtą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, kuriose nėra numatytos valstybei deleguotos funkcijos atlyginti iš valstybės paveldėto turto už tai, ką asmuo suteikia asmeniui geranoriškai, skatinamas moralinių įsitikinimų. Pagal CK 5.1 straipsnio 3 dalį valstybei paveldėjimo tvarka pereina iš prievolinių santykių išplaukiančios palikėjo teisės ir pareigos, išskyrus asmeninio pobūdžio neperleidžiamas kitiems asmenims teises ir pareigas. Teismas sprendime nurodė, kad byloje nenustatyta, jog tarp ieškovės ir mirusiojo būtų susiklostę atlygintinumo požymį turintys sutartiniai teisiniai santykiai. Taigi prievolinių santykių, iš kurių kiltų palikėjo pareigos, kurias galėjo paveldėti valstybė, tarp ieškovės ir K. M. nebuvo.

17Ieškovė H. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą. Nurodo, jog K. M. ir ieškovę siejo neatlygintiniai, gerumu ir krikščioniškais dėsniais pagrįsti tarpusavio santykiai. K. M. elgesys iki jo mirties ir buvo sutikimas (konkliudentiniais veiksmais), kad ieškovė nuimtų nuo valstybės naštą pasirūpinti savo specifiniu piliečiu, kuris būdamas sveikas, darbingas, negali pasirūpinti savimi, kad išgyventų. Būtent šiuo pagrindu teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisnių ir pareigų. Atsakovas remiasi tik prielaidomis, kad mirusysis gaudavo lėšų ir galėjo pats pragyventi ir savimi pasirūpinti.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.), byloje nėra ginamas viešas interesas.

20Byloje kilo ginčas dėl ieškovės ir K. M. teisinių santykių pobūdžio ir atsakovės pareigos atlyginti ieškovei mirusiajam suteiktas lėšas bei laidotuvių išlaidas.

21Byloje nustatyta, kad K. M. mirė ( - ), būdamas ( - ) metų amžiaus (b.l. 5). Mirusiajam nesudarius testamento, o įpėdiniams nepriėmus palikimo, jo turtą pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalį perėmė Lietuvos Valstybė (b.l. 87-94). Taigi, pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalų valstybė turi pareigą atsakyti už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Šios pareigos konstatavimui yra būtina tiksliai identifikuoti, kokie prievoliniai teisiniai santykiai siejo ieškovę ir mirusįjį.

22Pirmos instancijos teismas bylos šalių materialinius teisinius santykius kvalifikavo kaip kito asmens reikalų tvarkymą, kurį reglamentuoja CK 6.229-6.236 straipsniuose įtvirtintos teisės normos. Šio teisės instituto pagrindiniai elementai nurodyti CK 6.229 straipsnio 1 dalyje: asmuo savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarko kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga. Taigi kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti būtina konstatuoti visų šių sąlygų egzistavimą: 1) asmuo suvokia, kad tvarko ne savo, bet kito asmens reikalus, t. y. kito asmens interesais atlieka faktinius ar teisinius veiksmus; 2) atlikti šiuos veiksmus nėra asmens teisinė pareiga, jie atliekami savanoriškai; 3) asmuo, kurio interesais atliekami veiksmai, nėra išreiškęs savo valios dėl jo reikalų tvarkymo ir tuo metu nėra galimybės sužinoti jo valios dėl atliekamų veiksmų. Nustačius, kad nėra bent vienos išvardytų sąlygų, nėra pagrindo susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikuoti kaip kito asmens reikalų tvarkymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011).

23Byloje esantys Mokėjimo už komunalines paslaugas ir elektrą kvitai yra išrašyti K. M. vardu, bet nepasirašyti (b.l. 6-22), todėl nėra galimybių identifikuoti tikrojo mokėtojo. Byloje esančiose atsiskaitymo knygelėse mokėjimo kvitai yra pasirašyti K. M. vardu, tačiau 2005-05-10 pinigų priėmimo kvitas už vandenį 5,64 Lt ir 2005-05-10 pinigų priėmimo kvitas už elektros energiją 6,20 Lt yra pasirašyti ieškovės vardu (b.l. 46). 2011-02-27 sąskaita-užsakymas ir mokėjimo kvitas patvirtina, kad už K. M. laidojimo paslaugas buvo sumokėta 2066,00 Lt (b.l. 23-24). 2011-02-27 Paslaugų suteikimo pinigų atsiskaitymo sutartyje nurodyta, jog 2066 Lt už laidojimo paslaugas įsipareigoja sumokėti P. Š. (b.l. 47). P. Š. yra ieškovės sūnus (b.l. 102-103). Teismo posėdžio metu liudytojai A. J., A. K., D. B., Z. D., L. Š. ir S. V. parodė, jog K. M. po jo motinos mirties padėdavo ieškovė, kuri teikė ir finansinę pagalbą – nupirko malkų už 600,00 Lt, taip pat mokėdavo už elektrą ir vandenį bei pirkdavo jam maisto produktus arba duodavo pavalgyti (b.l. 134-137). Tačiau liudytojas A. J. kartu parodė, kad ir pats teikė pagalbą bei davė pinigų K. M., taip pat ūkininkas I. B. padėdavo mirusiajam, pirkdavo maisto (b.l. 134-135). Liudytoja D. B. patvirtino, jog K. M., be ieškovės, ir ūkininkas B. pirko maisto produktų (b.l. 135-136).

24Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad K. M. vykdė ūkinę veiklą ir nuo 2004-2009 m. deklaravo pasėlius, už kuriuos jam buvo mokamos tiesioginės išmokos bei parama, iš viso – 4.365,90 Lt (b.l. 120; 122-123). Darbo biržoje K. M. buvo registruotas nuo 2003-03-03 iki 2003-05-13, nuo 2010-11-25 iki 2010-11-30 ir nuo 2011-01-03 iki 2011-03-03. Nuo 2010-11-25 iki 2010-11-29 K. M. dirbo viešuosius darbus (b.l. 119). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyrius nurodė, jog K. M. nuo 2003 m. kovo iki 2010 m. lapkričio mėnesio turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų ir už jį socialinio draudimo įmokas mokėjo draudėjai (įmonės) (b.l. 49). VSDFV Utenos skyrius nurodė, jog K. M. nuo 2010-11-25 iki 2010-11-29 dirbo ( - ), gavo iš viso 105,73 Lt pajamų (b.l. 111). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodė, jog K. M. 2011 m. vasario mėnesį buvo sumokėta 315,00 Lt socialinė pašalpa ir 118,74 Lt šildymo išlaidų kompensacija (b.l. 101; 113). Nuosavybės teise mirusysis turėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais: tvartu, vištide, daržine, malkine ir kiemo rūsiu (b.l. 25-26). Turėjo dvi banko sąskaitas, atidarytas nuo 1991m. ir 2004 m., tačiau byloje nėra duomenų, kiek jose buvo pinigų, bei apie jų gavimą ir pervedimą (b.l. 124).

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

26Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus įrodymus, sprendžia, jog K. M. pajamos nuo 2003 m. balandžio mėnesio iki mirties buvo labai mažos, todėl ieškovė ir kiti kaimynystėje gyvenę bei mirusįjį pažinoję asmenys teikė jam paramą pinigais, kuru bei maisto produktais. Tačiau iš byloje esančių įrodymų negalima nustatyti tikslios teiktos paramos piniginės išraiškos dydžio. Pripažintina, jog neginčytinai įrodyta, kad ieškovė sumokėjo 11,84 Lt už elektrą ir vandenį bei 600,00 Lt už malkas. Tuo tarpu, kiek faktiškai ieškovei kainavo K. M. maitinimas neįmanoma nustatyti, kadangi liudytojai parodė, jog, be ieškovės, mirusiajam maistą pirkdavo taip pat ir ūkininkas I. B.. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovė būtų teikusi K. M. maisto produktų už 9204,14 Lt.

27Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, jog byloje nėra duomenų galinčių patvirtinti, jog atsakovas nuo 2003 m. balandžio mėnesio iki mirties būtų turėjęs tokių sveikatos sutrikimų, kad nebūtų galėjęs pats savimi pasirūpinti, jam būtų buvusi reikalinga rūpyba ar globa. Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti, kad K. M. nebuvo išreiškęs savo valios dėl jam teikiamos paramos ir tuo metu nebuvo galimybės sužinoti jo valios dėl atliekamų veiksmų. Parama mirusiajam buvo teikiama apie aštuonerius metus, jis ją priimdavo ir naudojosi, todėl nėra pagrindo ieškovės ir K. M. susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikuoti kaip kito asmens reikalų tvarkymo. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino, vadovaudamasis CK 6.229-6.236 straipsnių, reglamentuojančių kito asmens reikalų tvarkymą nuostatomis.

28Ieškovė su mirusiuoju nebuvo sudariusi jokios rašytinės sutarties, kuri galėtų leisti identifikuoti jų teisinius santykius. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad liudytojai neparodė, jog žinojo ar būtų girdėję apie tai, kad ieškovė su mirusiuoju būtų taręsi dėl atlyginimo už jo reikalų tvarkymą, atsilyginant ieškovei savo turtu ar kokiu kitu būdu. Pati ieškovė atsiliepime nurodė, kad esant gyvam K. M. niekas negalvojo apie atlygintinumo principą, nes ją su mirusiuoju tuo metu siejo neatlygintiniai, gerumu ir krikščioniškais dėsniai pagrįsti tarpusavio santykiai (b.l. 154). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pačios ieškovės nurodomus paramos teikimo mirusiajam motyvus bei į liudytojų parodymus, pripažįsta, kad ieškovės, kaip ir kitų asmenų, teikusių finansinę paramą mirusiajam, ir K. M. teisiniai santykiai turėtų būti vertinami kaip dovanojimo teisiniai santykiai, kadangi maistas bei pinigai kurui ir komunalinėm paslaugoms buto teikiami savanoriškai ir neatlygintinai. Šių santykių neatlygintinumą patvirtina ir tai, kad ieškovė, gana ilgą laiką periodiškai teikdama finansinę paramą mirusiajam, nei karto nepareikalavo, kad jis pasirašytų paskolos raštelį ar kitaip raštu apibrėžtų savo įsipareigojimą atsilyginti ieškovei. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė K. M. prievolės jai atlyginti reikalaujamas sumas už kurą, komunalinius mokesčius bei maistą, o tuo pačiu ir atsakovės, kaip mirusiojo įpėdinės pareigos atlyginti ieškovei reikalaujamą sumą.

29Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė sumokėjo už K. M. laidojimo paslaugas buvo sumokėta 2066,00 Lt (b.l. 23-24). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius sumokėjo 1040 Lt laidojimo pašalpą už mirusį K. M. (b.l. 101; 113). Taigi, faktinės ieškovės išlaidos už laidotuves buvo 1026,00 Lt. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas turi būti vertinamas kaip ne palikėjo kreditorės, o įpėdinės kreditorės reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje jau yra konstatavęs, kad nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Kasacinis teismas, spręsdamas ginčą tarp įpėdinių pažymėjo, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Taip pat pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas tokiu atveju spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, kasatoriai (skolininkai prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditoriui) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

31Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad ir valstybė, būdama mirusiojo įpėdinė ir perimdama jo palikimą, turi prievolę atlyginti ieškovei mirusiojo laidojimo išlaidas, kurias teismas pripažįsta pagrįstomis ir protingomis. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei laidojimo išlaidas.

32Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su kito asmens reikalų tvarkymą reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovo 306,62 Lt mokesčių už elektrą ir vandenį, 600,00 Lt už malkas ir 9204,14 Lt už maisto produktus ieškovei. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą tenkinti atsakovo skundą iš dalies ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą, atmetant ieškovo reikalavimą priteisti aukščiau nurodytas išlaidas už maistą, malkas ir komunalinius mokesčius.

33Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovė sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio. Kadangi pakeistu sprendimu jai yra priteista tik 1026 Lt, jai iš atsakovo priteistina 72,00 Lt žyminio mokesčio.

34Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

35Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

36Priteisti ieškovei H. V., asmens kodas ( - ) iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188728821, 1026,00 Lt (vieną tūkstantį dvidešimt šešis litus 00 ct) laidojimo išlaidų ir 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio.

37Kitą ieškinio dalį atmesti.

38Priteisti iš ieškovės H. V. 11,90 Lt (vienuolika litų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašo priteisti iš valstybės 18.612,62 litų. Nurodo, jog kaimyną... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, nes tarp ieškovės ir K. M. nebuvo sudaryta... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad ieškinio dalykas - kito asmens reikalų tvarkymas (LR CK... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių... 12. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:... 13. 1) Teismas netinkamai taikė CK 6.229 straipsnį ieškovės ir mirusiojo... 14. 2) Pagal oficialius rašytinius įrodymus K. M. turėjo savo pajamų, buvo... 15. 3) Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji pirko... 16. 4) Valstybė, paveldėjusi asmens turtą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos... 17. Ieškovė H. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės ir K. M. teisinių santykių pobūdžio ir... 21. Byloje nustatyta, kad K. M. mirė ( - ), būdamas ( - ) metų amžiaus (b.l.... 22. Pirmos instancijos teismas bylos šalių materialinius teisinius santykius... 23. Byloje esantys Mokėjimo už komunalines paslaugas ir elektrą kvitai yra... 24. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad K. M. vykdė... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos... 26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus... 27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, jog byloje nėra... 28. Ieškovė su mirusiuoju nebuvo sudariusi jokios rašytinės sutarties, kuri... 29. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė sumokėjo už K. M. laidojimo... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje jau yra konstatavęs, kad... 31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos... 32. Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios... 33. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 34. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą pakeisti ir... 36. Priteisti ieškovei H. V., asmens kodas ( - ) iš atsakovo Lietuvos Respublikos... 37. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 38. Priteisti iš ieškovės H. V. 11,90 Lt (vienuolika litų 90 ct) bylinėjimosi...