Byla 3K-3-171/2012
Dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. K., A. M. ir A. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams M. K., A. M. ir A. M. dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė S. M. prašė priteisti iš atsakovų jos turėtas laidojimo ir kapo tvarkymo priežiūros išlaidas: iš M. K. – 4255,59 Lt, iš A. M. - 4255,58 Lt, iš A. M. - 4255,58 Lt. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. sausio 18 d. mirė jos sutuoktinis ir atsakovų tėvas A. A. M. Ieškovės teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo patvirtinta jos ir atsakovų taikos sutartis dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei paveldėto turto pasidalijimo, pagal kurią visas mirusiojo A. A. M. turtas atiteko lygiomis dalimis atsakovams, ji paveldėjo 8000 Lt ir atsisakė savo nuosavybės dalies į turtą, buvusį jos ir mirusiojo sutuoktinio bendrąja jungtine nuosavybe, o butas ( - ) buvo pripažintas jos asmenine nuosavybe. Anot ieškovės, mirusiojo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas padengė ji viena, tam turėjo 12 766,75 Lt išlaidų (bendra išlaidų suma 13 806,75 Lt – gauta laidojimo pašalpa 1 040 Lt). Ieškovės teigimu, atsakovai, kaip paveldėtojai, privalo padengti nurodytas išlaidas, be to, jie privalo padengti visas nurodytas išlaidas, nes ji faktiškai nieko nepaveldėjo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria jos susitarė dėl mirusiojo A. A. M. turto pasidalijimo būdo ir sąlygų; ieškovė turėjo jos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų – 12 766,75 Lt. Teismas pažymėjo, kad CK nėra specialios normos, reglamentuojančios laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo klausimus, o ieškovės nurodytas CK 5.59 straipsnis reguliuoja kitus, nei šioje byloje nagrinėjami, santykius. Teismas sprendė, kad ieškovė nurodytos taikos sutarties, patvirtintos įsiteisėjusia teismo nutartimi, sudarymo metu jau žinojo, kokių turėjo palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, todėl prieš sudarydama taikos sutartį dėl paveldimo turto pasidalijimo galėjo ir turėjo teisę išspręsti jų atlyginimo klausimą. Anot teismo, atsakovai patvirtino, kad, dalijantis paveldimą turtą, nustatant turto dalis ir sudarant taikos sutartį, buvo atsižvelgta į tai, jog ieškovė viena turėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, todėl atitinkamai buvo susitarta dėl didesnės paveldimo turto dalies skyrimo ieškovei. Teismo vertinimu, ieškovė, sudarydama taikos sutartį, kuria pasidalijo su atsakovais paveldimą turtą, sutiko ir pripažino, jog jos turėtų laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų klausimas yra išspręstas. Teismas nurodė, kad laidojimas ir kapo sutvarkymas nėra pareiga, kurią privalo atlikti kiekvienas paveldėtojas, nes tai pirmiausiai yra parodytos pagarbos mirusiajam ženklas, geros moralės, sąžinės principų laikymasis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, rūpindamasi mirusiojo laidojimu ir kapo sutvarkymu, viską darė viena, nesitardama ir nederindama savo veiksmų su atsakovais, t. y. veikė savo rizika. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad paveldėtojai neprivalo atlyginti laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų, nes to nenumato įstatymai, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: priteisė ieškovei iš atsakovų po 2304,18 Lt laidojimo, paminklo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų. Kolegija nurodė, kad nors CK nėra normos, kuri reglamentuotų laidojimo ir kapų sutvarkymo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, tačiau pagrįstos išlaidos priteistinos taikant CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Šioje normoje numatyta įpėdinių teisė panaudoti bendro paveldėjimo dalį laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Jeigu vienas iš įpėdinių palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš mirusiojo asmens turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Dėl to aiškinant CK 5.59 straipsnio 2 dalį ir 6.50 straipsnį darytina išvada, kad palaidojęs mirusįjį asmuo tampa įpėdinių kreditoriumi. Įvertinusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties turinį, kolegija padarė išvadą, kad sprendimas dėl laidojimo išlaidų paskirstymo nebuvo priimtas ir dėl šių išlaidų šalys nesitarė, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti sumokėtas laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidas iš palikimą priėmusių atsakovų. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad ieškovė turėjo 9216,75 Lt būtinų ir pagrįstų laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų. Atsižvelgusi į tai, kad šalys yra mirusiojo A. A. M. įpėdiniai, atsakovams paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti, kolegija sprendė, kad 9216,75 Lt laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų suma dalytina į keturias dalis t. y. visiems įpėdiniams, priėmusiems palikimą.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis dėl mirusiojo A. A. M. turto pasidalijimo būdo ir sąlygų, nebuvo išspręstas palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų klausimas. Anot kasatorių, tai patvirtina nurodyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nurodydamas, kad sudarant taikos sutartį šalių nebuvo išspręsta dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų paskirstymo.
  2. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnį, netaikė šios normos, nors kasatoriai ir nurodė faktą, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą pretenzijoms pareikšti. Anot kasatorių, neaptardamas nurodyto fakto apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas.
  3. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės S. M. (mirė 2011 m. spalio 2 d.) teisių perėmėjas A. Š. prašo palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Atsiliepime teigiama, kad kasaciniame skunde nenurodyta kasacijos pagrindų, nes iš esmės dėstomi motyvai grindžiami tik faktinėmis aplinkybėmis, o ne teisiniais argumentais.
  2. Atsiliepime remiamasi Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-7376-793/2010 bei joje priimtos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties duomenimis ir teigiama, kad nurodytoje byloje nebuvo reikštas bei svarstomas reikalavimas dėl laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų priteisimo. Nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai apie ieškovei likusį neva labai didelės vertės turtą prieštarauja faktinei padėčiai bei CPK 178, 263 straipsniams, 347 straipsnio 2 daliai.
  3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino CK 5.63 straipsnį, nes ši norma taikoma palikėjo kreditoriams, o šiuo atveju atsakovų kreditorius yra ne palikėjas, bet ieškovė.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl kasacinio nagrinėjimo šioje byloje dalyko

16Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama kasatorių M. K., A. M. ir A. M. kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas analizuoja teisės klausimus ir nenustatinėja iš naujo bylos faktų. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatorių kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Kasatoriai kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamiesi reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija. Kasatorių M. K., A. M. ir A. M. kasaciniame skunde teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog, priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis dėl mirusiojo A. A. M. turto pasidalijimo būdo ir sąlygų, nebuvo išspręstas palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų klausimas, nenurodytas kasacijos pagrindas bei jį patvirtinantys teisiniai argumentai, o teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos - tai patvirtinantys teisiniai argumentai, todėl šie neargumentuoti kasacinio skundo teiginiai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Taip pat kasacinio nagrinėjimo dalykas nėra ir kasatorių kasaciniame skunde nurodomi faktinio pabūdžio teiginiai. Kasacinis skundas nėra grindžiamas proceso teisės normų pažeidimu, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka, remiasi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir tik pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus proceso teisės normų nustatyta tvarka.

17Dėl ginčo teisinių santykių šioje byloje kvalifikavimo, jiems taikytinos teisės ir prievolinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimo

18Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirusio fizinio asmens teisių ir pareigų perėjimą jo įpėdinims reglamentuoja CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos. Pagal jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą įpėdinio teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės. Iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimą iki šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu. Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimą turtą nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniams pasidalijus palikimą sudarantį turtą ir taip turint nuosavybės teises į šio turto dalį bei atsakomybę už palikėjo skolas, palikimas, kaip paveldėjimo teisių ir pareigų visuma, baigia egzistuoti, paveldėjimo teisės reglamentuojami teisiniai santykiai pasibaigia.

19Šioje byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 18 d. mirus A. A. M. palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė – ieškovė – ir vaikai – kasatoriai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria jos susitarė dėl mirusiojo A. A. M. turto pasidalijimo būdo ir sąlygų. Ieškovei 2010 m. rugpjūčio 31 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Ieškovė palikėją palaidojo ir jo kapą sutvarkė savo lėšomis, o kasatoriai savo lėšomis prie to neprisidėjo. Ieškovė byloje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovų dalies jos patirtų laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė paveldėjimo procedūras yra visiškai užbaigusi, darytina išvada, jog ieškovės ir kasatorių nebesieja teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Kasatorių teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnį, grindžiamas argumentu, jog apeliacinės instancijos teismas netaikė šios teisės normos, nors kasatoriai ir nurodė faktą, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą pretenzijoms pareikšti. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą vertina kaip nepatvirtinantį, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnį. Įvertinus kasacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad skunde nenurodyta argumentų, pagrindžiančių, jog apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo taikyti CK 5.63 straipsnį, šį straipsnį aiškino ir taikė netinkamai. Nurodyta teisės norma reglamentuoja palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, o šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas yra ne palikėjo kreditoriaus reikalavimas, bet įpėdinių (paveldėtojų, šios bylos kasatorių) kreditoriaus reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas palikėjo sugyventinės reikalavimas priteisti iš paveldėtojos palikėjo laidojimo išlaidų atlyginimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovės reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra jos, ne kaip palikėjo kreditorės, bet kaip įpėdinės kreditorės, reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-482/2010). Tokio reikalavimo pareiškimo bei tenkinimo tvarkos CK 5.63 straipsnis nereglamentuoja ir jam netaikytinas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 5.63 straipsnio ir, taip elgdamasis, šios teisės normos nepažeidė. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kuriuo apeliuojama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnį.

20Byloje kilęs teisės klausimas, ar paveldėtojai, savo lėšomis neprisidėję prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų, turi pareigą dėl šių išlaidų dalies atlyginimo jas turėjusiam paveldėtojui, ar pastarasis turi reikalavimo teisę dėl nurodytų išlaidų dalies atlyginimo į kitus paveldėtojus, kurie savo lėšomis neprisidėjo prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų. Tokius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normos. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja prievolių teisės normos ir būtent jos taikytinos tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti. Iš apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas ginčui išspręsti taikė prievolių teisės normas (CK 6.50 straipsnį), sprendimą motyvavo, be kita ko, tuo, kad palaidojęs mirusįjį asmuo tampa įpėdinių kreditoriumi. Konstatuotina, kad apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvų visuma, nors ir ne tiesiogiai, yra pasisakyta dėl CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, šioje byloje netaikymo, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumento, kuriuo apeliuojama į CPK 320 straipsnio nuostatų pažeidimą.

21Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Šią bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad Civiliniame kodekse nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, padaręs nurodytą pagrįstą išvadą, apskųstame sprendime išdėstė ir jai prieštaraujančias, netinkamas išvadas, kad ginčo teisiniam santykiui tiesiogiai taikytini CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2 dalis, 6.50 straipsnis. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Konstatuotina, kad šią bylą nagrinėję teismai nustatytą egzistuojančią teisės spragą turėjo užpildyti pagal CK 1.8 straipsnio, CPK 3 straipsnio 6 dalies nuostatas taikydami įstatymo arba teisės analogiją, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje kilęs ginčas spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, kasatoriai (skolininkai prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditoriui) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

22Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą. Jį naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokato atstovavimo išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Atsiliepimu į kasacinį skundą A. Š. prašo priteisti iš kasatorių bylinėjimosi išlaidas, pateikė dokumentą, iš kurio matyti, kad jis patyrė 726 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Netenkinant kasacinio skundo, A. Š. naudai iš kasatorių priteistina po 242 Lt bylinėjimosi išlaidų.

25Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 57,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. balandžio 18 d. pažyma). Netenkinant kasacinio skundo, valstybės naudai iš kasatorių priteistina po 19,10 Lt (devyniolika litų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš kasatorių M. K. (a. k. ( - )), A. M. (a. k. ( - )) ir A. M. (a. k. ( - )) po 242 (du šimtus keturiasdešimt du) Lt bylinėjimosi išlaidų A. Š. (a. k. ( - )) naudai ir po 19,10 Lt (devyniolika litų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovė S. M. prašė priteisti iš atsakovų jos turėtas laidojimo ir kapo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės S. M. (mirė 2011 m. spalio 2 d.)... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Dėl kasacinio nagrinėjimo šioje byloje dalyko... 16. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio... 17. Dėl ginčo teisinių santykių šioje byloje kvalifikavimo, jiems taikytinos... 18. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai... 19. Šioje byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 18 d. mirus A. A. M. palikimą... 20. Byloje kilęs teisės klausimas, ar paveldėtojai, savo lėšomis neprisidėję... 21. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal... 22. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą sprendimą teisės taikymo aspektu,... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 25. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 57,30 Lt išlaidų, susijusių su... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 28. Priteisti iš kasatorių M. K. (a. k. ( - )), A. M. (a. k. ( - )) ir A. M. (a.... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...