Byla e2S-671-368/2019

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-9051-907/2019 pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, BUAB „Aukštaitijos ūkis“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, antstoliui R. K., antstolei R. A. ir N. K. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė 1.

5Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, BUAB „Aukštaitijos ūkis“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, antstoliui R. K., antstolei R. A. ir N. K. Paaiškino, kad (data neskelbtina) įregistravo santuoką su N. K., nepilnamečių vaikų neturi, yra sveikas ir darbingas. Turėjo du automobilius, kurių vieną pardavė šiais metais, o kitas buvo išregistruotas, kaip nenaudojamas. Turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – namą ir žemės sklypą, esančius (duomenis neskelbtini), gyvenamasis namas stipriai nusidėvėjęs, savo nuosavybės teisės į minėtą gyvenamąją namą nėra įregistravęs. Turi įregistravęs individualią įmonę savo vardu, tačiau nuo 2004 metų ji veiklos nevykdo. Yra baigęs aukštesniąją technikos mokyklą, išsilavinimas aukštesnysis, specialybė statybininkas. Su sutuoktine yra sudarę vedybų (povedybinę) sutartį, jų turtas atskirtas. Šiuo metu jau nedirba UAB (pavadinimas neskelbtinas), nuo 2019-08-14 dirba pagal verslo liudijimą – pas privatų asmenį atlieka ardymo darbus, kokios jo bus pajamos, nežino, sutarė, gal už pusė mėnesio ardymo darbų gaus 250 Eur. Jo būtinieji poreikiai 330 Eur, nemano, jog per dideli. Skola susidarė teismo sprendimu iš jo priteisus žalą BUAB „Aukštaitijos ūkis“. Teigė, kad nėra sąlygų, neleidžiančių teismui iškelti bankroto bylą, todėl prašo iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti I. M., iš kokių pinigų žada atsiskaityti su kreditoriais ir mokėti bankroto administratoriui, nežino, mano, kad gal pavyks užsidirbti. 2.

6Suinteresuotas asmuo N. K. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. 3.

7Suinteresuotas asmuo BUAB „Aukštaitijos ūkis“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui V. K. bankroto byla negali būti keliama, nes egzistuoja abu aspektai dėl pareiškėjo nesąžiningumo – kreipdamasis į teismą pareiškėjas nesąžiningai nepateikė visos informacijos bei tapo nemokus elgdamasis nesąžiningai. Pirma, pareiškėjas sąmoningai ir nesąžiningai siekė, kad apie šį procesą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorius BUAB „Aukštaitijos ūkis“ nesužinotų ir nepareikštų savo pozicijos. Kreditorius apie procesą tik atitiktinai sužinojo iš antstolio kontoros darbuotojų gavus informaciją žodžiu, tačiau nėra gavęs jokių pranešimų, raštų ar informacijos kita forma iš paties V. K.. Pareiškėjo nesąžiningumas kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Antra, pareiškėjas nėra pateikęs informacijos ir dokumentų, susijusių su viso jo turimo turto ir įsipareigojimų įvertinimu, t. y.: 1) pareiškėjas yra/buvo verslininkas, vadovavęs UAB „Aukštaitijos ūkis“, tačiau į bylą nėra pateikęs duomenų apie turimus/turėtus vertybinius popierius; 2) pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų apie turimą kilnojamąjį neregistruotiną turtą bei turtines teises į savo skolininkus; 3) VĮ Registrų centras duomenimis, pareiškėjo vardu yra registruota V. K. gamybinė-prekybinė įmonė (juridinio asmens kodas ( - )), tačiau pareiškėjas šios informacijos teismui neatskleidė, pareiškėjas taip pat nenurodo, kokiu turtu disponuoja ir disponavo į jo individuali įmonė; 4) pareiškėjas gyvena santuokoje, todėl skaičiuojant jo turtinę padėtį, negali būti pamirštamos sutuoktinės gaunamos pajamos, turimas ir turėtas turtas, tačiau pareiškėjas nepateikia šių duomenų apie sutuoktinės vardu registruotą ir//ar turimą (turėtą) turtą, apie jos visas gaunamas pajamas, nepateikia sutuoktinės banko sąskaitų išrašų, kurie taip pat yra svarbūs analizuojant pareiškėjo turtinę padėtį, 5) pareiškėjas nepateikia informacijos apie tai, kodėl nuo 2003-10-17 Sutarties sudarymo, pagal kurią pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į 479,44 kv. m. ploto gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais ( - ), iki šios dienos (16 metų) šios savo nuosavybės teisės neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų apie šio nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) būklę ir vertę šiai dienai. Pareiškėjas sąmoningai klaidindamas teismą nurodė šio turto vertę 2003-10-17 Sutarties sudarymo dienai. Byloje taip pat nėra duomenų ne tik apie gyvenamojo namo, tačiau ir apie žemės sklypo realią vertę. Tokiu būdu pareiškėjas slepia tikrąjį savo turto mastą bei neatskleidžia informacijos, ar pareiškėjo turimas turtas nėra pakankamas per protingą laiką atsiskaityti su kreditoriais. Trečia, pareiškėjas nurodo, kad tapo nemokus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-13 sprendimo civ. b. Nr. e2A-41-464/2019 ir dėl to prašo iškelti bankroto bylą. Tačiau Šiaulių apygardos teismo 2012-03-19 nutartyje dėl BUAB „Aukštaitijos ūkis“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismas sprendė, jog UAB „Aukštaitijos ūkis“ vadovas V. K. elgėsi neteisėtai, veikė priešingai bendrovės interesams ir tokiais savo veiksmais privedė įmonę prie bankroto. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-13 sprendimu civ. b. Nr. e2A-41-464/2019 žala iš pareiškėjo V. K. buvo priteista būtent dėl to, kad atimdamas galimybę kitiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus ir tyčia privesdamas įmonę prie bankroto, veikdamas nesąžiningai pareiškėjas suteikė milijoninę paskolą įmonės akcininkui A. N. Taigi pareiškėjas tapo nemokus dėl nesąžiningų savo veiksmų, dėl nesąžiningų sandorių bei dėl to, kad privedė įmonę prie bankroto tyčia, todėl pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu nei skolų atsiradimo prasme, nei procesinio elgesio ir nevisapusiškai informacijos (dokumentų) teikimo į bylą prasme.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4.

9Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens V. K. bankroto bylą. 5.

10Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas pripažino, kad V. K. tapo nemokus būtent dėl savo neteisėtų tyčinių veiksmų, dėl BUAB „Aukštaitijos ūkis“ kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio, kurio sudaryti jis neprivalėjo, kuris minėtai bendrovei neatnešė jokios naudos, bet priešingai – jis buvo nuostolingas, nes privedė bendrovę prie bankroto, kuris vėliau buvo pripažintas tyčiniu būtent vien dėl pareiškėjo neteisėtų tyčinių sąmoningų veiksmų. Ir nors pareiškėjas minėtus veiksmus atliko anksčiau, tačiau jų neteisėtumas, pareiškėjo tyčiniai veiksmai ir jo nesąžiningumas buvo konstatuotas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu, t. y., per trijų metų laikotarpį, kuris teismo yra vertinamas sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui. 6.

11Teismas papildomai pažymėjo, kad be paminėto, pareiškėjas nenurodė visų su nagrinėjama byla susijusių aplinkybių, nepateikė duomenų apie turtą, įmonę ir pan., nenurodė, kaip jis planuoja atstatyti savo mokumą ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nenurodė kokios jo planuojamos gauti pajamos dirbant pagal verslo liudijimą, be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje net nėra duomenų, apie pareiškėjo pajamas. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog pareiškėjui sudėtinga būtų sudaryti mokumo atkūrimo planą, nes jokių teigiamų poslinkių ir galimybių, kad gautų didesnes pajamas, pareiškėjas nenurodė. 7.

12Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas, konstatavo, kad pareiškėjo elgesys negali būti traktuojamas kaip sąžiningas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, todėl pareiškėjo pareiškimo netenkino, atsisakant jam bankroto bylą kelti dviem pagrindais - paaiškėjus, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, bei fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 1 str., 5 str. 8 d. 2 p.).

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 8.

14Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui V. K., iškėlimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

158.1

16Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė iš esmės pažeisdamas materialiosios teisės normas (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., CK 2.81 str. 1 d., ABĮ 19 str. 6 d. ir 37 str. 10 d.), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pažeidė byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises. Pirma, skundžiama nutartimi vertinti pareiškėjo veiksmai, kuomet BUAB „Aukštaitijos ūkis" sudarė paskolos sutartį, atlikti dar tada, kai pareiškėjas neturėjo jokių kreditorių. Taigi, FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme pareiškėjas negalėjo turėti tikslo išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, kas yra FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. taikymo sąlyga. Antra, šio sandorio prasme paskolos davėjas buvo ne pareiškėjas, o BUAB „Aukštaitijos ūkis". Trečia, paskolos sutarties sudarymo data nepatenka į paskutinių trijų metų iki kada buvo priimtas pareiškimas laikotarpį.

178.2

18Pareiškėjo įsitikinimu, teismo nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas yra nepagrįstos ir nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą antruoju pagrindu. Nekilnojamojo turto turėjimo faktas teismui atskleistas dar pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui pateikiant visus reikšmingus dokumentus, kurie susiję su tuo nekilnojamuoju turtu. Transporto priemonės pardavimas ir vedybų (povedybinės) sutarties sudarymas yra visiškai mažareikšmiai dalykai, kurie pareiškėjo galimybei atsiskaityti su kreditoriais jokios reikšmės neturi. Darbo sutarties nutraukimas taip pat neatspindi pareiškėjo neveikimo tikslu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, juolab tapimo dėl to nemokiu, kadangi ši aplinkybė įvyko jau po pareiškimo priėmimo, be to, net ir netekus darbo, pareiškėjas pajamų siekia dirbdamas savarankiškai, o ir pareiškime buvo nurodyta, kad apeliantas geriau apmokamo darbo sieks registruodamasis Užimtumo tarnyboje. 9.

19Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB Aukštaitijos ūkis“ prašo atmesti pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą ir priteisti kreditoriui BUAB „Aukštaitijos ūkis“ iš pareiškėjo V. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

209.1.

21Pareiškėjo minimu Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-13 sprendimu civ. b. Nr. e2A-41-464/2019 žala iš V. K. buvo priteista būtent dėl to, kad atimdamas galimybę kitiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus ir tyčia privesdamas įmonę prie bankroto, veikdamas nesąžiningai pareiškėjas suteikė milijoninę paskolą įmonės akcininkui A. N. Taigi pareiškėjas tapo nemokus dėl nesąžiningų savo veiksmų, dėl nesąžiningų sandorių bei dėl to, kad privedė įmonę prie bankroto tyčia. Nors pareiškėjas atskirajame skunde šias aplinkybes bando paneigti naudodamasis formaliais pagrindais, t. y., kad šios faktinės aplinkybės tarsi nepatenka į FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodytą sandorio sąlygą ir teismas šią normą nepagrįstai aiškina plečiamai, tačiau tokie atskirojo skundo argumentai atmestini.

229.2.

23Byloje esanti medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir siekiantis pagerinti savo finansinę padėtį. Pareiškėjas iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo nesirūpino savo turtine padėtimi, jos pagerinimu, net neįregistravo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo nekilnojamojo turto registre, nenustatė turto vertės šiai dienai, negavo pakankamų pajamų, jų nepadidino, jo pajamas buvo minimalios, šiuo metu - jos net nežinomos, pardavė transporto priemonę ir sudarė povedybinę sutartį iš karto po sprendimo priėmimo, dar vienos transporto priemonės net nenurodė, nors ji ir išregistruota iš registro, tačiau ji turi vertę, jos neįvertino, nedėjo pastangų susirasti geriau apmokamo darbo. Taigi pareiškėjas ne tik nevykdo, bet ir nesistengia vykdyti FABĮ 16 str. 1 d. 10 p. numatytos pareigos.

24Teismas

konstatuoja:

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

26teisiniai argumentai ir išvados

272.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). 3.

29Apeliacijos dalykas yra nutarties, kuria pareiškėjui atisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 4.

30Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – ir MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). 5.

31FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. 6.

32Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). 7.

33Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, kadangi, jo nesąžiningumas konstatuotas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu, t. y., per trijų metų laikotarpį, kuris teismo yra vertinamas sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui. Be to, pareiškėjas tuo pačiu nenurodė visų su nagrinėjama byla susijusių aplinkybių, nepateikė duomenų apie turtą ir įmonę, nenurodė, kaip jis planuoja atstatyti savo mokumą ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nenurodė kokios jo planuojamos gauti pajamos dirbant pagal verslo liudijimą, t. y. neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. 8.

34Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-6-856/2019 (2 t., b. l. 50-55) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-41-464/2019 (1 t., b. l. 164-178) nurodytais faktais, pagrįstai konstatavo, jog V. K. tapo nemokus būtent dėl savo neteisėtų tyčinių veiksmų, dėl BUAB „Aukštaitijos ūkis“ kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio, kurio sudaryti jis neprivalėjo, kuris minėtai bendrovei neatnešė jokios naudos, bet priešingai – jis buvo nuostolingas, nes privedė bendrovę prie bankroto, kuris vėliau buvo pripažintas tyčiniu būtent vien dėl pareiškėjo neteisėtų tyčinių sąmoningų veiksmų, suteikiant itin didelę paskolą fiziniam asmeniui, nereikalaujant jos grąžinti, neprašant prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, žinant, kad skolininko turtas areštuotas, jo finansinė padėtis sunki, nesitikint paskolos grąžinimo, taip siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Ir nors minėtus veiksmus jis atliko anksčiau, tačiau jų neteisėtumas, pareiškėjo tyčiniai veiksmai ir jo nesąžiningumas buvo konstatuotas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu, t. y., per trijų metų laikotarpį, kuris teismo yra vertinamas sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, todėl pareiškėjo argumentą, jog paskolos sutarties sudarymo data nepatenka į paskutinių trijų metų iki kada buvo priimtas pareiškimas laikotarpį, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą. 9.

35Pareiškėjas atskirajame skunde šias aplinkybes bando paneigti nurodydamas, kad šios faktinės aplinkybės nepatenka į FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. ir teismas šią normą nepagrįstai aiškina plečiamai. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad nors pareiškėjas ir teigia, kad kuomet BUAB „Aukštaitijos ūkis" sudarė paskolos sutartį, atlikti dar tada, kai pareiškėjas neturėjo jokių kreditorių, kas reiškia, kad FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme pareiškėjas negalėjo turėti tikslo išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, kas yra FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. taikymo sąlyga, tačiau atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad pareiškėjo, veikiančio kaip BUAB „Aukštaitijos ūkis“ vadovo įmonė paskolos suteikimo metu turėjo kreditorių ir paskolos suteikimo fiziniam asmeniui faktas dviejų teismų įvertintas kaip įmonės vadovo tyčiniai veiksmai, siekiant išvengti kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo. Nagrinėjamojoje situacijoje svarbu tai, kad pareiškėjo nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį ir kt.), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Nesąžiningu pareiškėjas gali būti pripažįstamas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl pareiškėjo nesąžiningumo, įsigilino į tikrąsias pareiškėjo nemokumo priežastis, faktinių aplinkybių visumą ir pažymėjo, kad pareiškėjas, turėdamas atitinkamos patirties ir sąlygas pasikonsultuoti su teisininkais, žinodamas bendrovės tikrąją finansinę būklę, suteikė itin didelę paskolą faktiškai nemokiam fiziniam asmeniui, kas jau neatitinka apdairaus, protingo ir rūpestingo žmogaus standarto, o tuo labiau verslininko standarto, kuriam keliami dar didesni reikalavimai, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, dėl ko vyko teisminiai procesai, o vėliau – iš jo paties buvo priteista bendrovei padaryta žala, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad toks nesąžiningumas yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, nes jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryšys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016). 10.

36Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina kitą pareiškėjo argumentą, jog šio sandorio prasme paskolos davėjas buvo ne pareiškėjas, o BUAB „Aukštaitijos ūkis“. Juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per valdymo organus (CK 2.81 str. 1 d.). Juridinio asmens valdymo organo nariais gali būti tik fiziniai asmenys (CK 2.81 str. 4 d.). Juridinio asmens valdymo organo atliktas veiksmas reiškia, kad tokį veiksmą atliko juridinis asmuo, t. y. fizinis asmuo veikia juridinio asmens vardu. Tai reiškia, kad paskolos davėjas buvo pareiškėjas, kuris veikdamas BUAB „Aukštaitijos ūkis“ vardu ir suteikė paskolą, pažeisdamas kitų kreditorių interesus, kas buvo konstatuota tiek Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 3 d. sprendime (1 t., 175-178). 11.

37Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog jis nenurodė visų su nagrinėjama byla susijusių aplinkybių, nepateikė duomenų apie turtą ir įmonę, nenurodė, kaip jis planuoja atstatyti savo mokumą ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nenurodė kokios jo planuojamos gauti pajamos dirbant pagal verslo liudijimą, t. y. neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo teisme metu. Pasak pareiškėjo, nekilnojamojo turto turėjimo faktas teismui atskleistas dar pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui pateikiant visus reikšmingus dokumentus, kurie susiję su tuo nekilnojamuoju turtu, o transporto priemonės pardavimas ir vedybų (povedybinės) sutarties sudarymas yra visiškai mažareikšmiai dalykai, kurie pareiškėjo galimybei atsiskaityti su kreditoriais jokios reikšmės neturi. 12.

38Pabrėžtina, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. Paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-561/2014). 13.

39Sutiktina su pareiškėju, kad jis pareiškime nurodė, jog turi nekilnojamąjį turtą, tačiau pastebėtina ir tai, kad turėdamas nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, nuo 2003-10-17 sutarties sudarymo, pagal kurią pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į 479,44 kv. m. ploto gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais ( - ), iki šios dienos (16 metų) šios savo nuosavybės teisės neįregistravo Nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu apribodamas galimybę kreditoriams išieškoti iš šio nekilnojamojo turto. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų apie šio nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) būklę ir vertę šiai dienai. Pareiškėjas teismui pateikė 16 metų senumo duomenis. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pareiškėjas neatskleidžia informacijos, ar pareiškėjo turimas turtas nėra pakankamas per protingą laiką atsiskaityti su kreditoriais. 14.

40Be to, byloje nėra duomenų, kad iki pareiškimo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, pareiškėjas gavo pakankamų pajamų, jas didino. Priešingai, pareiškėjo pajamos šiuo metu pajamos išvis nežinomos, yra pardavęs transporto priemonę ir sudaręs povedybinę sutartį iš karto po sprendimo priėmimo, dar vienos transporto priemonės net nenurodė, nors ji ir išregistruota iš registro, tačiau ji turi vertę, jos neįvertino, nedėjo pastangų susirasti geriau apmokamo darbo, maža to, šiuo metu jis negauna jokių pajamų, nes dirba pagal verslo liudijimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjas ne tik nevykdo, bet ir nesistengia vykdyti FABĮ 16 str. 1 d. 10 p. numatytos pareigos. Ir nors tokį savo elgesį pareiškėjas atskirajame skunde bando pateisinti tuo, kad tai tiesiog nereikšmingos ar mažareikšmės aplinkybės, kurios neturi esminės įtakos nagrinėjamai bylai, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vertinant visų aplinkybių visumą, tokie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai, kadangi tokie pareiškėjo veiksmai nesuderinami su asmens, prašančio jam iškelti bankroto bylą, pareigomis ir sąžiningumo reikalavimais. 15.

41Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui V. K. prieštarautų FABĮ tikslui - atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisiškai pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė 1.... 5. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo... 6. Suinteresuotas asmuo N. K. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. 3.... 7. Suinteresuotas asmuo BUAB „Aukštaitijos ūkis“ su pareiškimu nesutiko.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4.... 9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi... 10. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas pripažino, kad V. K. tapo... 11. Teismas papildomai pažymėjo, kad be paminėto, pareiškėjas nenurodė visų... 12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas, konstatavo, kad pareiškėjo... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 8.... 14. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 15. 8.1... 16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė iš esmės... 17. 8.2... 18. Pareiškėjo įsitikinimu, teismo nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas... 19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB Aukštaitijos... 20. 9.1.... 21. Pareiškėjo minimu Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-13 sprendimu civ. b.... 22. 9.2.... 23. Byloje esanti medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo... 24. Teismas... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 26. teisiniai argumentai ir išvados... 27. 2.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 29. Apeliacijos dalykas yra nutarties, kuria pareiškėjui atisakyta iškelti... 30. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ)... 31. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas atsisako iškelti... 32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas... 33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas yra nesąžiningas,... 34. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Šiaulių apygardos teismo 2012... 35. Pareiškėjas atskirajame skunde šias aplinkybes bando paneigti nurodydamas,... 36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina kitą pareiškėjo... 37. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis... 38. Pabrėžtina, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma... 39. Sutiktina su pareiškėju, kad jis pareiškime nurodė, jog turi... 40. Be to, byloje nėra duomenų, kad iki pareiškimo dėl bankroto bylos... 41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 42. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 43. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį...