Byla e2-1328-178/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senasis žemaitis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-647-569/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilderis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Senasis žemaitis“ dėl atleidimo nuo prievolių vykdymo ir baudos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senasis žemaitis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bilderis“ dėl įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu, sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir netesybų priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė ieškinyje prašo: 1) besąlygiškai ir visiškai atleisti ieškovę nuo prievolių pagal 2015 m. sausio 7 d. sutartį vykdymo: 1.1.) prievolės atlikti pastato ( - ), pakeitimus pagal 2012 m. liepos 11 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą ( - ) ir S. Z. projektavimo paslaugų įmonės parengtą projektą; 1.2.) prievolės perleisti pastatą ( - ) bei žemės sklypą ( - ) UAB „Senasis žemaitis“ ar jo nurodytam asmeniui išperkamosios nuomos sąlygomis; 1.3.) prievolės leisti UAB „Senasis žemaitis“ ar jo nurodytam asmeniui išpirkti žemės sklypą ( - ) ir pastatą ( - ); 2) panaikinti Nekilnojamojo turto registre nurodytos sutarties pagrindu įregistruotus juridinius faktus – žymas: pastatui ( - ) – kitos prievolės, įsiskolinimas už įsigytą turtą ir pasinaudojimas atpirkimo teise; žemės sklypui ( - ) – pasinaudojimas atpirkimo teise; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 119 784,04 Eur baudą, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 119 784,04 Eur dydžio sumai atsakovei priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant arba nesant – atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.
  3. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 119 784,04 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant ar esant nepakankamai - areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
  4. Atsakovė UAB „Senasis žemaitis“ pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Bilderis“, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2015 m. lapkričio 24 d. piniginių prievolių įskaitymo aktą Nr. 67, 2) nutraukti 2015 m. sausio 7 d. sutartį bei taikyti restituciją – grąžinti UAB „Senasis žemaitis“ nuosavybėn žemės sklypą ( - ) ir pastatą – prekybos paviljoną ( - ), 3) priteisti iš UAB „Bilders“ 70 377,66 Eur baudą, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
  5. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Bilderis“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis 70 377,66 Eur sumai, išskyrus turtą, kuris yra restitucijos dalykas bei kuriam taikomi disponavimo apribojimai. Atsakovė nurodė, kad priešieškinio reikalavimų suma yra didelė, nėra žinoma ieškovės finansinė padėtis ir jos galimybės sumokėti priešieškiniu prašomą priteisti skolą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Atsakovė pažymėjo, kad didelės reikalavimo sumos pagrindu taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra nulemtos būsimo teismo sprendimo nevykdymo prezumpcijos, todėl atsakovė neprivalo įrodinėti kitos laikinųjų apsaugos priemonių būtinosios sąlygos – teismo sprendimo nevykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizikos.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Senasis žemaitis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad didelės reikalavimų sumos pagrindu taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra nulemtos būsimo teismo sprendimo nevykdymo prezumpcijos, todėl nebūtina įrodinėti teismo sprendimo nevykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizikos. Teismas nurodė, kad didelė reikalavimų suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti bei kiekvienu atveju vertinama individualiai.
  3. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pasisakyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (CPK 12,178 straipsniai). Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Atsakovė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiškai nepagrindė, tik išreiškė savo nuomonę dėl priešieškiniu reikalaujamos priteisti sumos dydžio, tačiau jokių įrodymų apie ieškovės finansinę padėtį ir kitų prašymą pagrindžiančių aplinkybių nepateikė.
  5. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB „Senasis žemaitis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė kartu su prašymu taikyti UAB „Bilderis“ laikinąsias apsaugos priemones turėjo pateikti įrodymus apie šios įmonės finansinę padėtį. Tuo atveju, kai reikalavimų suma yra didelė, didėja teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl pareiga įrodyti, kad pareikšti reikalavimai nėra dideli, tenka asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesivadovavo viešai prieinamais ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pagal kuriuos UAB „Bilderis“ įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (9 806 162 Eur turto ir 7 002 396 Eur įsipareigojimų), taip pat neatsižvelgė į tai, kad ginčo turtui, esančiam Dubysos g. 6, Raseiniuose, pritaikytas areštas.
  3. Ieškovė UAB „Bilderis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atskirajame skunde neteisingai interpretuojami UAB „Bilderis“ 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentai. Nurodytuose dokumentuose pateikti duomenys paskutinei ataskaitinio laikotarpio dienai, juose nėra duomenų apie pradelstas įmonės skolas, o balanse nurodyti įsipareigojimai (nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai) nėra ir negali būti laikomi pradelstomis skolomis. UAB „Bilderis“ pradelstų įsipareigojimų neturi, Valstybinės mokesčių inspekcijos areštas turtui galiojo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. spalio 9 d.
    2. Tai, kad UAB „Bilderis“ neturi jokių pradelstų įsipareigojimų valstybei ir kitiems asmenims patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO vieši duomenys, remiantis kuriais nėra nė vieno kreditoriaus, kuris būtų pareiškęs reikalavimus UAB „Bilderis“ atžvilgiu.
    3. UAB „Bilderis“ yra pelningai veikianti įmonė, įmonės pelną 2014 m. sudarė 65 901 Eur. Panašius veiklos rezultatus UAB „Bilderis“ turėtų pasiekti ir 2015 metais, tačiau šiuo metu įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 metus dar yra rengiami ir ji jų negali pateikti.
    4. UAB „Bilderis“ turi didelės vertės (1 303 007 Lt) turto – pastatų, žemės sklypų, technikos ir įrengimų, transporto priemonių. Visas šis turtas yra gamybinės paskirties ir skirtas pajamoms uždirbti.

6IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

7

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Senasis žemaitis“ priešieškinio reikalavimų užtikrinimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  1. Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo
    1. Atsakovė UAB „Senasis žemaitis“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – ieškovės UAB „Bilderis‘ balansą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriuos prašo priimti į bylą ir vertinti atskirojo skundo nagrinėjimo metu.
    2. Ieškovė UAB „Bilderis“, atsikirsdama į atskirajame skunde nurodytus argumentus, kartu su atsiliepimu pateikė naują įrodymą – UAB „Bilderis“ pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kurį prašo priimti į bylą ir vertinti atskirojo skundo nagrinėjimo metu.
    3. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teisme klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas apie tai neinformavus ieškovės UAB „Bilderis“, taip pat į tai, kad šalių pateikti nauji įrodymai tiesiogiai susiję su ieškovės galimybėmis įvykdyti galimai atsakovei palankų teismo sprendimą, sprendžia, kad šalių pateikti nauji įrodymai priimami bei vertinami nagrinėjant atskirąjį skundą (CPK 314 straipsnis).
  2. Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškinio (priešieškinio) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
    2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. atsakovės priešieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo. Priešieškinio reikalavimų preliminarus pagrįstumas atskirajame skunde neginčijamas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako bei, šiuo aspektu įvertinęs priešieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kad priešieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, tačiau nėra įrodyta kita būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – egzistuojanti grėsmė būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
    3. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga jam prieinamų galimybių ribose pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (teismo sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą). Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1364/2014 ir kt.).
    4. Rungimosi (CPK 12 straipsnis) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad ne tik ieškovas, bet kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, taip pat turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui.
    5. Nagrinėjamu atveju atsakovė grėsmę jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjo prezumpcija, kad priešieškinio suma (313 730,19 Eur) ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jokių kitų argumentų, pagrindžiančių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, taip pat aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, atsakovė prašyme nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės sunkią finansinę padėtį ir jos galimybes įvykdyti galimai atsakovei palankų teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje vien didelė priešieškinio suma jos absoliučiu dydžiu vis tik neatleidžia atsakovės nuo pareigos savo galimybių ribose įrodinėti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, o vien deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti ieškovės teises.
    6. Kadangi vien didelė priešieškinio suma jos absoliučiu dydžiu dar nepatvirtina būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visus šio klausimo išsprendimui reikšmingus aspektus, tarp kurių esminę reikšmę turi ieškovės turtinė padėtis, nustatant, ar būtent jai ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė. Kaip jau buvo minėta, ieškovė apie atsakovės prašymo taikyti jos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą nebuvo informuota, todėl objektyviai negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių jos finansinę padėtį ir taip paneigti prezumpciją. Tokius įrodymus ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui, kurie priimti į bylą. Kaip matyti iš UAB „Bilderis“ pelno (nuostolio) ataskaitos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., įmonės grynasis pelnas finansiniais metais buvo 227 542 Lt, praėjusiais finansiniais metais 563 279 Lt. Atsakovės pateikto UAB „Bilderis“ balanso duomenimis įmonė turi 1 303 007 Lt vertės ilgalaikio turto (98 000 Lt – žemė, 414 551 Lt – pastatai ir statiniai, 334 218 Lt – mašinos ir įrengimai, 256 902 Lt – transporto priemonės, 36 331 Lt – kitas materialusis turtas), 8 503 155 Lt vertės trumpalaikio turto, iš viso 9 806 162 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 7 002 396 Lt. Apeliacinės instancijos teismo išreikalautais duomenimis (2015 m. balansas) nustatyta, kad įmonė turi 449 231 Lt vertės ilgalaikio turto (28 383 Eur – žemė, 126 506 Eur – pastatai ir statiniai, 117 567 Eur – mašinos ir įrengimai, 115 322 Eur – transporto priemonės, 36 331 Eur – kitas materialusis turtas), 1 585 244 Eur vertės trumpalaikio turto, iš viso 2 034 475 Eur vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 040 766 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2016 metais UAB „Bilderis“ atžvilgiu priimtas vienas teismo įsakymas dėl 330 Eur skolos, taip pat priimtas preliminarus sprendimas kitoje byloje dėl apie 8 000 Eur skolos priteisimo (terminas prieštaravimams pareikšti dar nėra suėjęs), o kitų duomenų apie įsiskolinimus tretiesiems asmenims nėra. Duomenų, kad prašymo nagrinėjimo metu ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų apsunkintas, byloje nėra.
    7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus duomenis apie ieškovės finansinę padėtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turi pakankamai turto, kurio vertė nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą, jeigu jis būtų palankus atsakovei.
    8. Nesant kitų duomenų apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, jai pareikštų priešieškinio reikalavimų suma nesudaro prielaidų abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus atsakovei, įvykdymo perspektyvomis. Duomenų, kad ieškovė siektų jos turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip išvengti galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo arba objektyvių prielaidų manyti, jog priešieškinio patenkinimo atveju būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, byloje taip pat nėra.
    9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad jos reikalavimų suma ieškovei yra didelė bei yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl grėsmės būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui neteikia pagrindo varžyti ieškovės teises bei jos atžvilgiu taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai