Byla 2-1364/2014
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino visiškai

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo RUAB „Žemda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria teismas ieškovo UAB „Techsis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino visiškai.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas.

5Šiaulių apygardos teisme 2013 m. balandžio 30 d. iškelta civilinė byla (Nr. 2-836-154/2013) pagal ieškovo UAB „Techsis“ patikslintą ieškinį atsakovams RUAB „Žemda“ ir UAB „Grundolita“ dėl subrangos sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys UAB „Kelmės vanduo“ ir UAB „Evikta“. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. spalio 2 d. nutartimi, prie civilinės bylos Nr. 2-836-154/2013 prijungta civilinė byla Nr. 2-1125-210/2013, iškelta pagal RUAB „Žemda“ ieškinį atsakovui UAB „Techsis“ dėl skolos priteisimo (dabartinis bylos Nr. 2-372-154/2014). Sujungtoje byloje RUAB „Žemda“ ieškinys laikomas priešieškiniu.

62014 m. balandžio 18 d. Šiaulių apygardos teisme iškelta civilinė byla (Nr. 2-809-440/2014) pagal RUAB „Žemda“ ieškinį atsakovui UAB „Techsis“ dėl patirtų išlaidų (nuostolių) defektams pašalinti, 6 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi, prie civilinės bylos Nr. 2-372-154/2014 prijungta civilinė byla Nr. 2-809-440/2014. Sujungtoje byloje RUAB „Žemda“ ieškinys laikomas papildomu priešieškiniu.

7Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi (dar neprijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-809-440/2014) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės –316 221,83 Lt sumai areštuotas UAB „Techsis“ priklausantis turtas bei piniginės lėšos, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims.

8Ieškovas UAB „Techsis“ 2014 m. gegužės 5 d. (civilinėje byloje Nr. 2-809-440/2014) pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat 2014 m. gegužės 6 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą CPK 149 str. 1 dalies tvarka panaikinti laikinąsias apsaugos priemones jau sujungtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-154/2014.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovo atžvilgiu bei atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovo UAB „Techsis“ pateikto balanso, sudaryto 2014 m. kovo 31 dienai, duomenis, sprendė, kad priėmus galimai atsakovui palankų teismo sprendimą (patenkinus priešieškinį), jo įvykdymas nebūtų apsunkintas, nes išieškojimas galėtų būti nukreiptas į ieškovui UAB „Techsis“ priklausantį turtą, bei konstatavo, kad nėra objektyvaus teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis ta aplinkybe, kad atsakovo pareikštų reikalavimų suma ieškovui laikytina didele.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13Atsakovas RUAB „Žemda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera ir nėra pagrindo spręsti, jog ieškovui priešieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Iš ieškovo pateiktų balanso duomenų matyti, kad ieškovo turtinė padėtis yra artima nemokios įmonės būsenai. Be to, ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių kad jo turimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas nėra areštuotas kitų kreditorių reikalavimu. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovas Šiaulių apygardos teisme kitoje byloje dalyvauja kaip atsakovas dėl skolos priteisimo, tad akivaizdu, kad ieškovas vengia kitam asmeniui grąžinti skolą.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovo su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą, tačiau teismas nenurodė, kokius įrodymus ieškovas pateikė kartu su atskiruoju skundu. Skundžiama nutartis yra be motyvų, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 str. 2 d. 4 p.
  3. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi paskyrė rašytinio proceso tvarka nagrinėti ieškovo UAB „Techsis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokio ieškovo prašymo nenagrinėjo, o nagrinėjo atsakovo RUAB „Žemda“ prašymą, apie kurio nagrinėjimą nei laiką, nei vietą atsakovas nebuvo informuotas. Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti negaliojančia dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 3 d.).
  4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo finansinę būklę, turėjo išsireikalauti duomenis iš viešai prieinamų registrų (turto arešto, hipotekos), iš kurių matyti, kad ieškovo turimas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės yra įkeistos bankui už paimtas paskolas, o pagal turto arešto registro duomenis laisvo areštuotino turto vertė sudaro 318 000 Lt, kurio akivaizdžiai nepakanka priešieškinio sumai (613 376,27 Lt) užtikrinti.

14Ieškovas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

17Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18Atskirasis skundas netenkintinas.

19Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys yra patenkinamas. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sunkiai įvykdomu arba visiškai nebeįmanomu įvykdyti (CPK144 str. 1 d). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2012; 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014).

20Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-990/2010).

21Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, o šalis, kurios atžvilgiu jas prašoma taikyti, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (tai, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti pareiškėjas (nagrinėjamu atveju - atsakovas). Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad iš ieškovo pateiktų balanso duomenų matyti, jog ieškovo turtinė padėtis yra artima nemokios įmonės būsenai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera ir nėra pagrindo spręsti, kad ieškovui priešieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Atmestinas kaip nepagrįstas ankščiau nurodytas apelianto argumentas ir pažymėtina, kad įmonės nemokumas, tai tokia įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Iš byloje esančio ieškovo UAB „Techsis“ pateikto balanso, sudaryto 2014 m. kovo 31 dienai matyti, kad ieškovas UAB „Techsis“ turi turto už 4 966 626 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 1 882 717 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 224 568 Lt. Per 2014 metų pirmus tris mėnesius ieškovas turėjo pelno už 33 248 Lt, o 2013 metais pelnas sudarė 155 172 Lt (b. l. 41-44). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog ieškovo atžvilgiu yra pareikštas didelis turtinis reikalavimas. Tačiau, atsižvelgiant į ieškovo finansinę padėtį, jam pareikšto reikalavimo suma nesudaro prielaidų abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus atsakovui, įvykdymo perspektyvomis. Duomenų, kad ieškovas siektų jo turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip išvengti galimo išieškojimo, ar objektyvių prielaidų manyti, jog priešieškinio patenkinimo atveju būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą pagal galimo patenkinti atsakovo piniginio reikalavimo dydį, nėra. Be to, pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo sprendžiamas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal papildomą priešieškinio reikalavimą dėl 316 221, 83 Lt priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį ieškovo skundą dėl šios nutarties bei 2014 m. gegužės 6 d. prašymą panaikinti 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi, kuri yra apeliacijos šioje byloje objektas, sprendė tik dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareikštą papildomą priešieškinio reikalavimą. Bylos pagal atsakovo pradinį priešieškinio reikalavimą bei papildomą reikalavimą tuo metu dar nebuvo sujungtos, o atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu dėl pradiniu priešieškiniu pareikštų 297 148,44 Lt dydžio reikalavimų buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, šį prašymą atmetant (b.l. 33-35). Šioje teismo nutartyje konstatuota, jog ieškovas turi pakankamai turto atsakovui palankaus teismo sprendimo dėl 297 148,44 Lt dydžio reikalavimo įvykdymui. Dėl to nepagrįstas apelianto argumentas, jog ieškovo turimo turto nepakanka bendrai priešieškiniais pareikštų abiejų reikalavimų (613 376,27 Lt) įvykdymui užtikrinti, nes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tokio dydžio reikalavimo užtikrinimo nesprendė ir tai negali būti šios apeliacijos objektu. Apeliantas taip pat nurodo, kad Šiaulių apygardos teisme yra iškelta kita byla, kurioje ieškovas yra atsakovas ir tai patvirtina, kad ieškovas vengia grąžinti skolą dar kitam asmeniui. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, 2013 m. sausio 28 d. Šiaulių apygardos teisme gautas BUAB „Gudjaras“ ieškinys dėl 180 098,23 Lt skolos, 15 502,75 Lt delspinigių bei 6 proc. metinių palūkanų priteisimo iš UAB „Techsis“ (civilinė byla Nr. 2-308-154/2014) bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris buvo netenkintas, motyvuojant, kad UAB „Techsis“ finansinė padėtis yra gera ir turimo turto užtenka pareikšto reikalavimo vykdymo užtikrinimui. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad šioje byloje galutinis sprendimas nėra priimtas, t.y. nėra pripažinta, kad UAB „Techsis“ yra skolinga BUAB „Gudjaras“, laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas vengia grąžinti skolą kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

22Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį ir taip pažeidė CPK 329 str. 2 d. 4 p. Lietuvos apeliacinis teismas atmeta, kaip nepagrįstus šiuos atsakovo argumentus. Skundžiama nutartis yra priimta vertinant įrodymų visetą, o tai, kad teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nereiškia, kad priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

23Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neinformavo atsakovo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/panaikinimo ieškovo atžvilgiu klausimo nagrinėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi (b.l. 50-52) paskyrė rašytinio proceso tvarka nagrinėti ieškovo UAB „Techsis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei

24Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

25Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas panaikino pritaikytas... 5. Šiaulių apygardos teisme 2013 m. balandžio 30 d. iškelta civilinė byla... 6. 2014 m. balandžio 18 d. Šiaulių apygardos teisme iškelta civilinė byla... 7. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi (dar... 8. Ieškovas UAB „Techsis“ 2014 m. gegužės 5 d. (civilinėje byloje Nr.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino... 11. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovo UAB „Techsis“... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 13. Atsakovas RUAB „Žemda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių... 14. Ieškovas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 18. Atskirasis skundas netenkintinas.... 19. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu... 20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių... 21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys... 22. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 23. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neinformavo... 24. Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl... 25. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 26. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti...