Byla e2A-1797-259/2016
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-555-805/2016 pagal ieškovės BnP Finance, akcinės bendrovės ieškininį atsakovei N. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 589,72 Eur negrąžinto kredito, 812,44 Eur kredito mokesčio, 8,03 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. tarp šalių sudaryta Vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. ( - ), kuria atsakovei 36 mėnesių terminui buvo suteiktas 600,00 Eur kreditas. Atsakovė iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 884,64 Eur kredito mokestį, kas mėnesį mokant įmokas po 41,24 Eur. Atsakovė, vadovaudamasi sutarties 4.2.1.5 punktu, patvirtino, jog susipažino ir sutinka su sutarties sąlygomis, o remiantis sutarties 3.5.2 punktu įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį pagal mokėjimo grafiką. Atsakovė laiku nemoka mėnesinių įmokų bei nereaguoja į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Kadangi atsakovė nesilaiko vienos iš esminių sutarties sąlygų, ieškovė 2016 m. vasario 19 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, liko skolinga 589,72 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 812,44 Eur kredito mokesčio. Kredito išdavimo sutarties 6.1 punktas numato, jog kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą/jos dalį arba periodinį mokėjimą/jo dalį, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Atsakovė neįvykdė prievolės laiku sumokėti mėnesines įmokas, todėl, remiantis sutarties 6.1 punktu, jai buvo skaičiuojamos palūkanos.
  2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 589,72 Eur negrąžintos paskolos, 140,10 Eur palūkanų, 8,03 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų; kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, priėmė byloje sprendimą už akių.
  3. Teismas atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, vadovaudamasis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ir nesant duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 589,72 Eur negrąžinto kredito patenkino.
  4. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 884,64 Eur palūkanas yra nepagrįstas, todėl šį reikalavimą patenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad už gautą 600,00 Eur paskolą atsakovė įsipareigojo per trejus metus sumokėti 884,64 Eur kredito mokesčio (palūkanų), sudarančių daugiau nei pusantro karto dydžio suteiktos paskolos sumos. Iki sutarties nutraukimo t. y. 2016 m. vasario 19 d., atsakovė turėjo būti sumokėjusi 212,30 Eur palūkanų. Sutartis nutraukta praėjus nepilnai šešiems mėnesiams nuo sutarties sudarymo, tačiau ieškovė prašo priteisti palūkanas, paskaičiuotas už visą paskolos sutartyje numatytą laiką naudotis suteikta paskolos suma. Tuo pačiu yra reikalaujama mokėti ir palūkanas „už vėlavimą“ grąžinti kreditą ir palūkanas. Įvertinęs, kad atsakovė sumokėjusi 72,20 Eur palūkanų, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 140,10 Eur kredito mokesčio (palūkanų), mokėtinų iki sutarties nutraukimo datos, kuri ieškinyje nurodyta 2016 m. vasario 19 d. Teismas pažymėjo, kad būtent toks palūkanų paskaičiavimas yra numatytas šalių pasirašytos sutarties 8.6 punkte. Ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą teismas pripažino pagrįstu įstatymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
  5. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79, 80, 93 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimų patenkinta suma sudaro 53 procentus, iš atsakovės ieškovei priteisė 16,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė BnP Finance, AB prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį dėl kredito mokesčio ir priteisti BnP Finance, AB, iš atsakovės N. A. 812,44 Eur kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų); pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti BnP Finance, AB, iš atsakovės N. A. 32,00 Eur žyminio mokesčio; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės apeliantei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme - 121,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą ir 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantė nesutinka su teismo argumentacija, kad tarp šalių pasirašyta vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2016 m. vasario 19 d., todėl iš atsakovės apeliantei priteistinas kredito mokestis už laikotarpį, kai atsakovė nustojo mokėti pagal mokėjimo grafiką, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki sutarties nutraukimo. Apeliantė nurodo, kad palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (toliau – Kredito mokestis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005.) Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Pažymi, kad mokėjimo (pelno) palūkanas gali įtvirtinti ir specialieji įstatymai. Sutarties su atsakove sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. buvo įtvirtinta, kad preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Be to, LR CK 6.221 straipsnyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Šiuo atveju apeliantė, kaip teisingai pažymėjo teismas, nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovė toliau naudojasi apeliantės pinigais. Taigi, atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, prašomas priteisti 812,44 Eur kredito mokestis turi būti priteisiamas iš atsakovės apeliantės naudai.
    2. Teismas, tenkindamas tik dalį apeliantės reikalavimų, proporcingai sumažino žyminį mokestį iki 16,00 Eur. Apeliantė pažymi, kad pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliantės prašymas dėl 32,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo turėtų būti tenkinamas visa apimtimi.
  2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sutartinių palūkanų (kredito mokesčio) priteisimo, teismui nusprendus skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu jas sumažinti.
  2. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog ieškovė BnP Finance, AB ir atsakovė N. A. 2015 m. rugpjūčio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią atsakovei 36 mėnesių terminui buvo suteiktas 600,00 Eur kreditas. Atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 884,64 Eur kredito mokestį iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., o neįvykdžius prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą/jos dalį arba periodinį mokėjimą/jo dalį, ieškovei mokėti sutarties 6.1 punkte numatytas palūkanas. Atsakovė neįvykdė prievolės mokėti kas mėnesį sutarto dydžio įmokas kreditui grąžinti ir mokėti nustatyto dydžio kredito mokestį (palūkanas), todėl 2016 m. vasario 19 d. atsakovei siųstu pranešimu ieškovė nutraukė su atsakove kredito sutartį. Ieškovė BnP Finance, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė byloje priteisti iš atsakovės N. A. 589,72 Eur negrąžinto kredito, 812,44 Eur kredito mokesčio, 8,03 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 589,72 Eur negrąžintos paskolos dalį, 140,10 Eur sutartinių palūkanų sumą, 8,03 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų; ieškinio dalį dėl likusios sutartinių palūkanų sumos pagal Sutarties 6.1 p. atmetė.
  3. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas nepagrįstai sumažino priteistiną sutartą šalių kredito mokestį (palūkanas), palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, be to LR CK 6.221 straipsnyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jog Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu. Šių motyvų pagrindu apeliantė teigė, jog Prienų rajono apylinkės teismas, sumažinęs prašomas priteisti sutartines palūkanas, netinkamai aiškino ir taikė įstatymines nuostatas, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.
  4. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo išvadomis, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Kauno apygardos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatas, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba neprotingai didelės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Valstybinė gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų įmonė Westintork Corp., bylos Nr. 3K-3-562/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. UAB „Vaiba“, bylos Nr. 3K-3-369/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
  5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad už gautą 600,00 Eur paskolą atsakovė sutarties 6.1 p. įsipareigojo per trejus metus sumokėti ieškovei 884,64 Eur kredito mokesčio (palūkanų) sumą, kas sudaro pusantro karto didesnę sumą, nei suteiktos paskolos suma. Atsižvelgiant į sutarties, iš kurios kyla pareiga mokėti netesybas, pobūdį (vartojimo kredito sutartis), sutarties šalis (vartotojas ir verslininkas), į sutartimi nustatytą palūkanų sumą už naudojimąsi kreditu, įvertinus aukščiau šioje nutartyje nurodomą įstatyminį ginčo santykio teisinį reglamentavimą, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagal kreditavimo sutarties 6.1 punktą išieškotinos palūkanos ieškovės naudai skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai yra sumažintos, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog Prienų rajono apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymines nuostatas, reglamentuojančias palūkanų išieškojimą ir jo dydžio nustatymą, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, yra nepagrįsti.
  6. Teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog, teismui sumažinus prašomas priteisti palūkanas, yra paneigiama įstatyminė skolininko prievolė atsilyginti kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais. Nagrinėjamoje byloje teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 8,03 Eur palūkanų nuo priteistos sumos kaip atlyginimą už naudojimąsi negrąžinto vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo, iki kreipimosi į teismą dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimas šioje ginčo dalyje ne tik pakankamai gina ir apsaugo ieškovės turtinius interesus, bet ir skatina atsakovę realiai kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą ir grąžinti paskolą ieškovei.
  7. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog Prienų rajono apylinkės teismas, patenkinęs dalį ieškovės reikalavimų (53 proc.), teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, proporcingai sumažino priteistiną ieškovei žyminį mokestį iki 16,00 Eur sumos. Todėl apeliantės prašymas priteisti visą sumokėtą 32,00 Eur žyminio mokesčio sumą negali būti tenkinamas.
  8. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai