Byla 3K-3-369/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios UAB ,,Vaiba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutarties, priimtos dėl kreditoriaus AB DnB NORD banko finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB ,,Vaiba“ bankroto byloje, iškeltoje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį, peržiūrėjimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje ginčas kilo dėl BUAB „Vaiba“ bankroto byloje teismo patvirtinto kreditoriaus AB DnB NORD banko finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo.

6Panevėžio apygardos teismas 2007 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Vaiba“ iškėlė bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotera“, 2007 m. liepos 2 d. nutartimi bankrutuojančią UAB „Vaiba“ pripažino bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, patvirtino BUAB „Vaiba“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, tarp jų kreditoriaus AB DnB NORD banko 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintą 58 172,55 Lt reikalavimą.

72008 m. rugsėjo 9 d. BUAB „Vaiba“ administratorius UAB ,,Bankrotera“ pateikė teismui prašymą patikslinti kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimą ir jį sumažinti nuo teismo patvirtinto 58 172,55 Lt iki 11 946,51 Lt. Prašymo faktinis pagrindas grindžiamas tuo, kad pagal Panevėžio apylinkės teismo hipotekos teisėjo 1999 m. spalio 5 d. nutartį UAB ,,Vaiba“ skola bankui buvo 72 746,51 Lt, 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. birželio 10 d. ir 2003 m. rugsėjo 17 d. turto perdavimo aktais šiam kreditoriui perduota įmonės laiduotojų turto už 60 800 Lt, todėl, administratoriaus teigimu, banko finansinis reikalavimas yra 11 946,51 Lt.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi BUAB „Vaiba“ administratoriaus prašymą patenkino iš dalies ir patvirtintą AB DnB NORD banko finansinio reikalavimo sumą sumažino iki 12 546,51 Lt.

10Byloje nustatyta, kad banko finansinis reikalavimas kildinamas iš 1998 m. gegužės 22 d. UAB „Vaiba“ ir AB Lietuvos žemės ūkio banko (teisių perėmėjas AB DnB NORD bankas) paskolos sutarties, pagal kurią bankas suteikė bendrovei 100 000 Lt paskolą, kurią įmonė įsipareigojo grąžinti iki 1999 m. gegužės 4 d. UAB ,,Vaiba“ sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu neįvykdė. Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjas 1999 m. spalio 5 d. nutartyje nurodė, kad UAB „Vaiba“ skola bankui buvo 72 746,51 Lt. Byloje esanti kreditoriaus sudarytos palūkanų pagal šią paskolos sutartį skaičiavimo lentelė ir pažyma (b. l. 12-13) patvirtina, kad 1999 m. spalio 5 d. įmonės skola bankui buvo 67 721,64 Lt negrąžintos paskolos, 4 402,89 Lt palūkanų bei iki 1999 m. rugpjūčio 31 d. skaičiuoti 621,98 Lt delspinigiai, iš viso 72 746,51 Lt. Už negrąžintą paskolą 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. birželio 10 d. ir 2003 m. rugsėjo 17 d. turto perdavimo aktais bankui buvo perduotas už atsakovą laidavusių trečiųjų asmenų turtas už 60 800 Lt.

11Teismas nurodė, kad skolininkui BUAB „Vaiba“ neatsiskaičius su kreditoriumi AB DnB NORD banku, šio prašymu Panevėžio apylinkės teismo hipotekos teisėjo 1999 m. spalio 5 d. nutartimi 72 746,51 Lt skolos išieškojimas nukreiptas į įkaito davėjų (trečiųjų asmenų) turtą. Kreditoriui perduota turto už 60 800 Lt, todėl liko neišieškota 11 946,51 Lt. Teismas įvertino, kad bankas pagrįstai į finansinio reikalavimo dydį įskaičiuoja palūkanas ir delspinigius. Atsižvelgdamas į 6 921,64 Lt negrąžintos paskolos dydį, likusią kreditoriaus reikalavimo dalį sudarančias palūkanas ir delspinigius teismas laikė neprotingai dideliais, todėl juos sumažino iki 600 Lt, o finansinio reikalavimo sumą – iki 12 546,51 Lt.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutartimi kreditoriaus AB DnB NORD banko atskirasis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį bei kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimą sumažinti iki 44 675,58 Lt.

13Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo ir kurių atsiradimą kreditoriui šalys preziumuoja. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius.

14Teismas nustatė, kad šalių sudaryta 1998 m. gegužės 22 d. paskolos sutartimi buvo nustatytos dvejopos paskirties palūkanos. Sutarties 3.5 punkte nustatytas 14 proc. metinių palūkanų mokestis, atlyginant bankui už naudojimąsi pinigais sutarties laikotarpiu nuo 1998 m. gegužės 22 d. iki 1998 m. birželio 22 d. Sutarties 3.7 punkte nustatytos 18 proc. metinės palūkanos skirtos turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti, skolininkui negrąžinant paskolos, t. y. nuostolius kompensuojančios palūkanos. Sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad už laiku nesumokėtas palūkanas, įskaitant ir palūkanas, kurios mokamos bankui vienašališkai nutraukus sutartį, paskolos gavėjas moka 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos.

15Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad motyvuotų argumentų, paneigiančių palūkanų ir delspinigių skaičiavimo pagrįstumą, kurį pripažino ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, administratorius nenurodė, taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą neprašė. Aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti paskolos sutartimi nustatytų palūkanų ir delspinigių dydžius, bankrutavusios įmonės administratorius nenurodė ir jomis negrindė prašymo sumažinti banko finansinio reikalavimo sumą (CPK 178 straipsnis).

16CK 6.261 straipsnio nuostatose nustatytos palūkanos, mokamos pažeidus prievolės įvykdymo terminą ir laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, tai reiškia, kad, skolininkui pažeidus sutartyje nustatytus terminus, preziumuojama, jog kreditoriui atsirado nustatytų palūkanų dydžio nuostolių ir jam įrodinėti jų nereikia. Tokiu atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo), o nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas „NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-830/2003). Atsižvelgiant į išdėstytas taisykles, nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, tačiau banko finansinis reikalavimas dėl ginčo delspinigių negali būti pripažintas pagrįstu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sumažino finansinį reikalavimą iki 44 675,58 Lt (6921,64 Lt negrąžinta paskola + 37 753,94 Lt palūkanos).

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas BUAB „Vaiba“, atstovaujamas administratoriaus UAB ,,Bankrotera“, prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

191. Byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis ir kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimo dydžio klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Išnagrinėjęs bylą Panevėžio apygardos teismas priėmė 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį, kurią pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutartis. Abiem atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėtyje dalyvavo teisėja Danutė Gasiūnienė. Kasatoriaus teigimu, tai – atvejis, draudžiamas CPK 71 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuriais byla išspręsta iš esmės, buvo priimti jam dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius nurodo, kad skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti kitos sudėties apeliacinės instancijos teismui.

202. Apeliacinės instancijos teismas netyrė kasatoriaus nurodytų aplinkybių, kurios išdėstytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-301/2006, kad Lietuvos Vyriausybė, siekdama pelningiau parduoti AB Žemės ūkio banką, sumažino šio banko akcinį kapitalą ir kai kurias paskolas, negrąžintas iki banko pardavimo, padengė iš valstybės lėšų (nurašė į nuostolius). Bylos atveju UAB ,,Vaiba“ paskolos sutartį sudarė su AB Žemės ūkio banku, o įkeistą turtą perėmė ir palūkanas skaičiavo AB bankas Nord/LB (ankstesnis AB Dnb NORD banko pavadinimas).

213. Kasatoriaus teigimu, kreditorius dešimt metų nebuvo aktyvus ir nesikreipė dėl palūkanų ir delspinigių. Negrąžintos paskolos suma yra 6921 Lt, o patvirtintas finansinis reikalavimas, įskaičius, kasatoriaus teigimu, neprotingas palūkanas ir delspinigius, yra 44 675,58 Lt, dėl to jis nesutinka su tokiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Lietuvos apeliacinis teismas išreikalavo paskolos sutartį, kurios pagrindu kilo ginčas dėl banko finansinio reikalavimo dydžio, tačiau jis neturėjo pakankamai laiko susipažinti su šiuo bylos dokumentais ir dėl jų pasisakyti.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

231. Atsiliepime į kasacinį skundą nesutinkama su CPK 71 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Kreditoriaus teigimu, pirmesnė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, kurią priimant dalyvavo teisėja D. Gasiūnienė, yra nepanaikinta, dėl to nėra faktinio pagrindo konstatuoti CPK 71 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

242. Atsakovas turėjo galimybę susipažinti su apeliacinės instancijos teisme kreditoriaus pateiktu įrodymu – paskolos sutartimi – būdamas pasyvus atsakovas šios CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės neįgyvendino.

253. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-301/2006 skiriasi faktinėmis aplinkybėmis nuo nagrinėjamos bylos, dėl to Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai šia nutartimi nesivadovavo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad AB Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo metu atsakovo bankui negrąžinta paskola būtų buvusi padengta iš valstybės lėšų. Priešingai, valstybė nėra pareiškusi reikalavimų atsakovui kaip jos prievolę bankui įvykdęs asmuo.

264. Nesutinkama su kasacinio skundo teiginiu, kad palūkanų ir delspinigių suma yra neprotingai didelė, nes šis teiginys nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Delspinigiai į finansinį reikalavimą neįtraukti. Byloje nenustatyta pagrindų sumažinti palūkanas kaip neprotingai dideles.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Dėl neleistinumo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnio 2 dalis)

30Nagrinėjamos bylos atveju Lietuvos apeliacinio teismo teisėja D. Gasiūnienė dalyvavo sprendusios bylą teisėjų kolegijos sudėtyje du kartus – Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį, kuria panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis ir byla perduota nagrinėti iš naujo Panevėžio apygardos teismui, ir Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2009 m. kovo 10 d. nutartį, kuria pakeista Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis nepanaikinta.

31CPK 71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasaciniame teisme ir pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuriais byla išspręsta iš esmės, buvo priimti jam dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartyje ADB ,,Preventa“ v. UAB ,,Juodasis židinys“ byloje Nr. 3K-3-445/2004 dėl CPK 71 straipsnio 2 dalies taikymo pateikė tokį išaiškinimą: kadangi ankstesne Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, kurios sudėtyje dalyvavo teisėja, nutartimi byla nebuvo išspręsta iš esmės, teisėja galėjo dalyvauti nagrinėjant šią bylą pakartotinai apeliacine tvarka.

32Aiškindama nurodytoje teisės normoje išdėstytą neleistinumą teisėjui dalyvauti antrą kartą nagrinėjant tą pačią bylą teisėjų kolegija pažymi, kad tos pačios bylos nagrinėjimo procese dalyvavęs apeliacinės instancijos teismo teisėjas negali antrą kartą dalyvauti nagrinėjant bylą tik tais nurodytoje teisės normoje įvardytais atvejais, kai, bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjus iš esmės ir priėmus apeliacinės instancijos teismui sprendimą (nutartį), šis sprendimas (nutartis) buvo panaikintas.

33Nagrinėjamoje byloje yra kitokia faktinė situacija, nei nurodyta CPK 71 straipsnio 2 dalyje, t. y. pirmą kartą išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, priimta nutartis nepanaikinta, be to, nutartis priimta ne išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą, reiškė tarpinį procesinį sprendimą byloje, nes šia nutartimi buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodytu atveju apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties faktinį ir teisinį pagrįstumą, tačiau nenusprendė dėl bylos baigties. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad to paties teisėjo dalyvavimas abu kartus apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant tą pačią bylą nereiškia CPK 71 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes toks teisėjo dalyvavimas nesudaro šioje teisės normoje nustatytų sąlygų, dėl kurių teisėjui neleistina nagrinėti antrą kartą bylos apeliacinės instancijos teisme.

34Dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimą sudarančių sutartinių netesybų ir nuostolių santykio ir jų dydžio pagrįstumo, kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo

35CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas ĮBĮ, kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

36Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika yra ta, kad kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Teismas neįpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus.

37Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimo dydžio sumažinimo. Byloje pagal bylos įrodymus nustatyta, kad finansinis reikalavimas kildinamas iš 1998 m. gegužės 22 d. paskolos sutartimi UAB ,,Vaiba“ suteiktos 100 000 Lt paskolos, kurios dalis negrąžinta per nustatytą paskolos sutarties terminą. 1999 m. spalio 5 d. negrąžinta paskolos dalis bankui buvo 67 721,64 Lt, taip pat palūkanos ir delspinigiai. Bankui perdavus už negrąžintą paskolą laidavusių trečiųjų asmenų turto už 60 800 Lt, 2003 m. rugsėjo 17 d. negrąžintos paskolos liko 6921,64 Lt.

381998 m. gegužės 22 d. paskolos sutartyje nustatytos dvejopo pobūdžio palūkanos: 14 proc. metinių palūkanų už paskolą per sutarties laikotarpį nuo 1998 m. gegužės 22 d. iki 1999 m. gegužės 4 d. ir 18 proc. metinių palūkanų už sutartyje nustatytu laiku negrąžintos paskolos laikotarpį.

39Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nutartimi patvirtintu finansiniu 44 675,58 Lt reikalavimu ir nurodoma, kad priskaičiuotų palūkanų dydis (37 753,94 Lt) yra neprotingai didelis, palyginus su negrąžintos paskolos likučiu (6921,64 Lt).

40Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptariama aplinkybė yra reikšminga, teismui byloje sprendžiant finansinio reikalavimo dydžio sumažinimo klausimą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nurodytu kasacinio skundo argumentu ir nurodo, kad į apeliacinės instancijos teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo sumą įeinantis palūkanų, savo esme atitinkantis netesybas, dydis, atsižvelgiant į ilgai pradelstą paskolos negrąžinimo laikotarpį, pagrįstai yra didesnis už negrąžintos paskolos likutį, tačiau dėl paskolos negrąžinimo sutartyje nurodytu laiku nepagrįstai viršijantis kreditoriaus turėtus turtinius praradimus (nuostolius). Aptariama teisinė situacija atitinka CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, kurioms esant, teismui suteikta teisė sumažinti netesybas. Pagal nurodytą teisės normą netesybos gali būti sumažintos, kai jos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo praktikoje konstatuota, kad netesybų suma įskaitoma į nuostolių dydį ir turi jų neviršyti; šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis E. M. v. R. K. byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis J. N. v. T. M. byloje Nr. 3K-7-304/2007).

42Pirmiau nurodyta, kad dalis prievolės yra įvykdyta (kreditoriui grąžinta paskolos dalis). Netesybų suma, gerokai viršijanti negrąžintos paskolos dydį, susidarė iš dalies ir dėl kreditoriaus neveikimo, šiam, pasibaigus paskolos sutarties terminui 1999 m. gegužės 4 d., per visą laikotarpį iki 2007 m. balandžio 12 d. UAB ,,Vaiba“ bankroto bylos iškėlimo nesikreipus dėl negrąžintos paskolos kartu su netesybomis išieškojimo. Dėl to palyginti didelė netesybų suma susidarė ir dėl kreditoriaus neveikimo. Teisėjų kolegija atsižvelgia taip pat į tai, kad komercinių bankų teikiamų paskolų palūkanų normos paprastai susietos su VILIBOR dydžiu (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams). Pažymėtina, kad rinkoje paskolų palūkanų normos mažėjo tolygiai kartu su mažėjančiais VILIBOR dydžiais, kurie buvo iš esmės mažesni 1999 – 2007 m. laikotarpiu, nei paskolos sutarties galiojimo metu (1999 m.) (remiantis oficialiais duomenimis, skelbiamais Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt ). Įvertinant tai, sutartyje nustatytas netesybų dydis už negrąžintos paskolos laikotarpį (18 proc. metinių palūkanų) viršijo sutartyje nurodytas 14 proc. metines palūkanas sutarties galiojimo laikotarpiu. Toks dydis nepagrįstas realiais kreditoriaus turėtais turtiniais praradimais dėl paskolos negrąžinimo laiku, nes paskolos negrąžinimo laikotarpiu palūkanos rinkoje buvo iš esmės mažesnės.

43Kadangi netesybų dydis viršija kreditoriaus turėtus dėl laiku negrąžintos paskolos nuostolius, teisėjų kolegija sprendžia finansinį reikalavimą sudarančias netesybas sumažinti ir patvirtinti sumažintą 34 000 Lt reikalavimo dydį. Finansinio reikalavimo suma susideda iš negrąžintos paskolos likučio ir netesybų dalies, kuri nustatoma atsižvelgiant į protingų netesybų principą (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), paskolos sutartyje sulygtų 14 proc. metinių palūkanų už paskolos naudojimosi laikotarpį normą, taip pat per sutartyje nurodytu laiku negrąžintos paskolos dalies laikotarpiu buvusias rinkoje vidutines paskolų palūkanų normas.

44Dėl teismo aktyvumo įrodinėjimo procese bankroto byloje

45Kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos Vyriausybė, siekdama pelningiau parduoti AB Žemės ūkio banką, sumažino šio banko akcinį kapitalą ir kai kurias paskolas, negrąžintas iki banko pardavimo, padengė iš valstybės lėšų (nurašė į nuostolius). Tačiau kasatorius BUAB ,,Vaiba“ nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad kreditoriaus nuostoliai iš paskolos sutarties neįvykdymo buvo padengti iš valstybės lėšų ar nurašyti į nuostolius. Šis kasatoriaus argumentas neįrodytas, dėl to nepaneigia finansinio reikalavimo teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai).

46Atsakydama į kasacinio skundo argumentą dėl kasatoriaus negalėjimo susipažinti su paskolos sutartimi apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija nurodo, kad iš šios paskolos sutarties neįvykdymo kylantis kreditoriaus reikalavimas buvo patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančio Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 31 d. ir 2007 m. liepos 2 d. nutartimis; kasacine tvarka nagrinėjamos bylos atveju turėjęs galimybę, tačiau neįgyvendinęs procesinės teisės susipažinti su nurodytu bylos dokumentu kasatorius nebuvo pakankamai aktyvus apeliacinio proceso metu. Nenustatyta faktinio pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas nesudarė galimybės ar kitaip sutrukdė kasatoriui susipažinti su nurodytu bylos dokumentu.

47Remdamasi išdėstytais motyvais kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimas sumažintinas nuo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 31 d. ir 2007 m. liepos 2 d. nutartimis patvirtintų 58 172,55 Lt bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatyto sumažinto reikalavimo 44 675,58 Lt sumos iki 34 000 Lt.

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutartį pakeisti.

50Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaiba“ kreditoriaus AB DnB NORD banko finansinį reikalavimą sumažinti iki 34 000 Lt (trisdešimt keturių tūkstančių litų).

51Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.