Byla e2A-173-381/2019
Dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Danguolės Martinavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mituva“ bei atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Panorama nordic“ ir uždarosios akcinės bendrovės Strommen LT apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-816-273/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mituva“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Panorama nordic“ ir uždarajai akcinei bendrovei Strommen LT dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mituva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT, prašydama priteisti: 1) iš atsakovės UAB Strommen LT 4 590,71 Eur negautų pajamų, 10 671,36 Eur tiesioginių nuostolių (palūkanų bankui), 2 812,44 Eur jau patirtų nuostolių, 12 236,98 Eur nuostolių (pagal sąmatas), 1 792,25 Eur skolos; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Panorama nordic“ 35 615,57 Eur negautų pajamų, 27 549,86 Eur tiesioginių nuostolių (palūkanų bankui), 9 454,34 Eur jau patirtų nuostolių, 25 255,49 Eur nuostolių (pagal sąmatas), 1 937,31 Eur skolos; 3) priteisti iš atsakovių 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatai (sandėliai, administracinis pastatas ir buitinės patalpos), esantys ( - ) Kauno r. (toliau – Pastatai), kuriuos ji 2010 metais įgijo gavusi kreditą iš banko ir išnuomojo atsakovėms (UAB „Panorama nordic“ naudojo 72,08 proc., o UAB Strommen LT – 27,92 proc. patalpų). 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pateikė pasiūlymą ieškovei dėl Pastatų nuomos, taip pat informavo, kad ateityje domina ir Pastatų išsipirkimas. Po to, kai atsakovės buvo informuotos apie UAB „Domimaks“ pasiūlymą, UAB Strommen LT inicijavo civilinę bylą dėl su ja sudarytoje nuomos sutartyje esančios spragos (neįtvirtinto nuomos sutarties galiojimo termino) užpildymo ir Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios ieškovei nutraukti su UAB Strommen LT sudarytą nuomos sutartį, vėliau jos buvo pakeistos į draudimą UAB „Mituva“ vienašališkai, nesant kitos šalies kaltės, nutraukti nuomos sutartį. Nurodytoje byloje analogišką reikalavimą pareiškus ir UAB „Panorama nordic“, teismas uždraudė UAB „Mituva“ vienašališkai, nesant kitos šalies kaltės, nutraukti ir su UAB „Panorama nordic“ sudarytą nuomos sutartį. UAB „Mituva“ 2014 m. rugsėjo 8 d. pranešė atsakovėms, kad vienašališkai nutrauks nuomos sutartis, jeigu atsakovės iki 2014 m. spalio 8 d. nepašalins 2014 m. rugsėjo 8 d. pranešimuose išdėstytų aplinkybių (patalpas naudos pagal paskirtį, atliks remonto darbus, pašalins statinius, kurie pastatyti be ieškovės sutikimo, ir nustos naudotis neišnuomotomis patalpomis). Ieškovei nuo 2014 m. spalio 9 d. nutraukus nuomos sutartis dėl atsakovių kaltės, atsakovės inicijavo civilines bylas dėl nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo, kuriose UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT iniciatyva buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojusios UAB „Mituva“ vykdyti nuomos sutartis.

93.

10Ieškovė paaiškino, kad nors pirmosios instancijos teismas tenkino UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT reikalavimus dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo, tačiau Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1210-259/2015 panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą bei atmetė UAB Strommen LT ir UAB „Panorama nordic“ reikalavimus. 2015 m. rugsėjo 2 d. įvyko patalpų perdavimas ieškovei, kurio metu buvo užfiksuoti nustatyti trūkumai. 2015 m. rugsėjo 22 d. ieškovė sudarė nuomos sutartį su UAB „Domimaks“, kuriai išnuomojo Pastatus. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs UAB Strommen LT ir UAB „Panorama nordic“ ieškinius dėl nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo, 2015 m. spalio 13 d. sprendimu pripažino nuomos sutarčių nutraukimus neteisėtais ir negaliojančiais, tačiau Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-336-153/2016 panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą bei UAB Strommen LT ir UAB „Panorama nordic“ ieškinius atmetė.

114.

12Ieškovės teigimu, atsakovės ginčus su ieškove inicijavo tik norėdamos, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios kliudytų ieškovei nutraukti nuomos sutartis ir leistų atsakovėms kuo ilgiau naudotis patalpomis, tačiau dėl tokių atsakovių veiksmų ieškovė patyrė nuostolius. Jeigu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė būtų galėjusi gauti didesnį nuomos mokestį (pagal UAB „Domimaks“ pasiūlymą), todėl turėtų būti priteistas nuomos mokesčio, mokėto atsakovių ir siūlyto mokėti UAB „Domimaks“, skirtumas (negautos pajamos, kurias ieškovė turėjo galimybę gauti). Be to, jeigu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė būtų galėjusi parduoti Pastatus, atsiskaityti su banku ir nebemokėti bankui palūkanų už Pastatams įsigyti paimtą kreditą.

135.

14Ieškovė pažymėjo, kad nors ji perdavė atsakovėms puikios būklės patalpas, atsakovės neatliko patalpų remonto tais atvejais, kai pagal nuomos sutartis jos privalėjo tai daryti, be to, blogino patalpų būklę, todėl ieškovė savo lėšomis turėjo (turi) atlikti defektų šalinimo darbus (dalis jų jau yra atlikta) ir dėl to patyrė (patirs pagal sąmatas) nuostolius, kuriuos turi kompensuoti atsakovės. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl to, jog galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, suėjo 5 metai nuo nuomos sutarčių sudarymo, ieškovė, vadovaudamasi nuomos sutarčių nuostatomis, perskaičiavo nuomos mokesčių dydžius pagal nuomos sutartyse įtvirtintą formulę (atsakovėms nuomos mokestis padidėjo), tačiau atsakovės ir toliau mokėjo ne perskaičiuotą didesnį nuomos mokestį, o neperskaičiuotą mažesnį nuomos mokestį, todėl susidarė atsakovių įsiskolinimas ieškovei, kuris priteistinas iš atsakovių.

156.

16Atsakovės UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų ir nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti tenkinamas, nes nėra įrodytos visos būtinos sąlygos atsakovių civilinei atsakomybei kilti. Atsakovės, ieškovės nurodytose civilinėse bylose prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Ieškovė taip pat neįrodė gautinų pajamų realumo, nes su UAB „Domimaks“ nuomos teisinių santykių pagal pateiktame pasiūlyme nurodytas sąlygas rašytine sutartimi neįformino net ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, jos neįregistravo viešame registre, todėl ieškovė negali 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymu remtis prieš atsakoves, prašydama negautų pajamų priteisimo. Jeigu 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymas būtų buvęs realus, tai jis būtų įgyvendintas po to, kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, nesutampa UAB „Domimaks“ pageidautos išsinuomoti ir atsakovių nuomotos patalpos (UAB „Domimaks“ pageidavo išsinuomoti didesnį patalpų plotą nei iš ieškovės nuomojosi atsakovės).

177.

18Atsakovių teigimu, ieškovės pateiktas negautų pajamų skaičiavimas nuo 2014 m. balandžio mėnesio yra akivaizdžiai neteisingas, nes jeigu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė geriausiu atveju nuomos pajamas iš kitos nuomininkės galėjo gauti suėjus 3 mėnesių įspėjimo apie nuomos sutarčių nutraukimą terminui, o ne iš karto po to, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios nutraukti nuomos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.480 straipsnis). Ieškovė, skaičiuodama negautas pajamas, nepagrįstai jas skaičiuoja ir už 2015 m. rugsėjo mėnesį, nes atsakovės grąžino ieškovei patalpas 2015 m. rugsėjo 2 d., todėl ieškovei 2015 m. rugsėjo mėnesį nebuvo jokių kliūčių gauti pajamas iš patalpų nuomos. Be to, ieškovė, skaičiuodama negautas pajamas pagal 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymą, naudoja ne tokį nuomos mokesčio dydį, koks nurodytas UAB „Domimaks“ pasiūlyme. Atsakovių prašymais pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudė parduoti Pastatų, tik ribojo teisę nutraukti su atsakovėmis sudarytas nuomos sutartis, todėl tarp ieškovės nurodomų nuostolių ir atsakovių veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio. Ieškovės nurodyta žala neįrodyta, nes ieškovei buvo grąžintos tokios pačios būklės patalpos, kokios ieškovės buvo perduotos atsakovėms, atsižvelgiant į dėl 5 metų patalpų naudojimo atsiradusį normalų jų nusidėvėjimą, tačiau dėl to patalpos negalėjo būti laikomos prastos būklės, jos buvo tinkamos naudoti pagal paskirtį (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atsakovių atliktų neteisėtų veiksmų dėl patalpų būklės pabloginimo neįrodė. Jeigu patalpų perdavimo metu būtų egzistavę esminiai jų defektai, UAB „Domimaks“ nebūtų išsinuomojusi patalpų iš ieškovės. Ieškovė, sutikdama UAB „Domimaks“ išnuomoti patalpas už mažesnį nuomos mokestį nei buvo nurodytas 2014 m. vasario 10 d. pasiūlyme, veikė savo rizika, todėl atsakovėms negali kilti atsakomybė dėl ieškovės pasyvumo ieškant naujų nuomininkų ir derantis dėl nuomos mokesčio dydžio. Nesant įrodytam faktui, kad būtent atsakovės apgadino išsinuomotas patalpas, akivaizdu, jog yra neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų ir ieškovės nurodytos žalos. Jeigu teismas nuspręstų, kad egzistuoja sąlygos taikyti atsakovėms civilinę atsakomybę dėl ieškovės nurodytų defektų patalpose, egzistuoja sąlygos visiškai arba bent iš dalies atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės, nes pati ieškovė, spręsdama defektų šalinimo klausimus, nebendradarbiavo su atsakovėmis, neteikė joms informacijos, nesudarė galimybių pačioms atsakovėms pašalinti defektus, pati vienašališkai derino su rangovais darbų kainas, nesudarydama galimybių atsakovėms derėtis su rangovais ir / ar ieškoti mažesnę kainą siūlančių rangovų.

198.

20Atsakovės nurodė, kad jokios nuomos mokesčio skolos nėra, nes ieškovė negalėjo vienašališkai pakeisti nuomos mokesčio dydžio. Atsakovės mokėjo ieškovei tokį nuomos mokestį, koks buvo nurodytas nuomos sutartyse, todėl su ieškove yra visiškai atsiskaityta.

21II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

229.

23Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei UAB „Mituva“ iš atsakovės UAB „Panorama nordic“ 34 033,61 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė ieškovei UAB „Mituva“ iš atsakovės UAB Strommen LT 9 070,32 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisė iš ieškovės UAB „Mituva“ atsakovei UAB Strommen LT 5 032,63 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; 4) priteisė iš UAB „Panorama nordic“ ieškovei UAB „Mituva“ 978,94 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

2410.

25Spręsdamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 2 dalį, teismas nurodė, kad taikytina griežtoji civilinė atsakomybė, t. y. atsakovėms dėl jų iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti taikoma civilinė atsakomybė nustačius neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011). Pasisakydamas dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose dėl nuomos sutartyse esančios spragos užpildymo (draudimas UAB „Mituva“ nutraukti nuomos sutartis, paliekant galimybę nutraukti nuomos sutartis dėl atsakovių kaltės) ir nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo (po to, kai pirmosios instancijos teismo taikytas UAB „Mituva“ įpareigojimas vykdyti nuomos sutartis aukštesnės instancijos teismo buvo panaikintas, atsakovės dar kartą paprašė pritaikyti ir pirmosios instancijos teismas dar kartą pritaikė analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, kurias dar kartą panaikino aukštesnės instancijos teismas) buvo pritaikytos būtent atsakovių iniciatyva. Nors Kauno apylinkės teismas buvo tenkinęs UAB Strommen LT ir UAB „Panorama nordic“ reikalavimus abiejose byloje, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ginčus apeliacine tvarka, abiejose byloje jų reikalavimus atmetė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, jog atsakovės pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o tai nagrinėjamoje byloje laikytina neteisėtais atsakovių veiksmais.

2611.

27Negautų pajamų ir priežastinio ryšio aspektais teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovių prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės draudė ieškovei nutraukti nuomos sutartis, o vėliau įpareigojo ieškovę vykdyti nuomos sutartis, lėmė, kad ieškovė prarado teisę nutraukti nuomos sutartis su atsakovėmis ir sudaryti nuomos sutartį su UAB „Domimaks“ daugiau nei pusantrų metų nuo 2014 m. vasario 10 d. pasiūlymo pateikimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovių akcentuojami CK 6.478 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, netaikytini, nes UAB „Domimaks“ pasiūlymas nelaikytinas nuomos sutartimi. Teismas taip pat atmetė atsakovių argumentus, kad UAB „Domimaks“ pasiūlymas kelia abejones dėl to, jog jis pateiktas ne direktoriaus, o vykdančiojo direktoriaus R. M., nes ieškovė pateikė įgaliojimą, patvirtinantį, kad R. M. turėjo teisę pateikti ginčijamą pasiūlymą. Teismas nepripažino pagrįstais atsakovių argumentų, kad UAB „Domimaks“ pasiūlymas galėjo būti pateiktas ne dėl tų pačių pastatų, kuriuose esančias patalpas nuomojosi atsakovės, nes UAB „Domimaks“ pasiūlyme nurodyta, kad ją domina gamybos / sandėliavimo patalpos, kurių plotas – 2 876,89 kv. m, o pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašą būtent toks plotas ir gaunasi sudėjus sandėlių, nurodytų pozicijose Nr. 2.1, 2.2 ir 2.3, plotus.

2812.

29Vertindamas atsakovių argumentus dėl UAB „Domimaks“ pasiūlymo (ne)realumo, teismas nustatė, kad ieškovė apie pasiūlymo gavimą informavo atsakoves, su kuriomis buvo sudariusi neterminuotas nuomos sutartis ir kurias turėjo teisę bet kada nutraukti, įspėjusi apie tai atsakoves prieš 3 mėnesius (CK 6.480 straipsnis). Teismo vertinimu, pačių atsakovių elgesys, kai jos inicijavo ginčus teisme ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias ieškovei nutraukti nuomos sutartis / įpareigojančias vykdyti nuomos sutartis, vertintinas kaip UAB „Domimaks“ pasiūlymo realumo patvirtinimas. Iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovių prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė prarado galimybę išnuomoti patalpas pagal UAB „Domimaks“ pasiūlymą palankesnėmis sąlygomis ir prarado galimybę gauti didesnes pajamas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju būtent laikinųjų apsaugos priemonių, kurios kliudė nutraukti nuomos sutartis / įpareigojo vykdyti nuomos sutartis, taikymas sukėlė žalą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra negautų pajamų priežastis. Ieškovė 5 metus kiekvieną mėnesį būtų gavusi 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlyme nurodyto dydžio pajamas, tačiau gavo mažesnes pajamas, todėl šis skirtumas tarp gautų ir negautų pajamų yra ieškovės nuostoliai, sukelti dėl atsakovių prašymais taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

3013.

31Dėl ieškovės prarastų pajamų apskaičiavimo teismas nustatė, kad UAB „Domimaks“ siūlė mokėti didesnius įkainius už nuomojamus Pastatų plotus nei mokėjo atsakovės: UAB „Domimaks“ pagal 2014 m. vasario 10 d. pasiūlymą už visus Pastatus būtų mokėjęs 6 661,26 Eur nuomos mokestį, o UAB „Panorama nordic“ už 72,08 proc. patalpų (2 276,80 kv. m) mokėjo 2 896,20 Eur nuomos mokestį, UAB Strommen LT už 27,92 proc. patalpų (882,10 kv. m) mokėjo 1 737,72 Eur nuomos mokestį. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai negautas pajamas skaičiavo kaip skirtumą tarp UAB „Domimaks“ siūlyto nuomos mokesčio dydžio ir atsakovių mokėto nuomos mokesčio dydžio. Be to, teismo vertinimu, dėl UAB Strommen LT neteisėtų veiksmų negautos pajamos pagrįstai buvo skaičiuojamos nuo 2014 m. balandžio mėnesio, kai Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir skaičiuojamos iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, kai patalpos buvo grąžintos UAB „Mituva“. Tokie nuostoliai iš viso sudaro 2 654, 69 Eur. Dėl UAB „Panorama nordic“ neteisėtais veiksmais ieškovės negautų pajamų teismas nurodė, kad pagal UAB „Panorama nordic“ prašymą laikinosios apsaugos priemonės Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 buvo taikytos tik 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, todėl iš šios atsakovės priteistinų nuostolių apskaičiavimas nuo 2014 m. balandžio mėnesio yra nepagrįstas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad iš UAB „Panorama nordic“ priteistiną nuostolių dydį tikslinga skaičiuoti nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, o tai sudaro 19 567,02 Eur iš ieškovės nurodyto 30 617,41 Eur nuostolių dydžio.

3214.

33Teismas nustatė, kad ieškovė 2015 m. rugsėjo 22 d. sudarė nuomos sutartį su UAB „Domimaks“, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovės perdavė patalpas prastesnės būklės ir praėjus pusantrų metų po UAB „Domimaks“ pasiūlymo, Pastatai buvo išnuomoti už mažesnį nuomos mokestį nei buvo nurodytas 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlyme. Kadangi 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ siūlė terminuotą (5 metų) nuomos sutartį, apskaičiuojant žalą, patirtą po patalpų grąžinimo ieškovei, aktualus skirtumas tarp 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ siūlyto nuomos mokesčio ir 2015 m. rugsėjo 22 d. sudarytoje nuomos sutartyje įtvirtinto nuomos mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovė, prašydama priteisti šiuo laikotarpiu, t. y. po patalpų perdavimo ieškovei, negautas pajamas (6 934,18 Eur) iš kiekvienos atsakovės atskirai, įvertino atsakovių išsinuomotų patalpų plotų procentinę išraišką (72,08 proc. negautų pajamų sumos (4 998,16 Eur) tenka UAB „Panorama nordic“, o 27,92 proc. negautų pajamų sumos (1 936,02 Eur) – UAB Strommen LT).

3415.

35Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių tiesioginius nuostolius, pasireiškusius bankui sumokėtų palūkanų forma (38 221,22 Eur), yra nepagrįstas, nes 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlyme nurodymas, jog „UAB „Domimaks“ ateityje domina aukščiau minėtų patalpų išsipirkimas, nenurodant jokios ketinamų pirkti patalpų kainos bei sandorio datos, negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir realiai vykdomas pasiūlymas. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad dėl atsakovių prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė patyrė nuostolius dėl bankui sumokėtų palūkanų. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymas už tą patį laikotarpį priteisti ir negautas pajamas už patalpų nuomą, ir nuostolius sumokėtų bankui palūkanų forma dėl neparduotų Pastatų yra nelogiškas. Teismui jau pripažinus, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovių negautas pajamas už patalpų nuomą, yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą priteisti nuostolius dėl bankui sumokėtų palūkanų priteisimo.

3616.

37Dėl nuostolių, susijusių su patalpų būkle, teismas pažymėjo, kad pagal nuomos sutarčių 14.1 ir 14.3 papunkčius nuomininkės privalėjo perduoti sutvarkytas, švarias ir atnaujintas patalpas, įskaitant jų priklausinius, tokios būklės, kokios jos buvo nuomos pradžios dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (geros būklės ir be defektų) ir pagerinimus.

3817.

39Teismas nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos specialistai, 2014 m. rugpjūčio 25 d. atlikę Pastatų techninės priežiūros patikrinimą, surašė statinio(-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 160, kuriame nustatė daug Statinių, kurių naudotojos buvo atsakovės, techninės būklės defektų, be to, nustatė, kad sandėliavimo paskirties pastate, kuris nuomojamas atsakovėms, yra vykdoma gamybinė veikla (medienos gaminių apdirbimas). Techninės priežiūros patikrinimo akte nurodyta, kad statiniai turi būti naudojami pagal paskirtį, kad turi būti šalinami esami ir naujai pastebėti defektai bei atliekamas statinių remontas. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. buvo atliktas operatyvinis priešgaisrinis techninis patikrinimas atsakovių eksploatuojamose patalpose, kurio metu buvo nustatyta eksploatuojamų patalpų pažeidimų. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2014 m. spalio 10 d. raštu informavo, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas vietoje, kurio metu buvo nustatyta, kad medienos apdirbimo patalpoje per darbo procesą susidariusios medžio dulkės nusėda ant grindų ir įrengimų, kad atsakovės nėra paskyrusios asmens, atsakingo už vartotojo dujų eksploatavimą, neturi suformavusios kvalifikuotos tarnybos ir nėra sudariusios sutarčių su eksploatavimo darbų paslaugas teikiančiais asmenimis. 2015 m. rugsėjo 2 d. įvykusiame patalpų perdavime dalyvavę specialistai apžiūrėjo patalpas ir konstatavo trūkumus, kurie nurodyti UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte Nr. 15-056, 2015 m. rugsėjo 7 d. inžinieriaus-elektriko A. R. defektiniame akte, 2015 m. rugsėjo 4 d. UAB „Globas“ direktoriaus K. A. defektiniame rašte, UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. perduodamų inžinerinių sistemų ir įrangos apžiūros akte.

4018.

41Teismas pažymėjo, kad ieškovė, įvertinusi tai, jog buitinių patalpų, kurios teritorijos plane pažymėtos indeksu 9B1b, atstatymo sąnaudos didesnės nei kainuotų panašaus naujo buitinio pastato pastatymas, šį buitinį pastatą nugriovė ir neprašė iš atsakovių priteisti UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. apžiūros akto pozicijose Nr. 7, 8, 9 nustatytų defektų pašalinimo darbų kainos. Kadangi vartų remonto įkainiai nėra įtraukti į UAB „Inservis“ sąmatą, ieškovė nurodė, kad pagal UAB „Vokiški vartai“ 2016 m. birželio 17 d. vartų remonto sąmatą Nr.122 vartų remontas kainuos 3 701,93 Eur (be PVM). Be to, ieškovė pagal fasado valymo sąmatą prašė priteisti iš atsakovių 2 700 Eur. Kadangi UAB „Restum“ patalpų techninės būklės defektų šalinimo sąmatos yra mažesnės nei UAB „Inservis“ pateiktos sąmatos, ieškovė prašė priteisti patalpų techninės būklės defektams pašalinti reikalingas sumas pagal UAB „Restum“ pateiktas sąmatas. Ieškovė nurodė, kad iš viso patalpų defektams pašalinti pagal sąmatas reikalinga suma – 37 492,47 Eur, todėl ieškovė, atsižvelgusi į tai, jog atsakovės nuomojosi skirtingus patalpų plotus, prašė atlyginti 12 236,98 Eur iš UAB Strommen LT, o 25 255,49 Eur – iš UAB „Panorama nordic“.

4219.

43Teismas nurodė, kad kilus ginčui dėl nustatytų defektų pobūdžio, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo paskirta statinių ekspertizė. 2018 m. sausio 8 d. ekspertizės akte Nr. 17-747E pažymėta, kad UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte nurodyti defektai priskirtini normatyviniam (normaliam) nusidėvėjimui, projektavimo ir statybos klaidoms, tik maža dalis defektų yra eksploatacinės kilmės. Defektų, kurie nėra laikomi normatyviniu statinių nusidėvėjimu, taip pat nėra projektavimo ar statybos klaidų pasekmė, pašalinimo kaina – 2 185,70 Eur (tai patvirtina prie ekspertizės akto pateikta ekspertų sudaryta lokalinė sąmata pagal 2017 m. spalio mėnesio kainas). Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės išvadų pagrįstumu, nes ekspertizę atliko ekspertai R. M., kuriam suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas, bei A. Š., kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovės, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės ir statinio projekto dalies vadovės pareigas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad patalpų defektų pašalinimo vertė yra 2 185,70 Eur, o kiti defektai priskirtini normaliam patalpų nusidėvėjimui, projektavimo ir statybos klaidoms, todėl atsakovės neturi atsakyti už šiuos defektus. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Panorama nordic“ nuomojosi 72,08 proc. patalpų, o UAB Strommen LT – 27,92 proc. patalpų, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas iš atsakovių priteisti nustatytų patalpų defektų šalinimo vertę proporcingai nuomotam patalpų plotui, t. y. iš UAB „Panorama nordic“ – 1 575,45 Eur , o iš UAB Strommen LT – 610,24 Eur. Nustatęs, kad vartų remonto darbai yra įskaičiuoti į ekspertizės akte nurodytą defektų pašalinimo kainą, teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti vartų remonto kainą pagal UAB „Vokiški vartai“ sąmatą.

4420.

45Teismo vertinimu, Pastatų fasadų valymo išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovių, nes ieškovės ir atsakovių sudarytose nuomos sutartyse nebuvo nurodyta, kad atsakovės turi plauti Pastatų fasadus. Pagal nuomos sutarčių 1.1 papunkčius atsakovės buvo išsinuomojusios patalpas, o ne Pastatus, todėl už fasado valymą yra atsakinga pati ieškovė. Nuomos sutarčių 14.1 papunkčiuose yra nurodyta, kad atsakovės turi grąžinti švarias patalpas, o ne Pastatus, todėl teismas atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovių Pastatų fasadų valymo išlaidas.

4621.

47Dėl jau apmokėtų defektų šalinimo darbų teismas nurodė, kad ieškovė atliko transformatorinės remontą, kuris kainavo 1 054,40 Eur, varžų matavimus (šie darbai kainavo 599 Eur), elektros sistemos atstatymą, kuris kainavo 1 339,70 Eur, ir avarinio apšvietimo remontą, kuris kainavo 495,87 Eur. Nuomos sutarčių 4.1 papunkčiuose nustatyta, jog nuomininkės privalės savo sąskaita organizuoti ir atlikti einamąjį remontą, jeigu atitinkamas remontas bus būtinas ir neatidėliotinas. Nuomininkių pareiga išlaikyti išsinuomotą daiktą yra įtvirtinta ir CK 6.493 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovės neprivalo atsakyti už visas ieškovės turėtas išlaidas.

4822.

49Nors atsakovės nurodė, kad transformatorine nesinaudojo, todėl negalėjo jos sugadinti, tačiau, teismo vertinimu, šie jų argumentai paneigiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015, kurioje konstatuota, jog UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT atstovas teismo posėdyje iš esmės nepaneigė, kad transformatorinė yra realiai UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT naudojama dėl to, jog joje yra įrengti elektros apskaitos prietaisai. Šios teismo nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra prejudiciniai faktai, kad nuomininkės realiai naudojosi transformatorine, dėl to turi atlyginti nuostolius, patirtus atliekant transformatorinės remontą. Teismas atmetė atsakovių argumentus, kad transformatorinės remonto darbai buvo atliekami ne šalinant transformatorinės defektus, o vykdant transformatorinės techninės priežiūros ir atnaujinimo darbus, nes techninę priežiūrą ir atnaujinimo darbus turėjo vykdyti atsakovės, kaip nuomininkės, tačiau to nepadarė ir dėl to buvo būtina atlikti šiuos darbus. Teismas nurodė, kad transformatorinės remonto darbus įrodo 2016 m. balandžio mėnesį atliktų darbų aktas, PVM sąskaita faktūra Nr. EP102007, akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, jog UAB „Anjava“ 2016 m. gegužės 25 d. sumokėjo UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacijai 1 275,82 Eur (1 054,40 Eur + PVM), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių 1 054,40 Eur už transformatorinės remontą yra pagrįstas.

5023.

51Dėl reikalavimo priteisti nuostolius, patirtus dėl varžų matavimo darbų atlikimo, teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad su šiais darbais susijusiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog varžų matavimai buvo daryti tose patalpose, kurias buvo išsinuomojusios atsakovės, be to, matavimai buvo atlikti praėjus ilgam laiko tarpui po patalpų sugrąžinimo ieškovei. Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. defektiniame akte nėra nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. nebuvo galima patekti į perduodamas patalpas, jų apžiūrėti ir nustatyti defektus. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad šie darbai neįrodyti kaip defektų šalinimo darbai, už kuriuos atsakingos atsakovės, nes nėra įrodytas šių išlaidų priežastinis ryšys su atsakovių neteisėtais veiksmais, todėl reikalavimas priteisti už varžų matavimus 599 Eur atmestinas.

5224.

53Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. surašytame defektiniame akte nurodyta, kad reikalingas gamybinių patalpų apšvietimo atstatymas į pradinę būseną, tačiau nėra nustatyti konkretūs elektros sistemos ar avarinio apšvietimo sistemos defektai. Iš 2015 m. lapkričio 30 d. darbų atlikimo akto nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės būtų sugadinusios 15 šviestuvų ir 60 liuminescencinių lempų, ir kad apšvietimo sistemai atstatyti būtų reikėję 24 m kabelinio lovio su tvirtinimo detalėmis. Be to, nėra nurodyta, kokiose patalpose atliktas elektros sistemos ar avarinio apšvietimo defektų šalinimas, todėl atsakovės nėra atsakingos už ieškovės turėtas išlaidas už elektros sistemos ar avarinio apšvietimo remontą, neįrodžius šių išlaidų priežastinio ryšio su atsakovių neteisėtais veiksmais.

5425.

55UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. perduodamų inžinerinių sistemų ir įrangos apžiūros akte konstatuoti inžinerinių statinių, suspausto oro sistemos, vandentiekio ir kanalizacijos, dujų ir šildymo sistemos defektai. Už oro kompresorių Kaeser SX/300L ieškovė prašė priteisti 1 350 Eur (byloje esantys įrodymai patvirtina šias ieškovės turėtas išlaidas). UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. akte yra nurodyta, kad vienas kompresorius (įjungus maitinimą) neveikia, valdymo / apsaugos skydelyje matoma, jog yra iškirptas magnetinis paleidėjas (kontaktorius), o dėl kito kompresoriaus nepateikta jokių duomenų apie techninę įrenginio priežiūrą, todėl padaryta prielaida, kad kompresoriai buvo eksploatuojami netinkamai, dėl to būtina išsamesnė patikra. Iš UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 28 d. techninio patikrinimo akto matyti, kad viename kompresoriuje magnetinis paleidėjas pakeistas, o antras kompresorius neveikė, dėl to ieškovė turėjo pirkti naują kompresorių. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad kompresorius sugedo dėl jo netinkamo eksploatavimo atsakovėms nuomojant iš ieškovės patalpas, dėl to atsakovės yra atsakingos už ieškovės patirtas 1 350 Eur išlaidas.

5626.

57Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovėms nuomojant patalpas buvo vykdomas kompresorių techninis aptarnavimas: UAB „Santermita“ išvadoje nurodyta, kad vieno kompresoriaus aptarnavimas buvo atliktas 2010 m. birželio mėnesį, o kitas aptarnavimas turėjo būti atliktas 2011 m. birželio mėnesį, antro kompresoriaus aptarnavimas atliktas 2013 m. vasario mėnesį, o kitas aptarnavimas turėjo būti atliktas 2014 m. vasario mėnesį. Kadangi kompresorių techninis aptarnavimas nebuvo laiku atliktas, išvadoje pagrįstai nurodyta, kad jie buvo eksploatuojami netinkamai. Byloje yra duomenys, kad ieškovė atliko kompresorių ir suspausto oro sistemos remontą ir kad tai kainavo 293,56 Eur.

5827.

59Vandentiekio ir kanalizacijos sistemos defektai yra nustatyti UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. perduodamų inžinerinių sistemų ir įrangos apžiūros akte, UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 21 d. techninio patikrinimo akte, kurio išvadose konstatuota, kad reikia pakeisti klozeto nuleidimo mechanizmą, vandens filtrus, uždengti šulinį dangčiu, išsiurbti nuotekas, užpilti juodžemiu išplautas vietas aplink šulinį. Reikalingų atlikti darbų kaina – 498,70 Eur.

6028.

61UAB „Santermita“ išvadoje nurodyta, kad vienas dujinis spindulinis šildytuvas išmontuotas. Dujiniams šildytuvams nėra įrengtų švaraus degimo oro paėmimo ortakių, atjungtos dujos ir dujotiekis yra užaklintas. Kadangi patikrinimo metu buvo atjungtos dujos, teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad patalpų grąžinimo metu nebuvo įmanoma patikrinti dujinių spindulinių šildytuvų, todėl ieškovė turėjo atlikti išsamias patikras vėliau. Dėl dujinio spindulinio šildytuvo BH50 ventiliatoriaus keitimo ieškovė patyrė 1 690 Eur nuostolių, o sistemos patikra ir remontas kainavo 3 145,54 Eur.

6229.

63Teismas nepripažino pagrįstais atsakovių argumentų, kad ieškovės patirti nuostoliai neįrodyti dėl to, jog sąskaitas už darbus išrašydavo ir apmokėdavo UAB „Anjava“, o ne ieškovė, nes ieškovė pateikė 2015 m. spalio 1 d. sutartį Nr. 20151001/2 su priedais, iš kurios matyti, kad UAB „Anjava“ teikia ūkio valdymo ir mokesčių už teikiamas komunalines paslaugas administravimo paslaugas, kurios yra siejamos su trečiaisiais asmenimis, kurie nuomojasi ieškovės patalpas. Ieškovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad ieškovė nuolat kompensuoja visas UAB „Anjava“ patiriamas išlaidas, taip pat paaiškino, jog pinigus perveda dalimis, o vėliau „Anjava“ pagal poreikį iš tų sumų apmoka išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovė yra kompensavusi UAB „Anjava“ išlaidas, kurias prašė priteisti iš atsakovių, tai pagrindžia UAB „Anjava“ banko sąskaitos išrašai, tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai.

6430.

65Teismas sprendė, kad ieškovės patirta žala dėl to, jog atsakovės netinkamai prižiūrėjo patalpose esančias inžinerines sistemas ir neatliko einamojo remonto darbų, yra 8 032,20 Eur, todėl šią sumą yra pagrindas priteisti iš atsakovių proporcingai pagal išsinuomotus sandėlių plotus: UAB Strommen LT nuomojosi 25,86 proc. sandėlių, todėl iš jos priteistini 2 077,12 Eur, o UAB „Panorama nordic“ nuomojosi 74,14 proc. sandėlių, todėl iš jos priteistini 5 955,67 Eur. Kitos reikalavimo dalies dėl patirtos žalos atlyginimo teismas netenkino, nes neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovių atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės išlaidų.

6631.

67Dėl skolos, susidariusios dėl nuomos mokesčio mokėjimų, teismas pažymėjo, kad nuomos sutartyse ieškovė su abiem atsakovėmis laisva valia buvo susitarusi dėl nuomos mokesčio koregavimo mechanizmo. Galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, suėjo 5 metai nuo nuomos sutarčių sudarymo, todėl ieškovė, vadovaudamasi nuomos sutarčių 6.1 ir 6.2 papunkčių nuostatomis, perskaičiavo nuomos mokesčių dydžius atsakovėms, pagal nuomos sutartyse įtvirtintą formulę. Nors atsakovės nurodė, kad bet kokie nuomos mokesčio padidinimo klausimai turėjo būti sprendžiami raštu abipusiu susitarimu, tačiau jau nuomos sutartyse šalys susitarė dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo, todėl teismas padarė išvadą, jog šalims nereikėjo atskirai sudaryti kokio nors rašytinio susitarimo dėl nuomos mokesčio pakeitimo pagal nuomos sutartis. Kadangi UAB Strommen LT, nesumokėdama ieškovei 1 792,25 Eur, o UAB „Panorama nordic“, nesumokėdama ieškovei 1 937,31 Eur įsiskolinimo, pažeidė nuomos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, teismas sprendė, kad šias sumas yra pagrindas priteisti iš atsakovių (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.205 straipsnis).

6832.

69Procesinės bylos baigties aspektu teismas nurodė, kad nors ieškovė prašė priteisti iš UAB Strommen LT 32 103,74 Eur, o iš UAB „Panorama nordic“ – 99 812,57 Eur, yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, iš UAB Strommen LT priteisiant 9 070,32 Eur (2 654,69 + 1 936,02 + 610,24 + 2 077,12 + 1 792,25), o iš UAB „Panorama nordic“ – 34 033,61 Eur (19 567,02 + 4 998,16 + 1 575,45 + 5 955,67 + 1 937,31).

7033.

71Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 7 498 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Nors advokatas Nerijus Katilius pateikė prašymą priteisti UAB Strommen LT naudai 8 511,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., ir 4 682,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., teismas nustatė, kad tik dalis jų neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad UAB Strommen LT maksimali priteistinų išlaidų, patirtų nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., suma sudaro 3 844,32 Eur (217,80 + 2 057 + 329,12 + 1 226,40 + 14), maksimali priteistinų išlaidų, patirtų nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., suma sudaro 1 012,57 Eur (167,74 + 335,48 + 335,48 + 90 + 83,87), o maksimali priteistinų išlaidų, patirtų nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., suma sudaro 1 425,79 Eur (83,87 + 83,87 + 335,48 + 167,74 + 335,48 + 335,48 + 83,87). Taigi iš viso UAB Strommen LT gali būti priteista maksimali išlaidoms advokato pagalbai apmokėti 6 282,68 Eur suma (3 844,32 + 1 012,57 + 1 425,79). Be to, UAB Strommen LT yra sumokėjusi 1 450 Eur už ekspertizės atlikimą, todėl iš viso UAB Strommen LT patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 7 732,68 Eur. Teismas nustatė, kad UAB „Panorama nordic“ yra sumokėjusi į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 1 450 Eur už ekspertizės atlikimą.

7234.

73Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgė į tai, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnis). Šiuo atveju ieškovės prašyta priteisti bendra reikalavimų suma – 131 916,31 Eur. Reikalavimas, pareikštas UAB Strommen LT, sudaro 24,34 proc. prašomos priteisti sumos, o reikalavimas, pareikštas UAB „Panorama nordic“, sudaro 75,66 proc. prašomos priteisti sumos. Nustatęs, kad UAB Strommen LT tektų 1 825,01 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, ir kad reikalavimas, pareikštas UAB Strommen LT, patenkintas 28,25 proc., teismas sprendė, jog yra pagrindas iš UAB Strommen LT priteisti ieškovei 515,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatęs, kad UAB „Panorama nordic“ tektų 5 672,99 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, ir kad reikalavimas, pareikštas UAB „Panorama nordic“, patenkintas 34,10 proc., teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš UAB „Panorama nordic“ ieškovei 1 934,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovei UAB Strommen LT pareikštų, bet nepatenkintų reikalavimų dalis sudaro 71,75 proc., todėl iš ieškovės atsakovei UAB Strommen LT yra pagrindas priteisti 5 548,20 Eur (7 732,68 Eur x 71,75 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovei UAB „Panorama nordic“ pareikštų, bet nepatenkintų reikalavimų dalis sudaro 65,90 proc., todėl iš ieškovės atsakovei UAB „Panorama nordic“ yra pagrindas priteisti 955,55 Eur (1 450 Eur x 65,90 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikęs vienarūšių reikalavimų įskaitymą, teismas atsakovei UAB Strommen LT iš ieškovės priteisė 5 032,63 Eur (5 548,20 – 515,57) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovės UAB „Panorama nordic“ – 978,94 Eur (1 934,49 – 955,55) bylinėjimosi išlaidų.

74III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7535.

76Ieškovė UAB „Mituva“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Mituva“ naudai priteista 2 185,69 Eur defektams pašalinti reikalingų piniginių lėšų, apskaičiuotų pagal sąmatas (1 575,45 Eur iš UAB „Panorama nordic“ ir 610,24 Eur iš UAB Strommen LT), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti UAB „Mituva“ naudai iš UAB „Panorama nordic“ 25 255,49 Eur nuostolių (pagal sąmatas), o iš UAB Strommen LT – 12 236,98 Eur nuostolių (pagal sąmatas); 2) panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Mituva“ prašymas priteisti iš atsakovės UAB „Panorama nordic“ 299,50 Eur varžų matavimo išlaidas, 3 139,70 Eur elektros sistemos atstatymo išlaidas, 128,22 Eur avarinio apšvietimo remonto išlaidas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti UAB „Mituva“ naudai iš atsakovės UAB „Panorama nordic“ 299,50 Eur varžų matavimo išlaidas, 3 139,70 Eur elektros sistemos atstatymo išlaidas, 128,22 Eur avarinio apšvietimo remonto išlaidas; 3) panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Mituva“ prašymas priteisti iš atsakovės UAB Strommen LT 299,50 Eur varžų matavimo išlaidas, 128,22 Eur avarinio apšvietimo remonto išlaidas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti UAB „Mituva“ naudai iš atsakovės UAB Strommen LT 299,50 Eur varžų matavimo išlaidas, 128,22 Eur avarinio apšvietimo remonto išlaidas; 4) palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Mituva“ naudai priteista 32 458,16 Eur iš atsakovės UAB „Panorama nordic“; 5) palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Mituva“ naudai priteista 8 460,086 Eur iš atsakovės UAB Strommen LT; 6) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7735.1.

78Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, neatsižvelgė į faktines šios bylos aplinkybes, neišanalizavo jų visapusiškai ir objektyviai, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, be to, pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

7935.2.

802015 m. rugsėjo 2 d. patalpų perdavime ieškovei atstovavo atskirų sričių specialistai, kurie fiksavo defektus. UAB „Mituva“ prašoma priteisti piniginių lėšų suma patalpų defektams pašalinti apskaičiuota teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012) pripažįstamu apskaičiavimo būdu (pagal sąmatas) ir yra pagrįsta.

8135.3.

82Teismas, iš viso priteisdamas tik 2 185,69 Eur iš prašytų priteisti 37 492,47 Eur defektams pašalinti reikalingų piniginių lėšų, išimtinai vadovavosi tik ekspertizės aktu, kuriuo neturėjo vadovautis, nes:

8335.3.1.

84teismo ekspertizę atliko teismo ekspertas R. M., neturintis pakankamos kvalifikacijos nagrinėjamu klausimu (kadangi jis negalėjo atlikti ekspertizės dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, jis neturėjo kvalifikacijos atsakyti į Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje pateiktą klausimą Nr. 9, kuris yra susijęs su defektų pašalinimo vidutine kaina, be to, teismo eksperto R. M. statinio dalies ekspertizės darbo sritis yra konstrukcijos, o nagrinėjamoje byloje defektai konstatuoti ne tik konstrukcijose, bet ir patalpų paviršiuose, apdailoje ir pan.), o ekspertė A. Š. negalėjo atlikti teismo ekspertizės ar jos dalies, nes ji neįrašyta į teismo ekspertų sąrašą. CPK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad tuo atveju, kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, gali būti skiriamas ne teismo ekspertas, o reikiamą kvalifikaciją turintis asmuo, nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi teismo ekspertų sąraše yra ekspertų, turinčių kvalifikaciją dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, pavyzdžiui, teismo ekspertė Z. B.;

8535.3.2.

86Patalpų defektai jų grąžinimo metu užfiksuoti kompetentingo UAB „Mituva“ pasamdyto eksperto V. D. 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte Nr. 15-056 ir užfiksuoti 2015 m. rugsėjo 17 d. antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-15-1127 su priedais, t. y. byloje yra pakankamai įrodymų, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. patalpų defektai egzistavo;

8735.3.3.

88teismas, skirdamas teismo ekspertizę, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą: ieškovė nesutiko nei su ekspertizės tikslingumu, nei su atsakovių siūlomomis ekspertų kandidatūromis, nei su atsakovių siūlytais klausimais teismo ekspertui, todėl pati pateikė savo teismo ekspertės kandidatūrą, formulavo savo klausimus teismo ekspertizei‚ tačiau teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti atsakovių pasiūlytam teismo ekspertui R. M. ir A. Š., teismo ekspertizei pateikė tik atsakovių suformuluotus klausimus, o ieškovės klausimus atmetė (iš teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties nėra aišku, kodėl yra atmestas ieškovės klausimas Nr. 5). Šalių lygiateisiškumo principo pažeidimas lemia, kad byloje esančiu ekspertizės aktu, kuris teismui nėra privalomas ir turi būti vertinamas pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), negalima remtis ir vertinti jo kaip patikimo įrodymo. Pasielgęs priešingai, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo jurisprudencijos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017;

8935.3.4.

90ekspertizės akte neatsakyta į 4 iš 9 teismo nutartimi užduotų klausimų. Ekspertizės akte neatsakyta į klausimus Nr. 2, 4, 6, 8, kurie yra apie patalpų nusidėvėjimo priskyrimą normaliam / nenormaliam nusidėvėjimui, nes ekspertas pateikė savo atsakymus apie normatyvinį patalpų nusidėvėjimą, nors teisine prasme šios sąvokos skiriasi iš esmės. Nuomos sutartimis ieškovė su atsakovėmis yra sutarusi, kad normalus nusidėvėjimas reiškia patalpų grąžinimą be defektų ir geros būklės, tačiau patalpos ieškovei buvo grąžintos su defektais. Statybos sektoriuje nėra įtvirtintas nusidėvėjimas kaip atskiras institutas, o nesant tokio instituto statybos sektoriuje, nėra galima ir ekspertizė šioje srityje, nes nesant nusidėvėjimo instituto, negali būti ir specialiųjų šio instituto žinių. Normalus / nenormalus nusidėvėjimas yra vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurią buvo galima įvertinti tik iš byloje esančių duomenų, o ne iš teismo eksperto subjektyvios nuomonės. Nuo patalpų grąžinimo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki teismo ekspertizės atlikimo buvo praėję daugiau kaip 2 metai, per kuriuos patalpos taip pat dėvėjosi. Todėl vienintelis būdas nustatyti patalpų būklę, buvusią jų grąžinimo dieną, buvo / yra byloje esančių duomenų analizė, tačiau teismas byloje esančių įrodymų, išskyrus ekspertizės aktą, kuriam suteikė patikimesnio įrodymo statusą, nevertino;

9135.3.5.

92normatyvinio nusidėvėjimo institutas, dėl kurio pasisakyta teismo ekspertizės akte, netaikytinas nagrinėjamoje byloje. Teismo ekspertas R. M. teismo posėdyje nurodė, kad statybos srityje yra naudojama sąvoka normatyvinis nusidėvėjimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, kuriuo vadovavosi ekspertas, šiuo atveju netaikytinas, nes Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendime konstatavo, kad atsakovės patalpų būklę blogino, nedarė remonto, kai tai buvo būtina, t. y. patalpos buvo naudojamos pažeidžiant normalaus naudojimo sąlygas, o tokiu atveju šis statybos techninis reglamentas netaikytinas (statybos techninis reglamento 2 punktas, 5.3 papunktis). Teismo ekspertas ignoravo byloje esančias ilgalaikio turto inventorines korteles, kuriose nustatytas 15 metų Pastatų eksploatavimo laikas, t. y. iki 2023 metų, nes eksploatacijai jie buvo perduoti tik 2008 metais.

9335.4.

94Nėra pagrindo teigti, kad atsakovėms buvo išnuomotos tik patalpos, o ne Pastatai kartu su fasadais. Faktą, kad atsakovės išsinuomojo Pastatus su lauko sienomis, patvirtina tai, jog nuomos sutartyse nurodyti plotai yra didesni nei VĮ Registro centro išraše. VĮ Registro centro išraše yra nurodomas bendras plotas neįvertinus sienų storių, o nuomos sutartyse nurodant nuomojamus plotus prie bendro ploto buvo pridėtas ir sienų plotas, nes atsakovės išsinuomojo visus Pastatus, o ne tik patalpas, esančias Pastatų viduje. Paprastai patalpos ir pastatų, kuriuose yra patalpos, išorė nėra nuomojamos atskirai skirtingiems nuomininkams. Būtent iš patalpų ir susideda pastatas, o tai lemia tai, kad patalpos išnuomojamos tiek su vidine, tiek su išorine sienos dalimis. Atsižvelgiant į nuomos sutarčių sąlygų visumą (3.7, 3.10, 3.13, 3.14 ir 3.15 papunkčius), negalima teigti, kad atsakovių, kaip nuomininkių, prievolės ir teisės yra susijusios išimtinai su Pastatų viduje esančių patalpų naudojimu. Kadangi atsakovės išsinuomojo Pastatus kartu su išorinėmis sienomis, tai turėjo ir prievolę jomis rūpintis, jas remontuoti ir atlyginti ieškovei nuostolius, patirtus dėl atsakovių sukeltų defektų taisymo.

9535.5.

96Faktą, kad ieškovė 2010 metais atsakovėms perdavė puikios būklės patalpas, patvirtina nuomos sutartys. Atsakovės nesinaudojo nuomos sutarčių 2.5 papunkčiais, kuriuose nustatyta, kad esant ieškovės perduodamų patalpų trūkumams / defektams, turi būti surašomas defektų aktas. Nuomos sutarčių 2.9 papunkčiuose nustatyta, kad jei nuomos sutarčių 2.5 papunkčiuose numatytas defektų aktas bus nepasirašytas, tai bus laikoma, kad ieškovė patalpas perdavė tinkamai. Iš 2008 m. birželio 2 d. UAB „Mituvos langai“ ilgalaikio materialaus turto perdavimo į eksploataciją aktų ir ilgalaikio turto inventorinių kortelių matyti, kad UAB „Mituvos langai“ prižiūrėjo patalpas, taigi patalpos nebuvo nudėvėtos jas išnuomojant atsakovėms, o buvo išnuomoti nauji, t. y. perduoti į eksploataciją, perkainuoti. Nuomos laikotarpiu patalpomis turėjo rūpintis atsakovės, todėl už grąžintų patalpų defektus yra atsakingos tik atsakovės.

9735.6.

98Skundžiamoje teismo sprendimo dalyje neteisingai nurodyta, kad iš 2016 m. liepos 27 d. atliktų darbų priėmimo sąmatos-akto nematyti, jog varžų matavimai atlikti patalpose, kurias nuomojosi atsakovės. Ieškinio priedo Nr. 85 antro lapo viršuje (kairėje) nurodytas adresas, kuriame buvo atliekami varžų matavimai (nurodyta, kad užsakovė yra UAB „Anjava“, ( - )), o būtent tuo adresu esančias patalpas nuomojosi atsakovės. Iš šio atliktų darbų priėmimo sąmatos-akto matyti, kad šiuo adresu atliktų varžų matavimų kaina yra 599 Eur, t. y. analogiška ieškovės prašomai priteisti sumai. Kadangi defektiniuose aktuose yra nustatyta daug defektų, o jų pašalinimui reikalingos ne tik didžiulės išlaidos, bet ir laikas, ieškovė defektų šalinimo darbus atlieka etapais, nes kitų galimybių neturi. Todėl ir nuostolius ieškovė skaičiavo keliais būdais, t. y. kaip patirtas išlaidas už realiai atliktus ir apmokėtus darbus ir kaip išlaidas, kurios dar nepatirtos, bet apskaičiuotos pagal sąmatas. Varžų matavimai buvo atlikti nepraėjus nė metams po patalpų grąžinimo.

9935.7.

100Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. defektiniame akte nustatyta, kad reikalingas gamybinių patalpų apšvietimo atstatymas į pradinę būseną, taip pat nurodyta, jog atsakovės neperdavė daug dokumentų, įskaitant objekto elektros energijos tiekimo schemos, elektrinių matavimų protokolų ir t. t. Kaip užfiksuota 2015 m. rugsėjo 17 d. antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-15-1127, elektros ūkis negali būti eksploatuojamas be būtinos dokumentacijos. Atsakovėms neperduodant šios dokumentacijos, ieškovė negalėjo išsamiai patikrinti elektros ūkio patalpų perdavimo metu, nes atsakovės nebuvo pasiruošusios tinkamam patalpų perdavimui, t. y. patalpų grąžinimo ieškovei metu buvo neįmanoma nustatyti konkrečių elektros sistemos ar avarinio apšvietimo sistemos defektų dėl atsakovių nepasiruošimo tinkamam patalpų perdavimui. Patalpomis naudojosi tik atsakovės, o grąžinus patalpas, buvo nustatyta daug defektų elektros srityje, neperduota net elementari dokumentacija. Atsižvelgusi į tai, ieškovė kreipėsi į UAB „Elektros darbai“, kad būtų nustatyti konkretūs defektai ir atlikti defektų šalinimo darbai. Teismui 2017 m. liepos 3 d. nutartimi įpareigojus UAB „Mituva“ pateikti paaiškinimus, kurioje konkrečiai atsakovių išsinuomotų patalpų vietoje pasireiškė elektros sistemos defektai, ieškovė dublike paaiškino, kad defektai nustatyti patikrinus visą elektros vidaus sistemą, ir kartu su dubliku pateikė UAB „Elektros darbai“ 2015 m. gruodžio 14 d. defektinį aktą, iš kurio matyti, jog defektai, susiję su avariniu apšvietimu ir elektros sistemos atstatymu, buvo nustatyti patalpose, kurias nuomojosi atsakovės. Šis aktas, kuriame išvardyti nustatyti defektai ir įvardyti atlikti darbai, patvirtina, kokie buvo reikalingi atlikti darbai, susiję su elektros sistemos atstatymu ir avarinio apšvietimo defektų šalinimu, kuriuos UAB „Elektros darbai“ ir atliko, o ieškovė už tai sumokėjo. Ieškovė įrodė, kad atsakovės, kaip patalpų naudotojos ir atitinkamai elektros ūkio naudotojos, turėjo pareigą prižiūrėti elektros ūkį, tačiau to nedarė, todėl tai sukėlė žalą ieškovei, kuri turėjo atkurti patalpų būklę į tą pačią, kokia buvo perduodant atsakovėms išsinuomotas patalpas. Kadangi tik atsakovės patalpomis naudojosi nuo tada, kai ieškovė įsigijo Pastatus, iki tol, kol atsakovės patalpas grąžino ieškovei, jos ir yra atsakingos už išlaidas, patirtas šalinant defektus elektros sistemos srityje. Elektros sistemos atstatymo darbai buvo reikalingi tik UAB „Panorama nordic“ nuomotose patalpose, todėl ir prašoma šias patirtas išlaidas priteisti tik iš UAB „Panorama nordic“.

10136.

102Atsakovės UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo UAB „Mituva“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovių atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10336.1.

104Ieškovės argumentai apie ekspertizės akto trūkumus teismo turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi byloje esantis ekspertizės aktas nėra paneigtas kitu ekspertizės aktu. Ieškovė, nesutikdama su ekspertizės aktu, pakartotinės ekspertizės byloje neprašė. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės nurodytų defektų ir reikalingų išlaidų jiems pašalinti, pagrįstai vadovavosi byloje esančiu ekspertizės aktu, o ne ieškovės pateiktais defektiniais aktais / sąmatomis, kurie buvo užsakyti ieškovės, nes kasacinis teismas savo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Kadangi ekspertizės aktas laikytinas aukštesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu nei kiti įrodymai, teismas pagrįstai vadovavosi būtent juo.

10536.2.

106Teismo ekspertizę šioje byloje buvo pavesta atlikti į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą įrašytam teismo ekspertui R. M. ir ekspertei A. Š., kuri nebuvo įrašyta į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, tačiau turėjo reikiamą kvalifikaciją išvadai dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo duoti. Teismas, įvertinęs turimas A. Š. specialias žinias atitinkamoje srityje, galėjo paskirti A. Š. kartu su R. M. atlikti ekspertizę šioje byloje (CPK 212 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010) ir pagrįstai vadovavosi jų parengtu ekspertizės aktu.

10736.3.

108UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros aktas Nr. 15-056 buvo surašytas ieškovės užsakymu, ieškovė už šio akto parengimą mokėjo, todėl buvo būtina patikrinti, ar egzistuoja šiame akte nurodyti defektai. Antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuota patalpų būklė, o ne defektai, nes antstolė nėra statybų srities specialistė, todėl ji negali pasakyti, ar atitinkama statinių / patalpų būklė laikytina defektu, t. y. negali konstatuoti defektų fakto. Todėl atmestini ieškovės teiginiai, kad defektai buvo užfiksuoti antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, todėl ekspertui jų iš naujo nereikėjo vertinti.

10936.4.

110Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, šalių lygiateisiškumo principas šiuo atveju nebuvo pažeistas, nes tiek ieškovė, tiek atsakovės turėjo teisę pasiūlyti teismui ekspertų kandidatūras ir suformuluoti savo klausimus ekspertams. Šiomis savo teisėmis bylos šalys naudojosi. Tai, kad teismas nepaskyrė ekspertizės atlikti ieškovės siūlytai ekspertei ir neuždavė ekspertams ieškovės ydingai suformuluotų klausimų, negali būti laikoma šalių lygiateisiškumo principo pažeidimu.

11136.5.

1122018 m. kovo 19 d. teismo posėdyje ekspertas R. M. paaiškino, jog ekspertizės akte vartojamas žodžių junginys „normatyvinis nusidėvėjimas“ reiškia tą patį kaip ir „normalus nusidėvėjimas“, taip pat patikslino, kad viena sąvoka yra vartojama teisėje, o kita – statybų veikloje. Todėl ieškovės teiginiai, jog ekspertizės akte nėra atsakyta į visus užduotus klausimus, vertintini kritiškai.

11336.6.

114Ekspertas R. M. davė sutikimą atlikti ekspertizę įvertinęs visus jam pateiktus klausimus. Tai reiškia, kad teismo eksperto R. M. kompetencija yra pakankama įvertinti, ar atitinkamas defektas yra priskirtinas normaliam statinių / patalpų nusidėvėjimui. Jei ekspertas R. M. būtų negalėjęs atsakyti į šį klausimą, tai jis būtų atsisakęs atlikti ekspertizę (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovės nurodyta ekspertė Z. B., duodama sutikimą dėl ekspertizės atlikimo, taip pat patvirtino, jog ji gali duoti išvadas dėl jai pateikto klausimo, ar UAB „Mituva“ grąžintos patalpos buvo pablogintos, ar su normalaus nusidėvėjimo požymiais. Taigi byloje esant dviejų ekspertų sutikimams dėl ekspertizės šioje byloje atlikimo, ieškovės teiginiai, kad ekspertai negali duoti objektyvių išvadų dėl pateikto klausimo, kas laikytina normaliu patalpų / statinių nusidėvėjimu, vertintini kaip aiškiai nepagrįsti. Ne ieškovė turėtų vertinti, į kokius klausimus gali atsakyti statybų srities teismo ekspertai, nes tai geriausiai žino patys statybų srities teismo ekspertai.

11536.7.

116Ekspertas R. M., kuris atliko statinių ekspertizę byloje, teismo posėdyje atsakinėdamas į klausimus, nurodė, kad statiniai buvo normaliai naudojami. Taigi ieškovės išvados apie nenormalų statinių naudojimą yra aiškiai nepagrįstos ir prieštaraujančios eksperto teiginiams.

11736.8.

118Nors ieškovė nurodo, kad ekspertas ignoravo byloje esančias ilgalaikio turto inventorines korteles, tačiau ekspertas šių inventorinių kortelių negalėjo vertinti kaip patikimų rašytinių įrodymų, nes nė vienoje iš inventorinių kortelių nebuvo nurodytas kortelėse nurodyto nekilnojamojo turto unikalus numeris ir adresas, t. y. iš ieškovės akcentuojamų inventorinių kortelių nebuvo galima suprasti, kad jos yra surašytos būtent dėl Pastatų. Be to, šios kortelės neatitiko įrodymų leistinumo principo. Kaip matyti iš informacijos, esančios kortelių viršuje, šios kortelės yra UAB „Mituvos langai“, kuri yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto. Kadangi iškėlus bankroto bylą visi įmonės UAB „Mituvos langai“ dokumentai ir turtas turėjo būti perduoti bankroto administratoriui (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), nesuprantama, iš kur ieškovė gavo UAB „Mituvos langai“ ilgalaikio turto inventorines korteles. Tai, kad šios kortelės yra nepatikimos, pagrindžia dar ir tai, jog ant jų nėra kompetentingų asmenų parašų. Taigi nėra aišku, kas šias korteles sudarė. Kadangi ieškovės pateiktos kortelės yra be atsakingų asmenų vardų, pavardžių ir parašų, kadangi nėra aišku, iš kur šios kortelės buvo gautos, tai jos pagrįstai nebuvo laikomos leistina įrodinėjimo priemone procese.

11936.9.

120Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad iš esmės visi UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte Nr. 15-056 nurodyti defektai, kuriems pašalinti ieškovė prašė priteisti būsimas išlaidas (37 492,47 Eur), yra priskirtini normaliam (normatyviniam) nusidėvėjimui, projektavimo ar statybos klaidoms ir tik labai maža dalis defektų yra priskirtina eksploatacinei kilmei (pirmo aukšto tualete išpjauta dalis sieninės plokštės, vidaus apdailos gipskartonio plokščių pažeidimai, vartų segmentų pažeidimai). Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, o ne ieškovės subjektyviais defektiniais aktais ir sąmatomis, surašytomis siekiant prisiteisti iš atsakovių kuo daugiau pinigų, tačiau nepagrįstai priteisė iš atsakovių išlaidas už eksploatacinės kilmės defektus, kadangi šie defektai jau buvo tuo metu, kai patalpos buvo perduotos atsakovėms.

12136.10.

122Tai, kad ieškovė buvo išnuomojusi atsakovėms patalpas, o ne Pastatus, patvirtina nuomos sutarčių turinys (2.1, 2.4 papunkčiai). Be to, šalys nuomos sutartyse nebuvo susitarę, kad pasibaigus nuomos sutartims atsakovės turi nuplauti Pastatų fasadą. Todėl teismas pagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovių būsimas fasado plovimo išlaidas. Būsimos fasado plovimo išlaidos negalėjo būti priteisiamos dar ir dėl to, kad fasado apdulkėjimas dėl natūralių gamtos reiškinių negalėjo būti laikomas daikto pabloginimu CK 6.500 straipsnio prasme. Be to, ieškovė būsimų fasado plovimo išlaidų reikalavo pagal negaliojantį komercinį pasiūlymą, nes UAB „BSS grupė“ komerciniame pasiūlyme buvo nurodyta, kad jis galioja iki 2017 m. balandžio 28 d.

12336.11.

124Ieškovės perduotos patalpos buvo su natūralaus nusidėvėjimo požymiais, tačiau kadangi tai netrukdė atsakovėms patalpas naudoti pagal paskirtį, jos defektinio akto dėl buvusių patalpų nusidėvėjimo požymių nesudarė, tačiau šių defektinių aktų nebuvimas neįrodo, kad patalpose nebuvo nusidėvėjimo požymių.

12536.12.

126Sprendžiant dėl išlaidų už varžų matavimą (ne)priteisimo svarbu tai, kad ( - ) buvo ne tik tie statiniai, kuriuose esančias patalpas nuomojosi atsakovės, bet ir kiti statiniai, kurių atsakovės nesinuomojo. Taigi ieškovės akcentuojamas adresas atliktų darbų akte neįrodo, jog varžų matavimai buvo daryti būtent tose patalpose, kurias atsakovėms buvo išnuomojusi ieškovė. Teismas pagrįstai nepriteisė iš atsakovių išlaidų už varžų matavimą, kadangi varžų matavimas buvo atliktas 2016 m. liepos 27 d., t. y. po to, kai patalpos jau buvo išnuomotos naujai nuomininkei UAB „Domimaks“. Net ir teismui padarius išvadą, kad varžų matavimas buvo atliktas tose pačiose patalpose, kurias nuomojosi atsakovės, akivaizdu, jog išlaidos už varžų matavimą negali būti priteisiamos iš atsakovių, nes prieš atliktą varžų matavimą nauja nuomininkė UAB „Domimaks“ ilgą laiką naudojosi patalpomis, taigi varžų matavimo būtinybė galėjo būti atsiradusi dėl naujos nuomininkės veiksmų.

12736.13.

128Nors ieškovė nurodo, jog varžų matavimas buvo būtinas, nes atsakovės neperdavė ieškovei daug dokumentų, susijusių su elektros ūkiu, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pati ieškovė, prieš sudarydama nuomos sutartis su atsakovėmis, šiuos dokumentus būtų joms perdavusi. Priešingai, byloje yra įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovės 2014 m. rugsėjo 8 d. bei 2014 m. spalio 9 d. šių dokumentų iš ieškovės reikalavo, tačiau taip ir negavo. Be to, reikalavimas dėl išlaidų už varžų matavimą priteisimo negalėjo būti tenkinamas dar ir dėl to, kad 2016 m. liepos 27 d. sąskaita faktūra, kuria buvo grindžiami šie nuostoliai, buvo išrašyta pirkėjai UAB „Anjava“, o ne ieškovei. Ieškovės pateikti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai nepatvirtina, kad ieškovė yra kompensavusi šias išlaidas UAB „Anjava“, nes šie aktai yra be atsakingų asmenų vardų, pavardžių ir parašų, todėl jie negalėjo būti laikomi leistina įrodinėjimo priemone procese. Taigi ieškovės patirti nuostoliai už varžų matavimą teismo pagrįstai buvo pripažinti nepagrįstais, nes ieškovė kaip savo nuostolius siekė prisiteisti kitos įmonės patirtas išlaidas.

12936.14.

130Teismas pagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovių išlaidas už elektros sistemos atstatymą bei išlaidas už avarinio apšvietimo remontą, nes iš 2015 m. lapkričio 10 d. rangos darbų sutarties Nr. 115-11-185 objekto nesimatė, kad buvo susitarta atlikti būtent tų patalpų, kurias iš ieškovės buvo išsinuomojusios atsakovės, elektros sistemos ir avarinio apšvietimo remontą. Ieškovė turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, todėl tam, kad būtų galima priteisti išlaidas už elektros sistemos atstatymą / avarinio apšvietimo remontą, turėjo būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog darbai buvo atlikti būtent tose patalpose, kurias atsakovės nuomojosi iš ieškovės, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Nors ieškovė teigia, jog jos argumentus, kad darbai buvo atlikti būtent ginčo patalpose, patvirtina UAB „Elektros darbai“ 2015 m. gruodžio 14 d. defektinis aktas, tačiau jis teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip netinkamas įrodymas byloje, nes buvo be atsakingų asmenų parašų, t. y. jis neturi jokios galios. Iš 2015 m. lapkričio 10 d. darbų priėmimo–perdavimo akto, kuriuo ieškovė grindė savo reikalavimą dėl išlaidų elektros sistemai atstatyti / avarinio apšvietimo remontui priteisimo, matyti, kad buvo atlikti šviestuvų ir lovių montavimo darbai. Įrodymų, kad atsakovės būtų sugadinusios šviestuvus ir lovius iš ieškovės išsinuomotose patalpose, byloje nėra. Taigi teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl elektros sistemos atstatymo išlaidų bei avarinio apšvietimo remonto išlaidų priteisimo.

13137.

132Atsakovės UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkintus ieškinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovių apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13337.1.

134Būtų galima laikyti, kad atsakovės pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, jei būtų nustatyta, jog atsakovės, piktnaudžiaudamos procesinėmis teisėmis, teikė teismui absoliučiai nepagrįstus ieškinius ir nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau to šiuo atveju nebuvo, atsakovės sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Atsakovių ieškiniai, kurių reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti laikomi absoliučiai nepagrįstais, kadangi pirmosios instancijos teismas juos buvo patenkinęs. Sąžiningas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis negali būti laikomas neteisėtais veiksmais, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Tai, kad atsakovės savo pažeistas teises bandė apginti teisminiu keliu įstatymų nustatyta tvarka ir kad savo reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negali būti laikoma atsakovių neteisėtais veiksmais, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Taigi atsakovės jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

13537.2.

136Nuostoliai negautų pajamų forma buvo priteisti nepagrįstai, nes 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymas buvo nerealus. Tik tada, jei į bylą būtų buvę pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog šalys buvo susitarusios dėl visų esminių nuomos sutarties sąlygų, tačiau jos liko neįvykdytos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų buvę galima laikyti, kad pajamas pagal 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymą būtų buvę galima gauti realiai, tačiau šiuo atveju tokie įrodymai nebuvo pateikti. Teismas ignoravo aplinkybę, kad pagal šį pasiūlymą nuomos sutartis taip ir nebuvo sudaryta net ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nes 2015 metais Pastatai UAB „Domimaks“ buvo išnuomoti už daug mažesnį nuomos mokestį nei buvo nurodytas 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlyme. Jei šis pasiūlymas būtų buvęs realus, tai po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo jis galėjo būti įgyvendintas, tačiau tai nebuvo padaryta.

13737.3.

1382014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymas buvo parengtas siekiant nesąžiningai prisiteisti sukurtus nuostolius iš atsakovių. Esant tokiai teismo logikai, kokia yra pateikta sprendime, iš atsakovių būtų buvę galima prisiteisti net ir 1 000 000 Eur nuostolių, jei tokio dydžio pasiūlymas dėl patalpų nuomos būtų buvęs pateiktas. Taip sudaromos sąlygos ir toliau formuotis teismų praktikai, kad pagal realiai jokių teisinių pasekmių nesukėlusį dokumentą yra galima lengvai prisiteisti sukurtus nuostolius. UAB „Domimaks“ neturėjo jokios objektyvios galimybės mokėti pasiūlyme nurodyto dydžio nuomos mokestį (23 000 Lt + PVM), nes jis beveik 10 kartų viršijo UAB „Domimaks“ per 2014 metus uždirbtą pelną (2 344 Lt). Nepaisant to, kad UAB „Domimaks“ turėjo turto, ji 2014 metais balansavo ant nuostolių ribos. UAB „Domimaks“ 2014 metais turėjo tik 3 773 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų, o tai reiškia, kad UAB „Domimaks“, nepardavusi savo turto, negalėjo išsinuomoti Pastatų.

13937.4.

140Jeigu įstatymas draudžia naudoti neįregistruotą nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis, tai juo labiau prieš trečiuosius asmenins negali būti panaudotas pasiūlymas dėl patalpų nuomos, kadangi jis apskritai nesukuria jokių teisinių padarinių, kol jis nėra priimamas (akceptuojamas). 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymas negalėjo būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis (CK 6.478 straipsnio 2 dalis), todėl pagal šį pasiūlymą apskaičiuotos negautos pajamos negalėjo būti priteistos.

14137.5.

142Ieškovė pateikė klaidingą savo negautų pajamų skaičiavimą. Kadangi ieškinyje buvo pateiktas neteisingas negautų pajamų skaičiavimas, teismas negalėjo sutikti su tokiu negautų pajamų skaičiavimu. Laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios ieškovei nutraukti nuomos sutartį, sudarytą su UAB Strommen LT, buvo pritaikytos 2014 m. balandžio 7 d., o laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios ieškovei nutraukti nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Panorama nordic“, buvo pritaikytos 2014 m. rugsėjo 22 d. Net jei nebūtų buvę taikytos šios laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė neturėjo jokios objektyvios galimybės gauti pajamų iš kitos nuomininkės (UAB „Domimaks“) nuo 2014 m. balandžio mėnesio (UAB Strommen LT atveju) ir nuo 2014 m. spalio mėnesio (UAB „Panorama nordic“ atveju), nes tuo metu dar galiojo nuomos sutartys, sudarytos su atsakovėmis. Ieškovė geriausiu atveju nuomos pajamas iš kitos nuomininkės (UAB „Domimaks“) galėjo gauti nuo 2014 m. liepos 8 d. dėl patalpų dalies, kurias buvo išsinuomojusi UAB Strommen LT, ir nuo 2014 m. gruodžio 23 d. dėl patalpų dalies, kurias buvo išsinuomojusi UAB „Panorama nordic“, t. y. suėjus 3 mėnesių įspėjimo terminui, jei įspėjimai apie nuomos sutarčių nutraukimą atsakovėms būtų buvę įteikti tada, kada buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios nutraukti nuomos sutartis (CK 6.480 straipsnis). Teismas ignoravo šiuos atsakovių argumentus. Ieškovė taip pat nepagrįstai skaičiavo negautas pajamas ir už visą 2015 m. rugsėjo mėnesį, nors atsakovės patalpas ieškovei grąžino 2015 m. rugsėjo 2 d., todėl ieškovei 2015 m. rugsėjo mėnesį nebuvo jokių kliūčių gauti nuomos pajamas iš kitos nuomininkės. Taigi iš UAB Strommen LT galėjo būti priteista maksimaliai 1 116,48 Eur negautų pajamų (2 654,69 – 369,46 – 1 168,75), o iš UAB „Panorama nordic“ galėjo būti priteista maksimaliai 11 253,14 Eur negautų pajamų (19 567,02 – 5 162,38 – 3 151,50).

14337.6.

144Teismo išvada, kad egzistuoja pagrindas priteisti iš atsakovių ieškovės nuo išnuomoto turto grąžinimo (2015 m. rugsėjo 2 d.) iki 2019 m. balandžio mėnesio negautas pajamas, prieštarauja byloje esančiai ekspertizės išvadai, kurioje nurodyta, jog iš esmės visi ieškovės nurodyti patalpų defektai yra priskirtini normaliam patalpų nusidėvėjimui arba statybos / projektavimo klaidoms, kurios jau buvo tuo metu, kai patalpos buvo perduotos atsakovėms. Tai reiškia, kad ieškovės nurodyti defektai negalėjo būti kliūtis išnuomoti patalpas už 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlyme nurodytą nuomos mokestį. Ieškovė, būdama Pastatų savininke, galėjo derėtis su UAB „Domimaks“ dėl nuomos mokesčio dydžio, taip pat galėjo ieškoti kitų Pastatų nuomininkų, o to nepadariusi, ieškovė veikė savo rizika, todėl atsakovėms negali kilti atsakomybė dėl ieškovės pasyvumo derantis dėl nuomos mokesčio dydžio ar ieškant kitų nuomininkų, tai prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovės sutikimas dėl patalpų išnuomojimo už mažesnę kainą nei buvo nurodyta 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlyme, kitų nuomininkų, galėjusių mokėti didesnį nuomos mokestį, neieškojimas teismo turėjo būti vertinamas kaip pačios ieškovės sutikimas dėl nuostolių atsiradimo, o tai sudarė pagrindą netaikyti atsakovėms civilinės atsakomybės už šiuos nuostolius (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

14537.7.

146Nesant neteisėtų atsakovių veiksmų, akivaizdu, jog nėra ir priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovių veiksmų, o nesant visų būtinų sąlygų atsakovių civilinei atsakomybei kilti, ieškinyje nurodyti nuostoliai iš atsakovių negali būti priteisiami.

14737.8.

148Teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovės turi pareigą atsakyti už eksploatacinės kilmės defektus (administracinio pastato pirmo aukšto tualete išpjauta dalis sieninės plokštės, sandėlių vidaus apdailos gipskartonio plokščių pažeidimai, vartų segmentų pažeidimai), tačiau atsakovėms negalėjo būti taikoma civilinė atsakomybė už juos, nes jie jau buvo atsakovėms pradedant naudotis išsinuomotomis patalpomis. Kadangi šie neesminiai trūkumai netrukdė atsakovėms naudotis išsinuomotu turtu pagal jo paskirtį, jie nebuvo pažymėti patalpų priėmimo–perdavimo akte. Be to, net jeigu ir būtų nustatyta, kad sandėlių vidaus apdailos gipskartonio plokščių pažeidimai atsirado vėliau, t. y. po patalpų perdavimo atsakovėms, egzistuoja pagrindas atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės šiuo aspektu, nes UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte nurodyta, jog tokios paskirties pastatui buvo pasirinktos netinkamos medžiagos – gipskartonio plokštės (CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys).

14937.9.

150Ieškovės nurodyti jau patirti nuostoliai buvo nepagrįstai priteisti iš atsakovių, nes dalis PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis buvo grindžiami šie nuostoliai, buvo išrašytos ne ieškovei, o pirkėjai UAB „Anjava“, kuri ir apmokėjo tas sąskaitas faktūras. Ieškovės pateikti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai nepatvirtina, kad ieškovė yra kompensavusi šias išlaidas UAB „Anjava“, nes šie aktai yra be atsakingų asmenų vardų, pavardžių ir parašų, todėl jie negalėjo būti laikomi leistina įrodinėjimo priemone procese. Priešingai nei nusprendė teismas, iš byloje esančių UAB „Anjava“ banko sąskaitos išrašų nesimato, kad UAB „Mituva“ būtų kompensavusi UAB „Anjava“ išlaidas, kurias ji patyrė. Taigi aplinkybė, kad ieškovė patyrė šiuos nuostolius, buvo neįrodyta.

15137.10.

152Inžinieriaus-elektriko A. R. defektiniame akte, surašytame 2015 m. rugsėjo 7 d., nebuvo nurodyta, kad transformatorinė turėtų kokių nors defektų. Taigi ieškovės prašomi priteisti nuostoliai už transformatorinės remonto darbus negalėjo būti priteisti dar ir dėl to, kad transformatorinė po patalpų grąžinimo neturėjo jokių defektų. Jei transformatorinė būtų turėjusi kokių nors defektų, tai jų šalinimo darbai tikėtina būtų buvę atlikti nedelsiant, o ne praėjus 8 mėnesiams nuo patalpų grąžinimo.

15337.11.

154Ieškovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji atsakovėms buvo išnuomojusi oro kompresorius ir / ar suteikusi juos panaudai pagal panaudos sutartį. Teismo išvada, kad atsakovės naudojosi oro kompresoriais ir juos sugadino, yra aiškiai nepagrįsta, nes atsakovės oro kompresoriais nesinaudojo, todėl negalėjo jų ir sugadinti. Be to, byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl egzistavusių vieno oro kompresoriaus defektų jis buvo neremontuotinas, todėl naujo kompresoriaus įsigijimo išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovių dar ir dėl to, kad byloje nebuvo įrodytas jų būtinumas.

15537.12.

156Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė perdavė atsakovėms patalpas be UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 21 d. techninio patikrinimo akte nurodytų defektų, t. y. su veikiančiu klozeto vandens nuleidimo mechanizmu, su švariais vandens filtrais, nuotekų šulinį su dangčiu, nuotekų šulinį be išplauto grunto, nuotekų šulinį su išvalytomis nuotekomis. Dėl to teismas negalėjo padaryti išvados, kad atsakomybė už šiuos trūkumus turi tekti atsakovėms.

15737.13.

158Dėl dujinio spindulinio šildytuvo BH50 ventiliatorius keitimo išlaidų svarbu tai, kad ieškovei UAB „Aletra“ 2016 m. spalio 25 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, kuria ieškovė grindė savo patirtus nuostolius, buvo neapmokėta, t. y. ieškovės prašomų priteisti nuostolių realumas pagal šią PVM sąskaitą faktūrą buvo neįrodytas. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad dujinis spindulinis šildytuvas BH50 buvo atsakovių išsinuomotose patalpose. Ieškovė turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, todėl yra galimybė, kad buvo pirktos atsarginės dalys kitose ieškovės patalpose esantiems dujiniams spinduliniams šildytuvams. UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. perduodamų inžinerinių sistemų įrangos apžiūros akte nėra konstatuota, kad dujinio spindulinio šildytuvo BH50 ventiliatorius buvo sugedęs patalpų grąžinimo ieškovei metu. Nuostoliai už dujinio spindulinio šildytuvo ventiliatoriaus keitimą iš atsakovių negalėjo būti priteisti, nes atsakovėms negali tekti pareiga atsakyti už vėliau atsiradusius defektus. Ieškovė galėjo patikrinti dujinius spindulinius šildytuvus patalpų grąžinimo metu, tačiau to tikslingai nedarė, kad vėliau galėtų prikurti kuo daugiau defektų ir prisiteisti iš atsakovių kuo didesnę tariamų nuostolių sumą. Ieškovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad ji į vėliau vykusį dujinių spindulinių šildytuvų patikrinimą atsakovių atstovų nekvietė.

15937.14.

160Teismas negalėjo priteisti iš atsakovių išlaidų už atliktus dujinių spindulinių šildytuvų remonto darbus, nes UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. surašytame perduodamų inžinerinių sistemų ir įrangos apžiūros akte nėra konstatuota, kad patalpų grąžinimo metu būtų buvę nustatyti spindulinių šildytuvų defektai. Teismas ignoravo faktą, kad UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 21 d. techninio patikrinimo aktas, kuriuo ieškovė grindė prašomas priteisti išlaidas už sistemos patikros ir remonto darbus, buvo surašytas tuo metu, kai patalpos jau buvo išnuomotos naujai nuomininkei (UAB „Domimaks“). Todėl tikėtina, kad spindulinius šviestuvus galėjo sugadinti nauja patalpų nuomininkė UAB „Domimaks“, jeigu jie iš tiesų buvo sugedę, tačiau už tai atsakomybė jokiu būdu negalėjo būti perkelta atsakovėms.

16137.15.

162Teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl egzistuojančių pagrindų / sąlygų atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės (visiškai ar bent iš dalies) ir nepagrįstai nevertino atsakovių šiuo aspektu pateiktų argumentų (CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys). Ieškovė, neteikdama informacijos apie nustatytus defektus, nederindama defektų šalinimo darbų ir jų kainos su atsakovėmis, pati ėmėsi šalinti defektus, nesuteikdama galimybės tą padaryti atsakovėms. Tikėtina, kad dėl konfliktiškų santykių su atsakovėmis ieškovė iš rangovų prašė maksimalios darbų atlikimo kainos. Ieškovė, spręsdama defektų šalinimo klausimus, nebendradarbiavo su atsakovėmis, pati vienašališkai derino su rangovais darbų kainas, nesudarydama atsakovėms galimybių derėtis su rangovais ir / ar ieškoti mažesnę kainą siūlančių rangovų.

16337.16.

164Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad iš UAB „Panorama nordic“ buvo nuspręsta priteisti 32 096,30 Eur nuostolių (19 567,02 + 4 998,16 + 1 575,45 + 5 955,67), tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog ieškovei iš UAB „Panorama nordic“ priteisiamas 34 033,61 Eur nuostolių atlyginimas. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad iš UAB Strommen LT buvo nuspręsta priteisti 7 278,07 Eur nuostolių (2 654,69 + 1 936,02 + 610,24 + 2 077,12), tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog ieškovei iš UAB Strommen LT priteisiamas 9 070,32 Eur nuostolių atlyginimas. Šios teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytos klaidos taip pat sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį kaip nepagrįstą.

16537.17.

166Teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, ir jas sumažino. Ši byla buvo itin sudėtinga, labai didelės apimties, tam, kad atsikirstų į ieškovės nurodytus defektus, atsakovės turėjo išanalizuoti daug techninių, buhalterinių ir kitų kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų. Šios aplinkybės sudarė pagrindą teismui nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių ir priteisti atsakovių naudai tokias bylinėjimosi išlaidas, kokias jos iš tikrųjų patyrė. Taigi apeliacinės instancijos teismas turėtų peržiūrėti pirmosios instancijos teismo atsakovių naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas ir apeliacinio skundo patenkinimo atveju priteisti atsakovių naudai visas jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ne tik dalį, kaip kad padarė pirmosios instancijos teismas.

16738.

168Ieškovė UAB „Mituva“ atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovių apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių priteisimo, palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atsiliepimas į atsakovių apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16938.1.

170Skundžiamoje teismo sprendimo dalyje sprendžiant dėl atsakomybės pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį taikymo teisingai konstatuoti neteisėti veiksmai ir nenukrypta nuo suformuotos teismų jurisprudencijos šiuo klausimu. UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT reikalavimai civilinėse bylose dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo ir dėl nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo buvo atmesti. Būtent šie įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, kad atsakovės pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o tai nagrinėjamoje byloje laikytina neteisėtais atsakovių veiksmais. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą 2013 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013.

17138.2.

1722014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymo realumo faktą pagrindžia: 1) tai, kad atsakovėms grąžinus patalpas, Pastatai buvo išnuomoti tam pačiam subjektui, kuris dar 2014 metais ir buvo pateikęs pasiūlymą; 2) UAB „Domimaks“ 2017 m. spalio 11 d. raštas, kuriame UAB „Domimaks“ nurodė, jog ketino nuomotis Pastatus, jog turėjo finansines galimybes tiek nuomai, tiek išpirkimui, jog nebūtų sudariusi turto pirkimo / išpirkimo sutarčių dėl turto, dėl kurio vyksta teisminiai ginčai (šiuos argumentus sustiprina VĮ Registrų centro išrašai apie Pastatus ir Juridinių asmenų regitro duomenys apie UAB „Domimaks“ finansines galimybes – įstatinio kapitalo dydis (7 592 530,08 Eur), 841 743 Lt 2013 metų grynasis pelnas, 2013 ir 2014 metais turėto turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų palyginimas, kurie patvirtina, kad UAB „Domimaks“ finansinė padėtis tiek 2013 metais, tiek ir 2014 metais buvo gera, ši įmonė buvo moki ir nesusidūrė su kokiais nors finansiniais sunkumais, kurie būtų tokio masto, kad UAB „Domimaks“ neturėtų galimybės siūlomomis kainomis išsinuomoti / išsipirkti Pastatų); 3) pačių atsakovių veiksmai, kai jos, sužinojusios apie UAB „Domimaks“ pasiūlymą, kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo ir siekė, jog būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

17338.3.

174Skiriant teismo ekspertizę, nebuvo keliamas klausimas, kokios būklės patalpas ieškovė 2010 metais perdavė atsakovėms, o buvo nustatinėjama, ar atsakovėms grąžinant patalpas ieškovei, egzistavo ieškovės nurodyti defektai. Taigi atsakovės nepagrįstai nurodo, kad ekspertizė nustatė, jog kažkokie defektai jau egzistavo patalpas perduodant atsakovėms. Atsakovės, prieš išsinuomodamos patalpas, jas apžiūrėjo, patalpos atsakovėms buvo tinkamos, o tai reiškia, kad atsakovės įvertino patalpų įrengimą ir faktą, jog sugebės jomis naudotis nepadarydamos žalos. Nuomos sutartimis atsakovės net įsipareigojo grąžinti ieškovei patalpas geros būklės. Atsakovės nereiškė pretenzijų, kad joms patalpos buvo perduotos netinkamos būklės ar su defektais. Civiliniame procese įrodinėjimo našta tenka tam, kuris teigia, todėl atsakovės, kurios teigia, jog joms buvo perduotos patalpos su tais pačiais defektais, kurie buvo fiksuoti patalpų grąžinimo ieškovei dieną, ir turi tai įrodyti, tačiau byloje to nedarė, t. y. pačios atsakovės nevykdo įrodinėjimo pareigos.

17538.4.

176Patalpų medžiagų parinkimas, nesant imperatyvių nurodymų rinktis tik tam tikras medžiagas tam tikro pastato paskirčiai, negali šalinti atsakovių civilinės atsakomybės už patalpų nepriežiūrą, kurią privalėjo atlikti patalpų naudotojos, t. y. nuomininkės, ar juo labiau už patalpų pabloginimą, kurį nagrinėjamu atveju yra konstatavęs Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-336-153/2016 (jis turi prejudicinę galią).

17738.5.

178Atsakovių nurodoma CK 6.478 straipsnio 2 dalis taikytina tais atvejais, kai yra sudaryta nuomos sutartis, o 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymas nėra nuomos sutartis, todėl CK 6.478 straipsnio 2 dalis šiuo atveju netaikytina. Jokie teisės aktai nedraudžia naudoti pasiūlymo nuomotis Pastatus prieš trečiuosius asmenis, todėl vadovaujantis civilinėje teisėje egzistuojančiu principu, kad leidžiama viskas, kas neuždrausta, leidžiama prieš atsakoves panaudoti ir pasiūlymą nuomotis Pastatus, nes priešingu atveju ieškovei būtų nepagrįstai apribotos galimybės ginti savo pažeistas teises, teikiant įrodymus, pagrindžiančius negautų pajamų realumą. 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymas įrodo, kad ieškovė numatė iš anksto gauti priteistas negautas pajamas, pagrįstai tikėjosi minėtas pajamas gauti, tačiau negavo dėl atsakovių veiksmų – pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių nutraukti nuomos sutartis, įpareigojančių vykdyti nuomos sutartis. Atsakovėms buvo suvokiama, kad ieškovė akceptuoja 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymą, todėl jos ir inicijavo teisminius ginčus, siekdamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė negalėjo sudaryti pačios nuomos sutarties su UAB „Domimaks“, nes atsakovės, sužinojusios apie ieškovės gautą pasiūlymą išnuomoti tas pačias patalpas, iš karto ėmėsi veiksmų, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios nutraukti nuomos sutartis su atsakovėmis. Logiška, kad tuo atveju, jeigu atsakovės nebūtų laikiusios 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymo realiu, nebūtų inicijavusios bylos dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo ir nebūtų siekusios laikinųjų apsaugos priemonių, kurios draustų ieškovei nutraukti nuomos sutartis, taikymo, nes tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės būtų nereikalingos, jeigu atsakovės nemanytų, kad ieškovė nutrauks nuomos sutartis.

17938.6.

180Pasisakydamos dėl negautų pajamų skaičiavimo, atsakovės situaciją vertina retrospektyviai, t. y. kad nuomos sutartys yra neterminuotos, nes tai nustatė teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo, tačiau 2014 metų pradžioje, kai ieškovė, būdama sąžininga ir bendradarbiaudama su atsakovėmis, nurodė, jog nori išnuomoti Pastatus pelningiau, todėl nusiuntė atsakovių atstovams iš UAB „Domimaks“ gauto pasiūlymo sąlygas, atsakovės laikėsi pozicijos, kad nuomos sutartys yra terminuotos, todėl ieškovė negalėjo nutraukti nuomos sutarčių vadovaudamasi CK 6.480 straipsniu. Tačiau nuomos sutartys gali būti nutraukiamos ne tik CK 6.480 straipsnyje nustatyta tvarka, jos gali būti nutraukiamos ir CK 6.497 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. įspėjus kitą šalį per protingą terminą. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios ieškovei bet kokiu būdu nutraukti nuomos sutartis, t. y. ieškovė negalėjo nutraukti nuomos sutarčių nei pagal CK 6.480 straipsnį, nei pagal CK 6.497 straipsnį (net ir dėl atsakovių kaltės), nei geranoriškai bendru susitarimu, todėl ieškovė ir skaičiavo nuostolius būtent nuo 2014 m. balandžio mėnesio.

18138.7.

182Atsakovių pareiškimai, kad nebuvo jokių kliūčių išnuomoti Pastatus iš karto po to, kai patalpos buvo grąžintos ieškovei, neatitinka realybės. Ieškovė daug kartų reikalavo, kad atsakovės grąžintų patalpas, tačiau susitarti dėl patalpų grąžinimo pavyko tik tada, kai pačios atsakovės išreiškė valią patalpas grąžinti 2015 m. rugsėjo 2 d. Kadangi patalpos buvo grąžintos su daugybe defektų, akivaizdu, kad ieškovė objektyviai neturėjo galimybės išnuomoti Pastatus jau kitą dieną po patalpų grąžinimo, juo labiau, jog įvertinus atsakovių elgesį, ieškovė neturėjo galimybės nuspėti, kada atsakovės grąžins patalpas. Ieškovė, vadovaudamasi ekonomiškumo principu ir siekdama kaip įmanoma sumažinti nuostolių (defektų) šalinimo kaštus, nuolat teiravosi atsakovių, ar jos pačios šalins defektus (tarp šalių vyko susirašinėjimas), tačiau ieškovė konkretaus atsakymo negaudavo. Taigi akivaizdu, kad kliūtis išnuomoti Pastatus iš karto po patalpų grąžinimo sudarė pačios atsakovės.

18338.8.

184Ekspertizės aktas nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis faktą, kad atsakovės grąžino prastesnės būklės patalpas, tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kokios būklės patalpas atsakovės grąžino, Pastatų išnuomojimas tą patį mėnesį yra didelė ieškovės sėkmė, kuri leido sumažinti atsakovių sukeltus nuostolius. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip rūpestingo asmens veikimas, atitinkantis ekonomiškumo ir protingumo principus. Taigi teismas pagrįstai priteisė negautas pajamas nuo išnuomotų patalpų grąžinimo iki 2019 m. balandžio mėnesio.

18538.9.

186Atsakovės nepaneigė priežastinio ryšio egzistavimo, nes iš esmės nėra nurodyta jokių priežastinio ryšio nebuvimą pagrindžiančių argumentų.

18738.10.

188Ieškovė yra pateikusi 2015 m. spalio 1 d. sutartį Nr. 20151001/2 su priedais, iš kurios matyti, kad UAB „Anjava“ teikia ūkio valdymo ir mokesčių už teikiamas komunalines paslaugas administravimo paslaugas, kurios yra siejamos su trečiaisiais asmenimis, kurie nuomojasi ieškovės patalpas. Ieškovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius faktą, kad ieškovė nuolat kompensuoja visas UAB „Anjava“ patiriamas išlaidas, t. y. ieškovė perveda sumas dalimis, o vėliau UAB „Anjava“ pagal poreikį iš tų sumų apmoka išlaidas. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai yra paimti iš įmonės buhalterinės programos. Taigi įrodymų visuma, įskaitant ieškovės paaiškinimus, patvirtina, kad ieškovė yra kompensavusi UAB „Anjava“ išlaidas, kurias priteisė teismas.

18938.11.

190Dėl nuostolių už transformatorinės remontą inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. defektiniame akte nurodyta, kad atsakovės nepateikė dokumentacijos ir neturėjo atstovo, kuris galėtų perduoti transformatorinę ir elektros ūkį, todėl defektai buvo nustatyti vėliau, kreipusis į atestuotą įmonę UAB „Elektruva“. Nors atsakovės teigia, kad defektai turėjo būti šalinami tuoj pat po patalpų grąžinimo, o ne po 8 mėnesių, tačiau, kaip jau minėta, patalpos buvo grąžintos su daugybe defektų ir ieškovė neturi galimybių pašalinti visus defektus iš karto, todėl ieškinį teikė nuostolius skaičiuodama dviem būdais, t. y. prašydama priteisti realiai patirtus nuostolius (jau apmokėtas sąskaitas) ir skaičiavimo būdu apskaičiuotus nuostolius (pagal sąmatas). Ieškovė pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą atsižvelgdama į CK nustatytus sutrumpintus senaties terminus reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

19138.12.

192Jau Kauno rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. surašytame statinio(-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 160 buvo konstatuoti pažeidimai kompresorinėje, kurios naudotojomis įvardytos atsakovės, kurios pačios dalyvavo patikrinime ir pasirašė šį aktą. Vykstant patalpų grąžinimui, atsakovės neneigė, kad jos nuomojosi kompresorinę, o netgi ją perdavinėjo ieškovei. Kaip matyti iš 2011 m. gegužės 3 d. UAB „Serpantino“ paslaugos atliktų darbų akto, UAB „Panorama nordic“ kreipėsi į UAB „Serpantino“ paslaugos dėl ginčo kompresorinės ir jau minėtame akte buvo nurodyta, kad nekeliamas slėgis ir kad neremontuotina.

19338.13.

194Atsakovės apeliaciniame skunde kelia naujus deklaratyvius motyvus, kurių nekėlė pirmosios instancijos teisme, kad nuostoliai dėl dujinių spindulinių šildytuvų galimai galėjo būti patirti ne ginčo patalpose, t. y. kad ieškovė nusipirko atsarginių dalių savo kitoms patalpoms. Iki šiol byloje nebuvo ginčo, kad patalpose yra įrengta dujinių spindulinių šildytuvų sistema. Kadangi prieš pat patalpų grąžinimą ieškovei buvo užaklintas dujotiekis, nebuvo galimybės patikrinti dujų sistemą, t. y. atsakovės sudarė kliūtis nepatikrinti dujų sistemos patalpų grąžinimo metu.

19538.14.

196Atsakovių argumentai, kad jos turėtų būti atleidžiamos nuo civilinės atsakomybės, nes ieškovė nebendradarbiavo su atsakovėmis sprendžiant defektų šalinimo klausimus, neteikė informacijos, nesuteikė galimybių pačioms pašalinti defektų, neatitinka tikrovės. Ieškovė nuolat siekė bendradarbiauti su atsakovėmis, tačiau jos nebendradarbiavo su ieškove, o tik siekė kuo ilgiau naudotis patalpomis, kuo ilgiau netaisyti defektų ir neatlyginti defektų šalinimo kaštų.

19738.15.

198Net jei ir yra klaida teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kaip teigia atsakovės, tai nėra teismo sprendimo panaikinimo pagrindas. Atsakovės apeliaciniu skundu neprašo pakeisti teismo sprendimo dalies, o prašo ją panaikinti. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės tokiu savo reikalavimu suformulavo apeliacinio skundo ribas, pagal kurias jų apeliacinis skundas ir turi būti išnagrinėtas (CPK 320 straipsnis). Nėra pagrindo naikinti atsakovių skundžiamą teismo sprendimo dalį, nes nėra nurodyti ir įrodyti CPK 329 ir 330 straipsniuose reglamentuoti atvejai, kada pirmosios instancijos sprendimas gali būti naikinamas. Civiliniame procese yra nustatyta galimybė kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl klaidos taisymo (CPK 276 straipsnis), todėl atsakovių elgesys, t. y. apeliacinio skundo teikimas dėl aritmetinių klaidų teismo sprendime, tik patvirtina siekį kuo ilgiau išvengti nuostolių atlyginimo ieškovei.

19938.16.

200Atsakovių skundžiamas jų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas yra pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje atsakovėms atstovavo tie patys atstovai, kurie joms atstovavo jau rengiant ir sudarant nuomos sutartis, bendradarbiaujant su atsakovėmis gavus 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymą nuomotis Pastatus, ankstesniuose teisminiuose ginčuose dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo ir dėl nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo. Taigi dalis atsakovių nurodomų dokumentų, kuriuos jos turėjo analizuoti, joms jau buvo žinomi iki bylos iškėlimo. Defektai atsakovėms buvo žinomi, nes jos pačios dalyvavo patalpų perdavime. Dalis dokumentų yra teismo sprendimai, priimti bylose, kuriose atsakovės buvo proceso dalyvės. Byloje esantys institucijų nurodymai taip pat buvo žinomi atsakovėms ir jų jau išanalizuoti anksčiau, nes jie surašyti būtent atsakovėms. Todėl argumentai, kad būtina nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atmestini.

201Teisėjų kolegija

konstatuoja:

202IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

203Dėl bylos nagrinėjimo ribų

20439.

205Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20640.

207Ieškovė UAB „Mituva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT, prašydama priteisti iš jų negautas pajamas (nuomos mokesčio skirtumą), tiesioginius nuostolius (bankui sumokėtas palūkanas), nuomos mokesčio skolą, jau patirtus nuostolius ir nuostolius pagal sąmatas atsakovių nuomotų patalpų defektams pašalinti. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovių patenkintas iš dalies (iš atsakovės UAB „Panorama nordic“ priteisti 34 033,61 Eur, o iš atsakovės UAB Strommen LT – 9 070,32 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek ieškovė, tiek ir atsakovės, tačiau šalys ginčija ne visas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.

20841.

209Iš paduotų apeliacinių skundų matyti, kad ieškovė neginčija skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti tiesioginius nuostolius (bankui sumokėtas palūkanas), o atsakovės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokesčio skolą (iš UAB Strommen LT – 1 792,25 Eur, o iš UAB „Panorama nordic“ – 1 937,31 Eur). Pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl ieškinio reikalavimo priteisti tiesioginius nuostolius (bankui sumokėtas palūkanas) atmetimo ir ieškinio reikalavimo priteisti nuomos mokesčio skolą patenkinimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas.

210Dėl negautų pajamų (nuomos mokesčio skirtumo) (ne)priteisimo

21142.

212CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, t. y. CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės. Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga, pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Taigi iš esmės ieškovas, reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėto jo naudai, turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-403/2019 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21343.

214Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose dėl nuomos sutartyse esančios spragos užpildymo (Kauno apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-9212-886/2014) ir nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo (Kauno apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2014-920/2015) buvo pritaikytos būtent atsakovių iniciatyva ir kad nors Kauno apylinkės teismas buvo tenkinęs UAB Strommen LT ir UAB „Panorama nordic“ reikalavimus abiejose byloje, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ginčus apeliacine tvarka, abiejose byloje jų reikalavimus atmetė. Dėl to pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, jog atsakovės pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o tai nagrinėjamoje byloje laikytina neteisėtais atsakovių veiksmais, atitinka kasacinio teismo tokio pobūdžio bylose formuojamą praktiką. Atsakovių akcentuojamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto nustatymas šiuo atveju nebuvo būtinas tam, kad jų veiksmai būtų pripažinti neteisėtais.

21544.

216Negautų pajamų aspektu ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad jeigu atsakovių inicijuotose bylose nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė būtų galėjusi gauti didesnį nuomos mokestį (pagal UAB „Domimaks“ pasiūlymą), todėl turėtų būti priteistas nuomos mokesčio, mokėto atsakovių ir siūlyto mokėti UAB „Domimaks“, skirtumas (negautos pajamos, kurias ieškovė turėjo galimybę gauti). Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad tai, jog atsakovių prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės draudė ieškovei nutraukti nuomos sutartis, o vėliau įpareigojo ieškovę vykdyti nuomos sutartis, lėmė, kad ieškovė prarado teisę nutraukti nuomos sutartis su atsakovėmis ir sudaryti nuomos sutartį su UAB „Domimaks“, t. y. dėl atsakovių prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė prarado galimybę išnuomoti patalpas pagal 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymą palankesnėmis sąlygomis ir prarado galimybę gauti didesnes pajamas.

21745.

218Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai negautas pajamas skaičiavo kaip skirtumą tarp UAB „Domimaks“ siūlyto nuomos mokesčio dydžio ir atsakovių iki tol, kol patalpos buvo grąžintos ieškovei, mokėto nuomos mokesčio dydžio, o po patalpų išnuomojimo UAB „Domimaks“ – kaip skirtumą tarp 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ siūlyto nuomos mokesčio dydžio ir UAB „Domimaks“ pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutartį mokėto nuomos mokesčio dydžio, nes 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ siūlė terminuotą (5 metų) nuomos sutartį. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl UAB Strommen LT neteisėtų veiksmų negautos pajamos pagrįstai buvo skaičiuojamos nuo 2014 m. balandžio mėnesio, kai Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o kadangi pagal UAB „Panorama nordic“ prašymą laikinosios apsaugos priemonės Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 buvo taikytos tik 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, todėl iš UAB „Panorama nordic“ priteistiną nuostolių dydį pagrįsta skaičiuoti nuo 2014 m. spalio mėnesio.

21946.

220Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju būtent laikinųjų apsaugos priemonių, kurios kliudė nutraukti nuomos sutartis / įpareigojo vykdyti nuomos sutartis, taikymas sukėlė žalą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra ieškovės negautų didesnių pajamų už Pastatų / patalpų nuomą priežastis. Jeigu ieškovei nebūtų uždrausta nutraukti nuomos sutartis / ieškovė nebūtų įpareigota vykdyti nuomos sutartis, ji būtų galėjusi anksčiau sudaryti naują Pastatų / patalpų nuomos sutartį, pagal kurią būtų gavusi didesnį nuomos mokestį nei gaudavo iš atsakovių. Todėl skirtumas tarp gautų ir galėtų gauti, tačiau negautų didesnių pajamų ir yra ieškovės nuostoliai, sukelti dėl atsakovių prašymais taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

22147.

222Vienas iš atsakovių apeliacinio skundo argumentų, kad nuostoliai negautų pajamų forma buvo priteisti nepagrįstai, yra susijęs su tuo, jog, atsakovių teigimu, 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymas nebuvo realus. Nustatymas, ar pasiūlyme nurodytas nuomos mokesčio dydis yra tas rodiklis, kuriuo remiantis gali būti apskaičiuojamos ieškovės negautos pajamos, yra fakto klausimas, atsakymas į kurį priklauso nuo įrodymų (aplinkybių) visumos vertinimo.

22348.

224Nors atsakovės apeliaciniame skunde tvirtina, kad 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymas negalėjo būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis (CK 6.478 straipsnio 2 dalis), todėl pagal šį pasiūlymą apskaičiuotos negautos pajamos negalėjo būti priteistos, tačiau į šį atsakovių argumentą pagrįstai atsakė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, jog šiuo atveju atsakovių akcentuojamos CK 6.478 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos, nes UAB „Domimaks“ pasiūlymas nelaikytinas nuomos sutartimi. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo pateiktam siauram CK 6.478 straipsnio 2 dalies taikymo aiškinimui, t. y. kad šioje normoje įtvirtintas ribojimas panaudoti prieš trečiuosius asmenis taikytinas tik nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartims, sudarytoms ilgesniam kaip vienerių metų terminui, ir neapima pasiūlymų išsinuomoti nekilnojamuosius daiktus.

22549.

226Atsakovių abejonių dėl UAB „Domimaks“ finansinių galimybių išsinuomoti Pastatus, grindžiamų UAB „Domimaks“ finansine padėtimi, vertinimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės pajėgumas mokėti nuomos mokestį turėtų būti vertinamas ne vien atsižvelgiant į įmonės pelną ar turimas lėšas, kaip tai daro atsakovės, o plačiau įvertinant įmonės turtinę padėtį ir pirmiausia vertinant įmonės veiklos sąnaudas, prie kurių būtent ir priskirtinas mokėtinas nuomos mokestis. Nors UAB „Domimaks“ 2014 metais deklaravo turėjusi 2 344 Lt pelno ir 2014 metų balanse nurodytas 3 773 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis, tačiau UAB „Domimaks“ 2014 metais turėjo 961 207 Lt pardavimo pajamų, 323 565 Lt veiklos sąnaudų ir 36 382 026 Lt turto, iš kurio 26 599 636 Lt sudarė ilgalaikis materialusis turtas. Šiuo atveju nėra duomenų, dėl kokių priežasčių UAB „Domimaks“ siekė išsinuomoti iš ieškovės Pastatus (ketino plėsti veiklą, pakeisti nuomojamas patalpas kitomis, turimą turtą parduoti ir veiklai reikalingas patalpas nuomoti ar kt.), tačiau atsakovės neįrodė, jog UAB „Domimaks“ 2014 metais neabejotinai būtų nepajėgi ieškovei mokėti 2014 m. vasario 10 d. pasiūlyme nurodytą nuomos mokestį. Tai, kad 2014 m. vasario 10 d. pasiūlymas UAB „Domimaks“ finansinių galimybių išsinuomoti Pastatus aspektu nelaikytinas nerealiu, patvirtina ir 2015 m. rugsėjo 22 d. sudaryta nuomos sutartis, kurioje nurodytas nuomos mokesčio dydis tik labai nežymiai skiriasi nuo 2014 metais siūlyto nuomos mokesčio dydžio (2014 m. vasario 10 d. pasiūlytas nuomos mokesčio dydis – 23 000 Lt (6 661,26 Eur) + PVM, o 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutartyje nurodytas nuomos mokesčio dydis – 6 500 Eur + PVM), o duomenų apie šios sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą byloje nėra.

22750.

228Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pačių atsakovių elgesys, kai jos inicijavo ginčus teisme ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias ieškovei nutraukti nuomos sutartis / įpareigojančias vykdyti nuomos sutartis, vertintinas kaip netiesioginis UAB „Domimaks“ pasiūlymo realumo patvirtinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad ta pati pasiūlymą pateikusi įmonė po patalpų perdavimo ieškovei sudarė su ja nuomos sutartį dėl Pastatų nuomos, reiškia, jog 2014 m. vasario 10 d. pasiūlymas buvo pakankamai rimtas, o ne parengtas vien siekiant nesąžiningai prisiteisti dirbtinai sukurtus nuostolius iš atsakovių, kaip teigiama atsakovių apeliaciniame skunde. Tačiau šis pasiūlymas nei jo teikėjos (UAB „Domimaks“), nei jo gavėjos (ieškovės) neįpareigojo, nes preliminari nuomos sutartis tarp UAB „Domimaks“ ir ieškovės nebuvo sudaryta (CK 6.165 straipsnis). Tai patvirtina ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutartis, kuri buvo sudaryta kitomis sąlygomis (nuomos mokesčio dydžio ir termino prasme) nei 2014 m. vasario 10 d. pasiūlyme nurodytos. Be to, ieškovė, laikydama nuomos sutartis neterminuotomis, gavusi UAB „Domimaks“ verslo pasiūlymą nuomotis patalpas, nesiėmė veiksmų įspėti atsakoves prieš įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą apie neterminuotų nuomos sutarčių nutraukimą.

22951.

230Ieškovė dublike nurodė priežastis, dėl kurių 2015 m. rugsėjo 22 d. Pastatai buvo išnuomoti už mažesnį nuomos mokestį nei buvo nurodytas 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlyme. Ieškovės teigimu, tai lėmė aplinkybė, kad atsakovės perdavė patalpas prastesnės būklės ir praėjus pusantrų metų po UAB „Domimaks“ pasiūlymo. Remdamasis šiais argumentais, pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovės pateiktiems negautų pajamų skaičiavimams. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitiktų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės negautų pajamų skaičiavimas kaip skirtumas tarp atsakovių mokėto (turėto mokėti) nuomos mokesčio dydžio ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutartyje UAB „Domimaks“ įsipareigoto mokėti nuomos mokesčio dydžio. Byloje nėra įrodymų, kad tokių objektų, kaip ginčo objektas, rinkoje vyraujantis nuomos mokesčio dydis per pusantrų metų mažėjo, t. y. kad ieškovė Pastatus 2015 metais išnuomojo pigiau (palyginti su 2014 metų pasiūlymu) dėl rinkos sąlygų pasikeitimo. Taigi neįrodyta, kad faktas, jog atsakovės perdavė patalpas praėjus pusantrų metų po UAB „Domimaks“ pasiūlymo, būtų turėjęs lemiamos įtakos Pastatų nuomos mokesčio dydžiui.

23152.

232Pastatų nuomos mokesčio dydžio, kurį UAB „Domimaks“ 2014 ir 2015 metais sutiko mokėti už Pastatus, kitimas (mažėjimas), grindžiamas patalpų būklės pabloginimu dėl atsakovių kaltės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrįstas, nes byloje nėra įrodymų, kad UAB „Domimaks“ 2014 m. vasario 10 d. pasiūlymą būtų pateikusi po detalios Pastatų apžiūros ir kad per tuos pusantrų metų patalpų būklė dėl atsakovių kaltės būtų taip pabloginta, jog UAB „Domimaks“ būtent dėl šios priežasties būtų sutikusi nuomotis Pastatus tik mažesne kaina. Be to, net jeigu iš tikrųjų patalpų būklė buvo tas kriterijus, kuris lėmė 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutartyje mažesnį nuomos mokesnį nei jis buvo nurodytas 2014 m. vasario 10 d. pasiūlyme, nebūtų pagrindo dėl to negautas pajamas kompensuoti atsakovių sąskaita, nes, kaip nustatyta skundžiamame teismo sprendime, atsakovės yra atsakingos tik už palyginti nedidelę ieškovės nurodytų nuostolių dalį.

23353.

234Taigi yra pagrindas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negautas pajamas skaičiuoti kaip skirtumą tarp atsakovių mokėto (turėto mokėti) nuomos mokesčio dydžio ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutartyje UAB „Domimaks“ įsipareigoto mokėti nuomos mokesčio dydžio, o ne kaip skirtumą tarp atsakovių mokėto (turėto mokėti) nuomos mokesčio dydžio ir UAB „Domimaks“ 2014 m. vasario 10 d. pasiūlyme nurodyto nuomos mokesčio dydžio, kaip tai darė ieškovė ir pirmosios instancijos teismas.

23554.

236Sutiktina su atsakovių apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo atsakovių argumentus, susijusius su neteisingu žalos apskaičiavimo laikotarpiu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė apie 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymo gavimą informavo atsakoves. Nors atsakovės Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 įrodinėjo, kad tarp šalių buvo sudarytos terminuotos nuomos sutartys, tačiau ieškovė su tokia atsakovių pozicija nesutiko ir galiausiai įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patvirtinta jos pozicija, jog sudarytos neterminuotos nuomos sutartys. Dėl to konstatuotina, kad ieškovė turėjo teisę bet kada nutraukti su atsakovėmis sudarytas nuomos sutartis, įspėjusi apie tai atsakoves prieš 3 mėnesius (CK 6.480 straipsnis), išskyrus laikotarpius, kai tai draudė taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

23755.

238Laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios ieškovei nutraukti nuomos sutartį, sudarytą su UAB Strommen LT, buvo pritaikytos 2014 m. balandžio 7 d. Iki tol ieškovė nepasinaudojo CK 6.480 straipsnyje įtvirtinta savo teise įspėti UAB Strommen LT apie nuomos sutarties nutraukimą. Taigi net jei nebūtų buvę taikytos šios laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė neturėjo jokios objektyvios galimybės gauti pajamų iš kitos nuomininkės (UAB „Domimaks“) nuo 2014 m. balandžio mėnesio (UAB Strommen LT atveju). Kaip teisingai nurodo atsakovės apeliaciniame skunde, ieškovė didesnes pajamas iš patalpų nuomos iš kitos nuomininkės (UAB „Domimaks“) anksčiausiai galėjo gauti tik nuo 2014 m. liepos 8 d. dėl patalpų dalies, kurias buvo išsinuomojusi UAB Strommen LT, t. y. suėjus 3 mėnesių įspėjimo terminui, jei įspėjimas apie nuomos sutarties nutraukimą šiai atsakovei būtų buvęs įteiktas tada, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios nutraukti nuomos sutartį (CK 6.480 straipsnis). Tikėtina, jog tarp šalių kilus ginčui dėl nuomos sutarties termino, ieškovė būtų nedelsdama pasinaudojusi teise nutraukti neterminuotą nuomos sutartį, įspėdama priešingą sutarties šalį per įstatyme nustatytą terminą, tačiau tokiam valios išreiškimui kliūtimi buvo nuomininkės prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi yra pagrindas priteisti iš UAB Strommen LT ieškovės patirtą žalą negautų pajamų forma būtent nuo šios datos – 2014 m. liepos 8 d.

23956.

240Dėl nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Panorama nordic“, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios ieškovei nutraukti nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Panorama nordic“, nesant kitos šalies kaltės, buvo pritaikytos tik 2014 m. rugsėjo 22 d., tačiau dar iki tol (2014 m. rugsėjo 8 d.) ieškovė įspėjo UAB „Panorama nordic“, kad ji nuo 2014 m. gruodžio 8 d. nutraukia nuomos sutartį, t. y. pasinaudojo CK 6.480 straipsnyje įtvirtinta savo teise įspėti UAB „Panorama nordic“ apie nuomos sutarties nutraukimą po 3 mėnesių. Tą pačią dieną (2014 m. rugsėjo 8 d.) ieškovė įspėjo UAB „Panorama nordic“ ir dėl to, kad ji 2014 m. spalio 8 d. vienašališkai nutrauks nuomos sutartį, jeigu iki to laiko nuomotoja nepašalins nustatytų nuomos sutarties pažeidimų (nuomos sutarties 13.2 punktas). Nustatyta, kad ieškovė 2014 m. spalio 9 d. pranešimais atsakovėms nurodė, jog nepašalinus nuomos sutarčių pažeidimų, nuomos sutartys nuo 2014 m. spalio 9 d. yra nutrauktos, reikalaudama iki 2014 m. spalio 31 d. atlaisvinti patalpas. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo UAB „Mituva“ vykdyti su UAB „Panorama nordic“ sudarytą nuomos sutartį, tačiau vėliau UAB „Panorama nordic“, įrodinėjusi nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumą, bylą pralaimėjo. Jeigu UAB „Panorama nordic“ būtų iki 2014 m. spalio 31 d. atlaisvinusi iš ieškovės išsinuomotas patalpas, kaip to reikalavo ieškovė 2014 m. spalio 9 d. pranešime, ieškovė būtų turėjusi galimybę gauti didesnes nuomos pajamas iš UAB „Domimaks“ jau nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Taigi yra pagrindas priteisti iš UAB „Panorama nordic“ ieškovės patirtą žalą negautų pajamų forma būtent nuo šios datos – 2014 m. lapkričio 1 d.

24157.

242Taip pat sutiktina su atsakovių apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo negautas pajamas ir už visą 2015 m. rugsėjo mėnesį, nors atsakovės patalpas ieškovei grąžino 2015 m. rugsėjo 2 d. Iš byloje esančio atsakovių 2015 m. liepos 20 d. rašto matyti, kad atsakovės informavo ieškovę apie 2015 m. rugsėjo 2 d. įvyksiantį patalpų grąžinimą, todėl ieškovė nuo šio rašto gavimo iki patalpų grąžinimo turėjo pakankamai laiko suderinti naujos nuomos sutarties sąlygas su nauja nuomininke (UAB „Domimaks“), su kuria dėl patalpų nuomos jau buvo tartasi 2014 metais. Taigi yra pagrindas priteisti ieškovės patirtą žalą negautų pajamų forma iš atsakovių būtent iki šios datos – 2015 m. rugsėjo 2 d.

24358.

244Atsižvelgdama į anksčiau nurodytus argumentus dėl žalos negautų pajamų forma dydžiui reikšmingų kriterijų (pirma, negautos patalpų nuomos mokesčio pajamos skaičiuojamos kaip skirtumas tarp ieškovės sutartyje su UAB „Domimaks“ už visas patalpas nustatyto nuomos mokesčio – 6500 Eur/mėn. ir atsakovių pagal nuomos sutartis turėto mokėti nuomos mokesčio, įvertinus sutartyse numatytą perskaičiavimą, dėl kurio susidariusi skola ieškovei priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu; antra, žalos skaičiavimo laikotarpis UAB „Panorama nordic“ atveju yra nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d., o UAB Strommen LT atveju nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d.), atsakovėms neginčijant priteistinų negautų pajamų paskirstymo tarp atsakovių atsižvelgiant į jų nuomotų patalpų plotus (UAB „Panorama nordic“ nuomojo 72,08 proc., o UAB Strommen LT – 27,92 proc. patalpų), matyti, kad ieškovei iš UAB Strommen LT turėjo (turi) būti priteista 676,46 Eur negautų pajamų, o iš UAB „Panorama nordic“ – 13 415,85 Eur negautų pajamų. Atsakovės, kurių vadovas yra tas pats, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neginčijo negautų pajamų dėl nuomos mokesčio skirtumo skaičiavimo bei paskirstymo tarp atsakovių principo, nors ieškovė patalpas nuomojo atsakovėms pagal skirtingas nuomojamo ploto proporcijas, o UAB „Domimaks“ buvo išnuomotos visos abiejų atsakovių nuomotos patalpos.

245Dėl nuomotų daiktų (ne)pabloginimo ir dėl to patirtų išlaidų (ne)priteisimo

24659.

247Nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis (CK 6.493 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis).

24860.

249Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

25061.

251Nuomos sutarčių 2.5–2.6 papunkčiuose įtvirtintas patalpų perdavimo nuomininkėms metu nustatytų trūkumų, už kurių ištaisymą atsakinga nuomotoja, užfiksavimas defektų akte, tiek tuo atveju, kai dėl nustatytų defektų negalima iš esmės patalpų eksploatuoti pagal jų paskirtį, tiek tuo atveju, kai nustatyti defektai netrukdo iš esmės patalpų eksploatuoti pagal jų paskirtį. Šalys susitarė, kad patalpose nuomotoja privalės savo sąskaita organizuoti ir atlikti patalpų kapitalinio remonto darbus, o nuomininkės privalės savo sąskaita organizuoti ir atlikti einamąjį remontą, jeigu atitinkamas remontas bus būtinas ir neatidėliotinas (nuomos sutarčių 4.1 papunkčiai). Nuomos sutarčių 14.1 papunkčiuose nustatyta, kad nuomininkės privalo perduoti sutvarkytas, švarias ir atnaujintas patalpas, įskaitant jų priklausinius, tokios būklės, kokios jos buvo nuomos pradžios dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (geros būklės ir be defektų) ir pagerinimus.

25262.

253Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad ji dėl atsakovių neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. dėl to, jog atsakovės neatliko patalpų remonto tais atvejais, kai pagal nuomos sutartis jos privalėjo tai daryti, be to, blogino patalpų būklę, patyrė (ateityje patirs) nuostolių, nes savo lėšomis turėjo (turi) atlikti defektų šalinimo darbus (dalis jų jau yra atlikta), kuriuos turi kompensuoti atsakovės. Atsakovės tvirtina, kad faktas, jog būtent atsakovės apgadino patalpas, nėra įrodytas, be to, net jeigu tai ir būtų nustatyta, egzistuoja sąlygos visiškai arba bent iš dalies atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės.

25463.

255Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje nuomotoja, teigdama, jog išnuomotų patalpų būklė pablogėjo dėl atsakovių kaltės, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovėms atitinkamai teko pareiga įrodinėti, kad jos tinkamai vykdė nuomos sutartis ir grąžino ieškovei nepablogintus išsinuomotus daiktus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

25664.

257Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

25865.

259Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

26066.

261Ieškovė teigia, kad patalpų priežiūrą privalėjo atlikti jų naudotojos, t. y. nuomininkės, kurios atsakingos už patalpų pabloginimą, kurį nagrinėjamu atveju yra konstatavęs Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-336-153/2016, t. y. ieškovės šį teismo sprendimą vertina kaip turintį prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl su atsakovėmis sudarytų nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo ir konstatuota, kad UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT Pastatus naudoja ne pagal paskirtį, kad jos nesirūpino joms išnuomoto turto būkle, Pastatų neremontavo, o nustačius, jog netinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus dėl išnuomoto turto būklės palaikymo, pažeidimų per protingą terminą nepašalino, neatliko šių objektų remonto tais atvejais, kai pagal sutartis jos privalėjo tai daryti. Kadangi civilinės bylos Nr. e2A-336-153/2016 dalykas nebuvo nustatyti, už kuriuos konkrečiai patalpų trūkumus yra atsakingos nuomininkės, tai vertintina šioje byloje.

26267.

263Iš pradžių atsakovės neigė, kad jos naudojosi transformatorine, ir taip įrodinėjo, jog jos negalėjo sugadinti transformatorinės, tačiau pirmosios instancijos teismui atmetus šiuos jų argumentus, atsakovės apeliaciniame skunde tvirtina, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai už transformatorinės remonto darbus negalėjo būti priteisti, nes transformatorinė po patalpų grąžinimo neturėjo jokių defektų (jie nebuvo nurodyti inžinieriaus-elektriko A. R. defektiniame akte, surašytame 2015 m. rugsėjo 7 d.). Atsakovių teigimu, jeigu transformatorinė būtų turėjusi kokių nors defektų, tai jų šalinimo darbai, tikėtina, būtų buvę atlikti nedelsiant, o ne praėjus 8 mėnesiams nuo patalpų grąžinimo. Nepaisant to, kad transformatorinės remonto darbai buvo atlikti tik 2016 m. balandžio mėnesį (ieškovė nurodo, kad neturėjo galimybių pašalinti visus defektus iš karto), svarbu, ar ieškovė įrodė, jog tie trūkumai egzistavo jau patalpų perdavimo jai metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė šios aplinkybės neįrodė.

26468.

265Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. defektiniame akte nurodyta, kad atsakovės nepateikė dokumentacijos, todėl objekto elektros ūkio priėmimas–perdavimas buvo sustabdytas. Ieškovės teigimu, defektai buvo nustatyti vėliau, kreipusis į atestuotą įmonę UAB „Elektruva“. Byloje yra UAB „Elektruva“ apžiūros protokolas, tačiau jis be datos, taigi nėra aišku, kada transformatorinės defektai buvo nustatyti. Neįrodyta, kad vien dokumentų neperdavimas trukdė užfiksuoti tam tikrų trūkumų transformatorinėje egzistavimą jau patalpų perdavimo metu ir kad vėlesnis trūkumų nustatymas ir šalinimas buvo siejamas būtent su dokumentų perdavimu. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei transformatorinės remonto išlaidas, nes ieškovė neįrodė, jog transformatorinė patalpų grąžinimo momentu buvo su defektais, už kuriuos būtų atsakingos atsakovės.

26669.

267Dėl reikalavimo priteisti nuostolius, patirtus dėl varžų matavimo darbų atlikimo, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad su šiais darbais susijusiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog varžų matavimai buvo daryti tose patalpose, kurias buvo išsinuomojusios atsakovės, be to, matavimai buvo atlikti praėjus ilgam laiko tarpui po patalpų sugrąžinimo ieškovei. Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. defektiniame akte nėra nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. nebuvo galima patekti į perduodamas patalpas, jų apžiūrėti ir nustatyti defektus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šie darbai neįrodyti kaip defektų šalinimo darbai, už kuriuos atsakingos atsakovės, nes nėra įrodytas šių išlaidų priežastinis ryšys su atsakovių neteisėtais veiksmais, todėl reikalavimas priteisti už varžų matavimus 599 Eur atmestinas.

26870.

269Pripažintinas pagrįstu ieškovės argumentas, kad ji galėjo neturėti galimybių pašalinti visus defektus iš karto, todėl galėjo nuostolius skaičiuoti keliais būdais, t. y. kaip patirtas išlaidas už realiai atliktus ir apmokėtus darbus ir kaip išlaidas, kurios dar nepatirtos, bet apskaičiuotos pagal sąmatas. Tačiau, kaip jau minėta, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog trūkumai egzistavo jau patalpų grąžinimo jai metu, todėl ji turėjo pasirūpinti pakankamai operatyviu ir patikimu trūkumų užfiksavimu, nes kitu atveju labai apsunkinama galimybė įrodyti, kad už daug vėliau nustatytus trūkumus atsakingos buvusios nuomininkės, ir jų galimybės gintis nuo pareikštų reikalavimų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra įrodytas išlaidų už varžų matavimus priežastinis ryšys su atsakovių neteisėtais veiksmais, nes varžų matavimo būtinybė perduodant patalpas ieškovei specialistų nebuvo užfiksuota, o patys matavimai atlikti praėjus per ilgam laiko tarpui po patalpų sugrąžinimo ieškovei (praėjus beveik metams, kai patalpomis jau ilgą laiką naudojosi kita nuomininkė). Taigi ieškovei neįrodžius šių trūkumų egzistavo jau patalpų grąžinimo jai metu, išlaidos už varžų matavimus pagrįstai ieškovei nepriteistos.

27071.

271Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. surašytame defektiniame akte nėra nurodyti konkretūs elektros sistemos ar avarinio apšvietimo sistemos defektai, nes atsakovėms nepateikus dokumentacijos, elektros ūkio priėmimas–perdavimas buvo sustabdytas. Apie elektros sistemos ar avarinio apšvietimo sistemos defektų užfiksavimą ginčo patalpose nėra nurodyta ir patalpų perdavimo UAB „Domimaks“ metu, nors prie 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutarties buvo surašytas defektacijos aktas, kuriame kiti trūkumai buvo aptarti ir nuomotoja įsipareigojo juos pašalinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės nėra atsakingos už ieškovės turėtas išlaidas už elektros sistemos ar avarinio apšvietimo remontą, neįrodžius šių išlaidų priežastinio ryšio su atsakovių neteisėtais veiksmais. Įvertinusi ieškovės ir UAB „Elektros darbai“ 2015 m. lapkričio 10 d. sudarytą rangos darbų sutartį su priedu (lokaline sąmata), UAB „Elektros darbai“ 2015 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktus ir UAB „Elektros darbai“ ieškovei išrašytas 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitas faktūras, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra duomenų, jog vien dokumentų neperdavimas trukdė užfiksuoti tam tikrų elektros sistemos ar avarinio apšvietimo sistemos trūkumų egzistavimą jau patalpų perdavimo metu ir kad vėlesnis trūkumų nustatymas ir šalinimas buvo siejamas būtent su dokumentų perdavimu. Atmestinas ieškovės argumentas, kad patalpų grąžinimo jai metu buvo neįmanoma nustatyti konkrečių elektros sistemos ar avarinio apšvietimo sistemos defektų dėl atsakovių nepasiruošimo tinkamam patalpų perdavimui. Jeigu iš tikrųjų dėl atsakovių kaltės būtų sugadinta ir būtų reikėję pakeisti 15 liuminescencinių šviestuvų, 60 liuminescencinių lempų bei atlikti panašius darbus, šie defektai ir jų pašalinimo poreikis visiškai nesudėtingai galėjo būti užfiksuotas jau patalpų perdavimo ieškovei metu (nepriklausomai nuo atsakovių elgesio, t. y. dokumentacijos (ne)perdavimo), tačiau tai nebuvo padaryta. Kadangi ieškovė neįrodė elektros sistemos ar avarinio apšvietimo sistemos trūkumų egzistavo jau patalpų grąžinimo jai metu, išlaidos už elektros sistemos ar avarinio apšvietimo sistemos remontą pagrįstai ieškovei nepriteistos.

27272.

273Nors atsakovės teigia, kad ieškovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ji atsakovėms buvo išnuomojusi oro kompresorius ir / ar suteikusi juos panaudai pagal panaudos sutartį, tačiau patalpų išnuomojimas reiškia, kad jos išnuomojamos su patalpose esančiais daiktais (net jeigu tie daiktai nėra konkrečiai įvardijami nuomos sutartyje), jeigu nuomos sutartyje nesusitariama kitaip. Iš UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. akto matyti, kad šiuo atveju ant elektrinių oro kompresorių, pastatytų kompresorinėje, yra UAB „Serpantino“ paslaugos lipdukai, jog vieno kompresoriaus aptarnavimas buvo atliktas 2010 m. birželio mėnesį, o kitas aptarnavimas turėjo būti atliktas 2011 m. birželio mėnesį, antro kompresoriaus aptarnavimas atliktas 2013 m. vasario mėnesį, o kitas aptarnavimas turėjo būti atliktas 2014 m. vasario mėnesį, t. y. kompresorių aptarnavimas buvo atliktas jau tuo metu, kai patalpos buvo išnuomotos atsakovėms. Be to, byloje yra UAB „Serpantino“ paslaugos 2011 m. gegužės 3 d. užsakovei „Panorama nordic“ atliktų darbų aktas, kuriame yra padarytas prierašas ranka, kad „nekelia slėgio“ ir kad „neremontuotinas“. Šie įrodymai paneigia atsakovių argumentus, kad jos oro kompresoriais nesinaudojo, todėl negalėjo jų ir sugadinti.

27473.

275UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. akte yra nurodyta, kad vienas kompresorius, įjungus maitinimą, neįsijungia (neveikia), kompresoriaus valdymo / apsaugos skydelyje matoma, jog yra iškirptas magnetinis paleidėjas. UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 28 d. techninio patikrinimo akte nurodyta, kad vienas kompresorius neveikia, o kitas – su defektais (rastas itin žemas tepalo lygis, didelis kiekis kondensato karteryje ir kt.), nes galimai buvo eksploatuojamas netinkamai, nevykdomi techniniai aptarnavimai. Ieškovė vietoj neveikiančio kompresoriaus įsigijo kitą naudotą kompresorių (2016 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis), o kito kompresoriaus ir suspausto oro sistemos trūkumus ištaisė. Atsakovės nepateikia jokių įrodymų, kad neveikiančio kompresoriaus pakeitimas kitu panaudotu kompresoriumi šiuo atveju buvo nepagrįstas ieškovės pasirinkimas, t. y. kad neveikiantis kompresorius buvo remontuotinas ir kad tai būtų pigiau nei jį pakeisti kitu panaudotu kompresoriumi. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovių nuostolius, patirtus dėl oro kompresoriaus įsigijimo (1 350 Eur) ir suspausto oro sistemos remonto (293,56 Eur).

27674.

277Atsakovių teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė perdavė atsakovėms patalpas be UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 21 d. techninio patikrinimo akte nurodytų defektų, t. y. su veikiančiu klozeto vandens nuleidimo mechanizmu, su švariais vandens filtrais, nuotekų šulinį su dangčiu, nuotekų šulinį be išplauto grunto, nuotekų šulinį su išvalytomis nuotekomis. Iš šių argumentų matyti, kad atsakovės neneigia nustatytų defektų egzistavimo, tik laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti išvados, kad atsakomybė už šiuos trūkumus turi tekti būtent atsakovėms.

27875.

279Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį ieškovei teko (tenka) pareiga įrodyti, jog nuomoti daiktai jai buvo grąžinti su defektais (trūkumais), už kuriuos atsakingos atsakovės. Atsakovės, tvirtindamos apie nurodytų defektų egzistavimą jau patalpų perdavimo joms metu ir taip gindamosi nuo civilinės atsakomybės taikymo, turėjo (turi) pareigą šioje byloje tai įrodyti, tačiau to nagrinėjamu atveju nepadarė. Neigiamos pasekmės dėl negalėjimo įrodyti, kokios būklės patalpos buvo perduotos atsakovėms, tenka būtent joms, nes visi defektai (tiek trukdantys naudoti patalpas pagal paskirtį, tiek ir netrukdantys tai daryti) turėjo būti užfiksuoti patalpų perdavimo metu surašomame defektų akte (nuomos sutarčių 2.5–2.6 papunkčiai). Tokių defektų neužfiksavus, laikytina, jog patalpos buvo perduotos be defektų. Taigi atsakovės yra atsakingos už šiuos defektus ir turi atlyginti ieškovei dėl jų šalinimo patirtas išlaidas (498,70 Eur).

28076.

281Atsakovių teigimu, dėl dujinio spindulinio šildytuvo BH50 ventiliatorius keitimo išlaidų svarbu tai, kad ieškovei UAB „Aletra“ 2016 m. spalio 25 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra (1 t., b. l. 473), kuria ieškovė grindė savo patirtus nuostolius, buvo neapmokėta. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo patalpose yra įrengta dujinių spindulinių šildytuvų sistema (sandėliavimo patalpose įrengta 11 spindulinių dujinių oro šildytuvų, 1 dujinis spindulinis šildytuvas išmontuotas). Ieškovė UAB „Aletra“ 2016 m. spalio 25 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą už dujinio spindulinio šildytuvo BH50 ventiliatorių (1 690 Eur) šioje byloje įrodinėjo kaip jau patirtas išlaidas (nuostolius), tačiau tam, kad šie nuostoliai būtų vertinami kaip realūs, turėjo būti pateikta ne tik PVM sąskaita faktūra, kurioje nėra duomenų apie jos (ne)apmokėjimą, bet ir jos apmokėjimą patvirtinantys įrodymai. Sutiktina su atsakovėmis, kad ieškovės prašomų priteisti nuostolių realumas pagal šią PVM sąskaitą faktūrą nebuvo įrodytas, todėl joje nurodyta suma negalėjo būti priteista. Ieškovei neįrodžius šių nuostolių realumo, nebeaktualūs kiti atsakovių šiuo aspektu nurodyti argumentai (dėl ventiliatoriaus gedimo fakto ir jo atsiradimo momento tinkamo neužfiksavimo), todėl jie nevertintini kaip neturintys reikšmės galutiniam rezultatui sprendžiant dėl šių nuostolių (ne)priteisimo.

28277.

283Nors atsakovės pagrįstai akcentuoja, kad UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 21 d. techninio patikrinimo aktas, kuriuo ieškovė grindė prašomas priteisti išlaidas už dujų ir šildymo sistemos patikros ir remonto darbus (3 145,54 Eur), buvo surašytas tuo metu, kai patalpos jau buvo išnuomotos naujai nuomininkei (UAB „Domimaks“), tačiau tai susiję su aplinkybe, jog patalpų perdavimo metu dujos buvo atjungtos ir dujotiekis buvo užaklintas. Aplinkybė, kad nėra galimybės patikrinti, ar šildytuvai yra veikiantys, nurodyta ir patalpų perdavimo UAB „Domimaks“ metu (defektacijos akte). Taigi būtent dėl atsakovių veiksmų nebuvo objektyvios galimybės patalpų perdavimo ieškovei metu ar vėliau iki jų išnuomojimo UAB „Domimaks“ atlikti dujų ir šildymo sistemos patikrą ir užfiksuoti defektus, todėl ieškovė turėjo atlikti išsamias patikras vėliau. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2014 m. rugsėjo 9 d. faktinių aplinkybių patikrinimo akte nurodė, kad medienos apdirbimo patalpoje darbo proceso metu susidariusios medžio dulkės nusėdusios ant grindų ir įrengimų, kad pagal gamintojo teikiamas rekomendacijas vamzdiniai dujiniai spinduliniai šildytuvai privalo naudoti švarų orą degimui, todėl medienos apdirbimo patalpoje esantiems 5 šildytuvams reikalinga įrengti švaraus degimo oro paėmimo ortakius. UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 21 d. techninio patikrinimo akte nurodyta, kad šildytuvų turbinose, ant variklio guolių, ant šildymo elementų paviršiaus, ant turbinos sparnuotės, ant variklio korpuso rastas didelis kiekis dulkių ir kad defektus galimai lėmė įrenginių priežiūros stoka, netinkamas eksploatavimas. Šie įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovės, iš ieškovės išsinuomotas patalpas naudojusios ne pagal paskirtį (sandėliavimo paskirties pastatuose vykdžiusios gamybinę veiklą – medienos gaminių apdirbimą), atsakingos už šiuos defektus, kuriuos turėjo pašalinti ieškovė.

28478.

285Dėl atsakovių akcentuojamos aplinkybės, kad dalį nuostolių, kuriuos pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovių, iš tikrųjų patyrė ne ieškovė, o kita įmonė (UAB „Anjava“), ieškovė paaiškina, jog ji pagal tarp šalių sudarytą sutartį bendradarbiauja su UAB „Anjava“ tokiu būdu, kad ieškovė nuolat kompensuoja visas UAB „Anjava“ patiriamas išlaidas, t. y. ieškovė perveda sumas dalimis, o vėliau UAB „Anjava“ pagal poreikį iš tų sumų apmoka išlaidas. Ieškovės teigimu, ji yra kompensavusi UAB „Anjava“ išlaidas, kurias priteisė pirmosios instancijos teismas, ir tai patvirtina tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai, kurie yra paimti iš įmonės buhalterinės programos, todėl nėra pasirašyti, banko sąskaitos išrašai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas šiuos ieškovės argumentus pagrįstais, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teisės aktai nedraudžia subjektui pasitelkti kitus asmenis, kurie būtų atsakingi už jo reikalų tvarkymą. Šiuo atveju įrodyta, kad tarp UAB „Anjava“ ir ieškovės egzistuoja sutartiniai ūkio valdymo ir mokesčių administravimo teisiniai santykiai, kad vietoj ieškovės už atliktus darbus atsiskaitinėjo UAB „Anjava“, su kuria ieškovė atsiskaitinėja už jai suteiktas paslaugas, todėl žalą realiai patyrusiu asmeniu, kurio sąskaita defektai yra šalinami, laikytina būtent ieškovė, kuri, esant nustatytoms kitoms būtinoms nuostolių atlyginimo sąlygoms, turi teisę į jų atlyginimą.

28679.

287Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog egzistuoja pagrindai / sąlygos atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės (visiškai ar bent iš dalies), nes ieškovė, spręsdama defektų šalinimo klausimus, nebendradarbiavo su atsakovėmis: neteikė informacijos apie nustatytus defektus, nederino defektų šalinimo darbų ir jų kainos su atsakovėmis, pati ėmėsi šalinti defektus, nesuteikdama galimybės tą padaryti atsakovėms, pati vienašališkai derino su rangovais darbų kainas, nesudarydama atsakovėms galimybių derėtis su rangovais ir / ar ieškoti mažesnę kainą siūlančių rangovų (CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys).

28880.

289Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, įskaitant šalių susirašinėjimą, atmeta atsakovių argumentus dėl ieškovės nebendradarbiavimo, kaip pagrindą atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės (visiškai ar bent iš dalies). Ieškovė 2015 m. spalio 6 d. raštais informavo atsakoves apie ginčo patalpų perdavimo metu nustatytus defektus (pridėdama ieškovės pasitelktų specialistų surašytus aktus), prašydama informuoti, ar atsakovės ketina pašalinti nustatytus trūkumus. 2016 m. sausio 21 d. raštu ieškovė pakartotinai atsakovių paprašė informuoti, ar atsakovės ketina pašalinti nustatytus trūkumus. 2016 m. kovo 16 d. raštu ieškovė nurodė atsakovėms, kad terminas informuoti apie ketinimą pašalinti nustatytus trūkumus pasibaigė ir kad nuomininkių elgesys vertintinas kaip atsisakymas juos pašalinti. Taigi ieškovė siekė bendradarbiauti su atsakovėmis, tačiau iš esmės dėl pačių atsakovių elgesio bendradarbiavimas nebuvo sėkmingas, todėl ieškovė trūkumus šalinančius rangovus išsirinko ir darbų kainas su jais derino pati. Atsakovės nepateikia jokių argumentų ar įrodymų (pavyzdžiui, kitų įmonių pasiūlymų atlikti tuos pačius darbus pigiau), kurie sudarytų pagrindą abejoti trūkumų šalinimo kainų protingumu, t. y. sudarytų pagrindą bent įtarti, kad jos būtų akivaizdžiai neadekvačios. Taigi teisėjų kolegija nenustatė pagrindo visiškai ar bent iš dalies atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovės elgesio.

29081.

291Apibendrindama šios nutarties 66-80 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės yra atsakingos už dalį defektų, kuriuos šalindama ieškovė turėjo 5 287,60 Eur išlaidų (1 350 Eur oro kompresoriaus įsigijimo išlaidos + 293,56 Eur išlaidos suspausto oro sistemos remontui + 498,70 Eur nuotekų sistemos defektų šalinimo išlaidos + 3 145,54 Eur išlaidos už dujų ir šildymo sistemos patikros ir remonto darbus). Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas ieškovės realiai patirtas išlaidas tarp atsakovių, atsižvelgė į tai, kiek procentų sandėlių nuomojosi atsakovės iš ieškovės (UAB „Panorama nordic“ nuomojosi 74,14 proc., o UAB Strommen LT – 25,86 proc. sandėlių). Kadangi šalys neginčija tokio pirmosios instancijos teismo pasirinkto išlaidų paskirstymo tarp atsakovių, kurių direktorius yra tas pats asmuo, kriterijaus, jo laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, todėl ieškovei iš UAB „Panorama nordic“ priteistina suma – 3 920,23 Eur, o iš UAB Strommen LT – 1 367,37 Eur.

292Dėl nuomininkių pareigos daryti einamąjį išsinuomotų daiktų remontą ir normalaus tų daiktų nusidėvėjimo santykio bei su tuo susijusių būsimų išlaidų (ne)priteisimo

29382.

294Kita dalis nuostolių, kuriuos ieškovė prašė priteisti iš atsakovių, – būsimi nuostoliai, apskaičiuoti pagal sąmatas. Kilus ginčui dėl defektų, nurodytų UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte Nr. 15-056, egzistavimo, jų pobūdžio (priskirtini normaliam nusidėvėjimui ar ne) ir galimų jų pašalinimo išlaidų dydžio, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiems klausimams išaiškinti yra reikalingos specialios žinios, todėl 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi byloje paskyrė ekspertizę, ją pavesdamas atlikti atsakovių pasiūlytiems ekspertams – R. M. ir kartu dirbančiai jo padėjėjai A. Š., bei pavesdamas ekspertams atsakyti į atsakovių atstovų pasiūlytus klausimus, o ieškovės atstovo pasiūlytus klausimus atmesdamas.

29583.

296Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti (CPK 212 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimą teismas privalo motyvuoti (CPK 213 straipsnis). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

29784.

298Dėl ekspertizės išvados, kaip įrodymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialiąja įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-219/2018).

29985.

300Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, iš viso priteisdamas tik 2 185,69 Eur iš prašytų priteisti 37 492,47 Eur defektams pašalinti reikalingų piniginių lėšų, išimtinai vadovavosi tik ekspertizės aktu, kuriuo neturėjo vadovautis. Visų pirma, ieškovė abejoja eksperto R. M. kvalifikacijos tinkamumu, akcentuodama, kad jo sritis yra konstrukcijos ir kad jis negalėjo atlikti ekspertizės dalies dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ekspertas R. M. turi du kvalifikacijos atestatus, kuriais jam suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas, taip pat ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (tik viename iš kvalifikacijos atestatų nurodyta, kad eksperto darbo sritis – konstrukcijų). Taigi nėra pagrindo abejoti eksperto R. M. kvalifikacija atlikti tokią ekspertizę, kokia atlikta šioje byloje, nes jo veiklos sritis platesnė nei tik konstrukcijų ekspertizės.

30186.

302Dėl A. Š., kaip ekspertės pasirinkimo, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad nors ji turi reikiamą kvalifikaciją atlikti ekspertizės dalį dėl skaičiuojamosios kainos nustatymo (tai patvirtina kvalifikacijos atestatas), tačiau dėl to, jog ji nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o šiame sąraše yra kita teismo ekspertė (Z. B.), kurią šioje byloje ir siūlė skirti ieškovė, buvo pažeisti CPK 212 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Tačiau kadangi A. Š. atliko tik ekspertizės dalį dėl skaičiuojamosios kainos nustatymo (atsakymas į klausimą Nr. 9), o atsakymus į kitus klausimus pateikė teismo ekspertas R. M., teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jo atlikta ekspertizės dalimi. Ekspertizės akte A. Š. atliktu skaičiuojamosios kainos nustatymu teisėjų kolegija šioje byloje vadovaujasi kaip ekspertizės akto statuso neturinčiu rašytiniu įrodymu, nes A. Š., kaip jau minėta, lokalinę sąmatą sudarė turėdama tam reikiamą kvalifikaciją.

30387.

304Ieškovė tvirtina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog 2015 m. rugsėjo 2 d. patalpų defektai egzistavo. Defektų, nurodytų UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte Nr. 15-056, egzistavimą patvirtino ir ekspertas R. M., teigiamai atsakydamas į klausimus Nr. 1, 3, 5, 7. Taigi ši ekspertizės akto dalis yra palanki ieškovei, kuriai tenka pareiga įrodyti defektų egzistavimą, kuris šioje byloje įrodinėjamas ne tik ekspertizės aktu, bet ir kitais jam neprieštaraujančiais įrodymais.

30588.

306Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai sprendžiant eksperto skyrimo klausimą civilinėje byloje ginčo šalys nesusitaria dėl eksperto kandidatūros ir (ar) siūlo savo ekspertų kandidatūras, nepritardamos priešingos šalies siūlomo (-ų) eksperto (-ų) kandidatūrai (-oms), teismas, esant galimybei (yra kitų atitinkamos kvalifikacijos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytų ekspertų, galinčių atlikti tokio tipo ekspertizę, kt.), turi ieškoti būdų užtikrinti šalių lygiateisiškumą: ekspertizę atlikti pavesti ne vienos iš šalių pasiūlytam (-iems), o teismo iniciatyva parinktam (-iems) ekspertui (-ams), arba ekspertizę atlikti pavesti abiejų šalių pasiūlytiems ekspertams bendrai, arba ekspertizę atlikti pavesti grupei ekspertų, įtraukiant į tokią grupę po vieną abiejų šalių pasiūlytą ekspertą, o vienu iš grupės narių paskirti teismo iniciatyva parinktą ekspertą ir pan. Kai ekspertizę atlikti pavedama tik vienos iš šalių pasiūlytam (-iems) ekspertui (-ams), teismas privalo nurodyti argumentus, kodėl nebuvo galimybės teismo ekspertizę pavesti atlikti teismo iniciatyva parinktam (-iems) ekspertui (-ams), kodėl į ekspertizės atlikimą nebuvo įtrauktas kitos šalies siūlomas ekspertas (-ai), taip pat nurodyti, kokiais kriterijais remiantis ekspertizė buvo pavesta atlikti konkrečiam (-iems) ekspertui (-ams), bei pagal šiuos kriterijus pagrįsti savo pasirinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

30789.

308Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su ieškovės argumentu dėl šalių lygiateisiškumo principo nesilaikymo, skiriant byloje teismo ekspertizę. Dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo galutinai sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, šalių prašymai skirti ekspertizę (jos neskirti) teismo neįpareigoja. Todėl vien tai, kad viena šalis prašė skirti ekspertizę, kita šalis prašė neskirti ekspertizės ir pirmosios instancijos teismas sutiko su prašiusios skirti ekspertizę šalies argumentais dėl ekspertizės tikslingumo, savaime nereiškia šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo. Dėl šalių siūlytų ekspertų kandidatūrų pirmosios instancijos teismas savo pasirinkimą argumentavo didesne eksperto R. M. ekspertinio darbo patirtimi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šis kriterijus nėra pakankamas pasirinkimo pagrindimas, nes nenurodyta, kodėl nebuvo galimybės teismo ekspertizę pavesti atlikti teismo iniciatyva parinktam (-iems) ekspertui (-ams), kodėl į ekspertizės atlikimą nebuvo įtraukta kitos šalies siūloma ekspertė, kodėl nebuvo atsižvelgta į siūlomos ekspertizės kainos ir trukmės kriterijus, kuriuos palankesnius siūlė būtent ieškovės pasiūlyta ekspertė.

30990.

310Dėl klausimų formulavimo pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodė motyvus, kodėl atmetė ieškovės klausimus Nr. 1–4, tačiau sutiktina su ieškovės pozicija, kad nėra aišku, kodėl yra atmestas ieškovės klausimas Nr. 5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis klausimas pagrįstai nebuvo užduotas dėl ydingo suformulavimo. Jeigu 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte Nr. 15-056 nurodyti defektai būtų priskirti normaliam nusidėvėjimui, klausimas, ar jie atsirado dėl nenormalaus statinių naudojimo, prieštarautų logikos dėsniams.

31191.

312Priešingai nei nurodo ieškovė, vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pavedė ekspertizę atlikti išimtinai atsakovių pasiūlytiems ekspertams, savaime nesudaro pagrindo abejoti teismo pavedimu atliktos ekspertizės išvadų patikimumu. Byloje esantis ekspertizės aktas nėra paneigtas kitu ekspertizės aktu ar kitų subjektų, turinčių specialių žinių, parengtais įrodymais. Ieškovė, nesutikdama su ekspertizės aktu, skirti byloje papildomą ar pakartotinę ekspertizę byloje neprašė.

31392.

314Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentą, kad ekspertizės akte neatsakyta į klausimus Nr. 2, 4, 6, 8. Iš tikrųjų šiuose klausimuose buvo klausiama, konkrečių pastatų defektai, nurodyti UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte Nr. 15-056, yra priskirtini normaliam administracinio pastato nusidėvėjimui ar ne. Ekspertas, atsakydamas į šiuos klausimus, vartojo ne žodžių junginį „normalus nusidėvėjimas“, o vartojo žodžių junginį „normatyvinis nusidėvėjimas“, tačiau, kaip teisingai nurodo atsakovės, 2018 m. kovo 19 d. teismo posėdyje ekspertas R. M. paaiškino, jog ekspertizės akte vartojamas žodžių junginys „normatyvinis nusidėvėjimas“ reiškia tą patį kaip ir „normalus nusidėvėjimas“, taip pat patikslino, kad viena sąvoka yra vartojama teisėje, o kita – statybų veikloje. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ekspertizės akte vien dėl vartojamų skirtingų sąvokų nei jos vartojamos klausimuose nėra atsakyta į visus užduotus klausimus.

31593.

316Ekspertizės akte nurodyta, kurie iš defektų, nurodytų UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte Nr. 15-056, yra eksploatacinės kilmės, o kurie priskirtini normaliam (normatyviniam) nusidėvėjimui, projektavimo ar statybos klaidoms. Iš ekspertizės akto matyti, kad didžioji dalis UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte Nr. 15-056 nurodytų defektų, kuriems pašalinti ieškovė prašė priteisti būsimas išlaidas, yra priskirtini normaliam (normatyviniam) nusidėvėjimui, projektavimo ar statybos klaidoms, kurių atsakovės neturi kompensuoti, ir tik labai maža dalis defektų yra priskirtina eksploatacinei kilmei, už kurių pašalinimą yra atsakingos atsakovės. Teismo ekspertas fasadų pažaidas dėl dulkių priskyrė normaliam (normatyviniam) nusidėvėjimui, todėl atsakovės už tai neatsakingos, juolab, kad nuomos sutartyse nebuvo susitarta dėl fasado plovimo ir tai nelaikytina būtinu ir neatidėliotinu einamuoju remontu, už kurį pagal nuomos sutartis buvo atsakingos atsakovės.

31794.

318Šalys nepateikė argumentų ir byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų šių defektų priskyrimą ekspertizės akte tam tikrai iš nurodytų grupių - normaliam (normatyviniam) nusidėvėjimui, projektavimo ar statybos klaidoms, eksploatacinei kilmei. Nors ieškovė nurodo, kad teismo ekspertas ignoravo byloje esančias ilgalaikio turto inventorines korteles, kuriose nustatytas 15 metų Pastatų eksploatavimo laikas, t. y. iki 2023 metų, nes eksploatacijai jie buvo perduoti tik 2008 metais, tačiau sutiktina su atsakovių argumentu, jog šių inventorinių kortelių negalima vertinti kaip patikimų rašytinių įrodymų, nes ieškovės pateiktos kortelės yra be atsakingų asmenų vardų, pavardžių ir parašų, nėra aišku, iš kur šios kortelės buvo gautos.

31995.

320Atsakovės apeliaciniame skunde teigia, kad dalis defektų (administracinio pastato pirmo aukšto tualete išpjauta dalis sieninės plokštės, vidaus apdailos gipskartonio plokščių pažeidimai, vartų segmentų pažeidimai) jau buvo tuo metu, kai ieškovė perdavė patalpas atsakovėms (atsakovės neneigia šių defektų egzistavimo). Šiuo aspektu jau minėta, kad pagal CPK 178 straipsnį ieškovei teko (tenka) pareiga įrodyti, jog nuomoti daiktai jai buvo grąžinti su defektais (trūkumais), už kuriuos atsakingos atsakovės, tuo tarpu atsakovės, įrodinėdamos nurodytų defektų egzistavimą jau patalpų perdavimo joms metu ir taip gindamosi nuo civilinės atsakomybės taikymo, turėjo (turi) pareigą šioje byloje tai įrodyti, tačiau to nagrinėjamu atveju nepadarė. Neigiamos pasekmės dėl negalėjimo įrodyti, kokios būklės patalpos buvo perduotos atsakovėms, tenka būtent joms, nes visi defektai (tiek trukdantys naudoti patalpas pagal paskirtį, tiek ir netrukdantys tai daryti) turėjo būti užfiksuoti patalpų perdavimo metu surašomame defektų akte (nuomos sutarčių 2.5–2.6 papunkčiai), tačiau to nepadarius, laikytina, jog patalpos buvo perduotos be defektų.

32196.

322Be to, atsakovių teigimu, net jeigu ir būtų nustatyta, kad sandėlių vidaus apdailos gipskartonio plokščių pažeidimai atsirado jau po patalpų perdavimo atsakovėms, egzistuoja pagrindas atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės šiuo aspektu, nes tokios paskirties pastatui buvo pasirinktos netinkamos medžiagos – gipskartonio plokštės. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, kuria vadovaujasi atsakovės šiuo aspektu, civilinė atsakomybė netaikoma, jeigu žala atsirado dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovių pozicija, kad ieškovė, pasirinkusi sandėlių vidaus apdailai naudoti gipskartonio plokštes, yra atsakinga už dėl jų pažeidimo padarytą žalą. Atsakovės (verslininkės), išsinuomodamos iš ieškovės patalpas, iš esmės patvirtino, kad jos yra tinkamos jų veiklai vykdyti ir turėjo jas naudoti taip, jog nepadarytų ieškovei žalos, be kita ko, turėjo naudoti daiktus pagal paskirtį. Jokių pretenzijų dėl netinkamo patalpų įrengimo atsakovės ieškovei per visą patalpų naudojimo laikotarpį nėra pareiškusios. Byloje esančiuose įrodymuose užfiksuotas ir Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-336-153/2016 konstatuotas faktas, kad pačios atsakovės iš ieškovės išsinuomotas patalpas naudojo ne pagal paskirtį, nes sandėliavimo paskirties pastatuose buvo vykdoma gamybinė veikla (medienos gaminių apdirbimas). Taigi atsakovės yra atsakingos už vidaus apdailos gipskartonio plokščių pažeidimus, atsiradusius joms naudojantis išsinuomotomis patalpomis ne pagal paskirtį.

32397.

324Apibendrindama šioje nutarties dalyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės yra atsakingos už dalį defektų, kurie ekspertizės akte priskirti eksploatacinei kilmei ir kurių pašalinimo kaina pagal ekspertės A. Š. sudarytą lokalinę sąmatą yra 2 185,70 Eur. Pirmosios instancijos teismas šią sumą atsakovėms paskirstė pagal jų iš ieškovės nuomotų patalpų plotus (UAB „Panorama nordic“ nuomojo 72,08 proc., o UAB Strommen LT – 27,92 proc. patalpų). Kadangi šalys neginčija tokio pirmosios instancijos teismo pasirinkto būsimų išlaidų paskirstymo tarp atsakovių, kurių direktorius yra tas pats asmuo, kriterijaus, jo laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, todėl ieškovei iš UAB „Panorama nordic“ priteistina suma –1 575,45 Eur, o iš UAB Strommen LT – 610,25 Eur.

325Dėl procesinės bylos baigties

32698.

327Atsakovių nurodytų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytų klaidų aspektu (priteistos didesnės sumos nuostoliams atlyginti negu nurodyta motyvuojamojoje dalyje) teisėjų kolegija nustatė, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje visas ieškovei iš atsakovių priteistas sumas įvardijo kaip nuostolių atlyginimą, tačiau iš tikrųjų prie priteistinos nuostolių sumos (įskaitant negautas pajamas dėl nuomos mokesčio skirtumo) pridėjo ir priteistinas nuomos mokesčio skolas, dėl kurių priteisimo, kaip jau minėta, ginčas apeliacine tvarka nekilo. Taigi nors skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje priteistinos sumos yra įvardytos ne visiškai tiksliai, tačiau iš esmės atitinka skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas priteistinas sumas, t. y. pirmosios instancijos teismas skaičiavimo klaidų nepadarė.

32899.

329Kadangi apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytos išvadomis dėl iš atsakovių priteistinų nuostolių (įskaitant negautas pajamas dėl nuomos mokesčio skirtumo) dydžio, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės UAB „Panorama nordic“ 13 415,85 Eur negautų pajamų dėl nuomos mokesčio skirtumo, 5 495,68 Eur (3 920,23 + 1 575,45) kitų nuostolių atlyginimo ir procesines palūkanas nuo šių sumų, o iš atsakovės UAB Strommen LT – 676,46 Eur negautų pajamų dėl nuomos mokesčio skirtumo, 1 977,62 Eur (1 367,37 + 610,25) kitų nuostolių atlyginimo ir procesines palūkanas nuo šių sumų. Kaip minėta, nuomos mokesčio įsiskolinimo klausimas (UAB „Panorama nordic“ 1 937,31 Eur nuomos mokesčio skola ieškovei ir UAB Strommen LT – 1 792,25 Eur skola ieškovei) nėra šios apeliacijos dalykas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl šių sumų priteisimo atsakovės neginčija.

330Dėl bylinėjimosi išlaidų

331100.

332Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

333101.

334Atsakovės, nesutikdamos su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, ir jas sumažino. Atsakovių teigimu, ši byla buvo itin sudėtinga, labai didelės apimties, tam, kad atsikirstų į ieškovės nurodytus patalpų defektus, atsakovės turėjo išanalizuoti daug techninių, buhalterinių ir kitų kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovių pozicija, kad šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių ir priteisti atsakovių naudai tokias bylinėjimosi išlaidas, kokias jos iš tikrųjų patyrė, t. y. viršijančias Rekomendacijose nurodytus dydžius.

335102.

336Kaip teisingai nurodo ieškovė, nagrinėjamoje byloje atsakovėms atstovavo tie patys atstovai, kurie joms atstovavo jau rengiant ir sudarant nuomos sutartis, bendradarbiaujant su atsakovėmis gavus 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymą nuomotis Pastatus, ankstesniuose teisminiuose ginčuose dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo ir dėl nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo. Taigi dalis atsakovių nurodomų dokumentų, kuriuos jos turėjo analizuoti, joms jau buvo žinomi iki bylos iškėlimo. Dalis dokumentų yra teismo sprendimai, priimti bylose, kuriose atsakovės buvo proceso dalyvės. Byloje esantys institucijų nurodymai taip pat buvo žinomi atsakovėms ir jų jau išanalizuoti anksčiau, nes jie surašyti būtent atsakovėms. Todėl atsakovių argumentai, kad būtina nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atmestini. Tačiau atsižvelgiant į pasikeitusį bylos išnagrinėjimo rezultatą, pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pakeičiamas pagal teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

337103.

338Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas: ieškovė iš viso patyrė 7 498 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių; UAB Strommen LT Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršijančių išlaidų turėjo 7 732,68 Eur; UAB „Panorama nordic“ yra sumokėjusi į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 1 450 Eur už ekspertizės atlikimą; ieškovės prašyta priteisti bendra reikalavimų suma – 131 916,31 Eur; reikalavimas, pareikštas UAB Strommen LT, sudaro 24,34 proc. prašomos priteisti sumos, o reikalavimas, pareikštas UAB „Panorama nordic“, sudaro 75,66 proc. prašomos priteisti sumos; UAB Strommen LT tektų 1 825,01 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, o UAB „Panorama nordic“ tektų 5 672,99 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.

339104.

340Pagal bylos baigtį reikalavimas, pareikštas UAB Strommen LT, patenkintas 13,85 proc. (priteista 4 446,33 Eur (1 792,25 + 676,46 + 1 977,62) iš prašytų priteisti 32 103,74 Eur), o reikalavimas, pareikštas UAB „Panorama nordic“, patenkintas 20,89 proc. (priteista 20 848,84 Eur (1 937,31 + 13 415,85 + 5 495,68) iš prašytų priteisti 99 812,57 Eur). Taigi yra pagrindas iš UAB Strommen LT priteisti ieškovei 252,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš UAB „Panorama nordic“ – 1 185,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovei UAB Strommen LT pareikštų, bet nepatenkintų reikalavimų dalis sudaro 86,15 proc., todėl iš ieškovės atsakovei UAB Strommen LT yra pagrindas priteisti 6 661,70 Eur (7 732,68 Eur x 86,15 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovei UAB „Panorama nordic“ pareikštų, bet nepatenkintų reikalavimų dalis sudaro 79,11 proc., todėl iš ieškovės atsakovei UAB „Panorama nordic“ yra pagrindas priteisti 1 147,10 Eur (1 450 Eur x 79,11 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei UAB Strommen LT iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 6 408,94 Eur (6 661,70 – 252,76), o ieškovei iš atsakovės UAB „Panorama nordic“ – 37,99 Eur (1 185,09 – 1 147,10) bylinėjimosi išlaidų.

341105.

342Dėl apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 847 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1 815 Eur atstovavimo išlaidų (1 210 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 605 Eur už atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą parengimą), atsakovė UAB Strommen LT už apeliacinį skundą sumokėjo 171 Eur žyminio mokesčio, o atsakovė UAB „Panorama nordic“ už apeliacinį skundą sumokėjo 645 Eur žyminio mokesčio. Byloje duomenų apie atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas nėra.

343106.

344Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo per daug žyminio mokesčio, nes jos apeliacinės instancijos teisme ginčijama suma yra ne 41 487,61 Eur kaip nurodyta apeliaciniame skunde, o 39 301,92 Eur. Kadangi ieškovė už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 815 Eur, jai žyminio mokesčio permoka (32 Eur) grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, jai už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, patirtos rengiant apeliacinį skundą, iš atsakovių nepriteistinos.

345107.

346Kaip teisingai nurodo atsakovės, jų apeliacinės instancijos teisme ginčijama suma – 39 374,37 Eur. Jų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nes iš atsakovės UAB Strommen LT pirmosios instancijos teismo priteista 7 278,07 Eur nuostolių suma (įskaitant negautas pajamas) sumažinta iki 2 654,08 Eur (676,46 + 1 977,62), o iš atsakovės UAB „Panorama nordic“ pirmosios instancijos teismo priteista 32 096,30 Eur nuostolių suma (įskaitant negautas pajamas) sumažinta iki 18 911,53 Eur (13 415,85 + 5 495,68). Kadangi apeliacinės instancijos teisme tenkinta 63,53 proc. UAB Strommen LT reikalavimų ir 41,08 proc. UAB „Panorama nordic“ reikalavimų, atitinkamai iš ieškovės UAB Strommen LT priteistina 108,64 Eur (171 Eur x 63,53 proc.) šios atsakovės už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir UAB „Panorama nordic“ – 264,97 Eur (645 Eur x 41,08 proc.) šios atsakovės už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

347108.

348Kaip jau minėta, ieškovė turėjo 605 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą parengimą. Kadangi bendrai iš atsakovių ginčytos ieškovei priteistos 39 374,37 Eur nuostolių sumos (įskaitant negautas pajamas) ieškovei iš atsakovių priteista 21 565,61 Eur, tai reiškia, kad tenkinta 45,23 proc. atsakovių apeliacinio skundo, todėl ieškovė turi teisę į 331,36 Eur (54,77 proc. x 605 Eur) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą parengimą atlyginimą. Atsižvelgiant į atsakovių apeliaciniame skunde kiekvienos iš atsakovių ginčijamų sumų proporcijas bei atsakovių reikalavimų apeliacinės instancijos teisme patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teisinga ir proporcinga ieškovei priteisti už atsiliepimą apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų iš UAB Strommen LT 50 Eur, iš UAB „Panorama nordic“ – 281,36 Eur. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei UAB Strommen LT iš ieškovės priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 58,64 Eur (108,64 – 50), o ieškovei iš atsakovės UAB „Panorama nordic“ priteistina 16,39 Eur (281,36 – 264,97) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

349Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

350Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę išdėstant taip:

351„Ieškinį tenkinti iš dalies.

352Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k. 133320838) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panorama nordic“ (j. a. k. 300122306) 1 937,31 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt septynis eurus 31 ct) skolos, 13 415,85 Eur (trylika tūkstančių keturis šimtus penkiolika eurų 85 ct) negautų pajamų dėl nuomos mokesčio skirtumo, 5 495,68 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 68 ct) kitų nuostolių atlyginimo ir 6 (šešis) proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

353Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k. 133320838) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Strommen LT (j. a. k. 302493071) 1 792,25 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 25 ct) skolos, 676,46 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 46 ct) negautų pajamų dėl nuomos mokesčio skirtumo, 1 977,62 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 62 ct) kitų nuostolių atlyginimo ir 6 (šešis) proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

354Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Strommen LT (j. a. k. 302493071) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mituva“ (j. a. k. 133320838) 6 408,94 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus aštuonis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

355Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k. 133320838) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panorama nordic“ (j. a. k. 300122306) 37,99 Eur (trisdešimt septynis eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

356Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k. 133320838) už apeliacinį skundą 2018 m. gegužės 15 d. sumokėto žyminio mokesčio dalį – 32 Eur (trisdešimt du eurus).

357Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Strommen LT (j. a. k. 302493071) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mituva“ (j. a. k. 133320838) iš 58,64 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 64 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

358Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k. 133320838) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panorama nordic“ (j. a. k. 300122306) 16,39 Eur (šešiolika eurų 39 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mituva“... 7. 2.... 8. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai nuosavybės teise... 9. 3.... 10. Ieškovė paaiškino, kad nors pirmosios instancijos teismas tenkino UAB... 11. 4.... 12. Ieškovės teigimu, atsakovės ginčus su ieškove inicijavo tik norėdamos,... 13. 5.... 14. Ieškovė pažymėjo, kad nors ji perdavė atsakovėms puikios būklės... 15. 6.... 16. Atsakovės UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT prašė ieškinį... 17. 7.... 18. Atsakovių teigimu, ieškovės pateiktas negautų pajamų skaičiavimas nuo... 19. 8.... 20. Atsakovės nurodė, kad jokios nuomos mokesčio skolos nėra, nes ieškovė... 21. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 9.... 23. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino... 24. 10.... 25. Spręsdamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 26. 11.... 27. Negautų pajamų ir priežastinio ryšio aspektais teismas pažymėjo, kad tai,... 28. 12.... 29. Vertindamas atsakovių argumentus dėl UAB „Domimaks“ pasiūlymo... 30. 13.... 31. Dėl ieškovės prarastų pajamų apskaičiavimo teismas nustatė, kad UAB... 32. 14.... 33. Teismas nustatė, kad ieškovė 2015 m. rugsėjo 22 d. sudarė nuomos sutartį... 34. 15.... 35. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių... 36. 16.... 37. Dėl nuostolių, susijusių su patalpų būkle, teismas pažymėjo, kad pagal... 38. 17.... 39. Teismas nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos specialistai,... 40. 18.... 41. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, įvertinusi tai, jog buitinių patalpų,... 42. 19.... 43. Teismas nurodė, kad kilus ginčui dėl nustatytų defektų pobūdžio, 2017 m.... 44. 20.... 45. Teismo vertinimu, Pastatų fasadų valymo išlaidos negali būti priteisiamos... 46. 21.... 47. Dėl jau apmokėtų defektų šalinimo darbų teismas nurodė, kad ieškovė... 48. 22.... 49. Nors atsakovės nurodė, kad transformatorine nesinaudojo, todėl negalėjo jos... 50. 23.... 51. Dėl reikalavimo priteisti nuostolius, patirtus dėl varžų matavimo darbų... 52. 24.... 53. Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. surašytame defektiniame... 54. 25.... 55. UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. perduodamų inžinerinių sistemų... 56. 26.... 57. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovėms nuomojant patalpas... 58. 27.... 59. Vandentiekio ir kanalizacijos sistemos defektai yra nustatyti UAB... 60. 28.... 61. UAB „Santermita“ išvadoje nurodyta, kad vienas dujinis spindulinis... 62. 29.... 63. Teismas nepripažino pagrįstais atsakovių argumentų, kad ieškovės patirti... 64. 30.... 65. Teismas sprendė, kad ieškovės patirta žala dėl to, jog atsakovės... 66. 31.... 67. Dėl skolos, susidariusios dėl nuomos mokesčio mokėjimų, teismas... 68. 32.... 69. Procesinės bylos baigties aspektu teismas nurodė, kad nors ieškovė prašė... 70. 33.... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas nustatė, kad ieškovė iš viso... 72. 34.... 73. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgė į... 74. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 75. 35.... 76. Ieškovė UAB „Mituva“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Kauno... 77. 35.1.... 78. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, netinkamai aiškino ir taikė... 79. 35.2.... 80. 2015 m. rugsėjo 2 d. patalpų perdavime ieškovei atstovavo atskirų sričių... 81. 35.3.... 82. Teismas, iš viso priteisdamas tik 2 185,69 Eur iš prašytų priteisti 37... 83. 35.3.1.... 84. teismo ekspertizę atliko teismo ekspertas R. M., neturintis pakankamos... 85. 35.3.2.... 86. Patalpų defektai jų grąžinimo metu užfiksuoti kompetentingo UAB... 87. 35.3.3.... 88. teismas, skirdamas teismo ekspertizę, pažeidė šalių lygiateisiškumo... 89. 35.3.4.... 90. ekspertizės akte neatsakyta į 4 iš 9 teismo nutartimi užduotų klausimų.... 91. 35.3.5.... 92. normatyvinio nusidėvėjimo institutas, dėl kurio pasisakyta teismo... 93. 35.4.... 94. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovėms buvo išnuomotos tik patalpos, o ne... 95. 35.5.... 96. Faktą, kad ieškovė 2010 metais atsakovėms perdavė puikios būklės... 97. 35.6.... 98. Skundžiamoje teismo sprendimo dalyje neteisingai nurodyta, kad iš 2016 m.... 99. 35.7.... 100. Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. defektiniame akte... 101. 36.... 102. Atsakovės UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT atsiliepimu į... 103. 36.1.... 104. Ieškovės argumentai apie ekspertizės akto trūkumus teismo turėtų būti... 105. 36.2.... 106. Teismo ekspertizę šioje byloje buvo pavesta atlikti į Lietuvos teismo... 107. 36.3.... 108. UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros aktas Nr. 15-056... 109. 36.4.... 110. Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, šalių lygiateisiškumo... 111. 36.5.... 112. 2018 m. kovo 19 d. teismo posėdyje ekspertas R. M. paaiškino, jog... 113. 36.6.... 114. Ekspertas R. M. davė sutikimą atlikti ekspertizę įvertinęs visus jam... 115. 36.7.... 116. Ekspertas R. M., kuris atliko statinių ekspertizę byloje, teismo posėdyje... 117. 36.8.... 118. Nors ieškovė nurodo, kad ekspertas ignoravo byloje esančias ilgalaikio turto... 119. 36.9.... 120. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad iš esmės visi UAB „Inservis“ 2015... 121. 36.10.... 122. Tai, kad ieškovė buvo išnuomojusi atsakovėms patalpas, o ne Pastatus,... 123. 36.11.... 124. Ieškovės perduotos patalpos buvo su natūralaus nusidėvėjimo požymiais,... 125. 36.12.... 126. Sprendžiant dėl išlaidų už varžų matavimą (ne)priteisimo svarbu tai,... 127. 36.13.... 128. Nors ieškovė nurodo, jog varžų matavimas buvo būtinas, nes atsakovės... 129. 36.14.... 130. Teismas pagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovių išlaidas už elektros... 131. 37.... 132. Atsakovės UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT apeliaciniu skundu... 133. 37.1.... 134. Būtų galima laikyti, kad atsakovės pažeidė bendro pobūdžio pareigą... 135. 37.2.... 136. Nuostoliai negautų pajamų forma buvo priteisti nepagrįstai, nes 2014 m.... 137. 37.3.... 138. 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymas buvo parengtas siekiant... 139. 37.4.... 140. Jeigu įstatymas draudžia naudoti neįregistruotą nuomos sutartį prieš... 141. 37.5.... 142. Ieškovė pateikė klaidingą savo negautų pajamų skaičiavimą. Kadangi... 143. 37.6.... 144. Teismo išvada, kad egzistuoja pagrindas priteisti iš atsakovių ieškovės... 145. 37.7.... 146. Nesant neteisėtų atsakovių veiksmų, akivaizdu, jog nėra ir priežastinio... 147. 37.8.... 148. Teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovės turi pareigą atsakyti už... 149. 37.9.... 150. Ieškovės nurodyti jau patirti nuostoliai buvo nepagrįstai priteisti iš... 151. 37.10.... 152. Inžinieriaus-elektriko A. R. defektiniame akte, surašytame 2015 m. rugsėjo 7... 153. 37.11.... 154. Ieškovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji... 155. 37.12.... 156. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė perdavė... 157. 37.13.... 158. Dėl dujinio spindulinio šildytuvo BH50 ventiliatorius keitimo išlaidų... 159. 37.14.... 160. Teismas negalėjo priteisti iš atsakovių išlaidų už atliktus dujinių... 161. 37.15.... 162. Teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl egzistuojančių pagrindų /... 163. 37.16.... 164. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad iš UAB „Panorama... 165. 37.17.... 166. Teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovių patirtos bylinėjimosi... 167. 38.... 168. Ieškovė UAB „Mituva“ atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą prašo... 169. 38.1.... 170. Skundžiamoje teismo sprendimo dalyje sprendžiant dėl atsakomybės pagal CPK... 171. 38.2.... 172. 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymo realumo faktą pagrindžia:... 173. 38.3.... 174. Skiriant teismo ekspertizę, nebuvo keliamas klausimas, kokios būklės... 175. 38.4.... 176. Patalpų medžiagų parinkimas, nesant imperatyvių nurodymų rinktis tik tam... 177. 38.5.... 178. Atsakovių nurodoma CK 6.478 straipsnio 2 dalis taikytina tais atvejais, kai... 179. 38.6.... 180. Pasisakydamos dėl negautų pajamų skaičiavimo, atsakovės situaciją vertina... 181. 38.7.... 182. Atsakovių pareiškimai, kad nebuvo jokių kliūčių išnuomoti Pastatus iš... 183. 38.8.... 184. Ekspertizės aktas nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis faktą, kad... 185. 38.9.... 186. Atsakovės nepaneigė priežastinio ryšio egzistavimo, nes iš esmės nėra... 187. 38.10.... 188. Ieškovė yra pateikusi 2015 m. spalio 1 d. sutartį Nr. 20151001/2 su... 189. 38.11.... 190. Dėl nuostolių už transformatorinės remontą inžinieriaus-elektriko A. R.... 191. 38.12.... 192. Jau Kauno rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 25 d.... 193. 38.13.... 194. Atsakovės apeliaciniame skunde kelia naujus deklaratyvius motyvus, kurių... 195. 38.14.... 196. Atsakovių argumentai, kad jos turėtų būti atleidžiamos nuo civilinės... 197. 38.15.... 198. Net jei ir yra klaida teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kaip teigia... 199. 38.16.... 200. Atsakovių skundžiamas jų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas yra... 201. Teisėjų kolegija... 202. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 203. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 204. 39.... 205. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 206. 40.... 207. Ieškovė UAB „Mituva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB... 208. 41.... 209. Iš paduotų apeliacinių skundų matyti, kad ieškovė neginčija skundžiamo... 210. Dėl negautų pajamų (nuomos mokesčio skirtumo) (ne)priteisimo... 211. 42.... 212. CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo... 213. 43.... 214. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų teisiškai... 215. 44.... 216. Negautų pajamų aspektu ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad jeigu... 217. 45.... 218. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai negautas pajamas... 219. 46.... 220. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad... 221. 47.... 222. Vienas iš atsakovių apeliacinio skundo argumentų, kad nuostoliai negautų... 223. 48.... 224. Nors atsakovės apeliaciniame skunde tvirtina, kad 2014 m. vasario 10 d. UAB... 225. 49.... 226. Atsakovių abejonių dėl UAB „Domimaks“ finansinių galimybių... 227. 50.... 228. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pačių atsakovių... 229. 51.... 230. Ieškovė dublike nurodė priežastis, dėl kurių 2015 m. rugsėjo 22 d.... 231. 52.... 232. Pastatų nuomos mokesčio dydžio, kurį UAB „Domimaks“ 2014 ir 2015 metais... 233. 53.... 234. Taigi yra pagrindas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negautas... 235. 54.... 236. Sutiktina su atsakovių apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios... 237. 55.... 238. Laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios ieškovei nutraukti nuomos... 239. 56.... 240. Dėl nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Panorama nordic“, pažymėtina,... 241. 57.... 242. Taip pat sutiktina su atsakovių apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė... 243. 58.... 244. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytus argumentus dėl žalos negautų pajamų... 245. Dėl nuomotų daiktų (ne)pabloginimo ir dėl to patirtų išlaidų... 246. 59.... 247. Nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti... 248. 60.... 249. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto... 250. 61.... 251. Nuomos sutarčių 2.5–2.6 papunkčiuose įtvirtintas patalpų perdavimo... 252. 62.... 253. Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad ji dėl atsakovių neteisėtų... 254. 63.... 255. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 256. 64.... 257. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 258. 65.... 259. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi įsitikinti, ar... 260. 66.... 261. Ieškovė teigia, kad patalpų priežiūrą privalėjo atlikti jų naudotojos,... 262. 67.... 263. Iš pradžių atsakovės neigė, kad jos naudojosi transformatorine, ir taip... 264. 68.... 265. Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. defektiniame akte nurodyta,... 266. 69.... 267. Dėl reikalavimo priteisti nuostolius, patirtus dėl varžų matavimo darbų... 268. 70.... 269. Pripažintinas pagrįstu ieškovės argumentas, kad ji galėjo neturėti... 270. 71.... 271. Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. surašytame defektiniame... 272. 72.... 273. Nors atsakovės teigia, kad ieškovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų,... 274. 73.... 275. UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. akte yra nurodyta, kad vienas... 276. 74.... 277. Atsakovių teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog... 278. 75.... 279. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį ieškovei teko (tenka)... 280. 76.... 281. Atsakovių teigimu, dėl dujinio spindulinio šildytuvo BH50 ventiliatorius... 282. 77.... 283. Nors atsakovės pagrįstai akcentuoja, kad UAB „Santermita“ 2015 m.... 284. 78.... 285. Dėl atsakovių akcentuojamos aplinkybės, kad dalį nuostolių, kuriuos... 286. 79.... 287. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovės nurodo, kad pirmosios... 288. 80.... 289. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, įskaitant šalių... 290. 81.... 291. Apibendrindama šios nutarties 66-80 punktuose išdėstytus argumentus,... 292. Dėl nuomininkių pareigos daryti einamąjį išsinuomotų daiktų remontą ir... 293. 82.... 294. Kita dalis nuostolių, kuriuos ieškovė prašė priteisti iš atsakovių, –... 295. 83.... 296. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius... 297. 84.... 298. Dėl ekspertizės išvados, kaip įrodymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs,... 299. 85.... 300. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, iš viso priteisdamas tik 2... 301. 86.... 302. Dėl A. Š., kaip ekspertės pasirinkimo, teisėjų kolegija sutinka su... 303. 87.... 304. Ieškovė tvirtina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog 2015 m. rugsėjo 2... 305. 88.... 306. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai sprendžiant eksperto... 307. 89.... 308. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su ieškovės argumentu dėl šalių... 309. 90.... 310. Dėl klausimų formulavimo pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 28... 311. 91.... 312. Priešingai nei nurodo ieškovė, vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos... 313. 92.... 314. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentą, kad ekspertizės akte... 315. 93.... 316. Ekspertizės akte nurodyta, kurie iš defektų, nurodytų UAB „Inservis“... 317. 94.... 318. Šalys nepateikė argumentų ir byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų šių... 319. 95.... 320. Atsakovės apeliaciniame skunde teigia, kad dalis defektų (administracinio... 321. 96.... 322. Be to, atsakovių teigimu, net jeigu ir būtų nustatyta, kad sandėlių vidaus... 323. 97.... 324. Apibendrindama šioje nutarties dalyje išdėstytus argumentus, teisėjų... 325. Dėl procesinės bylos baigties... 326. 98.... 327. Atsakovių nurodytų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo... 328. 99.... 329. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su pirmosios... 330. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 331. 100.... 332. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 333. 101.... 334. Atsakovės, nesutikdamos su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, tvirtina, kad... 335. 102.... 336. Kaip teisingai nurodo ieškovė, nagrinėjamoje byloje atsakovėms atstovavo... 337. 103.... 338. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas: ieškovė iš viso patyrė 7 498... 339. 104.... 340. Pagal bylos baigtį reikalavimas, pareikštas UAB Strommen LT, patenkintas... 341. 105.... 342. Dėl apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų... 343. 106.... 344. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo... 345. 107.... 346. Kaip teisingai nurodo atsakovės, jų apeliacinės instancijos teisme... 347. 108.... 348. Kaip jau minėta, ieškovė turėjo 605 Eur atstovavimo išlaidų už... 349. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 350. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti, jo... 351. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 352. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k.... 353. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k.... 354. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Strommen LT (j. a. k.... 355. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k.... 356. Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k.... 357. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Strommen LT (j. a. k.... 358. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k....