Byla 2-1325-236/2016
Dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo ir antstolio veiksmais, atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria nustatyti apeliacinio skundo trūkumai, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3724-450/2016 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos, antstoliui Marekui Petrovskiui dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo ir antstolio veiksmais, atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstoliui Marekui Petrovskiui, prašydamas pripažinti, kad nevykdant Kauno miesto apylinkės civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 priimto sprendimo ir nutarčių, kuriomis buvo skirtos baudos už sprendimo nevykdymą, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei antstolis Marekas Petrovskis padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, taip pat prašė priteisti iš atsakovų solidariai 305 211,96 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2016-04-01 sprendimu nusprendė ieškovo A. B. ieškinio reikalavimą pripažinti, kad nevykdant Kauno miesto apylinkės civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 priimto sprendimo ir nutarčių, kuriomis buvo skirtos baudos už sprendimo nevykdymą, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei antstolis Marekas Petrovskis padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, palikti nenagrinėtu, ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstoliui Marekui Petrovskiui dėl žalos atlyginimo atmesti, priteisti iš ieškovo A. B. 5,80 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
  1. Ieškovas, nesutikdamas su nurodytu sprendimu, 2016-05-06 pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė institucijos „Vilniaus apygardos teismo“ nusikalstamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti duomenis iš Romainių tuberkuliozės ligoninės, Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybos, SODROS, AB SEB banko apie skolininkui 2013-03-25 paskirtą ir išmokėtą invalidumo pensiją ir kitus duomenis, kurių ieškovas negali gauti (priedai Nr. 46, 47, 48, 49, 50, 51).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi nutarė nustatyti apeliantui (ieškovui) A. B. terminą iki 2016-05-23 pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.
  1. Teismas pažymėjo, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs procesinį dokumentą, privalo aiškintis ex officio.
  1. Teismas nurodė, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniam dokumentui reikalingi tam, jog nuo pat pradžių bylos nagrinėjimas būtų aiškus, kad ginčo šalys žinotų priešingos šalies reikalavimus ir galėtų tinkamai į juos atsikirsti. Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d., 306 str., 316 str.), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).
  1. Teismas, įvertinęs apeliacinį skundą, nustatė, kad apeliantas A. B. vartoja tokius išsireiškimus kaip „teritorija „Lietuvos respublika“, „institucija „Lietuvos teisingumo ministerija“, „institucija „Vilniaus apygardos teismas“, „institucija „Kauno apylinkės teismas“, „lietuvbeždžionių banderlogų institucija „Vilniaus apygardos teismas“ „lietuvbeždžionių banderlogų genties „teisėjai“ ir kt., taip pat įžeidžiančias ir žeminančias frazes – „teisėja“ A. Radzevičienė, kuri kaip kriminalinė nusikaltėlė ir recidyvistė puikiai „užsirekomendavo ir korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo pradžiamokslį“ įsisavino dirbdama dar institucijoje „Kauno miesto apylinkės prokuratūroje“ ir kt.. dėl to teismas sprendė, kad apeliantas, surašydamas apeliacinį skundą, nesilaikė administracinės (nebuitinės) kalbos ir oficialaus – dalykinio, kanceliarinio stiliaus reikalavimų, kurie nustato, kad dokumentas turi būti surašomas taisyklingai, tiksliai, nuosekliai logiškai dėstant mintis, be emocinių atspalvių, o juo labiau įžeidžiančių asmenis (institucijas) ir vulgarizmų, taip pat laikantis teisinės terminijos.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, kad apeliantas turėtų pašalinti nurodytus trūkumus ir pateikti naują apeliacinį skundą, kuris atitiktų procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus, dokumento įforminimo taisykles, o kartu ir valstybinės kalbos reikalavimus, būtų surašytas taisyklingai, tiksliai, nuosekliai, logiškai dėstant mintis, be emocinių atspalvių ir vulgarizmų. Dėl to darė išvadą, kad apeliantui (ieškovui) nustatytinas terminas nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 str.).
  1. Teismas išaiškino, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi bus grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį ir duoti apeliaciniame skundui eigą arba nustatyti naują terminą ir įpareigoti Vilniaus apygardos teismą atsiųsti skundą ieškovui.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 115 straipsnį, kadangi nustatė trumpesnį nei 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Skundžiama nutartis buvo įteikta 2016-05-17, o terminas trūkumams pašalinti nustatytas iki 2016-05-23, todėl apeliantas turėjo tik šešias dienas skundo trūkumams pašalinti. Tokiu būdu buvo suvaržytos teisės pašalinti trūkumus, kadangi ieškovas neturėjo nagrinėtinos bylos dokumentų nuorašų;
    2. CPK 306 straipsnis, nustatantis apeliacinio skundo turinį, nereikalauja apeliaciniame skunde naudoti administracinę (nebuitinę) kalbą ir oficialų – dalykinį, kanceliarinį stilių.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nustatyti ieškovo apeliacinio skundo trūkumai, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
  1. Civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 str. 3 d.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).
  1. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 115 straipsnį, kadangi nustatė trumpesnį nei 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016-05-10 nutartimi nustatė apeliantui terminą iki 2016-05-23 pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus. Priešingai nei teigia apeliantas, jam buvo nustatytas 13 dienų terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiama nutartis apeliantui buvo išsiųsta 2016-05-12, įteikta 2016-05-17, kaip minėta, terminas trūkumams pašalinti buvo nustatytas iki 2016-05-23. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisminį reglamentavimą, daro sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, nustatė teisingą, t. y. 13 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
  1. CPK 306 straipsnis nustato reikalavimus apeliacinio skundo turiniui. Apelianto teigimu, minėtas straipsnis nereikalauja apeliaciniame skunde naudoti administracinę (nebuitinę) kalbą ir oficialų – dalykinį, kanceliarinį stilių.
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog apeliantas apeliaciniame skunde naudoja išsireiškimus: „teritorija „Lietuvos respublika“, „institucija „Lietuvos teisingumo ministerija“, „institucija „Vilniaus apygardos teismas“, „institucija „Kauno apylinkės teismas“, „lietuvbeždžionių banderlogų institucija „Vilniaus apygardos teismas“ „lietuvbeždžionių banderlogų genties „teisėjai“, taip pat frazes: „teisėja“ A. Radzevičienė, kuri kaip kriminalinė nusikaltėlė ir recidyvistė puikiai „užsirekomendavo ir korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo pradžiamokslį“ įsisavino dirbdama dar institucijoje „Kauno miesto apylinkės prokuratūroje“ ir kt.
  1. Apeliacinio teismo vertinimu, nors CPK 306 straipsnis ir konkrečiai nenustato apeliacinio skundo rašymo stiliaus, tačiau tai nereiškia, kad apeliantas turi teisę savo apeliaciniame skunde naudoti įžeidžiančias ir žeminančias frazes, tokiu būdu žemindamas asmens garbę ir orumą, pažeisdamas juridinių asmenų dalykinę reputaciją.
  1. Apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus (CPK 306 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti apelianto apeliaciniame skunde naudojami išsireiškimai ir frazės neatitinka CPK 306 straipsnio nustatytų apeliacinio skundo turiniui reikalavimų.
  1. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas, surašydamas apeliacinį skundą, nesilaikė administracinės (nebuitinės) kalbos ir oficialaus – dalykinio, kanceliarinio stiliaus reikalavimų, kurie nustato, kad dokumentas turi būti surašomas taisyklingai, tiksliai, nuosekliai logiškai dėstant mintis, be emocinių atspalvių, o juo labiau įžeidžiančių asmenis (institucijas) ir vulgarizmų, taip pat laikantis teisinės terminijos. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas turėtų pašalinti nurodytus trūkumus ir pateikti naują apeliacinį skundą, kuris atitiktų procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus, dokumento įforminimo taisykles, o kartu ir valstybinės kalbos reikalavimus, būtų surašytas taisyklingai, tiksliai, nuosekliai, logiškai dėstant mintis, be emocinių atspalvių ir vulgarizmų, todėl apeliantui nustatytinas terminas nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
  1. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  1. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
  1. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo A. B. atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas yra pasibaigęs, todėl apeliantui nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Nustatyti apeliantui A. B. terminą iki 2016 m. lapkričio 15 d. pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.

Proceso dalyviai
Ryšiai