Byla 2-1046-464/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-44-431/2018 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas A. B. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 291 586,92 Eur žalos atlyginimą.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2018-02-14 sprendimu ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo atmetė.
  3. Ieškovas A. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-02-14 sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti visas civilines ir baudžiamąsias bylas, nurodytas ieškinyje.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-20 nutartimi nustatė ieškovui A. B. 7 dienų procesinį terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos, apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
  2. Teismas nurodė, kad pateiktas apeliacinis skundas neatitinka bendrų procesiniams dokumentams ir apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 110-111 str., 306 str.).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-03-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti atskirą nutartį ir apie nusikaltimo požymius pranešti CPK nustatyta tvarka. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Nutartyje nenurodyta nei vieno motyvo, kuriais būtų pagrįsta išvada, kad apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 110-111, 306 straipsnių reikalavimų.
    2. Nutartimi ieškovui yra suvaržyta teisė pateikti apeliacinį skundą ir teisė bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, gauti teisingą žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas yra paduotas dėl nusikalstamo ir neteisėto atsisakymo išnagrinėti apelianto ieškinį ir jo reikalavimus iš esmės.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Byloje nagrinėjamas teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, taikė apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, jog nutartis yra neteisėta ir priimta pažeidus proceso teisės normas. Apelianto skundo argumentai, kad jis siekia paduoti apeliacinį skundą dėl teismo atsisakymo išnagrinėti jo ieškinį iš esmės, aiškiai nepagrįsti, nes teismas šį ieškinį išnagrinėjo ir dėl ieškinio reikalavimų 2018-02-14 priėmė sprendimą, juos atmesdamas. Tai, kad apeliantui bylos baigtis nėra palanki, nelemia vertinimo, jog ieškinyje pareikšti reikalavimai nebuvo išspręsti (išnagrinėti).
  3. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 str. 1 d.), dėl to šis teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant teisiniam pagrindui, gali, kartu turi pareigą nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 str.).
  4. Tokie atskirojo skundo argumentai, kad skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta kokių reikalavimų neatitinka apeliacinis skundas ir būtent dėl šios priežasties apeliantui suvaržyta teisė į veiksmingą apeliacinį procesą, aiškiai deklaratyvūs ir neįtikinantys. Apeliantui teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose jau keliasdešimt kartų buvo išvardinti reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti jo procesiniai dokumentai. Visų pirma juos surašant privalu laikytis valstybinės kalbos reikalavimų, vengti įžeidžiančių formuluočių, apibūdinimų, nepagarbių kreipinių ar kitokių iškraipymų tiek valstybės ir institucijų pavadinimuose, tiek ir įvardijant konkrečius valstybės pareigūnus ar kitus asmenis. Taip pat daugybę kartų buvo išaiškinta ir tai, kad apeliantas, nekeisdamas savo elgesio ir kas kartą teikdamas teismui neatitinkančius dokumentų surašymo taisyklių, su įžeidžiančiais kreipiniais procesinius dokumentus, tą daro tyčia, o tai neabejotinai reiškia jo piktnaudžiavimą kreipimosi į teismą procesine teise (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d., 95 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-30-464/2016; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-178/2016; 2016-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1325-236/2016; 2017-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017; 2018-02-01 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-182-464/2018 ir Nr. 2-124-196/2018; 2018-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018).
  5. Kiekvienoje byloje teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti ir netoleruoti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus. Tik taip ir yra užtikrinamas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas (CPK 17 str.). Todėl jeigu pats asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kurie jau buvo įvertinti kaip piktnaudžiavimas subjektinėmis teisėmis, įskaitytinai ir procesine kreipimosi į teismą (į teismines instancijas) teise, tai jis objektyviai negali tikėtis savo teisių gynybos. Tiesioginis draudimas piktnaudžiauti teise yra įtvirtintas CK 1.137 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad draudžiama siekti savo teisių įgyvendinimo tokiu būdu bei priemonėmis, kurios prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, antraip teismas atsisako ginti piktnaudžiaujančio teise asmens teises. Nagrinėjamoje byloje pateikto apeliacinio skundo turinys leidžia konstatuoti, kad apelianto elgesys aiškiai neatitinka minėto įstatymo imperatyvo, o į tai, minėta, daugelį kartų jau buvo atkreiptas apelianto dėmesys.
  6. Darytina išvada, kad apeliantas, neabejotinai žinodamas procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus, tačiau ir vėl pateikdamas analogišką ankstesniems savo procesiniams dokumentams apeliacinį skundą su įžeidaus ir niekinančio pobūdžio teiginiais, iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą jis turi vienintelį tikslą – užgaulioti teismus bei kitas institucijas. Toks jo elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir šio proceso paskirtimi.
  7. Pažymėtina, kad atsižvelgus į jau suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje apelianto A. B. nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, tiek byloje dalyvaujančius asmenis, buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, leidžiantis atsisakyti priimti tokį procesinį dokumentą (Lietuvos apeliacinio tesimo 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015; 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015; 2015-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2016-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658-464/2016; 2016-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/216; 2017-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-370/2017; 2017-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017), pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju turėjo galimybę apskritai netaikyti trūkumų šalinimo instituto. Vis tik galimybę apeliantui ištaisyti savo skundo turinį teismas suteikė, o apeliantas ja nepasinaudojo, dar daugiau, savo elgesio jis nepakeitė net ir skųsdamas jam nepalankią teismo nutartį, toliau įžeidinėdamas valstybę, jos vadovus, teismus, teisėjus, pareigūnus.
  8. Tokiu atveju skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliantui nustatomas naujas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus (CPK 73 str. 1 d., 115 str. 2 d.).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2018 m. rugsėjo 6 d. įskaitytinai apeliacinio skundo turinio trūkumams pašalinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai