Byla eA-791-602/2020
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovams Neringos savivaldybės administracijai ir Neringos savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (4.17)V15-987 „Dėl Jūsų prašymo”(toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Neringos savivaldybės administraciją ir Neringos savivaldybę pagal kompetenciją tinkamai išnagrinėti pateiktą prašymą ir nedelsiant imtis priemonių/atlikti reikiamus veiksmus.

72.

8Pareiškėja skunde nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis statinys – poilsio namelis, esantis adresu: ( - ) Neringos sav. (toliau – ir ginčo poilsio namelis) – yra Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir parkas) teritorijoje. Parko teritorija tvarkoma pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702, (toliau – ir Planas), kurį yra nuspręsta tikslinti Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 (toliau – ir Nutarimas).

93.

10Pareiškėja teigė, kad ginčo poilsio namelis dar 2014 m. teisėtai kapitaliai suremontuotas privačiomis lėšomis, tokiu būdu prisidedant ir prie parko teritorijos tvarkymo bei priežiūros, tačiau dėl valdžios institucijų neveikimo iki šiol jame vis dar nėra įrengta elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir pan., nors tai yra būtina tinkamam poilsio namelio eksploatavimui pagal jo tiesioginę - poilsio - paskirtį, siekiant, kad būtų užtikrintos bent jau minimalios sąlygos, būtinos žmogaus poilsiui jame ir kad nebūtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, taip pat, kad asmenys, susiję su poilsio nameliu, nebūtų išskiriami iš kitų asmenų, kurie turi galimybę naudotis jiems priklausančiu turtu parko teritorijoje, įskaitant įsirengtus su tuo susijusius inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas ir kt. Nurodė, kad siekdama tai pakeisti, 2018 m. balandžio 19 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą Neringos savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) prašydama atlikti reikiamus veiksmus, kad Bendrajame plane būtų numatyta, jog ginčo poilsio namelis patenka į rekreacinę parko teritoriją, ir kad galėtų nameliu tinkamai naudotis pagal jo tiesioginę – poilsio – paskirtį, savo lėšomis įsirengiant/statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) neišvengiamai būtinus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Tačiau jokio Savivaldybės atsakymo dėl minėto prašymo iki skundo padavimo teismui dienos nėra gavusi. Pareiškėja 2018 m. gegužės 23 d. gavo Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (4.17)V15-987, su kuriuo nesutinka.

114.

12Paaiškino, kad 2018 m. gegužės 21 d. sprendimas akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, kadangi jis yra neteisėtas, nepagrįstas ir prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms, t. y. jame visiškai neteisėtai ir nepagrįstai yra nurodyta, jog ginčo žemės sklypas patenka į miško parko teritoriją ir kad, atsižvelgiant į tai, jog įstatymai nenumato fizinių ir juridinių asmenų planavimo iniciatyvos teisės teikti pasiūlymus dėl valstybės lygmens saugomų teritorijų specialiojo planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo, prašymas negali būti tenkinamas.

135.

14Pareiškėja akcentavo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštu Nr. (12.2)-D8-6204 „Dėl informacijos pateikimo” (toliau – ir Ministerijos raštas), Žemės sklype jokių miškų nėra ir ginčo Žemės sklypas nepatenka i valstybinės reikšmės miškų teritorijas. Teigė, kad 2018 m. gegužės 21 d. sprendime visiškai neteisėtai ir nepagrįstai yra nurodyta priešingai. Pareiškėjos nuomone, kad jau vien tai akivaizdžiai patvirtina, jog Administracijos sprendimas yra visiškai neteisėtas, nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas, kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio nuostatų.

156.

16Teigė, kad yra žinoma, jog parko teritorija tvarkoma pagal planą, kurį yra nuspręsta tikslinti Nutarimu, tačiau pažymėjo, kad Nutarimo 2.3 punkte numatyta, jog vienas iš Plano koregavimo tikslų yra derinti valstybės ir savivaldybių, fizinių ir juridinių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke sąlygų ir pagal Nutarimo 4 punktą Plano sprendinių derinimas numatytas iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.

177.

18Nurodė, kad yra išskirta iš kitų asmenų, kurie turi galimybę naudotis jiems priklausančiu turtu Parko teritorijoje, įskaitant įsirengtus su tuo susijusius inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, kadangi, nepaisant to, jog ginčo poilsio namelis dar 2014 m. teisėtai (turint visus tam reikiamus leidimus ir pagal visus teisės aktų reikalavimus) kapitaliai suremontuotas, tačiau dėl valdžios institucijų neveikimo iki šiol jame vis dar nėra įsirengta elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir pan.

198.

20Pareiškėja pažymėjo, kad kaip yra nurodyta Ministerijos rašte, priešingai nei nurodyta 2018 m. gegužės 21 d. sprendime, nors žemės sklypas ir yra parko teritorijoje, jame jokių miškų nėra ir jis nepatenka į valstybinės reikšmės miškų teritorijas. Pagal viešai skelbiamus www.regia.lt duomenis ginčo žemės sklypas nėra priskirtas miškų teritorijai ir jis yra toje zonoje, kurioje jau ne kartą kitiems asmenims yra suplanuotos ir leista įsivesti susisiekimo komunikacijas bei inžinerinius tinklus, taip pat zonoje, kurioje veiklą vykdo ir pati Savivaldybė, kartu su Administracija, turėdamos visas būtinas sąlygas statinių naudojimui pagal jų tiesioginę (pagrindinę) naudojimo paskirtį.

219.

22Pareiškėjos nuomone, parko teritorija turi būti tvarkoma ir tai gali būti daroma įrengiant/statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra būtini tinkamam ginčo poilsio namelio eksploatavimui, tuo pačiu užtikrinant ne tik namelio, bet ir viso parko tinkamą priežiūrą. Teigė, kad atsakovės pareiškėjos atžvilgiu neveikia taip, kaip turėtų veikti, ir reikalavimo neketina įgyvendinti.

2310.

24Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2018 m. gegužės 21 d. sprendime nurodomas Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. XI-1248, kuris priimtas dar 2010 metais. Vyriausybė (nebe Seimas) gali savo nuožiūra nustatyti ir keisti Kuršių nerijos nacionalinio parko zonų ribas ir pan., taip pakeičiant Seimo nutarimą.

2511.

26Pareiškėja nurodė, kad prašymo pateikimo tikslas – kuo greičiau ginčo poilsio nameliu tinkamai naudotis pagal jo tiesioginę – poilsio – paskirtį, o atsakovai, būdami viešojo administravimo subjektais, turėtų padėti tai įgyvendinti, t. y. užtikrinti, kad tai būtų įgyvendinta pagal visus teisės aktų reikalavimus. Administracijos Sprendimas, kaip ir atsakovų neveikimas, yra neteisėti ir nepagrįsti.

2712.

28Atsakovai Administracija ir Savivaldybė atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

2913.

30Atsakovai atsiliepime nurodė, kad Ribų plane teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, yra priskirta Raganos kalno kraštovaizdžio draustiniui. Tvarkymo plane, kuris galioja šiuo metu, teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, žymima sutartiniu ženklu MEk. Ginčo teritorijoje esantys poilsio nameliai pažymėti sutartiniu ženklu „likviduojami objektai”.

3114.

32Pažymėjo, kad dėl ( - ) gatvėje esančių poilsio namelių (buvusių pionierių stovyklos pastatų), valstybinės žemės nuomos po poilsio nameliais klausimai buvo nagrinėti ne vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje. Vadovaujasi nurodytose bylose teismų konstatuotomis aplinkybėmis. Dėl Generalinėje schemoje įtvirtintų sprendinių nagrinėjamai teritorijai, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą byloje Nr. I-60-609/2009 (įsiteisėjęs), kuriuo panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu patvirtintą buvusios pionierių stovyklos Juodkrantėje detalųjį planą. Šis sprendimas turi prejudicinę galią ir nagrinėjant šią bylą. Pareiškėjos teiginys ir nuoroda į Aplinkos ministerijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštą, jog Žemės sklype nėra miškų, registruotų Miškų valstybės kadastre, nepagrįstas. Teritorijų planavimo dokumentai savo prigimtimi yra dokumentai, kurie nustato perspektyvinį teritorijų naudojimą, o ne esamą situaciją.

3315.

34Nurodė, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2015 m. liepos 21 d. patvirtino planuojamos teritorijos ribas. Pažymėjo, kad Tvarkymo planas koreguojamas ne viso Kuršių nerijos nacionalinio parko ribose, o tik Ribų plane išskirtų. Raganos kalno kraštovaizdžio draustinis nepatenka į planuojamą teritoriją, o būtent joje ir yra Žemės sklypas bei Poilsio namelis. Teigė, kad Tvarkymo plano korektūra jau yra parengta, suderinta ir buvo pateikta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai tikrinti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. lapkričio 7 d. priėmė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriuo atsisakė teikti Tvarkymo plano korektūrą Vyriausybei tvirtinti. Akcentavo, kad dėl minėto teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto teisėtumo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-4268-624/2018.

35II.

3616.

37Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

3817.

39Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastato 2/5 dalis – poilsio namelis (unikalus Nr. ( - )), esantis adresu: ( - ). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (Registro Nr. 44/263212) patvirtina, kad žemės sklypas, esantis adresu: ( - ), priklauso Lietuvos Respublikai. Su pareiškėja nuo 2004 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis.

4018.

41Teismas nurodė, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 19 d. su prašymu „Dėl veiksmų atlikimo” kreipėsi į atsakovą Savivaldybę, prašydama atlikti reikiamus veiksmus, kad Bendrajame plane būtų numatyta, jog ginčo poilsio namelis patenka į rekreacinę parko teritoriją, ir kad galėtų nameliu tinkamai naudotis pagal jo tiesioginę – poilsio – paskirtį, savo lėšomis įsirengiant ir (arba) statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) neišvengiamai būtinus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Administracija ginčijamame sprendime nustatė, jog ginčo teritorija yra: Raganų kalno kraštovaizdžio draustinio teritorijoje; ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Mek); bendrajame plane 2A brėžinyje pažymėta kaip miškų ūkio paskirties žemė (ekosistemų apsaugos miškų sklypai). Sprendime pažymėta, jog ginčo teritorijos priskyrimas miško parkui buvo numatytas 1994 m. patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje. Konstatuota, jog Neringos savivaldybė galėtų inicijuoti bendrojo plano keitimą ar koregavimą, kuris neprieštarautų Neringoje galiojantiems valstybės lygmens saugomų teritorijų specialiojo planavimo dokumentams. Nurodyta, kad ginčo žemės sklypo teritorijos paskirtis ir būdas turi būti pakeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane, o vėliau – Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane. Paaiškinta, jog Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos nenumato asmenų planavimo iniciatyvos teisės teikti siūlymus dėl valstybės lygmens saugomų teritorijų specialiojo planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo, todėl pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.

4219.

43Teismas nustatė, kad ginčo valstybinės žemės sklypui, esančiam adresu: ( - ), taikomos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje, XXXIV nacionaliniai ir regioniniai parkai. Neringos savivaldybės taryba 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtino Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas). Bendrajame plane ginčo valstybinės žemės sklypas, esantis adresu: ( - ), žymimas šviesiai žalia spalva. Tai reiškia Ekosistemų apsaugos miškų sklypus. Iš Bendrojo plano tekstinės dalies matyti, kad ekosistemų apsaugos miškų (pievų, pelkių, smėlynų) plotai/sklypai (juose nustatomi išsaugančio ir atkuriančio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo reglamentai) – tai Kuršių nerijos gamtinių bei kraštovaizdžio draustinių gamtiniai kompleksai: miškai, pievos, pelkės, smėlynai su vertingomis buveinėmis, biocenozėmis, retomis augalų ir gyvūnų rūšimis.

4420.

45Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 punkte nustatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 (toliau – ir Generalinė schema). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus. Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė.

4621.

47Iš Generalinės schemos (galiojo iki Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 (toliau – ir Tvarkymo planas) nuostatų matyti, kad nagrinėjama teritorija priskirta VI zonai. Minėta zona pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Generalinės schemos tekstiniuose sprendiniuose („Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė - planinė dalis”) pažymėta, kad ginčo valstybinės žemės sklypo teritorija, paženklinta VI numeriu teritorija, pažymėta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurios sutvarkymui numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. Generalinę schemą pakeitusiame Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane buvo perkelti Generalinėje schemoje paminėti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo, tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai”. Be to, ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintą Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (III skyrius) 14.1.9 punktą, šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis.

4822.

49Teismas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo” kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, be kita ko, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 26 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas nurodė, kad šioje teritorijoje statinių rekonstravimas ir statyba yra negalima, ir kad žemės naudojimo būdas (į rekreacinę teritoriją) pakeistas neteisėtai. Minėtu teismo sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu patvirtintą detalųjį planą, nustatytas prieš tai buvęs žemės sklypo naudojimo būdas – Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų ūkio žemė. Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtintame Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane ginčo teritorija nurodyta kaip ekosistemų apsaugos miškų sklypai.

5023.

51Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, atmetė kaip teisiškai nereikšmingus pareiškėjos argumentus apie tai, kad pagal Aplinkos ministerijos raštą (Nr. (12.2)-D8-6204) ir viešai prieinamus duomenis (www.regia.lt) ginčo žemės sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją. Pagal visus anksčiau aptartus teritorijų planavimo dokumentus ginčo teritorija yra priskirtina miškų zonai, joje negali būti vykdoma jokia kita veikla, draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir pan.

5224.

53Teismas dėl ginčo žemės sklypo teritorijos naudojimo paskirties ir būdo keitimo nurodė, kad pareiškėja į atsakovą kreipėsi iš esmės dėl to, jog atsakovas atliktų veiksmus, susijusius su 2012 m. birželio 6 d. patvirtinto Kuršių Nerijos nacionalinio plano tvarkymo plano, 2012 m. rugsėjo 24 d. patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano, ir (ar) kitų susijusių teisės aktų pakeitimu taip, jog juose būtų numatyta, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis poilsio paskirties namelis, būtų priskirta rekreacinei teritorijai.

5425.

55Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 6, 7 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24 patvirtintos Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėmis (2015 m. lapkričio 26 d. redakcija).

5626.

57Teismas pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ginčo teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, anksčiau minėta teismų praktika ir visuotinai žinomas faktas – ypatingas Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas bei konkrečių parko teritorijų paskirtis – įpareigoja tiek valstybės institucijas, veikiančias valstybės vardu, tiek privačius asmenis, siekiančius naudotis šioje teritorijoje esančia žeme, susipažinti su nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis tiek sudarant sutartis dėl šios teritorijos naudojimo, tiek jas vykdant, tiek imantis tam tikrų veiksmų dėl šios teritorijos planavimo (Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, bendrojo plano ir kt. keitimo ir pan.). Tokiu atveju atsakovas teisėtai ir pagrįstai nesiėmė veiksmų dėl Bendrojo plano keitimo, kadangi pagal anksčiau aptartus teritorijų planavimo dokumentus ginčo teritorijoje negali būti vykdoma jokia kita veikla (įskaitant rekreacinę). Taigi ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas pirmiausia turi būti pakeista valstybės lygmens saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (Tvarkymo plane, Ribų plane ir kt.), o tik po to Bendrajame plane. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis fiziniai (juridiniai) asmenys turi planavimo teisę teikti siūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjos 2018 m. balandžio 19 d. prašyme nurodytus veiksmus.

5827.

59Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos teisių ir teisėto intereso, nurodė, kad pareiškėja, be kita ko, siekia įgyvendinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą statytojo teisę – prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus tam, kad galėtų ginčo poilsio nameliu tinkamai naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. savo lėšomis įsirengiant ir (arba) statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) neišvengiamai būtinus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Atsakovo į bylą pateikti įrodymai (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018 m. liepos 30 d. raštas „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - )”, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 10 d. įsakymas „Dėl juridinio fakto išregistravimo pasibaigus nuomos sutarties terminui”, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018 m. gegužės 25 d. raštas „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies ( - ), nuomos sutarties išregistravimo”) patvirtina faktą, kad su pareiškėja 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytos valstybinės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0482 terminas pasibaigė 2016 m. rugsėjo 16 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad minėta sutartis išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Taigi pareiškėja nėra valstybinės žemės sklypo, ant kurio pastatytas ginčo poilsio namelis, valdytoja.

6028.

61Teismas pažymėjo, kad LVAT yra išaiškinęs, jog nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo teismas įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y. ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pareiškėjo skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos), priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu. Reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą (prašymą) nepagrįstu ne tik tuo atveju, kai į teismą kreipėsi asmuo dėl savo pažeistų teisių gynimo, jeigu nustatoma, kad jo teisės nebuvo pažeistos, bet ir tada, kai į teismą su skundu (prašymu) kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai, kai nustatoma, kad asmens ar organizacijos, dėl kurių teisių gynimo buvo kreiptasi į teismą, teisės nebuvo pažeistos arba nebuvo pažeisti valstybės ar kiti viešieji interesai.

6229.

63Teismas konstatavo, kad ginčijamas administracinis aktas negalėjo pažeisti pareiškėjos 2018 m. balandžio 19 d. prašyme nurodytos teisės (teisėto intereso) savo lėšomis įsirengti ir (arba) statyti neišvengiamai būtinus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, nes pareiškėja, nebūdama žemės sklypo, esančio adresu: ( - ), valdytoja, tokios teisės pagal galiojantį teisinį reguliavimą neturi.

6430.

65Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, remdamasis LVAT praktika ginčui aktualiu klausimu, Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, konstatavo, kad jis yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant jį nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat netenkinamas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą. Teismas pareiškėjos skundą atmetė.

66III.

6731.

68Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6932.

70Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismas priėmė sprendimą iš esmės motyvuojant tuo, kad ginčo teritorija yra priskirtina miškų zonai, joje negali būti vykdoma jokia veikla, draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir pan., taip pat ginčo teritorijoje negali būti vykdoma jokia kita veikla (įskaitant rekreacinę), ginčo Žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas pirmiausia turi būti pakeisti valstybės lygmens saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, o tik po to Bendrajame plane (nors tuo pačiu nurodyta, kad fiziniai (juridiniai) asmenys turi planavimo teisę teikti siūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų, o pareiškėja būtent dėl to ir kreipėsi su prašymu į Savivaldybę, tačiau buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos nenumato fizinių ir juridinių asmenų planavimo iniciatyvos teisės teikti pasiūlymus dėl valstybės lygmens saugomų teritorijų specialiojo planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo, todėl prašymas negali būti tenkinamas. Taip pat teismas nurodė, kad su pareiškėja 2004 m. rugsėjo 16 d. Sudarytos valstybinės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0482 (toliau – ir Nuomos sutartis) terminas pasibaigė 2016 m. rugsėjo 16 d., Nuomos sutartis išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, pareiškėja nėra valstybinės žemės sklypo (Žemės sklypo), ant kurio pastatytas ginčo Poilsio namelis, valdytoja, todėl neturi teisės įsirengti ir (arba) statyti neišvengiamai būtinus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, nes nebūdama Žemės sklypo valdytoja, tokios teisės pagal galiojantį teisinį reglamentavimą neturi. Tačiau, kaip minėta, remiantis viešame Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, Žemės sklype yra nustatyti servitutai (teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas“, teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas).

7133.

72Pareiškėjos įsitikinimu, teismo sprendimas, kaip ir atsakovų neveikimas ir vengimas atlikti tai, kas priklauso atlikti pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, vadovaujantis Vyriausybės Nutarimu, atsižvelgiant į jame išdėstytus planavimo tikslus, taip pat į tai, kas išdėstyta skunde ir šiame apeliaciniame skunde, bei į tai, kad Vyriausybė vis dar nėra priėmusi sprendimo dėl Plano planavimo proceso pabaigos, yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus visų susijusių aplinkybių, pažeidžiantis ne tik pareiškėjos, bet ir visos visuomenės interesus (kaip minėta, Parko tinkama priežiūra bei su tuo susijusios neišvengiamai būtinos susisiekimo komunikacijos, taip pat inžinerinė infrastruktūra ir kt. yra visos visuomenės interesas, tuo labiau, kad Žemės sklype dar 2004 m. yra nustatyti servitutai).

7334.

74Pareiškėja pažymi, kad dėl Žemės sklypo (ne)priskyrimo miško žemei, svarbu, jog tai, kad Žemės sklype jokių miškų nėra, patvirtina į pateiktas Ministerijos, būtent kuri ir yra atsakinga už miškų priežiūrą Lietuvoje, raštas. Be to, dėl Žemės sklypo Nuomos sutarties termino vis dar vyksta teisminiai ginčai Klaipėdos apylinkės teisme (civ. byla Nr. e2-9213-998/2018), todėl teismas sprendime visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, jog Nuomos sutarties terminas jau yra pasibaigęs. Dėl to, kad pagal šiai dienai galiojantį teisinį reglamentavimą ginčo teritorijoje negali būti vykdoma jokia kita veikla (įskaitant rekreacinę), pareiškėja pažymi, jog būtent dėl to yra priimtas Vyriausybės Nutarimas, kurio 2.3 punkte yra numatyta, jog vienas iš Plano koregavimo tikslų yra derinti valstybės ir savivaldybių, fiziniu ir juridinių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke sąlygų, ir pagal šiai dienai aktualią Nutarimo 4 punkto redakciją Plano sprendinių derinimas yra dar kartą pratęstas, t. y. iki 2019 m. spalio 31 d.

7535.

76Pareiškėja akcentuoja, kad pagal Nutarimo 1 punktą Vyriausybė dar 2015 m. nutarė pritarti Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, kuriuo būtų tikslinamas Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo “, rengimo pradžiai, t. y. Nutarimo 1 punktu Vyriausybės nutarta tikslinti Planą, o pagal Nutarimo 2 punktą Vyriausybė tuo pačiu Nutarė nustatyti rengiamo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano planavimo tikslus: 2.1. sudaryti sąlygas darniai Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenviečių teritorijos raidai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius: 2.2. įvertinti Kuršiu nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius ir rengiamų Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančių kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (teritorijų ir apsaugos zonų ribų planų bei tvarkymo planų) sprendinių projektus, išsaugant Kuršių nerijos gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumą, užtikrinant kraštovaizdžio gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos priemonių įgyvendinimą, sudarant sąlygas visuomenei naudotis rekreaciniais ištekliais: 2.3. derinti valstybės ir savivaldybių. fiziniu ir juridiniu asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršiu nerijos nacionaliniame parke sąlygų.

7736.

78Pareiškėja teigia, kad nesiekia pastatyti naujo poilsio namelio, o tik siekia galimybės tinkamai naudotis dar 1965 m. pastatytu jai nuosavybės teise priklausančiu Poilsio nameliu, kuris privačiomis lėšomis kapitaliai sutvarkytas dar 2014 m. pagal visus teisės aktų reikalavimus (Planas, kaip ir Bendrasis planas, jau ir tuomet galiojo), tačiau dėl atsakovų ir kitų valdžios institucijų neteisėto neveikimo ir biurokratizmo Poilsio nameliu vis dar negalima tinkamai (nepažeidžiant niekieno interesų, t. y. kaip tik priešingai, tuo pačiu užtikrinant ne tik Poilsio namelio, bet ir viso Parko apsaugą nuo gaisrų ir t. t.), naudotis. Poilsio namelis yra privati nuosavybė, o ir nei viena iš valdžios institucijų vis dar nėra priėmusi jokio sprendimo jį likviduoti, t. y. paimti visuomenės poreikiams tam, kad Poilsio namelio likvidavimą realiai būtų galima teisėtai įgyvendinti; be to, Planas galioja jau nuo 2012 m., tačiau dar 2014 m. tos pačios valdžios institucijos sudarė visas sąlygas Poilsio namelį kapitaliai sutvarkyti, galbūt būtent dėl to ir priimtas 2015 m. Vyriausybės Nutarimas, t. y. kad Planas būtų pakoreguotas taip, jog jis atitiktų su tuo susijusius asmenų interesus, tiek valstybės ir savivaldybių, tiek fizinių ir juridinių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Parke sąlygų ir kt.

7937.

80Pareiškėja su teismo sprendimu visiškai nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tinkamai neįvertinus visų susijusių aplinkybių. Pažymi, kad nors teismo sprendime ir nurodoma, jog pagal šiuo metu galiojantį Planą ir Bendrąjį planą ginčo teritorijoje draudžiama statyba (ko net ir nesiekia pareiškėja), tačiau akcentuotina, kad tai visiškai nereiškia, jog ši teritorija negalėtų būti tvarkoma įrengiant /statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, būtinus pareiškėjai priklausančio Poilsio namelio (jo dalies) eksploatavimui bei tuo pačiu ir tinkamai Parko priežiūrai, o ir ginčo Žemės sklype dar 2004 m. yra nustatyti servitutai antžeminėms ir požeminėms komunikacijoms tiesti, kas taip pat akivaizdžiai patvirtina, jog ginčo Žemės sklype inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos iš esmės yra galimi.

8138.

82Parko teritorija turi būti planuojama tiek valstybiniu, tiek teritoriniu lygmeniu, ir tai turėtų daryti atsakovai, planuojant Parko teritorijų naudojimą, įskaitant ginčo atveju aktualių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įsirengimą/tiesimą/statymą ir kt., tuo labiau, kad tai yra būtina ne tik tinkamam Poilsio namelio eksploatavimui pagal jo tiesioginę paskirtį, nepažeidžiant jokių teisės aktų nuostatų, tačiau tuo pačiu užtikrinant ir viso Parko teritorijos tinkamą priežiūrą, įskaitant, bet neapsiribojant, apsaugą nuo gaisrų ir pan., būtent dėl ko ir buvo pateiktas prašymas, o gavus neigiamą Administracijos sprendimą, skundas teismui.

8339.

84Nors sprendime ir nurodoma, kad Administracijos sprendimas yra pakankamai motyvuotas, tačiau prašymas buvo teiktas Savivaldybei, tačiau jokio jos atsakymo iki šiol pareiškėja teigia negavusi. Administracijos sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, todėl teismo sprendimas dėl to, kad Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis teisės aktų nuostatų, teismų praktikos ir kt., todėl naikintinas.

8540.

86Pareiškėja papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad nesutinka su atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytais argumentais. Paaiškinimuose iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde. Pažymi, kad savivaldybės mero kompetencija įtvirtinta ne tik Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje.

8741.

88Akcentuoja, kad Žemės sklype jokių miškų nėra, jis nepatenka į valstybinės reikšmės miškų teritorijas. Be to, Žemės sklype yra nustatytas servitutas, kuris nepanaikintas, o atsakovai nesiėmė jokių veiksmų dėl jo panaikinimo. Pareiškėja prašymu prašė ne statybos leidimo išdavimo, o pagal kompetenciją atlikti reikiamus veiksmus, susijusius su teritorijų planavimu, kad pareiškėja galėtų pagal teisės aktų reikalavimus įsirengti su Poilsio namelio tinkamu eksploatavimu susijusius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.

8942.

90Teigia, kad nors Poilsio namelis ir yra likviduotinas objektas, tačiau jokios jo likvidavimo procedūros nėra pradėtos. Prašo apeliacinį skundą tenkinti.

9143.

92Pareiškėja dėl atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodo, kad atsakovų atstovavimo sutartys sudarytos tik 2019 m. lapkričio 15 d., su prašymu dėl išlaidų pateiktame banko išraše nurodoma visai kita sąskaita, t. y. Nr. ADV-2018 1034 ir suma. Pareiškėja į teismą kreipėsi dėl atsakovų kaltės, t. y. dėl to, kad jau daugelį metų akivaizdžiai visiškai nieko nedaro dėl susidariusios situacijos ir jos visiškai net nesistengia išspręsti iš esmės, pareiškėjai pateiktas iš esmės visiškai net nepagrįstas Administracijos sprendimas, kuris realiai priimtas net neįsigilinus į situaciją, neįvertinus, kad Žemės sklype realiai nėra jokių miškų, ir pan. Be to, Administracija turi savo teisininkus, o į bylą realiai nėra pateikta jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl šiuo atveju jie negalėjo atstovauti šioje byloje ir kodėl valstybės tarnybos pajėgumais nebuvo galima užtikrinti tinkamo atstovavimo Administracijos interesams. Todėl atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, net jeigu apeliacinis skundas ir nebūtų tenkintas, turėtų būti atmestas.

9344.

94Atsakovai atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9545.

96Atsakovai atsiliepimą grindžia iš esmės aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą. Nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai skundžiamajame sprendime išsamiai apžvelgė visus ginčo teritorijai galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir jų sąveiką, pritaikė ginčo situacijai tinkamas teisės normas ir priėmė išsamų, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

9746.

98Pažymi, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 19 d. su prašymu dėl veiksmų atlikimo kreipėsi į atsakovės Neringos savivaldybės merą, prašydama atlikti veiksmus (inicijuoti atitinkamus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau – ir Tvarkymo planas), Bendrojo plano ir/ar kitų susijusių teisės aktų ir/ar dokumentų reikiamus pakeitimus), kad Bendrajame plane būtų numatyta, kad poilsio namelis ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – ir Poilsio namelis) patenka į rekreacinę Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, ir kad pareiškėja galėtų naudotis Poilsio nameliu pagal jo tiesioginę, poilsio, paskirtį, savo lėšomis įsirengiant/statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) neišvengiamai būtinus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra būtini tinkamam Poilsio namelio eksploatavimui pagal jo tiesioginę paskirtį, siekiant užtikrinti bent minimalias žmogaus poilsiui būtinas sąlygas bei pareiškėjos teisių ir teisinių interesų apsaugą. Kadangi Neringos savivaldybės meras, pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje išvardintą įgaliojimų sąrašą, nėra įgaliotas spręsti klausimų, kurie buvo iškelti pareiškėjos prašyme, pareiškėjos prašymo svarstymas buvo perduotas Administracijai.

9947.

100Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 2/5 dalys Poilsio namelio, kuris statytas 1965 metais. Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, jog Poilsio namelis būtų kapitaliai suremontuotas, kaip teigia pareiškėja. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, galiojusio 2014 m. pradžioje, 6 priedo nuostatas, tokio pobūdžio statinio kapitaliniam remontui nebuvo būtina gauti rašytinio pritarimo. Taigi valstybės institucijos ir Neringos savivaldybė nederino Poilsio namelio kapitalinio remonto darbų atlikimo. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (toliau – ir Generalinė schema), patvirtintoje Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 ir galiojusioje iki Tvarkymo plano patvirtinimo (2012 m. birželio 24 d.), buvo nurodyta, ginčo teritorija yra priskirta VI zonai, kuri schematiškai pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Generalinės schemos tekstiniuose sprendiniuose buvo nustatyta, kad nagrinėjama teritorija yra buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurios sutvarkymui numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. Būtent dėl Generalinėje schemoje įtvirtintų sprendinių nagrinėjamai teritorijai, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą byloje Nr. I-60-609/2009 (įsiteisėjęs), kuriuo panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu patvirtintą buvusios pionierių stovyklos Juodkrantėje detalųjį planą. Detalusis planas buvo panaikintas kaip neteisėtas, nes nagrinėjamoje teritorijoje leido rekonstruoti ar griauti esamus pionierių stovyklos pastatus bei statyti naujus, taip pat detaliuoju planu buvo pakeistas pionierių stovyklos žemės naudojimo būdas iš miško parko su poilsio aikštelėmis į rekreacinę teritoriją. Teismas minėtame sprendime nurodė, kad šioje teritorijoje statinių rekonstravimas ir statyba yra negalima, ir kad žemės naudojimo būdas (į rekreacinę teritoriją) pakeistas neteisėtai. Šioje byloje suinteresuoto asmens statusu dalyvavo ir pati pareiškėja I. S., o Žemės sklypas ir Poilsio namelis taip pat ne kartą minimi teismo sprendime. Taigi šis sprendimas turi prejudicinę galią ir nagrinėjant šią bylą.

10148.

1022012 m. birželio 24 d. įsigaliojo Tvarkymo planas (ir kartu nustojo galioti Generalinė schema). Tvarkymo plane dėl ginčo teritorijos nebuvo jokių esminių pokyčių, t. y. Tvarkymo plane teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, žymima sutartiniu ženklu MEk (Ekosistemų apsaugos miškai; išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona). Tvarkymo plano 7.1.1 punktas nustato, kad išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje – MEk – taikomas išsaugančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės, susijusios su kalninių ir paprastųjų pušų medynų formavimo kryptimis: kalninės pušies keitimu paprastąja pušimi, kalninės pušies medynų rekonstrukcija ir paprastosios pušies keitimu kalnine pušimi. Taip pat nagrinėjamoje teritorijoje esantys poilsio nameliai pažymėti sutartiniu ženklu „likviduojami objektai“. Taigi Tvarkymo planas nenumato galimybės ginčo teritoriją paversti rekreacine teritorija, kaip to siekia pareiškėja, taip pat numato buvusių pionierių stovyklos pastatų likvidavimą.

10349.

104Atsakovai pažymi, kad pareiškėja I. S. neturi žemės sklypo, esančio adresu: ( - ), dalies nuomos teisės – valstybinės žemės nuomos sutartis pasibaigė 2016 m. rugsėjo 16 d. Nors pareiškėja prašo įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus, kad ji galėtų tinkamai naudotis poilsio nameliu pagal jo paskirtį, savo lėšomis įsirengiant/statant neišvengiamai būtinus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, tačiau pareiškėja tokios teisės neįgytų bet kokiu atveju. Norint įgyvendinti statytojo teisę (taip pat ir inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų statybos teisę), pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą būtina žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pareiškėja Žemės sklypo nevaldo, todėl neturi jokios teorinės teisės Žemės sklype įrengti bet kokius inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas.

10550.

106Atsakovai nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad iki šiol institucijos nėra pradėjusios jokių Poilsio namelio likvidavimo procedūrų. Nepaisant to, kad institucijos nėra pradėjusios veiksmų, kuriais būtų siekiama aktyviai pašalinti Poilsio namelį ir kitus pionierių stovyklos pastatus, nereiškia, kad tokios procedūros nebus pradėtos ateityje. Teritorijų planavimo dokumentai neapibrėžia ir nepaaiškina, kokiu būdu turi būti likviduojami tam tikri objektai. Teisės aktai nenustato terminų, per kuriuos privalo būti įgyvendintos tam tikros teritorijų planavimo dokumentų nuostatos. Valdžios institucijos nesudarė sąlygų kapitaliai sutvarkyti Poilsio namelį – tokie veiksmai buvo atlikti pareiškėjos iniciatyva be valdžios/savivaldos institucijų suderinimo, kadangi tuo metu tokią tvarką leido galioję teisės aktai. Poilsio namelis pagal šiuo metu galiojančias valstybės lygmens saugomų teritorijų specialiojo planavimo dokumentų nuostatas yra likviduotinas objektas. Teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės paversti ginčo teritorijoje esančio žemės sklypo į rekreacinę teritoriją ir nenumato galimybių joje statyti bet kokio pobūdžio statinių.

10751.

108Atsakovai dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Žemės sklypui yra nustatyti servitutai – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, bei teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, tai suteikia jai teisę statyti/įrengti Žemės sklype inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, skirtas Poilsio namelio aptarnavimui, nurodo, kad servitutai Žemės sklypui buvo nustatyti 2004 metais, 2002 m. rugsėjo 16 d. patvirtinto detaliojo plano pagrindu. Minėta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu šį detalųjį planą panaikino, aiškiai nurodydamas, kad šioje teritorijoje statinių rekonstravimas ir statyba yra negalima. Panaikinus detalųjį planą, netenka galios ir detaliojo plano pagrindu priimti vėlesni aktai, įskaitant ir aktus, nustatančius Žemės sklypui neteisėto turinio servitutą (teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas).

10952.

110Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 pradėjo Tvarkymo plano korektūros rengimo procesą, ir terminas korektūrai suderinti šiai dienai yra pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d. nurodo, kad šis argumentas neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje, kadangi Tvarkymo planas buvo koreguojamas ne viso Kuršių nerijos nacionalinio parko ribose, o tik Ribų plane išskirtų Neringos talasologinio (jūrinio) draustinio, Preilos rekreacinio prioriteto zonos, Gintaro įlankos istorinio urbanistinio draustinio, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės urbanistinių draustinių ribose. Raganos kalno kraštovaizdžio draustinis nepatenka į planuojamą teritoriją, o būtent joje ir yra Žemės sklypas bei Poilsio namelis. Taigi Tvarkymo plano korektūra, bus ji suderinta iki 2019 m. spalio 31 d. ar nebus, neturės įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams.

11153.

112Atsakovai pažymi, kad pareiškėja neturi teisės reikalauti iš atsakovų inicijuoti pareiškėjai priimtinus Tvarkymo plano pakeitimus, kadangi Teritorijų planavimo įstatymas nenumato galimybės fiziniams asmenims teikti pasiūlymų dėl valstybės lygmens saugomų teritorijų specialiojo planavimo dokumentų keitimo/koregavimo. Saugomų teritorijų specialiojo planavimo dokumentų rengimą, keitimą, koregavimą organizuoja tik Vyriausybės įgaliotos institucijos. Vyriausybės įgaliotos institucijos priima tokį sprendimą nepriklausomai nuo fizinių ar juridinių asmenų nuomonių, pasiūlymų ar pageidavimų.

11354.

114Atsakovai atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apeliaciniame skunde prieštarauja pati sau: apeliacinio skundo 12 punkte teigia, kad dėl Žemės sklypo ir jame esančio Poilsio namelio niekada nevyko teisminiai ginčai, tačiau 22 punkte pripažįsta, kad iki šiol tebevyksta teisminis ginčas, nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9213-998/2018 dėl Žemės sklypo nuomos. LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą ir I. S. ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM atmetė. Taigi pareiškėja iki šiol nėra įgijusi Žemės sklypo nuomos teisės.

11555.

116Nesuprantamas pareiškėjos apeliacinio skundo teiginys, kad ginčo teritorijoje leidžiama inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statyba. Pati pareiškėja pripažįsta, kad ginčo teritorijoje statyba yra draudžiama. Tai taikytina ne tik pastatams, bet ir kitiems statiniams.

11756.

118Atsakovai akcentuoja, kad skundžiamasis raštas atitinka visus VAĮ išvardintus kriterijus ir reikalavimus. Skundžiamasis raštas yra išsamus, jame pateikiamas priimtas aiškus ir motyvuotas sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo, jame yra išsamiai, teikiant nuorodas į teisės aktus ir konkrečius teritorijų planavimo dokumentus, paaiškintos pareiškėjos prašymo atmetimo priežastys. Nėra ginčo, kad skundžiamąjį raštą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad skundžiamasis raštas turi būti panaikintas dėl to, jog neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

119Teisėjų kolegija

konstatuoja:

120IV.

12157.

122Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

12358.

124Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

12559.

126Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

12760.

128Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjos ir atsakovų paaiškinimus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai nurodė teisinį reglamentavimą ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir dėl to būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

12961.

130Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl Žemės sklypo (ne)priskyrimo miško žemei, kadangi Žemės sklype jokių miškų nėra, šią aplinkybę patvirtina Ministerijos raštas. Be to, dėl Žemės sklypo Nuomos sutarties termino vis dar vyksta teisminiai ginčai Klaipėdos apylinkės teisme (civ. byla Nr. e2-9213-998/2018).

13162.

132Teisėjų kolegija, atsakydama į minėtus pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas ir patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, ginčo valstybinės žemės sklypui, esančiam adresu: ( - ), taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje (9.1 punktas), XXXIV nacionaliniai ir regioniniai parkai (9.5 punktas). Neringos savivaldybės taryba 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtino Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą, kuriame ginčo valstybinės žemės sklypas žymimas šviesiai žalia spalva, tai reiškia Ekosistemų apsaugos miškų sklypus. Iš Bendrojo plano tekstinės dalies matyti, kad ekosistemų apsaugos miškų (pievų, pelkių, smėlynų) plotai/sklypai (juose nustatomi išsaugančio ir atkuriančio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo reglamentai) – tai Kuršių nerijos gamtinių bei kraštovaizdžio draustinių gamtiniai kompleksai: miškai, pievos, pelkės, smėlynai su vertingomis buveinėmis, biocenozėmis, retomis augalų ir gyvūnų rūšimis.

13363.

134Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo”, kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, be kita ko, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Teismas nurodė, kad šioje teritorijoje statinių rekonstravimas ir statyba yra negalima, ir kad žemės naudojimo būdas (į rekreacinę teritoriją) pakeistas neteisėtai. Minėtu teismo sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu patvirtintą detalųjį planą, nustatytas prieš tai buvęs žemės sklypo naudojimo būdas – Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų ūkio žemė. Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtintame Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane ginčo teritorija nurodyta kaip ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-403/2010 minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti.

13564.

136Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais ir ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu pagrįstai sprendė, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ginčo teritorija yra priskirtina miškų zonai, todėl joje negali būti vykdoma jokia kita veikla, draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir pan. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti. Pareiškėjos teiginiai, kad Aplinkos ministerijos rašte (Nr. (12.2)-D8-6204) ir viešai prieinamuose duomenyse (www.regia.lt) ginčo Žemės sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją, nepagrįsti, kadangi teritorijų planavimo dokumentuose ginčo teritorija yra priskirtina miškų zonai, kurioje negali būti vykdoma jokia kita veikla, taip pat ir rekreacinė.

13765.

138Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad remiantis Teismų informacinės sistemos „Liteko” duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-9213-998/2018 I. S. ieškinį dėl Žemės sklypo Nuomos sutarties nutraukimo atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs I. S. apeliacinį skundą, 2019 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-709-253/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti I. S. kasacinį skundą.

13966.

140Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad dėl Žemės sklypo nuomos sutarties termino dar vyksta teisminiai ginčai, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, jog Nuomos sutarties terminas jau yra pasibaigęs, yra nepagrįsti. Žemės sklypo Nuomos sutartis su pareiškėja yra nutraukta, teisminiai ginčai dėl Žemės sklypo Nuomos sutarties yra pasibaigę. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovai, pareiškėja Žemės sklypo nevaldo, todėl neturi jokios teisės Žemės sklype įrengti bet kokius inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčijamas administracinis aktas negalėjo pažeisti pareiškėjos 2018-04-19 prašyme nurodytos teisės (teisėto intereso) savo lėšomis įsirengti ir (arba) statyti neišvengiamai būtinus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, nes pareiškėja, nebūdama žemės sklypo, esančio adresu: ( - ), valdytoja, tokios teisės pagal galiojantį teisinį reguliavimą neturi.

14167.

142Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, susijusiais su likviduojamais objektais, t. y. dėl to, kad nėra priimtas joks sprendimas Poilsio namelį likviduoti.

14368.

144Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane buvo perkelti Generalinėje schemoje paminėti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo, tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai”. Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju nėra priimta jokių sprendinių dėl Poilsio namelio ir kitų toje teritorijoje esančių pionierių stovyklos pastatų likvidavimo, tai objekto statuso nekeičia. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovai, teisės aktai nenustato terminų, per kuriuos privalo būti įgyvendintos tam tikros teritorijų planavimo dokumentų nuostatos. Poilsio namelis pagal šiuo metu galiojančias valstybės lygmens saugomų teritorijų specialiojo planavimo dokumentų nuostatas yra likviduotinas objektas, t. y. teisės akto leidėjo valia, kad ginčo teritorijoje esančių pastatų, taip pat ir pareiškėjai priklausančio Poilsio namelio, neturi likti.

14569.

146Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas yra nurodyta, kad pati nuosavybės teisė į statinius nėra paneigiama, tik ji negali būti įgyvendinama pareiškėjos pageidaujamu būdu, ją pareiškėja turi įgyvendinti laikydamasis galiojančių teisės aktų nuostatų, įskaitant ginčo teritorijai nustatytus teritorijų planavimo dokumentus, kurie jau galiojo pareiškėjai įgyjant nuosavybės teisę ir išliko nepakitę iki šiol. Pareiškėja, jau tapdamas ginčo teritorijoje esančio pastato dalies savininke, žinojo (pagrįstai turėjo žinoti) teritorijų planavimo dokumentuose šiai teritorijai (joje esantiems pastatams) nustatytus ribojimus, kurie yra aiškūs ir suprantami, todėl jau tuo metu turėjo suvokti prisiimamą riziką dėl pagal nurodytus sprendinius nustatyto ginčo teritorijoje esančio pastato statuso – likviduotinas (naikinamas) (žr., pvz. 2020 m. vasario 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3150-556/2020).

14770.

148Teisėjų kolegija dėl pareiškėjos teiginių, kad Žemės sklypui yra nustatyti servitutai – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, bei teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, kas, pareiškėjos teigimu, suteikia jai teisę statyti/įrengti Žemės sklype inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, skirtas Poilsio namelio aptarnavimui, pažymi, kad ši aplinkybė šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi, kaip minėta, Žemės sklypo nuomos sutartis su pareiškėja yra nutraukta. Be to, servitutai nustatyti 2004 metais, 2002 m. rugsėjo 16 d. patvirtinto detaliojo plano pagrindu. Klaipėdos apygardos teismui 2009 m. kovo 13 d. sprendimu panaikino detalųjį planą (nurodant, kad šioje teritorijoje statinių rekonstravimas ir statyba yra negalima) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi šis sprendimas paliktas galioti.

14971.

150Pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 pradėjo Tvarkymo plano korektūros rengimo procesą, ir terminas korektūrai suderinti pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d., todėl pareiškėjos pasiūlymas dėl Tvarkymo plano korektūros turėjo būti svarstomas, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-742-822/2020, kurioje buvo sprendžiamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. balandžio 25 rašto Nr. (3)-V3-591 (12.1), kuriuo tarnyba 2018 m. balandžio 23 d. atsakė į pareiškėjos pasiūlymą dėl Tvarkymo plano korektūros nurodydama, kad Žemės sklypas, esantis adresu: ( - ), nepatenka į tikslinamo (koreguojamo) Tvarkymo plano teritoriją, teisėtumas ir pagrįstumas, pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintoje Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo ir planavimo darbų programoje nustatyta, jog planuojama teritorija yra Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane išskirtų Juodkrantės urbanistinio draustinio ir kt. ribose. Taigi ginčo teritorija nebuvo įtraukta į Tvarkymo plano tikslinimo ir planavimo darbų programą. Teismas pareiškėjos teiginius, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 389 yra pakankamas pagrindas Tarnybai inicijuoti pareiškėjos prašyme nurodytus atitinkamus reikiamus Tvarkymo plano pakeitimus, nes juo pritarta viso Tvarkymo plano tikslinimui, vertino kaip nepagrįstus. Ginčo teritorija yra Raganų kalno kraštovaizdžio draustinyje ir patenka į išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną – MEk (LR Saugomų teritorijų valstybės kadastro ištrauka). Remiantis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 7.1.1. punktu išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai (MEk) taikomas išsaugančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės, susijusios su kalninių ir paprastųjų pušų medynų formavimo kryptimis: kalninės pušies keitimu paprastąja pušimi, kalninės pušies medynų rekonstrukcija ir paprastosios pušies keitimu kalnine pušimi. Pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164, sprendinius, ši teritorija taip pat nėra skirta poilsio pastatų ar gyvenamųjų pastatu statybai, o pareiškėjos teiginys, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija gali būti tvarkoma įrengiant / statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra būtini pareiškėjai priklausančio Poilsio namelio eksploatavimui, yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo teritorijos koregavimas yra neįmanomas Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 pradėto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (specialiojo planavimo) proceso kontekste.

15172.

152Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundžiamo Administracijos sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šis sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio, nustatančio reikalavimus individualiam administraciniam aktui, reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 19 d. su prašymu kreipėsi į Neringos savivaldybę, o atsakymą gavo iš Administracijos, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, pareiškėjos prašymas buvo adresuotas merui, o kadangi jis pareiškėjos prašyme nurodytų klausimų neįgaliotas spręsti, į pareiškėjos prašymą atsakė Administracija. Tokiu būdu pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, taip pat tai neapribojo pareiškėjos teisės į teisminę gynybą.

15373.

154Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

15574.

156Atsakovas Administracija pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 522,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad šias išlaidas sudaro atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą parengimas. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių.

15775.

158Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo prašymo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

15976.

160Kaip matyti iš Neringos savivaldybės administracijos struktūros, Administracijoje yra juridinis skyrius. Atsakovas prašyme nenurodė, kodėl šioje byloje buvo būtinas advokato pasitelkimas ir nepakako vidinių resursų.

16177.

162Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą parengimą, nepagrindė, kad advokato teisinių paslaugų pasitelkimas, ginant atsakovo interesus, buvo būtinas. Pažymėtina, kad kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (VAĮ 11 str. 1 d.), tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-778-624/2015).

16378.

164Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas buvo ypatingai sudėtingas ir tiesiogiai nesusijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo vidinių resursų nepakako užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Atsakovas taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatą.

16579.

166Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą viešojo administravimo subjektui, atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

167Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

168Pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą atmesti.

169Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

170Atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

171Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą,... 7. 2.... 8. Pareiškėja skunde nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis statinys... 9. 3.... 10. Pareiškėja teigė, kad ginčo poilsio namelis dar 2014 m. teisėtai... 11. 4.... 12. Paaiškino, kad 2018 m. gegužės 21 d. sprendimas akivaizdžiai neatitinka... 13. 5.... 14. Pareiškėja akcentavo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštu... 15. 6.... 16. Teigė, kad yra žinoma, jog parko teritorija tvarkoma pagal planą, kurį yra... 17. 7.... 18. Nurodė, kad yra išskirta iš kitų asmenų, kurie turi galimybę naudotis... 19. 8.... 20. Pareiškėja pažymėjo, kad kaip yra nurodyta Ministerijos rašte, priešingai... 21. 9.... 22. Pareiškėjos nuomone, parko teritorija turi būti tvarkoma ir tai gali būti... 23. 10.... 24. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2018 m. gegužės 21 d. sprendime nurodomas... 25. 11.... 26. Pareiškėja nurodė, kad prašymo pateikimo tikslas – kuo greičiau ginčo... 27. 12.... 28. Atsakovai Administracija ir Savivaldybė atsiliepime į skundą su juo nesutiko... 29. 13.... 30. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad Ribų plane teritorija, kurioje yra ginčo... 31. 14.... 32. Pažymėjo, kad dėl ( - ) gatvėje esančių poilsio namelių (buvusių... 33. 15.... 34. Nurodė, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos... 35. II.... 36. 16.... 37. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 29... 38. 17.... 39. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastato 2/5... 40. 18.... 41. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 19 d. su prašymu „Dėl... 42. 19.... 43. Teismas nustatė, kad ginčo valstybinės žemės sklypui, esančiam adresu: (... 44. 20.... 45. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d.... 46. 21.... 47. Iš Generalinės schemos (galiojo iki Kuršių nerijos nacionalinio parko... 48. 22.... 49. Teismas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo... 50. 23.... 51. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, atmetė kaip teisiškai... 52. 24.... 53. Teismas dėl ginčo žemės sklypo teritorijos naudojimo paskirties ir būdo... 54. 25.... 55. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos... 56. 26.... 57. Teismas pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ginčo... 58. 27.... 59. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos teisių ir teisėto intereso,... 60. 28.... 61. Teismas pažymėjo, kad LVAT yra išaiškinęs, jog nagrinėdamas... 62. 29.... 63. Teismas konstatavo, kad ginčijamas administracinis aktas negalėjo pažeisti... 64. 30.... 65. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus dėl ginčijamo sprendimo... 66. III.... 67. 31.... 68. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos... 69. 32.... 70. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais... 71. 33.... 72. Pareiškėjos įsitikinimu, teismo sprendimas, kaip ir atsakovų neveikimas ir... 73. 34.... 74. Pareiškėja pažymi, kad dėl Žemės sklypo (ne)priskyrimo miško žemei,... 75. 35.... 76. Pareiškėja akcentuoja, kad pagal Nutarimo 1 punktą Vyriausybė dar 2015 m.... 77. 36.... 78. Pareiškėja teigia, kad nesiekia pastatyti naujo poilsio namelio, o tik siekia... 79. 37.... 80. Pareiškėja su teismo sprendimu visiškai nesutinka, mano, kad jis yra... 81. 38.... 82. Parko teritorija turi būti planuojama tiek valstybiniu, tiek teritoriniu... 83. 39.... 84. Nors sprendime ir nurodoma, kad Administracijos sprendimas yra pakankamai... 85. 40.... 86. Pareiškėja papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad nesutinka su... 87. 41.... 88. Akcentuoja, kad Žemės sklype jokių miškų nėra, jis nepatenka į... 89. 42.... 90. Teigia, kad nors Poilsio namelis ir yra likviduotinas objektas, tačiau jokios... 91. 43.... 92. Pareiškėja dėl atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodo,... 93. 44.... 94. Atsakovai atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir... 95. 45.... 96. Atsakovai atsiliepimą grindžia iš esmės aplinkybėmis, nurodytomis... 97. 46.... 98. Pažymi, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 19 d. su prašymu dėl veiksmų... 99. 47.... 100. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjai nuosavybės teise... 101. 48.... 102. 2012 m. birželio 24 d. įsigaliojo Tvarkymo planas (ir kartu nustojo galioti... 103. 49.... 104. Atsakovai pažymi, kad pareiškėja I. S. neturi žemės sklypo, esančio... 105. 50.... 106. Atsakovai nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad iki... 107. 51.... 108. Atsakovai dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Žemės sklypui yra nustatyti... 109. 52.... 110. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d.... 111. 53.... 112. Atsakovai pažymi, kad pareiškėja neturi teisės reikalauti iš atsakovų... 113. 54.... 114. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apeliaciniame skunde... 115. 55.... 116. Nesuprantamas pareiškėjos apeliacinio skundo teiginys, kad ginčo... 117. 56.... 118. Atsakovai akcentuoja, kad skundžiamasis raštas atitinka visus VAĮ... 119. Teisėjų kolegija... 120. IV.... 121. 57.... 122. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir... 123. 58.... 124. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme... 125. 59.... 126. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą,... 127. 60.... 128. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjos ir... 129. 61.... 130. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 131. 62.... 132. Teisėjų kolegija, atsakydama į minėtus pareiškėjos apeliacinio skundo... 133. 63.... 134. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13... 135. 64.... 136. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais ir... 137. 65.... 138. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad remiantis Teismų informacinės... 139. 66.... 140. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad dėl... 141. 67.... 142. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo... 143. 68.... 144. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702... 145. 69.... 146. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 147. 70.... 148. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjos teiginių, kad Žemės sklypui yra... 149. 71.... 150. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, kad Lietuvos Respublikos... 151. 72.... 152. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundžiamo Administracijos... 153. 73.... 154. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes... 155. 74.... 156. Atsakovas Administracija pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 522,72... 157. 75.... 158. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo prašymo, pažymi, kad Lietuvos... 159. 76.... 160. Kaip matyti iš Neringos savivaldybės administracijos struktūros,... 161. 77.... 162. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas... 163. 78.... 164. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas buvo... 165. 79.... 166. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į Lietuvos vyriausiojo... 167. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 168. Pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą atmesti.... 169. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 29... 170. Atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašymą priteisti... 171. Nutartis neskundžiama....