Byla I-60-609/2009
Dėl administracinių teisės aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro atstovei prokurorei Sigutei Stropienei, atsakovės Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie LR aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirbienei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergejui Juzikui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos atstovui Algiui Urbaičiui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. D., V. E. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro patikslintą prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejui, N. P., C. Ž., R. J., A. Ž., A. S., V. A., V. D., A. G., I. S., K. A., L. Z.i, V. T., G. T., UAB ( - ), L. Z., I. Z., V. S., P. K., V. E., UAB ( - ), V. P., E. K. dėl administracinių teisės aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras patikslintu prašymu (t.VII, b.l. 62-71) prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos ( - )., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“; panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2003-04-23 UAB ( - ) išduotą projektavimo sąlygų sąvadą poilsinės sklype, esančiame ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, statybai, pripažinti negaliojančiomis sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo: 2002-09-16 sutartį Nr. 16, sudarytą atsakovės - Neringos savivaldybės, su V. D.ir A. G.; 2002-09-16 sutartį Nr. 17, sudarytą atsakovės - Neringos savivaldybės, su UAB ( - ), 2002-09-16 sutartį Nr. 18, sudarytą atsakovės - Neringos savivaldybės, su V.A., 2002-09-16 sutartį Nr.19, sudarytą atsakovės - Neringos savivaldybės, su I.S., K. A., L.T., V. T. ir G. T., 2002-10-16 sutartį Nr.19 A, sudarytą atsakovės - Neringos savivaldybės, su N.P., C. Ž., R. G., A. Ž.ir A.S., 2002-09-16 sutartį Nr. 20, sudarytą atsakovės – Neringos savivaldybės, su L. Z. ir I. Z. bei 2003-10-08 sutartį Nr. 21, sudarytą atsakovės – Neringos savivaldybės, su Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejumi ir V. P., taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę Neringos savivaldybės administraciją grąžinti pagal sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo gautas lėšas: V. D. ir A. G.- 4 071 Lt, UAB ( - )- 2 554 Lt, N. P., C. Ž., R. J.(G.), A. Ž. ir A. S.- po 441 Lt, (iš viso – 2 205 Lt); L. Z. ir I. Z.- 940 Lt, Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejui- 2 596 Lt.

4Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje 2005-09-28 iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005-09-28 raštu Nr. V3-2.8-1307 buvo gauti duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su statybų plėtra Kuršių nerijos nacionaliniame parke nuo 2000 metų. 2005-10-18 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė pažymą apie Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtinto detaliojo plano neatitikimą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui). Duomenys, pakankami konstatuoti teisės normų pažeidimus priimant administracinius aktus ir sudarant sandorius, kurių teisėtumas siekiant apginti viešąjį interesą yra ginčijamas prokuroro, surinkti 2005-12-20. Pažymi, kad pagal prokuratūroje surinktus duomenis nustatyta, kad detaliojo plano teritorijoje esantys žemės sklypai yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Sklypas ( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )) išnuomotas V.P., pagal panaudos sutartį jį naudoja Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, jie valdo ir žemės sklype esantį statinį - administracines patalpas (priedai Nr.4 -Nr.7). Sklypas ( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )) išnuomotas G.T., UAB ( - ), A.G. ir V.D., jame esantys statiniai - poilsio nameliai nuosavybės teise priklauso V.D., A.G., K.A., I.S., UAB ( - ) bei G.T. Sklypas ( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )) išnuomotas I.S., K.A., E.K., V.T., L.Z. bei UAB ( - ), jiems nuosavybės teise priklauso ir sklype esantys poilsio nameliai. Sklypas( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )) išnuomotas UAB ( - ), sklype esantis poilsio namelis nuosavybės teise priklauso siai bendrovei. Sklypas ( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )) išnuomotas P.K. ir I.S., nuosavybės teise jiems priklauso ir sklype esantys poilsio nameliai. Sklypai ( - ), ( - ) bei( - ), Neringos m., Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Sklype ( - ) Neringos m., esantys poilsio nameliai nuosavybės teise priklauso R.J. (buvusi pavardė – G.), V.E., V.S., N.P. bei C.Ž., o sklype ( - ), Neringos m., esantis pastatas klubas nuosavybės teise priklauso V.A. Prokuroras teigia, jog 2002-09-16 atsakovė Neringos savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, kuriuo patvirtino buvusios pionierių stovyklos Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, detalųjį planą (l p.), pritarė sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams bei įgaliojo Neringos savivaldybės merą pasirašyti sutartis (2 p.), nustatė, kad sprendimas įsigalioja tik pasirašius sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo (3 p.). Parengtą detalųjį planą suderino ir jam pritarė Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija bei kitos institucijos. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip institucija, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pagrindu atliekanti teritorijų planavimo priežiūrą, patikrinusi detaliojo plano projektą pateikė išvadą, kad jį galima tvirtinti nustatyta tvarka. Nurodo, kad detaliojo plano sprendiniais esamas buvusios pionierių stovyklos žemės naudojimo būdas (miško parkas su poilsio aikštelėmis) pakeistas į rekreacinę teritoriją, formuojami rekreacinės paskirties sklypai (sklypas Nr. 2 - ( - ), sklypas Nr. 3 - ( - ), sklypas Nr. 4 - ( - ), sklypas Nr. 5 - ( - ), sklypas Nr. 7 - ( - ), sklypas Nr. 8 - ( - )), kuriuose rekonstruojant ar griaunant esamus buvusius pionierių stovyklos pastatus, numatoma statyti rekreacinės paskirties pastatus (poilsio namus). Sklype Nr. 6 numatyta ( - ) ir komunalinių inžinerinių tinklų statyba, sklype Nr. 9 (( - ))- transformatorinei formuojamų žemės sklypų ir ( - ) poreikiams statyba. Vandens gręžiniai Nr. 4 ir Nr. 5, esantys greta planuojamos teritorijos šiaurinės dalies, likviduojami, už jų tamponavimą kompensuojama pagal infrastruktūros sutartis. Nurodo, jog žemės sklypai, kurių detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovė, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko rekreacinei zonai. Pažymi, kad atsakovei priėmus ginčijamą 2002-09-16 sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, buvo pažeisti prašyme nurodytų teisės aktų reikalavimai ir imperatyvios nuostatos: Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) Pagrindiniai teiginiai (5 p., 4.1 p., 12 p.) bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento VI p., Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 13 straipsnio 3 dalis, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktai bei Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktas. Nurodo, jog ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu atsakovė - Neringos savivaldybės administracija 2003-04-23 išdavė uždarajai akcinei bendrovei ( - ) projektavimo sąlygų sąvadą poilsinės adresu ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, statybai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatomis, ginčijamo sprendimo pagrindu atsakovė Neringos savivaldybė sudarė sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo: 2002-09-16 sutartį Nr. 16 su V.D. ir A.G.; 2002-09-16 sutartį Nr. 17 - su UAB ( - ), 2002-09-16 sutartį Nr. 18 - su V.A., 2002-09-16 sutartį Nr. 19 - su I.S., K.A., L.T., V.T., G.T., 2002-10-16 sutartį Nr. 19A - su N.P., C.Ž., R.G. (J.), A.Ž.ir A.S., 2002-09-16 sutartį Nr. 20 - su L.Z., I.Z., 2003-10-08 sutartį Nr. 21 - su Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejumi ir V.P. Šiose sutartyse savivaldybė įsipareigojo pritarti buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, detaliajame plane numatytiems sprendiniams (sutarčių 3 p.), o atsakovai ir tretieji suinteresuotieji asmenys - perduoti Neringos savivaldybei lėšas vandens gręžinių, neatitinkančių sanitarinės zonos reikalavimų, likvidavimo darbų finansavimui (sutarčių 2.1.p.). Vykdant sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo 2.1 p. numatytus įsipareigojimus Neringos savivaldybei buvo perduotos šios lėšos: pagal 2002-09-16 sutartį Nr. 16 – 4 071 Lt, pagal 2002-09-16 sutartį Nr. 17 – 2 554 Lt, pagal 2002-10-16 sutartį Nr. 19A – 2 205 Lt, pagal 2002-09-16 sutartį Nr. 20 - 940 Lt, pagal 2003-10-08 sutartį Nr.21 – 2 596 Lt. 2002-09-16 sutartys Nr. 18 ir Nr.19 neįvykdytos. Panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės. Projektavimo sąlygų sąvadas, išduotas poilsinės ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, statybai, bei sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo taip pat yra neteisėti, todėl projektavimo sąlygų sąvadas turi būti panaikintas, o sutartys - pripažintos negaliojančiomis. Kadangi neteisėto atsakovės sprendimo pagrindu sudarytos sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo savo turiniu prieštarauja prašyme nurodytų įstatymų imperatyvioms normoms bei poįstatyminių aktų reikalavimams: Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui, 13 straipsnio 3 daliai, Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių 5 punktui, 4.1 punktui, 12 punktui, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento VI punktui, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punktui, 6.6. punktui, 11 punktui bei Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punkte, jų galiojimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės veiksmais sudarant neteisėtus sandorius. Šios sutartys pripažintinos niekiniais sandoriais, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio l dalies pagrindu. Pripažinus sandorį negaliojančiu LR CK 1.80 straipsnio pagrindu, turi būti taikomos sandorio negaliojimo pasekmės - šalių atstatymas į turtinę padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo (restitucija). Pagal LR CK 1.80 straipsnio 2 dalį kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį. Vadovaujantis LR CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į infrastruktūros sutarties pagrindu atliktų darbų pobūdį ir tikslus, protingumo principą bei į tai, kad restitucija taikoma dėl atsakovės kaltės jai priėmus neteisėtą administracinį aktą, yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją- Neringos savivaldybės administraciją įpareigojant grąžinti pinigines lėšas, gautas vandens gręžinių likvidavimo darbų, numatytų detaliojo plano sprendiniuose, finansavimui. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė prokurorui įstatymo nustatytais atvejais ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis suteikia prokurorui teisę įstatymų numatyta tvarka ginti viešąjį interesą, kai yra nustatomi asmens, visuomenės ir valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis ir 56 straipsnis suteikia prokurorui teisę pareikšti prašymą teismui dėl viešojo intereso gynimo. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991-04-23 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr. 1-1244, siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą. 2000-11-29 Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė priklauso išimtinei valstybės nuosavybei (Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 6 straipsnis, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 5 punktas). Šis nacionalinis parkas buvo įsteigtas tam, kad būtų išsaugotas savitas kultūros paveldas, būtų iškelti iš jo objektai teršiantys aplinką ir nesusiję su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, propaguojamos Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybės, materialinės ir dvasinės kultūros paveldas ir jų apsauga (Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 6.2, 6.7, 6.8 punktai). Valstybė priimdama teisės aktus, kuriais nustatytas specialus Kuršių nerijos nacionalinio parko teisinis režimas, siekė išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje. Tai reiškia, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame imperatyvus reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla - o ypač statybinė - Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, t.y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Be to, viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai. Teigia, jog patvirtintas detalusis planas yra pagrindas pradėti jame numatytų statinių statybos procesą - išduoti statinių projektavimo sąlygų sąvadus, statybų leidimus bei parengti statinių projektus. Išduotas projektavimo sąlygų sąvadas patvirtina, kad įgyvendindama neteisėtu atsakovės sprendimu patvirtintą detalųjį planą, UAB ( - ) rengėsi pradėti jame numatytų pastatų statybą.

5Pareiškėjo atstovė prašo patikslinto prašymo reikalavimus tenkinti išdėstytų motyvų pagrindu.

6Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija su patikslinto prašymo reikalavimais nesutinka. Atsiliepime į pareiškėjo prašymą (t. VII, b.l. 46-52) nurodo, jog prokuroro prašyme nurodyti motyvai dėl termino atnaujinimo prašymui paduoti yra neobjektyvūs. Prašyme nurodyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2005-10-18 pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai pažymą apie Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr.151 patvirtinto detaliojo plano neatitikimą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui). Vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytomis nuostatomis, prašymas administraciniam teismui gali būti perduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kadangi Klaipėdos apygardos prokuratūra tokį pranešimą gavo 2005-10-18, ji privalėjo prašymą teismui paduoti ne vėliau, kaip iki 2005-11-18. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnis nustato, kad praleisto termino atnaujinimas galimas tiktai pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nurodo, kad iš pateikto prašymo ir jo turinį pagrindžiančių įrodymų (priedų) matyti, kad šioje byloje vieno mėnesio terminas prašymui paduoti buvo praleistas be priežasčių, kurios galėtų būti vertinamos kaip pateisinamos. Iš prašymo priede esančio dokumentų sąrašo matyti, kad prokuratūroje iš esmės joks patikrinimas nebuvo atliekamas, nes po įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino prašymui paduoti, t.y. po 2005-11-18, prokuratūroje buvo gauti tiktai du raštai: Neringos savivaldybės administracijos 2005-12-19 raštas Nr.(4.16) V15-2179 ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005-12-20 raštas Nr.l3.1-3455-(5.1-9.3). Šie du dokumentai negali būti pripažinti esminiais, be kurių prokuratūra neturėtų pagrindo kreiptis į teismą. Visi kiti priede nurodyti dokumentai: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, valstybinės žemės nuomos sutartys, teritorijų planavimo suderinimo dokumentai- detaliojo plano rengimo medžiaga ir sprendiniai, projektavimo sąlygų sąvadas, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano siūlymai ir kiti dokumentai, buvo paruošti iki 2005-10-18, t.y iki prokuratūrai buvo pranešta apie Neringos savivaldybės 2002-09-16 sprendimu Nr.151 patvirtintą detalųjį planą ir jo neatitikimą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai. Todėl jų pagrindu pateisinti praleistą terminą prašymui paduoti prokuratūra pagrindo neturėjo. Mano, kad prokuratūros teiginys, jog apie ginčijamą Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimą Nr. 151 sužinojo tiktai 2005-10-18, neatitinka faktinių aplinkybių. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005-07-21 įsakymu Nr.141 buvo sudaryta komisija, kuri atlikusi patikrinimą, 2005-08-31 surašė pažymą Nr. V3-2.8-l 131 „Dėl institucijų, dalyvaujančių teritorijų planavimo ir statinių projektavimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke procedūrose, galimų pažeidimų“. Šios pažymos 2-jame puslapyje nurodyta, jog patikrinimo metu nagrinėti detalieji planai, prieštaraujantys Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Vienas iš šių detaliųjų planų nurodytas „Buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantėje detalusis planas (2002.09.16 tarybos sprendimas Nr. 151)“. Atsižvelgdama į minėtą pažymą, Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. rugsėjo 30 d. surengė išplėstinį tarpžinybinį pasitarimą, kuriame dalyvavo Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovas. Taip pat teigia, kad Klaipėdos apygardos prokuratūrai apie Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 priimtą sprendimą Nr. 151, kuris, komisijos nuomone, prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), tapo žinoma ne 2005-10-18, bet 2005-09-30. Paduodama prašymą, prokuratūra pastarųjų aplinkybių teismui nenurodė, todėl mano, kad prokuratūra kreipėsi į teismą praleidusi prašymo padavimo terminus. Pažymi, kad prokuroro prašyme nurodyta, jog parengtą detalųjį planą, be kitų institucijų, suderino ir jam pritarė Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį šios institucijos, kaip ir jų tarnautojai (pareigūnai), yra teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, kurie vykdo administravimą nustatytoje teritorijoje, t.y. vykdo veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.Vadovaudamasi LR saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. redakcija) 30 straipsnio 1 dalimi, žemės naudojimo, susijusio su teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais apribojimais, kontrolę saugomose teritorijose pagal kompetenciją vykdo valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos ir kitų institucijų pareigūnai. To paties įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 9 punktas nustato, jog valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nustatyta tvarka dalyvauja statinių ir įrenginių saugomose teritorijose bei žemės skyrimo projektų, taip pat teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo bei derinimo procese. LR Teritorijų planavimo įstatymo (2000 m. redakcija) 20 straipsnio 5 dalis nustato, jog detalieji planai tvirtinti teikiami nustatyta tvarka suderinti, viešai apsvarstyti ir patikrinti teritorijų planavimo priežiūros institucijos. Tokia priežiūros institucija yra apskrities viršininkas, kuris tikrina ir teikia motyvuotas išvadas ar teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūra atitinka teisės normas, ar sprendimai atitinka teritorijų planavimo normų sąvadą. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog prieš teikiant tvirtinti, detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinti ir turi turėti atitinkamų institucijų raštišką pritarimą. Iš aukščiau paminėtų įstatymų nuostatų matyti, kad prokuroro prašyme nurodytų institucijų raštiški pritarimai ir apskrities viršininko išvada, duoti ginčo detaliojo plano suderinimo procese, yra administravimo subjektų teisės aktai, be kurių detaliojo plano paruošimas ir patvirtinimas būtų neįmanomas. Tokie administraciniai teisės aktai yra galiojantys ir gali būti ginčijami LR administracinių bylų teisenos įstatymą nustatyta tvarka. Prokuroras minėtų institucijų administracinių aktų neginčija, todėl jais privalu vadovautis kaip teisės aktais, kurių pagrįstumas ir teisėtumas įstatymo nustatyta tvarka nepaneigtas. Mano, jog dėl aukščiau nurodytų priežasčių Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151 neturėtų būti panaikintas, kol įstatymo nustatyta tvarka nebus panaikinti trečiųjų asmenų iš pareiškėjo pusės - Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos, LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, taip pat ir apskrities viršininko - raštiški pritarimai detaliajam planui. Taip pat nurodo, jog prokuroro prašymas be pakankamo pagrindo grindžiamas tuo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) teiginiai turi imperatyvią reikšmę ir todėl besąlygiškai privalo būti vykdomi. LR saugomų teritorijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje reglamentuota (be jokio imperatyvo), kad valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus (...) detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams. Nurodo, jog Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo paruoštas netiksliai laikantis planavimo schemos sprendinių, vadovaujantis tuo, jog LR teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikšmė tarp teritorijų planavimo dokumentų, nesant Neringos miesto bendrojo plano, nustatyta ne imperatyvi, bet tiktai rekomendacinė. Vadovaujantis šia įstatymine nuostata buvo paruoštas ir su valstybės institucijomis suderintas, ir Neringos savivaldybės tarybos 2002.-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtintas detalusis planas. Teigia, kad nei viename įstatyme nepasakyta, kad šiuo metu esantys Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijų planavimo dokumentai turi ar privalo atitikti Vyriausybės patvirtintos planavimo schemos sprendinius. Iš LR saugomų teritorijų 14 straipsnio 4 dalies esančios nuorodos matyti, kad detaliojo plano sprendiniai turi ne atitikti planavimo schemos sprendinius, bet jiems neprieštarauti. Nesant bendrojo plano, neprieštaravimas negali būti aiškinamas kaip imperatyvas, todėl mano, jog patvirtintas detalusis planas, nors jis iš dalies ir neatitinka planavimo schemos teiginių, bet iš esmės jiems neprieštarauja. Pažymi, kad jis jokios žalos nacionaliniam parkui ir jo koncepcijai nedaro. Galima žala turi būti nustatoma kompetetingų ekspertų išvada. Nurodo, jog prieš pareikšdamas prašymą panaikinti detalųjį planą, prokuroras privalėjo išsiaiškinti, ne kuo šis planas neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos, bet ar jis daro kokią nors konkrečią žalą nacionaliniam parkui ir jo paskirčiai. Prokuroras šių klausimų neanalizavo ir šioms aplinkybėms išaiškinti jokio patikrinimo neatliko. Jis net neapklausė išvadą davusių ir detalųjį planą derinusių institucijų atstovų, taip pat architekto ir kitų jį rengusių pareigūnų. Iš prokuroro prašymo matyti, jog jis teismui pateiktas apskritai neatlikus jokio tyrimo ir nenustačius, ar patvirtintas detalusis planas, nors jis ir neatitinka planavimo schemos sprendinių, jai prieštarauja ar neprieštarauja. Prieštaravimas turi būti siejamas ne su atitikimu planavimo schemai, bet su tuo, kokią konkrečią žalą patvirtintas detalusis planas daro ar gali padaryti nacionaliniam parkui ir dėl to jis privalėtų būti panaikintas. Taip pat mano, kad aukščiau nurodytų klausimų sprendimas yra kvalifikuotų ekspertų, bet ne valstybės institucijų tarnautojų ar vadovų kompetencija. Tuo labiau, jog su tomis institucijomis detalusis planas jau buvo suderintas ir valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrintas. Nurodo, kad prokuroro prašymas yra neparengtas. Iki pateikiant prašymą teismui, prokuratūroje jokio patikrinimo neatlikta. Teisės aktai, kuriais detalusis planas buvo suderintas ir patikrintas, yra galiojantys.

7Atsakovių - Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovas prašo prašymo reikalavimų netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Nurodo, kad administracinė byla nėra teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

8Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareikštu prašymu ir patikslintu prašymu sutinka. Atsiliepime (t. VII, b.l. 54-59) nurodo, jog žemės sklypai, kurių detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovės- Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko rekreacinei zonai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr.I-1244 Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos teisinio režimo nustatymo teisė deleguota Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Toks režimas nustatytas Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr.308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais. Nurodyti norminiai teisės aktai specialiai skirti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Nurodo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) (5p.); planavimo schemos(generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (4.1p.); statyti naujų poilsio įstaigų gyvenvietėse ir kitoje parko teritorijoje nenumatyta (12 p.). Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą buvusios pionierių stovyklos teritorija yra šiaurinėje centrinės Juodkrantės dalyje ir ribojasi su miško parko teritorija. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą numato, kad ši teritorija yra gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Buvusios pionierių stovyklos Juodkrantės gyvenvietėje teritorijos sutvarkymas reglamentuotas Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento VI punkte. Jame numatyta: visus menkaverčius pastatus iškelti (l p.), respektuoti buvusį taką nuo marių pusės jūros link (2 p.), išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona (3 p.), atkurti prarastus želdinius (4 p.). Nei nauju pastatu statybos, nei užstatymo plėtimo Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) nenumato. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams - Pagrindinių teiginių 5 punktui, 4.1 punktui bei 12 punktui, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento VI punkto nuostatoms. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Priešingu atveju ne tik būtų pažeistas Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso - saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir būtų nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams, taip pat būtų akivaizdžiai „nusižengta Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas detaliojo plano, adresu Rėzos g. 31, Juodkrantėje, Neringoje, teisėtumo klausimą 2007 m. rugpjūčio 31d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A10-l534/2007) taip pat pripažino privalomąjį Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pobūdį. Todėl atsakovei Neringos savivaldybės tarybai priėmus ginčijamą 2002-09-16 sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių 5 punktas, 12 punktas bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento VI teritorijai numatyta tvarkymo programa, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 13 straipsnio 3 dalis, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punktas, 6.6. punktas, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439, 25 punkto reikalavimai. Nurodo, jog pripažinus negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės: projektavimo sąlygų sąvadas, išduotas šiuo sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu poilsinės ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, statybai, bei sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo.

9Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė prokuroro reikalavimus prašo tenkinti.

10Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su prokuroro pareikštais reikalavimais sutinka. Atsiliepime (t. VII, b.l. 42-43) nurodo, jog inspekcijos pozicija dėl detaliojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151, teisėtumo išdėstyta inspekcijos 2005-10-14 pažymoje (t. I, b.l 13). Joje nurodoma, jog pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą (pridedama) nagrinėjama teritorija buvusios pionierių stovyklos teritorijos, Juodkrantės gyv., Neringa, yra šiaurinėje centrinės Juodkrantės dalyje ir ribojasi su miško parko teritorija. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą numato, kad ši teritorija yra gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Schemoje ši teritorija pagal Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamentą (pridedama) patenka į VI zoną. Nurodo, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtinto „Buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa“ detaliojo plano sprendiniais koreguojami Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, keičiant buvusios pionierių stovyklos Juodkrantėje žemės naudojimo būdą iš miško parko su poilsio aikštelėmis į rekreacinę. Valstybinės žemės sąskaita formuojami žemės sklypai: žemės sklypas Nr.l (( - )) - teritorija kultūros įstaigoms statyti, įrengti ir eksploatuoti, su gyvenamosiomis patalpomis; sklypai Nr. 2 (( - )), Nr. 3 (( - )), Nr. 4 (( - )), Nr. 5 (( - )), Nr. 7 (( - )), Nr. 8 (( - ))-teritorijos poilsio namams stalyti ir eksploatuoti. Taip pat nustatyta, kad Neringos savivaldybės patvirtintoje planavimo užduotyje numatyta galimybė nustatyti sklypo ribas, rekonstruoti esamus statinius ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus sklypo architektūrinius urbanistinius apribojimus, paminklosauginius bei aplinkosauginius reikalavimus, neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) numatytų sprendinių. Pažymi, kad šio parengto, suderinto bei patvirtinto detaliojo plano sprendiniai neatitinka Teritorijų naudojimo schemoje numatytų VI zonos teritorijos naudojimo bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamentų.

11Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas su prokuroro pareikštais reikalavimais sutinka ir prašo juos patenkinti.

12Trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas Sergej Juzik su prašymo reikalavimais sutinka ir prašo juos patenkinti.

13Tretieji suinteresuoti asmenys V. D. ir V. E. su prašymo reikalavimais nesutinka, mano, kad jie nepagrįsti ir prašo jų netenkinti.

14Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su pareikštais reikalavimais sutinka. Atsiliepimuose (t.VII, b.l. 72-74) nurodo, jog LR Konstitucinis Teismas 2007-06-27 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ išaiškino, kad: „V. 14. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides.“

15Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejus atsiliepime į prašymą(t. II, b.l. 88-91) nurodo, kad teisinio santykio dalyje dėl ginčijamo administracinio akto panaikinimo jie nėra tiesioginiai teisinio santykio dalyviai, todėl ne jie, o atsakovė - Neringos miesto savivaldybė pasirinko rengiamų teisinių aktų formas ir jų turinį lemiančias planuojamos teritorijos apimtis. Pažymi, kad jų sklypas niekada nebuvo pionierių stovyklos teritorijoje ir juo naudojasi jau apie 20 metų. Buvusios pionierių stovyklos teritorija realiai yra jų naudojamo žemės sklypo, esančio ( - ), Neringos mieste, gretimybė, o jų naudojamas žemės sklypas niekada nebuvo ir nėra jos sudedamoji dalis. Žemės sklypo ( - ) įtraukimas į buvusios pionierių stovyklos tvarkymo sprendinius yra Neringos savivaldybės teritorijų planavimo proceso vykdymo pasirinkimas, susietas tiek su planavimo kompleksiškumu, tiek su ekonominių-finansinių skiriamų resursų racionalesniu panaudojimu teritorijos planavimo darbams. Nors ir Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus naudojamas sklypas, esantis( - ), yra visiškai savarankiškas detaliojo planavimo sprendinys, tačiau jis buvo įtrauktas į detaliojo plano, kuris buvo pavadintas „Buvusios pionierių stovyklos“ vardu, sudėtį. Ši aplinkybė lemia, kad ginčijamo administracinio akto sprendimo dalis, susijusi su detaliojo planavimo sprendiniais dėl žemės sklypo esančio ( - ), Neringos mieste, turi būti tiriama savarankiškai, analizuojant prašyme nurodytus teisės pažeidimų motyvus. Nurodo, jog detalusis planas, kiek jis nustato jų sklypo (( - )) dislokaciją, sklypo ribas bei kitą detaliojo planavimo funkcinę paskirtį, nepažeidžia Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių, todėl reikalavimas dalyje dėl sklypo, esančio ( - ), yra nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, jog tiek kiekvienas sandoris, tiek individualus administracinis teisės aktas gali turėti daugialypį turinį ir daugialypes teisines pasekmes. Todėl, vadovaujantis LR CK 1.96 straipsniu, sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Vadovaujantis teisės analogija (bei teismų praktika) ši nuostata taikytina ir individualiems administraciniams aktas, kadangi teisėtų administracinio akto dalių panaikinimas pažeistų tų asmenų teises ir teisėtus interesus, kurių atžvilgiu administracinio akto dalys nėra pažeidžiančios teisę, t.y. yra teisėtos ir pagrįstos. Todėl jeigu teismas prašymą pripažintų pagrįstu dalyje dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos, tai likusioje dalyje, susijusioje su žemės sklypu ( - ) reikalavimas turi būti atmestas, kadangi toje dalyje detalusis planas yra pagrįstas ir teisėtas. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas reikalavimo dalyje dėl Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus naudojamo žemės sklypo ( - )neturi reikalavimo teisės, kadangi šioje dalyje žemės sklypo suformavimas ilgalaikiams naudotojams nepažeidžia jokio viešojo intereso, priešingai - šiais aktais yra realizuotos žemės naudotojų subjektyvinės teisės.

16Tretysis suinteresuotas asmuo E. K. su pareikštais reikalavimais nesutinka. Atsiliepime (t. VII, b.l. 122-124) nurodo, jog visi pareiškėjo nurodyti teisės aktai, kuriems tariamai prieštarauja Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas detalusis planas, remiasi Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemomis, patvirtintomis LR Vyriausybės nutarimu „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos“. Atkreiptinas dėmesys, kad 1994 - 12 - 19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas) nėra bendrasis planas. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema pagal vėliau parengtą ir įsigaliojusį Teritorijų planavimo įstatymą yra tik specialusis planas, kuriame užfiksuotos apibendrintos scheminės žinios apie teritorijas, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas ir tvarką. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės sąvokos. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrasis planas - teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Valstybės ar apskrities teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, vadinamas bendruoju (generaliniu) planu. Nurodo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos neatitinka bendrojo plano požymių. Kas yra specialusis planas (projektas), pasakyta 26 dalyje. Specialusis planas (projektas) - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. Teritorijų planavimo įstatymo trečiasis skirsnis reglamentuoja specialaus teritorijų planavimo sąlygas, uždavinius ir keliamus reikalavimus. Čia yra pasakyta, kad specialiojo teritorijų planavimo objektai, be kitų išvardintų, yra rekreacinės, turizmo, socialinės, kultūrinės ir kitos infrastruktūros, saugomų teritorijų sistema ir jų dalys. Sugretinus LR Vyriausybės nutarimą „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos“ su Teritorijų planavimo įstatyme apibrėžtomis sąvokomis ir atitinkamiems planavimo procesams priskirtus uždavinius, pastebėtina, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko schemose nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys: apsauginė zona, rekreacinė zona, gyvenamoji zona, inžinerinė infrastruktūra ir kt., taigi, kaip jau minėta, Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos yra tik specialusis planas. TP įstatymas yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas aktas ir yra aukščiausios juridinės galios aktas lyginant su Vyriausybės nutarimais ar kitų institucijų priimtais aktais, todėl jokie teisės aktai negali jam prieštarauti, o prieštaravimo (kolizijos) atveju privalu remtis įstatymu ir visas sąvokas aiškinti pagal įstatyme nustatytus normatyvus. Nurodo, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymą specialiojo planavimo dokumentai neatstoja bendrojo plano ir detaliųjų planų, jie yra tik rekomendacinio pobūdžio. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis planas buvo pradėtas rengti 1991 m., o baigtas ir patvirtintas 1994 m. Pagal minėtame Vyriausybės nutarime Nr. 1269 paskelbtus pagrindinius Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos teiginius (pažymėtina, kad „Valstybės Žiniose“ nebuvo skelbtos Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos), Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema parengta laikotarpiui iki 2005 m., vadinasi, šiuo metu ši planavimo schema nėra aktuali. Suprantama, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko buvo patvirtintas kaip rekomendacinio pobūdžio aktas, kadangi neįmanoma numatyti Kuršių nerijos ateities dešimt metų į priekį. Tuo metu visi sovietmečiu statyti statiniai priklausė valstybei ir nesitikėta, kad jie bus privatizuojami, o nauji savininkai sieks, kad poilsio namai ir kiti rekreacinėse zonose esantys statiniai, ar pionierių stovyklos pastatai būtų rekonstruojami, modernizuojami. Ginčijamas detalusis planas atvirkščiai ne prieštarauja viešajam interesui, o atitinka visus valstybės interesus. Senus, nenaudojamus pastatus, kurie tik teršia kraštovaizdį, numatyta rekonstruoti, sutvarkyti teritoriją ir aplinką plėtoti inžinerinę infrastruktūrą rekreacinę ir tradicinę ūkinę veiklą - tokias sąlygas sudaro ir Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemose numatytos nuostatos. Pažymi, kad pareiškėjas prašo panaikinti Neringos savivaldybės sprendimą kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, remdamasis tuo, kad detalusis planas prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), patvirtintai LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269. Prieštaravimas, pareiškėjo teigimu, pasireiškia tuo, kad šiose schemose ir kituose aktuose, reglamentuojančiose ginčo teritorijos bendrą naudojimą nėra numatyta pastatų statyba. Taip pat nurodoma, kad detaliojo plano sprendiniais esamas buvusios pionierių stovyklos žemės naudojimo būdas (miško parkas su poilsio aikštelėmis) pakeistas į rekreacinę teritoriją formuojami rekreacinės paskirties sklypai, kuriuose rekonstruojant ar griaunant esamus buvusios pionierių stovyklos pastatus numatoma statyti rekreacinės paskirties pastatus (poilsio namus). Taip pat numatyta ( - ) ir komunalinių inžinerinių tinklų statyba, likviduojami vandens gręžiniai, už jų tamponavimą kompensuojama pagal infrastruktūros sutartis. Minėtos teritorijos sutvarkymas reglamentuotas Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento IV punkte, kur numatyta: visus menkaverčius pastatus iškelti, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės jūros link ir kt. Visi šie darbai atitinka ginčo teritorijoje planuojamus atlikti darbus. Ginčijamu detaliuoju planu buvo patvirtintos sklypų ribos, šiuos sklypus asmenys nuomojasi teisės aktų nustatyta tvarka. Išsinuomotuose sklypuose esantys pastatai asmenims priklauso nuosavybės teise. Detaliajame plane numatyti užstatymo plotai, tuose plotuose jau esantys pastatai patenka į patvirtintus užstatymo plotus, todėl detaliuoju planu nebuvo pažeisti jokie aktai. Apie tai, kokias statybas jau nuspręsta vykdyti ir kas jas vykdys, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų. Tikroji šalių valia ir detaliojo plano tikslas yra duoti leidimą privatiems asmenims, neeikvojant valstybės lėšų, sutvarkyti šiuo metu apleistą teritoriją, joje esančius padrikai išdėstytus pastatus formuoti greta vienas kito, kad būtų užimta kuo mažiau teritorijos, paliekant didžiąją dalį teritorijos maksimaliai išsaugant natūralią gamtinę aplinką. Pareiškėjas nenurodo, kad tokia veikla yra draudžiama teisės aktų ir pažeidžia viešąjį interesą. E. K. taip pat pažymi, kad jis pionierių stovyklos teritorijoje, jau esant patvirtintam detaliajam planui, nuosavybės teisės pagrindu įsigijo pastatus, esančius ginčo teritorijoje. Pagal LR civilinio kodekso nuostatas yra sąžiningas įgijėjas. Žinodamas, kad yra priimtas Neringos savivaldybės tarybos 2002 -09-16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartimis dėl infrastruktūros plėtojimo“ ir suprasdamas numatytas teritorijos vystymo galimybes, pagrįstai tikėjosi (teisėtų lūkesčių principas), kad įsigijęs pastatus, galės nekilnojamąjį turtą tvarkyti pagal nustatytą režimą. Teismui priėmus sprendimą panaikinti ginčijamą sprendimą patirtų didžiulius nuostolius.

17Teisėjų kolegija konstatuoja.

18Neringos savivaldybės taryba 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtino detalųjį planą, kurio sprendinius gindamas viešąjį interesą ginčija pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Pareiškėjas prašymo reikalavimus grindžia tuo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams bei kitiems teisės aktams, nes detaliojo plano sprendiniais esamas buvusios pionierių stovyklos žemės naudojimo būdas (miško parkas su poilsio aikštelėmis) pakeistas į rekreacinę teritoriją, formuojami rekreacinės paskirties sklypai (sklypas Nr. 2-( - ), sklypas Nr. 3-( - ), sklypas Nr. 4- ( - ), sklypas Nr. 5- ( - ) sklypas Nr. 7- ( - ), sklypas Nr. 8- ( - )), kuriuose rekonstruojant ir griaunant esamus buvusius pionierių stovyklos pastatus numatoma statyti rekreacinės paskirties pastatus (poilsio namus). Sklype Nr. 6 numatyta ( - ) ir komunalinių inžinerinių tinklų statyba, sklype Nr. 9 (( - ))- transformatorinės formuojamų žemės sklypų ir Miško gatvės poreikiams statyba. Vandens gręžiniai Nr. 4 ir Nr. 5, esantys greta planuojamos teritorijos šiaurinės dalies, likviduojami, o už jų tamponavimą kompensuojama pagal infrastruktūros sutartis. Pareiškėjas taip pat prašo panaikintini skundžiamo detaliojo plano pagrindu priimtą administracinį aktą- Neringos savivaldybės administracijos 2003 04 23 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą poilsinės statybai sklype, esančiame ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, bei pripažinti negaliojančiomis sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo. Taip pat yra pareiškęs reikalavimą dėl niekinių sandorių teisinių pasekmių taikymo.

19Nors nagrinėjamos bylos teismingumo klausimas buvo išspręstas 2006 04 27 specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartimi (t.III, b.l. 134-137), Klaipėdos apygardos administraciniam teismui byla buvo perduota dėl pasikeitusios teisminės praktikos. Kadangi vėliau suformuota teismine praktika nustatyta, jog bylos su analogiško pobūdžio reikalavimais priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, atsakovių atstovo teiginys, jos išnagrinėta byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, laikytinas nepagrįstu.

20Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550-07). Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5 – 8/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, psl. 205–230; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10 - 27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007; 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą. Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t.y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas 2002 m. rugsėjo 16 d.. Remiantis pareiškėjo atstovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (t. I, b.l. 9-13, 98,108, 115,116, t.V b.l. 31-39,42) laikytina nustatyta, kad prokuroras, 2005-09-28 gavęs pradinius duomenis apie viešojo intereso pažeidimą, tyrimą ir medžiagos rinkimą atliko iki 2005-12-20. Atsižvelgiant į tyrimo apimtį ir sudėtingumą, akivaizdu, jog prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis surinko per protingą terminą. Kadangi ieškinys bendrosios kompetencijos teismui paduotas 2005 m. gruodžio 28 d. (t.I, b.l. 2-7), laikytina, jog ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas 1 mėnesio terminas nebuvo praleistas.

21Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su prašymu. ABTĮ sąvoka „viešasis interesas“ nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui ir teismui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne.

22Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas pagal ABTĮ taip pat turi būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatyta prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą tai ginant. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas-viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje, todėl ši administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų.

23Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ (toliau – Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. I-1244). Šis Aukščiausiosios Tarybos nutarimas įsigaliojo 1991 m. gegužės 1 d. Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244, siekiant „išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimosioms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą“, buvo

Nutarė

24“įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas): <...> Kuršių nerijos nacionalinį parką – 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos)“ (1 punkto 2 papunktis); „Įpareigoti <...> Vyriausybę <...> aplinkos apsaugos departamento ir Kultūros paveldo inspekcijos teikimu <...> iki 1991 m. lapkričio 1 d. patvirtinti <...> Kuršių nerijos nacionalinio parko <...> nuostatus“ (2 punkto 1 papunktis). Remiantis Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991-12-16 potvarkiu Nr. 996p Kuršių nerijos nacionaliniam parkui suteikė keturis 8651,5 ha sklypus, nustatė KNNP ribą (t. 4, b.l. 24), 1992-02-04 plotų perdavimo-priėmimo aktu šie sklypai buvo perduoti Kuršių nerijos nacionaliniam parkui (t. 4, b.l. 23).

25Vyriausybė 1992 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 283 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip pat Aukštaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų ir Viešvilės valstybinio rezervato nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 283), kurio 1 punktu patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko laikinuosius nuostatus. Šis Vyriausybės nutarimas įsigaliojo 1992 m. balandžio 22 d. Minėtų laikinųjų nuostatų (1992 m. balandžio 22 d. redakcija) 2 punkto 2 pastraipoje buvo nustatyta: „Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal <...> Vyriausybės patvirtintą šio parko generalinį planą ir remiantis juo parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus miškotvarkos, žemėtvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.“

26Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai. Šis įstatymas ginčijamu detaliuoju planu suplanuoto sklypo teisinio statuso požiūriu yra specialus bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje. Saugomų teritorijų įstatymo (1993 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. I-301 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu), 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Šio straipsnio 3, 4 dalys nustato, jog statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas). Šiame Vyriausybės nutarimo priede „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniuose teiginiuose“ nurodoma, jog Kuršių nerija- unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje. 1991 metais jai suteiktas nacionalinio parko statusas. Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau vadinama – nacionalinis parkas) planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Nacionalinio parko plotas – 26,4 tūkst. ha (sausuma – 9,7 tūkst. ha, Kuršių marių akvatorija – 4,2 tūkst. ha ir Baltijos jūros akvatorija – 12,5 tūkst. ha). Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius; tęsti gyvenviečių statybų tradicijas ir sudaryti jose palankias gyvenimo sąlygas; plėtoti inžinerinę infrastruktūrą; plėtoti rekreacinę ir tradicinę ūkinę veiklą; demilitarizuoti teritoriją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)”priede „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniuose teiginiuose“ nustatoma, jog nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas: konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); apsauginę; rekreacinę; gyvenamąją; ūkinę. Nacionalinio parko rekreacinė zona – gyvenviečių miško ir pajūrio kopų parkai bei rekreaciniai miškai. Rekreacinėje programoje numatyta, kad visoje nacionalinio parko teritorijoje, išskyrus gamtinius rezervatus, bus plėtojama pažintinė rekreacija, kurios tikslas – supažindinti lankytojus su gamtos, kultūros ir istorijos vertybėmis. Bus skatinamas vandens turizmas ir sportas. Statyti naujų poilsio įstaigų gyvenvietėse ir kitoje parko teritorijoje nenumatyta. Nacionalinio parko gyvenamoji zona – Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenvietės. Jų teritorijos, išskyrus Pervalkos gyvenvietę, nedidinamos. Gyvenamojo ploto poreikis tenkinamas tvarkant esamus pastatus ir tankinant užstatymą. Prognozuojamas tik natūralus gyventojų prieaugis, kuris užtikrina parko ir savivaldos ūkinės veiklą. Gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (2004 m. birželio 16 d. redakcija) 4 punkte nustatyta, kad „nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus“. 1972 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, prie kurios Lietuva prisijungė 1992 m. kovo 31 d. Lietuva, prisijungusi prie Konvencijos, tapo Konvencijos nare ir kartu įsipareigojo globoti kultūros ir gamtos paveldą. Šios Konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė – Konvencijos narė pripažįsta, kad jos teritorijoje esančio kultūros ir gamtos paveldo identifikavimas, globa, išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms yra, visų pirma, tos valstybės pareiga. Konvencijos 5 straipsnyje suformuoti uždaviniai paveldui globoti, išsaugoti, paruošti veiksmingas priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią kultūros ir gamtos paveldui, imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui. 2000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posėdyje Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė. Lietuvos valstybė Kuršių neriją traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai nustatytas ypatingas teisinis rėžimas. Šiai vietovei galioja visos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse numatytos apsaugos priemonės. Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Taigi jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkte buvo nustatyta, kad Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (Žin., 1994, Nr. 99-1977), ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-27 nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstituciniam Teismui konstatavus šį faktą, nėra pagrindo manyti, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), kuri turi būti taikoma šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėta. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti Schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides.

27Remiantis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad detaliojo plano teritorijoje esantys žemės sklypai yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise valdoma Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Sklypas ( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )), yra išnuomotas V. P. (t.I, b.l. 22,23), pagal panaudos sutartį juo naudojasi Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus (t.I, b.l. 22,23,24-26), kuris patikėjimo teise valdo žemės sklype esančias administracines patalpas. Sklypas ( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )), yra išnuomotas G. T., UAB ( - ), A. G. ir V. D., jame esantys statiniai - poilsio nameliai, nuosavybės teise priklauso V. D., A. G., K. A., I. S., UAB ( - ) (t.I, b.l. 27-38). Sklypas ( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )), yra išnuomotas I. S., K.A., E.K., V. T., L.Z. bei UAB ( - ), jiems nuosavybės teise priklauso ir žemės sklype esantys poilsio nameliai (t.I, b.l. 39-46). Sklypas ( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )), yra išnuomotas UAB ( - ), žemės sklype esantis poilsio namelis nuosavybės teise priklauso šiai bendrovei (t.I, b.l. 47,48) . Sklypas ( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )), yra išnuomotas P. K. ir I. S., nuosavybės teise jiems priklauso ir žemės sklype esantys poilsio nameliai (t.I, b.l. 49-51). Žemės sklypai ( - ), Neringos m., nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Žemės sklype ( - ), Neringos m. esantys poilsio nameliai nuosavybės teise priklauso R. J.(buvusi pavardė G.), V. E., V. S., N. P. bei C. Ž. (t.V, b.l.15-24), o žemės sklype ( - ), Neringos m. esantis pastatas- klubas, nuosavybės teise priklauso V. A. (t.I, b.l.33-38). Valstybinės žemės nuomos sutartyse (t.I, b.l. 23-51) nurodyta, kad žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis- kitos paskirties žemė, o jų naudojimo būdas ir pobūdis- visuomeninės paskirties teritorija, esamų pastatų eksploatacijai.

28Neringos savivaldybės valdybos 2000-08-01 sprendimu Nr. 138 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano rengimo organizavimo“ (t.I, b.l. 62) buvo nuspręsta organizuoti buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano rengimą. 2000 09 07 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 81 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv. Detalaus plano raidos programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv. detalaus plano raidos programa (t.I, b.l. 68). Detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijas pavesta vykdyti Neringos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui. Neringos savivaldybės valdybos 2000 08 01 sprendime Nr. 138 pažymėta, kad detaliojo planavimo tikslas: nustatyti sklypų ribas, numatyti galimybę rekonstruoti esamus statinius ir įteisinti atlikus procedūrinius veiksmus, sklypo architektūrinius urbanistinius apribojimus, paminklosauginius bei aplinkosauginius reikalavimus. Detaliojo planavimo užduotyje (t.I, b.l. 63) taip pat nurodoma, kad detaliojo planavimo tikslai: nustatyti sklypų ribas, numatyti galimybę rekonstruoti esamus statinius ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus sklypo architektūrinius urbanistinius apribojimus, paminklosauginius bei aplinkosauginius reikalavimus. Neringos savivaldybės taryba 2002-09-16 sprendimu „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtino buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detalųjį planą ir pritarė sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams. 2003-04-23 Neringos savivaldybės administracija statytojui (užsakovui) UAB ( - ) išdavė projektavimo sąlygų sąvadą poilsinės ( - ), Juodkrantės gyv., Neringoje, statybai (t. I, b.l. 99). Vadovaudamasi ginčijamu detaliuoju planu, Neringos savivaldybė ir žemės sklypo naudotojai UAB ( - ), V. A., atstovaujamas R. Č., I. S., K. A., L.T. V. T., G. T., N. P., C. Ž., R. G., A. Ž., A. S., L. Z., I.Z., Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, atstovaujamas direktorės N. G., bei V. P. pasirašė sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo (t. 1, b.l. 100-107), kuriomis Neringos savivaldybė įsipareigojo pritarti buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringoje, detaliajame plane numatytiems sprendiniams. Sutarčių objektas- neatitinkančių sanitarinės zonos reikalavimų vandens gręžinių likvidavimas juos tamponuojant teritorijoje prie buvusios pionierių stovyklos, Juodkrantės gyv., Neringa.

29Žemės sklypai, kurių detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovas, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko rekreacinei zonai (t.I, b.l. 81-83). Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr.l-1244 Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos teisinio režimo nustatymo teisė deleguota Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Toks režimas nustatytas Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau - KNNP) planavimo schema (generalinis planas) bei Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr.308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais. Nurodyti norminiai teisės aktai specialiai skirti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta VI zonai, kuri schematiškai pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai (t.I, b.l. 167). Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos tekstiniuose sprendiniuose (Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė-planinė dalis) (t.I, b.l. 85-97) VI numeriu pažymėta teritorija pažymėta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurios sutvarkymui numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius.

30Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269. Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas), o gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas). Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos aptartuose sprendiniuose detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje esamų statinių rekonstravimas bei naujų pastatų statyba neleidžiama, todėl detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams.

31Aptariamų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) ir ginčijamo detalaus plano sprendinių pagrindu konstatuojama, jog planavimo užduotyje nurodyti planavimo tikslai –galimybė rekonstruoti esamus statinius – neatitiko išduotų planavimo sąlygų reikalavimams, nes prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio) plano sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams.

32Skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kuris reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, o taip pat reglamentuoja veiklą jose, nuostatas. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, o pagal įstatymo 13 straipsnio 3 dalį projektuojant, statant ar rekonstruojant statinius valstybiniuose parkuose, turi būti vadovaujamasi valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais.

33Atsakovė Neringos savivaldybės taryba, ginčijamu sprendimu patvirtinusi detalųjį planą, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad detaliojo plano sprendimai neturi prieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams.

34Pripažįstami nepagrįstais argumentai, kad detalųjį planą suderino visos institucijos, todėl nei atsakovės, nei tretieji suinteresuoti asmenys nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimai padarytus pažeidimus detaliojo planavimo procese ir dėl šios priežasties jiems negali kilti neigiamos pasekmės dėl valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiksmų. Nekvestionuotina, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimą. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą. Detaliojo plano rengimo sąlygose numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio) plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1369 bei kitų teisės aktų nuostatos ir reikalavimai. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad planavimo rengėjui, planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms bei detalųjį planą derinusioms institucijoms ir jų pareigūnams buvo žinoma, kokie planuojamai teritorijai taikomi teisės aktų reikalavimai, tačiau šių reikalavimų institucijos ir pareigūnai nesilaikė. Tiek atsakovėms, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukščiau sprendime nurodytam teisiniam reguliavimui. Visiems suinteresuotiems asmenims buvo galimybė susipažinti su detaliojo plano projektu vykdant viešojo aptarimo procedūras ir pareikšti savo pastabas dėl teritorijų planavimo sprendinių, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl manytina, kad sąmoningai buvo ignoruojami teisės aktų reikalavimai.

35Visapusiškai ištyrus bylai svarbias teisines ir faktines aplinkybes, konstatuojama, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Prokuroro prašymas šioje dalyje tenkintinas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu. Konstatavus, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ yra neteisėtas ir naikintinas, kartu naikintinas šio sprendimo pagrindu išduotas projektavimo sąlygų sąvadas poilsinės sklype, esančiame ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, statybai.

36Administracinės bylos dalyku yra viešasis interesas. Lietuvos vyriausiojo admininistracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 02 12 nutartyje pažymėjo (administracinė byla Nr. A(822)-65-09), kad teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar administracinių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Teisėjų kolegija akcentavo, kad pareiškėjo, ginančio viešą interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami viešajam interesui apginti. Nors nustatyta, kad sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo (t.I, b.l. 100-107) dalyku yra vandens gręžinių, kaip neatitinkančių sanitarinės zonos reikalavimų, ginčijamu detaliuoju planu suformuotoje teritorijoje likvidavimas, iš sutarčių turinio matyti, jog sutartinės šalių teisės ir pareigos nėra susijusios su infrastruktūros plėtojimo darbų atlikimu. Kadangi laikytina, jog realiai viešasis interesas gali būti apgintas vien administracinių aktų panaikinimu, reikalavimas sandorius pripažinti negaliojančiais laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipnio 1 dalies 2 punktu teismas

38nusprendžia:

39prašymą patenkinti dalinai. Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimą „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“.

40Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2003 04 23 UAB ( - ) išduotą projektavimo sąlygų sąvadą poilsinės sklype, esančiame ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, statybai.

41Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

42Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras patikslintu prašymu... 4. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje 2005-09-28 iš... 5. Pareiškėjo atstovė prašo patikslinto prašymo reikalavimus tenkinti... 6. Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 7. Atsakovių - Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 9. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 12. Trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos... 13. Tretieji suinteresuoti asmenys V. D. ir V. E. su prašymo reikalavimais... 14. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejus atsiliepime... 16. Tretysis suinteresuotas asmuo E. K. su pareikštais reikalavimais nesutinka.... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja.... 18. Neringos savivaldybės taryba 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios... 19. Nors nagrinėjamos bylos teismingumo klausimas buvo išspręstas 2006 04 27... 20. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje... 21. Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta ABTĮ 56... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo... 23. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė... 24. “įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje... 25. Vyriausybė 1992 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 283 „Dėl... 26. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų... 27. Remiantis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad... 28. Neringos savivaldybės valdybos 2000-08-01 sprendimu Nr. 138 „Dėl buvusios... 29. Žemės sklypai, kurių detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino... 30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų... 31. Aptariamų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio... 32. Skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai taip pat... 33. Atsakovė Neringos savivaldybės taryba, ginčijamu sprendimu patvirtinusi... 34. Pripažįstami nepagrįstais argumentai, kad detalųjį planą suderino visos... 35. Visapusiškai ištyrus bylai svarbias teisines ir faktines aplinkybes,... 36. Administracinės bylos dalyku yra viešasis interesas. Lietuvos vyriausiojo... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 38. nusprendžia:... 39. prašymą patenkinti dalinai. Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos... 40. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2003 04 23 UAB ( - )... 41. Kitoje dalyje prašymo netenkinti.... 42. Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu...