Byla 2S-1325-467/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja), kolegijos teisėjai

2Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski,

3kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties atsisakyti priimti atsakovo apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo R. E. ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir draudimo sutarties priedo dalyje panaikinimo.

4Kolegija

Nustatė

5Ieškovas R. E. 2008-06-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 9890,52 Lt nuostolių bei pripažinti draudimo sutarties ITU Nr.102697 priedo Nr.1 punktą 6 negaliojančiu.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2009-07-08 padavė apeliacinį skundą ir prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Nurodė, kad apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl to, jog atsakovo atstovo prašymu teismas neatsiuntė jam neįsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašo.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujino ir atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą. Teismas konstatavo, jog atsakovo atstovas yra kvalifikuotas teisininkas, advokatas, reziduojantis Vilniuje, todėl, norėdamas gauti teismo sprendimo nuorašą, turėjo kreiptis į teismo raštinę. Teismas prašymo dėl neįsiteisėjusio teismo sprendimo išsiuntimo padavimo paskutinėmis termino dienomis nelaikė svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi ir pažymėjo, jog teismo sprendimo nuorašas siunčiamas tik neatvykusioms į teismo posėdį šalims, tretiesiems asmenims (CPK 275 str.). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimą jam buvo žinoma, teismas padarė išvadą, kad atstovas, net ir nedalyvavęs skelbiant teismo sprendimą, privalėjo domėtis proceso baigtimi, tačiau nuo sprendimo priėmimo dienos 2009-06-04 iki 2009-06-25 prašymo teismui išsiuntimo nesidomėjo byloje priimtu sprendimu, svarbios priežasties savo pasyvumui nenurodė. Teismas taip pat konstatavo, jog apelianto atstovas prie prašymo dėl termino atnaujinimo pridėjo tik vieną egzempliorių apeliacinio skundo (be nuorašų), kurio turinys neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, neapmokėtas žyminiu mokesčiu.

8Atskiruoju skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad 2009-06-25 kreipėsi į teismą su prašymu likus 12 dienų iki sprendimo įsiteisėjimo, todėl toks kreipimasis negali būti laikomas pavėluotu ar pasyviu elgesiu. Teismas nevertino, jog nesant galimybės atsiųsti sprendimo, byloje yra atsakovo atstovo kontaktiniai duomenys, todėl buvo galimybė informuoti atsakovo atstovą apie tai, jog sprendimas nebus siunčiamas ir jį galima pasiimti teismo raštinėje. Teismas, matydamas, jog apeliacinis skundas neatitinka CPK reikalavimų, turėjo nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad yra vilkinamas procesas ar dirbtinai sukuriamos prielaidos trūkumų šalinimo procedūros pradėjimui, kadangi tinkamai surašyti apeliacinį skundą, įvertinti sprendimo motyvus, aptarti juos su atstovaujamuoju asmeniu, sumokėti žyminį mokestį reikalinga daugiau nei viena diena. Atsakovas paduoti apeliacinį skundą pavėlavo paduoti vieną dieną, todėl proceso negalėjo stipriai užvilkinti, kai tuo tarpu teismo atsisakymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti gali labiau užvilkinti teismo sprendimo įvykdymą.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. E. prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas, paduodamas prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kartu turėjo pateikti ir apeliacinį skundą, tačiau to nepadarė (CPK 78 str. 3 d.). Atsakovas, prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą. Atsakovas apeliacinio skundo neparašė, antro egzemplioriaus ieškovui nepateikė, todėl sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą. Atsakovo atstovas yra kvalifikuotas ir praktikuojantis advokatas, todėl, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją, teismui tenkantį darbo krūvį, būdamas apdairus ir turėdamas pakankamą teisinio darbo patirtį, turėjo pasidomėti ir pasirūpinti sprendimo nuorašo iš teismo gavimu.

10Atskirasis skundas tenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

12Tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją (CPK 301, 305 str.), iš esmės priklausys tai, ar jis įgis teisę į kasaciją (CPK 340 str. 1 d., 341 str. 1 p.). Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusių asmenų apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant aplinkybių, dėl kurių terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas, svarbą (CPK 307 str. 2 d.), turi būti vertinama, ar apeliacinio skundo padavimo procedūros nesilaikymas konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas nulemti nesudarymą bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka.

13CPK 307 str. nustato terminą apeliaciniam skundui paduoti – apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi teisė į apeliaciją įgyvendinama per CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kurio praleidimas gali reikšti, kad asmuo tokią teisę prarado (CPK 75 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse yra suformuluota procesinės teisės normų, reglamentuojančių teisės į apeliaciją įgyvendinimą, aiškinimo taisyklė, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t.y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-40/2007; 2007-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2007 ir kt.).

14Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo paties atsakovo atstovo – advokato, kvalifikuoto teisininko pasyvumą procese, todėl neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti, nors jis ir buvo praleistas nedaug – tik vieną darbo dieną. Teisėjų kolegija, naikindama apskųstąją pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, ir atnaujindama šį terminą, pripažįsta, kad atsakovo atstovo advokato - profesionalaus teisininko – elgesys, laukiant kol iš teismo bus gautas neįsiteisėjusio sprendimo nuorašas, užkirto kelią atstovaujamam atsakovui pasinaudoti procesine teise į sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą. Teisingumo požiūriu gintina vertybė, kad asmenų procesinių teisių į apeliaciją įgyvendinimas būtų pagrįstas tik ir išimtinai dalyvaujančių byloje asmenų dispozityvumu ir, kiek įmanoma, įgyvendinant šią teisę eliminuotinas klaidos dėl tam tikrų reikšmingų įvykių vertinimo faktorius. Siekdama šių tikslų, teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto nurodytas termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, daro išvadą, jog atsakovo procesinės teisės gintinos, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo procedūroje jo nesąžiningumo požymių nėra, o profesionalaus teisininko - jo atstovo – nepakankamas veikimas vertintinas kaip atsakovo dispozityvumo pažeidimas. Procesinė teisė bylą vesti per advokatą (CPK 55 str. 2 d.) ir su jos įgyvendinimu susiję procesiniai veiksmai yra dispozityvumo principo sudėtinė dalis, todėl kai nustatoma, kad dėl netinkamo atstovavimo pažeidžiama teisė į apeliaciją, ši teisė gintina, užtikrinant dispozityvumo principo veikimą visa apimtimi ir taip garantuojant civilinio proceso tikslų įgyvendinimą.

15Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse yra aptartos ir situacijos, kai procesines pareigas netinkamai vykdo teismas ir tai turi įtakos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į apeliaciją įgyvendinimui. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad jeigu terminas yra praleistas dėl to, jog teismas šias pareigas vykdė netinkamai, tai apeliacijos teise siekiantis pasinaudoti proceso dalyvis, kuris apskundimo procedūroje elgėsi sąžiningai ir procesinėmis teisėmis iš esmės naudojosi tinkamai, vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti (Lietuvis Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-664/2006). Atskirajame skunde apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė procesines pareigas ir tai lėmė netinkamą teisės į apeliaciją įgyvendinimą. Tačiau procesiniai teismo veiksmai - konkrečiu atveju teismo pranešimo, jog į atsakovo 2009-06-25 prašymą neįsiteisėjusio sprendimo nuorašas nebus siunčiamas, išsiuntimas faksu tik 2009-06-29, t.y. iki apskundimo termino pabaigos realiai likus tik keletui darbo dienų, taip pat turėjo įtakos teisės į apeliaciją netinkamam įgyvendinimui, nes byloje buvo atsakovo atstovo kontaktiniai duomenys ir teismas informuoti atsakovo atstovą galėjo anksčiau.

16Kitas pirmosios instancijos teismo argumentas, dėl kurio atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti – kad apeliantas kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo padavė apeliacinį skundą, neatitinkantį CPK reikalavimų, taip pat negali būti pagrindu netenkinti prašymo dėl termino atnaujinimo, nes tokiems atvejams įstatymas numato trūkumų šalinimo institutą (CPK 316 str. 1 d.). Atsisakyti priimti atsakovo apeliacinį skundą nutartyje nurodytais formaliais pagrindais, netaikius trūkumų šalinimo instituto, teismas neturėjo teisinio pagrindo.

17Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujinamas, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 315 str.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti, atnaujinti atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-04 sprendimo paduoti, o apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai