Byla A-438-3420-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei I.Ž., atsakovo atstovui R.K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grand Casino World“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grand Casino World“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės lošimų priežiūros komisijos, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Grand Casino World“ (toliau – ir bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydama priteisti iš atsakovo pareiškėjui padarytą žalą, t. y. atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, sudarančius 2 443 043,94 Lt.

5Skunde nurodė, kad pareiškėjas 2006 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją (toliau – ir VLPK, Komisija, Priežiūros komisija) su prašymu papildyti jam išduotą 2006 m. lapkričio 17 d. lošimų organizavimo leidimą Nr. 0258 (toliau – ir Leidimas), suteikiantį teisę eksploatuoti 30 A kategorijos lošimo automatų, 18 kortų lošimo stalų ir 5 ruletes, ir suteikti teisę papildomai eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatų pareiškėjui priklausančiuose lošimo namuose (kazino), esančiuose A. Vienuolio g. 4, Vilniuje. Komisija 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. N-261 (toliau – ir Nutarimas) atsisakė papildyti pareiškėjui išduotą Leidimą, kadangi numatomi eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatai neatitiko Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 16 straipsnio 1 ir 4 dalyse ir 2001 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 9 patvirtintų Reikalavimų lošimo įrenginiams ir lošimo stalams 3 punkte nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas dėl 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. N-261 teisėtumo ir pagrįstumo padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas šį pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, pripažino, kad Komisija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą ir VLPK Nutarimą panaikino bei įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2006 m. lapkričio 23 d. prašymą dėl lošimų organizavimo leidimo papildymo ir priimti naują sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teigimu, neteisėti Komisijos veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2007 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2-L-1539 „Dėl informacijos apie lošimų organizavimo leidimo papildymą pateikimo“ prašė pareiškėjo nurodyti, ar jis yra suinteresuotas Leidimo papildymu, kuriuo būtų suteikta teisė papildomai eksploatuoti 40 lošimo automatų. Pareiškėjas pateikė prašymą ir dokumentus ir nurodė, kad yra suinteresuotas eksploatuoti 16 lošimo automatų. Komisija 2008 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-31 papildė pareiškėjo Leidimą ir suteikė jam teisę nuo 2008 m. balandžio 1 d. papildomai eksploatuoti 16 lošimo automatų. Pareiškėjo teigimu, dėl VLPK priimto neteisėto Nutarimo ji patyrė žalos, kadangi nuo 2006 m. gruodžio 15 d. negalėjo eksploatuoti teisėtai įsigytų 40 lošimų automatų.

6Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjas nuo pat veiklos pradžios siekė eksploatuoti iki 70 lošimo automatų, kurių dalis, t. y. 10 lošimo automatų buvo įsigyti iš UAB „Proeksas“ pagal 2006 m. rugpjūčio 28 d. lošimo įrangos pirkimo - pardavimo sutartį; 20 lošimo automatų buvo įsigyti iš UAB „Azarto technika“ pagal 2006 m. rugpjūčio 11 d. lošimo įrangos pirkimo - pardavimo sutartį ir 2006 m. spalio 14 d. susitarimą dėl 2006 m. rugpjūčio 11 d. lošimo įrangos pirkimo - pardavimo sutarties papildymo ir pakeitimo; kiti 40 lošimo automatų, dėl kurių Komisija neteisėtai atsisakė papildyti pareiškėjui 2006 m. lapkričio 17 d. išduotą leidimą Nr. 0258, buvo įsigyti pagal 2006 m. gegužės 23 d. turto pirkimo - pardavimo sutartį, perdavimo - priėmimo aktą bei sutartį Nr. T109-06ES-0030 iš UAB „Grand Casino Europa“ už 153 642,82 Lt. Negalėdamas eksploatuoti 40 įsigytų lošimo automatų, pareiškėjas patyrė tiesioginių ir netiesioginių nuostolių. Tiesioginius nuostolius sudaro: pareiškėjo išlaidos papildomų 20 lošimo automatų įsigijimui, t. y. 920 580,55 Lt (902 434,17 Lt už 20 lošimo automatų įsigijimą ir 18 146,38 Lt sumokėtų palūkanų bankui); 90 497,32 Lt, skirti 24 lošimų automatams įsigyti (panaikinus Komisijos Nutarimą, pareiškėjas galėjo eksploatuoti tik 16 iš 40 įsigytų lošimo automatų, todėl likusių 24 automatų įsigijimo kaina, laikytina tiesioginiais nuostoliais); 20 808,32 Lt – 16 pareiškėjo eksploatuotų lošimo automatų nusidėvėjimo vertė (kurios pareiškėjas negalėjo skaičiuoti nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. balandžio 1 d., kadangi šiuo laikotarpiu lošimo automatai nebuvo eksploatuojami); 21 989,13 Lt - išlaidos, skirtos advokatų paslaugoms apmokėti, suteiktoms siekiant, kad Komisijos Nutarimas būtų panaikintas; iš viso – 1053875,20 Lt tiesioginių nuostolių suma. Netiesioginius pareiškėjo nuostolius sudaro negautos pajamos – 1 389 168,62 Lt, apskaičiuotos iš bendros negautų pajamų sumos (1 716 922,59 Lt) atėmus 327 753,97 Lt patirtų išlaidų, skirtų apmokėti už elektros energiją, sumokėti programinės įrangos palaikymo mokesčiui, loterijų ir lošimų mokesčiui, mokesčiui už lošimų įrenginių įregistravimą. Bendra pareiškėjo patirtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių suma yra 2 443 043,94 Lt. Pareiškėjo teigimu, būtent dėl Komisijos priimto neteisėto Nutarimo jis negalėjo įgyvendinti savo planų eksploatuoti 70 lošimo automatų, todėl tarp Komisijos neteisėtų veiksmų (Nutarimo priėmimo) ir jos patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

7Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės lošimų priežiūros komisijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjo atsakovo naudai 96 Lt išlaidų, turėtų rengiant ir pateikiant teismui dokumentus. Komisija taip pat prašė atlyginti išlaidas, turėtas rengiant ir raštu pateikiant teismui dokumentus, o konkrečiai Priežiūros komisija, teikdama atsiliepimą į skundą, parengė 75 lapus dokumentų (kopijų), todėl Priežiūros komisijai turėtų būti atlyginta 96 Lt išlaidų (0.12 koeficientas × 800 Lt (MMA) = 96 Lt).

8Atsiliepime nurodė, kad Komisija 2006 m. liepos 27 d. gavo pareiškėjo prašymą atidaryti lošimo namus Vilniuje, A. Vienuolio g. 4. 2006 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas nurodė, kad lošimo namuose bus eksploatuojama 30 A kategorijos lošimo automatų, kuriuos eksploatuoti Komisija išdavė Leidimą. 2006 m. lapkričio 24 d. Komisijoje buvo gautas pareiškėjo prašymas, suteikti teisę papildomai eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatų. Prašyme buvo nurodyta, kad automatai nenauji, įsigyti ne tiesiogiai iš gamintojo, pagaminti mažiau nei prieš 3 metus ir jau buvo naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Komisija 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. N-261 (toliau – ir Nutarimas) atsisakė papildyti pareiškėjui išduotą Leidimą, nes pagal Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 16 straipsnio 1 bei 4 dalių ir Reikalavimų 3 punkto nustatytus reikalavimus Lietuvoje leidžiama eksploatuoti tik naujus, tiesiogiai iš gamintojo įsigytus lošimo automatus. UAB „Grand Casino World“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. N-261 bei įpareigoti Komisiją papildyti pareiškėjui išduotą leidimą Nr. 0258 atidaryti lošimo namus (kazino), esančius A. Vienuolio g.,Vilniuje, suteikiantį teisę eksploatuoti 30 A kategorijos lošimo automatų, 18 kortų lošimo stalų bei 5 ruletes, į leidimą, suteikiantį teisę papildomai eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatų. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl paminėto Komisijos Nutarimo panaikinimo, 2007 m. kovo 9 d. sprendimu skundą atmetė. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris panaikino paminėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir Komisijos Nutarimą. Komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. N-179 papildė Leidimą, suteikdama pareiškėjui teisę papildomai eksploatuoti 20 lošimo automatų (iš viso – 50) 10 lošimo automatų įsigyti iš UAB „Proeksas”, 20 iš UAB „Azarto technika“, 20 naujų A kategorijos lošimo automatų įsigyti iš lošimo įrenginių gamintojo IGT Europe B.V.; 2008 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-31 leidimas papildytas ir suteikta teisė iš viso eksploatuoti 66 lošimo automatus, 10 lošimo automatų įsigyti iš UAB „Proeksas“, 20 iš UAB „Azarto technika“, 20 naujų A kategorijos lošimo automatų įsigyti iš lošimo įrenginių gamintojo IGT Europe B.V. ir 16 A kategorijos lošimo automatų įsigyti iš UAB „Grand Casinos Europa“ pagal 2006 m. gruodžio 23 d. sutartį; 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. N-249 leidimas pakeistas ir lošimo automatų skaičius sumažintas iki 58, o 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. N-366 – iki 42.

9Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pareiškėjo nurodyti Komisijos veiksmai gali būti laikomi neteisėtais aktais Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo prasme, ar (pripažinus nurodytus veiksmus neteisėtais) pareiškėjas patyrė turtinę žalą, numatytą CK 6.249 straipsnyje (nustačius dvi nurodytas sąlygas), ar tarp Komisijos veiksmų neteisėtumo ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys CK 6.247 straipsnio taikymo prasme. Atsiliepime pažymima, kad Komisijos priimto Nutarimo neteisėtumas yra įrodytas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kuriuo skundžiamas Nutarimas buvo panaikintas, pripažinus, kad Komisija, ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, t. y. netinkamai taikė Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį bei Komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 9 patvirtintų Reikalavimų lošimo įrenginiams bei lošimo stalams (toliau – ir Reikalavimai) 3 punkto nuostatas. Kaip matyti iš Civiliniame kodekse pateikiamos žalos bei nuostolių sampratos, žala nėra preziumuojama, todėl pareiškėjas turi įrodyti nuostolių atsiradimą bei jų dydį. Be to, CK numato netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, atlyginimą, o tai reiškia, kad pareiškėjas turi įrodyti ir tai, jog negautos pajamos yra realios, o ne tikėtinos.

10Atsakovas akcentavo, jog savo skunde pareiškėjas nuostolių atsiradimą grindžia tuo, kad jis buvo priverstas įsigyti 20 naujų lošimo automatų, kuriuos šiuo metu naudoja savo versle, ir žalą išreiškia įsigytų lošimo automatų pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta pinigine suma. Atsakovo nuomone, pareiškėjo išlaidų (902 434,17 Lt), turėtų papildomai įsigyjant 20 lošimo automatų, kuriuos jis ir dabar naudoja savo versle, atlyginimas reikštų ne patirtų nuostolių atlyginimą, o kompensavimą už įsigytus automatus, taigi nepagrįstą pareiškėjo praturtėjimą, o tai prieštarautų CK 6.251 straipsniui. Palyginus pareiškėjo papildomai įsigytus 20 lošimo automatų su iki tol jos turėtais, akivaizdu, kad paminėti 20 automatų yra vieni iš brangiausių, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, pirkdamas tokius automatus, prisiėmė galimų nuostolių riziką. Todėl UAB ,,Grand Casino World” reikalavimas iš Priežiūros komisijos priteisti jai atsiradusią žalą dėl įsigytų 20 lošimo automatų atmestinas kaip nepagrįstas. Nepagrįstą pareiškėjo praturtėjimą taip pat reikštų atlyginimas turėtų išlaidų (90 497,32 Lt) už 24 lošimo automatų, kurių jis neturi galimybės eksploatuoti, įsigijimą. Nustatant lošimo automatų vertę ir nuostolių dydį, reikia vadovautis ne jų pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytais kainų dydžiais, o jų naudingumu tam tikru metu. Atsakovo nuomone, minėtų 24 lošimo automatų įsigijimo kainą negali būti laikoma tiesioginiais nuostoliais dar ir dėl to, kad pareiškėjas gali naudoti daugiau lošimo įrenginių, nes kazino yra laisvo ploto. Tai patvirtina Komisijai pateiktas 2008 m. gruodžio 1 d. prašymas leisti pastatyti papildomus lošimo įrenginius. Be to, uždaroji akcinė bendrovė „Great Canadian Europa“ tokiose pat patalpose kaip pareiškėjo naudojo 106 lošimo automatus, taigi pareiškėjas turi galimybę naudoti visus 90 turimų automatų. Paminėti pareiškėjo pateikti Komisijai prašymai leisti sumažinti naudojamų lošimo automatų skaičių nuo 66 iki 42 patvirtina, kad pareiškėjas nenori naudoti visų turimų lošimo automatų. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų dėl tikrosios 20 papildomai įsigytų lošimo automatų vertės bei įrodymų, kad, Komisijai leidus eksploatuoti paminėtus 40 lošimo automatų, šie nebūtų nusidėvėję. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti argumentai, kad turi būti atlyginami jos patirti tiesioginiai nuostoliai, t. y. 90 497,32 Lt dėl 24 lošimo automatų, kurių ji neturi galimybės eksploatuoti, įsigijimo, atmestini kaip nepagrįsti.

11Atsakovo vertinimu, pareiškėjo reikalavimai atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestini kaip nepagrįsti visų pirma dėl to, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas, nėra aišku, kas suteikė pareiškėjui teisines-konsultacines paslaugas. Pareiškėjo pateiktas sąskaitas faktūras pasirašė advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ partneris Valentinas Mikelėnas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A11-1149/2007 nurodyta, kad pareiškėjui atstovavo advokatų kontoroje „Jadvyga Aleksaitė ir partneriai“ dirbanti advokatė Jadvyga Aleksaitė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendime – kad pareiškėjui atstovavo advokatė Iraida Žogaitė, dirbanti advokatų profesinėje bendrijoje „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“. Taip pat neaiškus šių paslaugų turinys ir konkretūs teikimo terminai, pareiškėjo pateiktose advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ sąskaitose faktūrose nurodyta, kad pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d. turėjo sumokėti 15 592,17 Lt, o nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. – 6 396,96 Lt. Sąskaitos išrašytos už „teisines, konsultacines paslaugas“, suteiktas nuo 2006 m. spalio 1 d., nors ginčo dalykas atsirado tik 2006 m. gruodžio 15 d. priėmus skundžiamą Komisijos nutarimą Nr. N-261. Nepateikus detalaus išlaidų apskaičiavimo, Komisijai nesuteikiama teisė tinkamai atsikirsti į pareikštus reikalavimus ir tinkamai realizuoti teisę į gynybą, ir neįmanoma identifikuoti tikrųjų pareiškėjo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

12Atsakovo atsiliepime pabrėžiama, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, turi būti tikra, jog ji patyrė faktinių nuostolių, pasireiškiančių negautomis pajamomis, dėl kitos šalies veiksmų. Pagal ALĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą azartinio lošimo sąvoką – tai yra toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Iš šios azartinio lošimo sąvokos darytina išvada, kad azartiniai lošimai grindžiami atsitiktinumu. Atsitiktinumas suponuoja tai, kad nei azartinius lošimus organizuojantis subjektas (šiuo atveju pareiškėjas), nei lošėjas, dalyvaujantis azartiniame lošime, nežino ar laimės, ar pralaimės. Iš to darytina išvada, kad azartinius lošimus organizuojančio subjekto (šiuo atveju pareiškėjo) pajamos iš azartinių lošimų organizavimo yra tik tikėtinos, o ne realios. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad jis negavo 1 716 922,59 Lt pajamų dėl nenaudojamų įrenginių, kurie nenaudojami dėl Komisijos neteisėtų veiksmų, yra nepagrįsti, o nurodyta negautų pajamų suma yra tik tikėtina. Atkreipiamas dėmesys, kad azartinius lošimus organizuojančio subjekto pajamos gali priklausyti ne vien nuo atsitiktinumo, bet ir nuo daugelio kitų aplinkybių, kurių negali įtakoti pareiškėjas, pvz.: nuo žmonių skaičiaus, kurie lošė, kiek pinigų lošėjai statė lošdami ir panašiai. Šias išvadas patvirtina ir pareiškėjo pateikta negautų pajamų pažyma (priedas Nr. 40), iš kurios matosi, kad naudojamų įrenginių kiekis neturi įtakos gaunamoms pajamoms, pvz., 2007 m. vasario mėnesį buvo naudota 30 lošimo automatų ir buvo gauta 558581 Lt įplaukų, o pajamų 118147 Lt, kai tuo tarpu 2007 m. rugpjūčio mėnesį buvo naudota 50 lošimo automatų, o įplaukų buvo gauta tik 507166 Lt ir pajamų 140941 Lt. Be to, iš pareiškėjo Komisijai pateiktų finansinių atskaitų matyti, kad pajamų dydžiui naudojamų įrenginių kiekis įtakos neturi, pavyzdžiui, pareiškėjas 2007 m. balandžio mėnesį naudojo 66 lošimo automatus ir turėjo 111731 Lt pajamų, o 2007 m. balandžio mėnesį naudodamas tik 30 lošimo automatų turėjo 148617 Lt pajamų.

13Anot atsakovo, kadangi priežastinio ryšio tarp Priežiūros komisijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos buvimas nėra preziumuojamas, todėl priežastinį ryšį turi įrodyti pareiškėjas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo patirtų tiesioginių nuostolių bei negautų pajamų ir Komisijos atsisakymo leisti naudoti 40 lošimo automatų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika, todėl negalima teigti, kad pareiškėjo nurodyta žala atsirado dėl Priežiūros komisijos veiksmų (veikimo, neveikimo). Todėl yra pagrindas (CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis) pareiškėjo reikalavimą atlyginti nurodytą žalą atmesti ir konstatuoti, kad tarp žalos ir Priežiūros komisijos veiksmų nėra priežastinio ryšio, t. y. Priežiūros komisijos neleidimas pareiškėjui naudoti 40 lošimo automatų negali būti laikoma jo nurodytų tiesioginių nuostolių atsiradimo faktine priežastimi (CK 6.247 straipsnis). Pareiškėjo negautos pajamos yra tik tikėtinos, o jų gavimas ar negavimas nėra įtakojamas įrenginių skaičiaus. Todėl galima daryti išvadą, kad Priežiūros komisijai leidus naudoti 40 lošimo automatų, pareiškėjas vis vien galėjo negauti jo nurodytų negautų pajamų. Priežiūros komisijos neleidimas pareiškėjui naudoti 40 lošimo automatų negali būti laikomas pareiškėjo nurodytų negautų pajamų faktine priežastimi. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas ne tik neįrodė priežastinio ryšio tarp Komisijos priimto neteisėto Nutarimo bei jo patirtos žalos, bet ir pats sudarė prielaidas tai žalai atsirasti, kadangi papildomus 20 lošimo automatų pareiškėjas nusipirko vykstant teismo procesui dėl Komisijos Nutarimo, todėl, būdamas atidus ir rūpestingas ūkio subjektas, privalėjo numatyti, kad, priėmus jam palankų teismo sprendimą, negalės eksploatuoti turimų 40 lošimo automatų ir kad toks veiksmas yra rizikingas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ir, turėdamas galimybę įsigyti pigesnių lošimo automatų, pirko brangesnius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė tiesioginių nuostolių bei netiesioginių nuostolių (netiesioginių pajamų) atsiradimo (t. y. tų aplinkybių, kad negautos pajamos yra realios, o ne tikėtinos, ir kad šios pajamos negautos dėl Priežiūros komisijos kaltų veiksmų). Anot atsakovo, nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos arba priežastinio ryšio) Priežiūros komisijos civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, o pareiškėjo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Grand Casino World“ skundą atmetė.

16Teismas konstatavo, jog pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Grand Casino World“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo pareiškėjui padarytą žalą, t. y. atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, sudarančius 2 443 043,94 Lt. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje kilo viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas, nes Valstybinė lošimų priežiūros komisija neužtikrino tinkamo lošimų veiklos organizavimo, dėl ko padaryta pareiškėjui žala. Teismas pabrėžė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iš UAB „Grand Casino Europa“ 2006 m. gegužės 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo lošimo įrangą ir kitus kilnojamuosius daiktus, nurodytus Sutarties priede Nr.1 už 779 465 Lt sumą bei 2006 m. liepos 27 d. pateikė Valstybinei lošimų priežiūros komisijai prašymą atidaryti lošimo namus (kazino) A. Vienuolio g. 4, Vilniuje. Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2006 m. lapkričio 17 d. Nutarimu Nr. N-241 išdavė leidimą Nr. 0258 atidaryti lošimo namus (kazino) A. Vienuolio g. 4 Vilniuje, suteikiantį teisė eksploatuoti 18 kortų lošimo stalų, 30 A kategorijos lošimo automatų ir 5 ruletes. 2006 m. lapkričio 24 d. UAB „Grand Casino World“ pateikė prašymą papildyti išduotą leidimą Nr. 0258, suteikiant teisę papildomai eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatų pareiškėjui priklausančiuose lošimo namuose (kazino), esančiuose A. Vienuolio g. 4, Vilniuje; Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2006 m. lapkričio 17 d. Nutarimo Nr. N-241 pagrindu išdavė leidimą Nr.0258 atidaryti lošimo namus (kazino) A. Vienuolio g. 4 Vilniuje, suteikiantį teisę eksploatuoti 18 kortų lošimo stalų, 30 A kategorijos lošimo automatų ir 5 ruletes. Pareiškėjas 2006 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Komisiją dėl išduoto leidimo papildymo, leidžiant papildomai eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatų, prašyme nurodant, kad automatai nenauji, įsigyti ne tiesiogiai iš gamintojo, pagaminti mažiau nei prieš 3 metus ir jau buvo naudoti pagal tiesioginę paskirtį; Komisija 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. N-261 atsisakė papildyti pareiškėjui išduotą Leidimą, kadangi numatomi eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatai neatitinka Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 9 patvirtintų Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimo stalams. Pareiškėjas dėl 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. N-261 panaikinimo 2007 m. sausio 8 d. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2007 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. I-4944-11/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. N-261 bei įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Grand Casino World“ 2006 m. lapkričio 23 d. prašymą dėl lošimų organizavimo leidimo papildymo ir priimti šiuo klausimu naują sprendimą (administracinė byla Nr. I-4944-11/2007). Kadangi valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti valstybės valdžios institucijų priimto akto (nagrinėjamu atveju - atsakovo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. N-261) neteisėtumo faktą, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės dėl kokių priežasčių administracinis aktas buvo priimtas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatytą akto sąvokos reglamentavimą, pareiškėjo nurodytas kaip neteisėtas atsakovo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. N-261, su kuriuo yra siejamas prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas, atitinka CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nurodytą akto sampratą.

17Teismas nurodė ir tai, jog CK 6.271 straipsnio 4 dalis nustato valdžios institucijai privalomo elgesio, siejamo su atitinkamų įstatymų reikalavimų vykdymu, nesilaikymą. Todėl, sprendžiant klausimą dėl šioje straipsnio dalyje nustatytos (vienos iš būtinų) sąlygos atlyginti žalą buvimo ar jos nebuvimo, būtina taikyti atitinkamas teisės normas, su kurių pažeidimu siejamas tariamai padarytos žalos atsiradimas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjas sieja jo prašomos atlyginti žalos atsiradimą su tuo, kad atsakovas, spręsdamas Azartinių lošimų įstatymo jos kompetencijai priskirtą klausimą dėl leidimo pradėti eksploatuoti lošimo įrenginius išdavimo (pareiškėjo jau turimo leidimo papildymo), pažeidė šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-995 redakcija) nuostatas dėl tokio leidimo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad šios materialinės teisės normos pažeidimo

18Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas nurodo, kad atsakovas 2006 m. gruodžio 15 d. Nutarimu atsisakydamas papildyti pareiškėjo leidimą atidaryti lošimo namus papildomais 40 A kategorijos lošimo automatais, kurie atitiko Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo reikalavimus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, o tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėjo turtinius ir verslo interesus, dėl ko pareiškėjas patyrė nuostolių ir negavo planuotų pajamų. Žala pasireiškė tuo, kad pareiškėjas negalėjo eksploatuoti teisėtai įsigytų 40 lošimo automatų nuo 2006 m. gruodžio 15 d. atsakovui priėmus minėtą Nutarimą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovui priėmus Nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta papildyti leidimą dėl 40 lošimo automatų eksploatavimo, pareiškėjas buvo priverstas investuoti papildomas lėšas ir įsigyti kitus lošimų automatus, todėl pareiškėjo turėtos 902 434,17 Lt išlaidos minėtų 20 lošimo automatų įsigijimui bei 18 146,38 Lt sumokėtų palūkanų bankui, už kuriuos papildomai įsigijo šiuos lošimo automatus, laikytinos tiesioginiais nuostoliais.

19Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos duomenis yra nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. liepos 9 d. iš Nyderlandų įmonės IGT-Europe B.V. įsigijo 20 naujų lošimo automatų už 902 434 Lt, kuriuos nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. pradėjo eksploatuoti Priežiūros komisijai 2007 m. rugpjūčio 6 d. Nutarimu Nr. N-179 papildžius UAB „Grand Casino World“ 2007 m. rugpjūčio 6 d. išduotą leidimą Nr.0342, suteikiant teisę papildomai eksploatuoti 50 A kategorijos lošimo automatų. Pareiškėjas su UAB „Hansa lizingas“ sudarė 2007 m. liepos 9 d. lizingo sutartį, kurios pagrindu nustatė išperkamo turto mokėjimo sąlygas. UAB „Proeksas“ ir UAB „Grand Casino World“ sudarė pirkimo - pardavimo 2006 m. rugpjūčio 23 d. sutartį, kurios pagrindu UAB „Grand Casino World“ įsigijo lošimo įrangą (10 lošimo automatų) už 341827,20 Lt. UAB „Azarto technika“ ir UAB „Grand Casino World“ sudarė pirkimo - pardavimo 2006 m. rugpjūčio 11 d. sutartį, kurios pagrindu UAB „Grand Casino World“ įsigijo lošimo įrangą (20 lošimo automatų) už 611 145.64 Lt. Įvertinus 2007 m. liepos 9 d. iš Nyderlandų įmonės IGT-Europe B.V. įsigytų 20 lošimo automatų kainą su pareiškėjo įsigytų iš UAB „Proeksas“ bei UAB „Azarto technika“ lošimo automatų kaina, akivaizdus yra kainų skirtumas. Visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, nes priešingu atveju atsakomybės ribos būtų neprotingai išplėstos. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu atsakovas būtų priėmęs tinkamą ir teisėtą nutarimą, pareiškėjas nebūtų turėjęsi 902 434,17 Lt išlaidų, susijusių su papildomų 20 naujų lošimo automatų įsigijimu. Tačiau, kaip nustatė teismas, šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia liudytojo D. Kairio, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu dirbusio UAB „Grand Casino World“ direktoriumi ir priėmusio sprendimą įsigyti naujus 20 lošimo automatus, parodymai. D. Kairio parodymus dėl lošimo automatų atnaujinimo patvirtina ir bylos duomenys, kurių pagrindu nustatyta, kad nors pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 17 d., 2008 m. gruodžio 23 d buvo pateikęs Priežiūros komisijai prašymus pakeisti išduotą leidimą, sumažinant lošimo automatų skaičių, 2009 m. kovo 20 d. bendrovės prašymu buvo įregistruoti 8 nauji „Royce&Bach d.o.o." A kategorijos lošimo automatai vietoje išregistruotų. Todėl įvertinęs liudytojo D. Kairio parodymus nagrinėjamos bylos kontekste, teismas pripažino, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą dėl žalos atlyginimo skolininko elgesys turi būti susijęs priežastiniu ryšiu su turėtais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra įrodyta, jog pareiškėjas nebūtų turėjęs 902 434,17 Lt išlaidų, jeigu nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų. Nors, pirmosios instancijos teismo nuomone, CK 6.247 straipsnis nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, tačiau žalingi padariniai teisine prasme turi būti pernelyg nenutolę nuo neteisėto veiksmo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, KB „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-554/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008). Pripažinęs, kad nėra pagrindo pareiškėjo 902 434 Lt turėtas išlaidas vertinti kaip padarytą žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė reikalavimą priteisti 18 146,38 Lt palūkanas, nustatytas už 20 lošimų automatų išpirkimą.

20Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo priteisti ir 90 497,32 Lt tiesioginių nuostolių, nes dėl atsakovo priimto Nutarimo negalėjo eksploatuoti 40 lošimo automatų, todėl buvo priverstas įsigyti kitus 20 lošimo automatų, kadangi lošimo namuose, esančiuose A. Vienuolio g. 4, Vilnius, galima eksploatuoti ne daugiau kaip 70 lošimo automatų, tiesioginiais nuostoliais laikytina ir 24 lošimo automatų įsigijimo vertė, sudaranti 90 497,32 Lt. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad Priežiūros komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendime nustatytą įpareigojimą, 2007 m. gruodžio 20 d. parengė raštą Nr. 2-L-1539, kuriame prašė nurodyti, ar pareiškėjas pageidauja, kad jo 2006 m. lapkričio 23 d. prašymas papildyti lošimų organizavimo leidimą būtų nagrinėjamas; pareiškėjas nurodė, kad ketina papildomai eksploatuoti tik 16 lošimo automatų iš 40 turimų; Priežiūros komisija, išnagrinėjusi bendrovės prašymą, 2008 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-31 papildė leidimą Nr. 0342 atidaryti lošimo namus (kazino), suteikiant teisę papildomai eksploatuoti 16 lošimo automatų. Pagal CK 6.247 straipsnį nustatytą reglamentavimą atlyginami tik tie nuostoliai, kurie su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, susiję tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nutarimą, kurio pagrindu pareiškėjas kildina atsakovo atsakomybę, priėmė 2006 m. gruodžio 15 d., o UAB „Grand Casino World“ lošimo įrangą, tarp kurių ir 24 lošimo automatus, kurių įsigijimą sieja su žalos padarymu, iš UAB „Grand Casino Europa“ įsigijo 2006 m. gegužės 23 d.. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, 90 497,32 Lt piniginės lėšos, skirtos šių lošimo automatų įsigijimui, negali būti vertinamos kaip pareiškėjo tiesioginiai nuostoliai, nes jie nėra susiję priežastiniu ryšiu su valstybės institucijos pareigūnų veiksmais. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti 90 497,32 Lt yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

21Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 20 808,32 Lt, nes turto nusidėvėjimo vertė, sudaranti 20 808,32 lt laikytina tiesioginiais nuostoliais dėl turto vertės sumažėjimo, teismas konstatavo, jog pareiškėjas šiam reikalavimui pagrįsti pateikė 2008 m. balandžio 1 d. buhalterinę pažymą. Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų koks metodas buvo taikomas skaičiuojant lošimų automatų nusidėvėjimą, todėl teismas negali įvertinti pateiktų apskaičiavimų pagrįstumo (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnis). Be to, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) bei negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai). Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjas nepagrįstai turto nusidėvėjimą (20 808,32 Lt sumai) priskyrė prie tiesioginių nuostolių. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti 20 808,32 Lt atmetė kaip nepagrįstą.

22Pareiškėjas taip pat teismo prašė priteisti 1 389168,62 Lt negautų pajamų, nurodydamas, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų negavo pajamų (pelno), kurias jis būtų gavęs, jei atsakovas nebūtų priėmęs nepagrįsto ir neteisėto Nutarimo. Dėl šio pareiškėjo reikalavimo teismas nurodė, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautos pajamos yra tokios, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos ir tai turi būti jo grynasis pelnas. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad nuostoliai dėl negautų pajamų nėra preziumuojami, todėl asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, turi juos įrodyti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo netiesioginių nuostolių dydį įrodinėja savo paties negautų pajamų apskaičiavimo pažyma, sudaryta remiantis vieno lošimo automato generuojamomis pajamomis per mėnesį, kurioje nurodyti duomenys apie įplaukas, išmokėtus laimėjimus bei jų skirtumą (pajamos). Teismo nuomone, kadangi negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, neišvengiamomis ir įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis, nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo vykdytos veiklos specifiškumą, kad azartiniai lošimai yra pagrįsti atsitiktinumu (Lietuvos Respublikos Azartinių lošimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo pateikti paskaičiavimai patvirtina realiai negauto pelno dydį. Teismas akcentavo, jog nuostoliai yra įrodomieji ir turi būti įrodyti pagal jų sampratą. Įvertinęs tai, teismas nusprendė, kad byloje nurodytas negautų pajamų 1 389168,62 Lt dydis yra neįrodytas, todėl pareiškėjo reikalavimai šioje dalyje netenkintini.

23Teismas akcentavo, jog pareiškėjas prašė priteisti 21 989,13 Lt turėtų išlaidų, nes siekdamas panaikinti atsakovo Nutarimą buvo priverstas samdyti advokatus, kurie atstovautų jo interesus teisme, taip pat rengtų procesinius dokumentus, todėl tiesioginiais nuostoliais taip pat laikytinos ir išlaidos advokatų paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad 2006 m. gruodžio 22 d. sudarytas susitarimas tarp UAB „Grand Casino World“ ir advokatės Iraidos Žogaitės, kuriuo pavedama atstovauti UAB „Grand Casino World“ skundžiant Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimus N-260 ir N-261 (administracinė byla Nr. I-4944-11/2007). Byloje pateiktos PVM sąskaitos – faktūros (2007 m. vasario 5 d. Nr.003221, 2007 m. balandžio 26 d. Nr.0033515) patvirtina, kad suteikta teisinė pagalba 21 989,13 Lt sumai. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad UAB „Grand Casino World“ PVM sąskaitų – faktūrų Nr.003221 Nr.0033515 pagrindu sumokėjo Advokatų profesinei bendrijai ,,Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus” 21 989,13 Lt. Įvertinęs šias aplinkybes teismas nurodė, jog nors pareiškėjas turėtas bylinėjimosi išlaidas sulygino su patirta turtine žala, tačiau pareiškėjo turėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas negali būti vertinamos kaip žala, atsiradusi dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, kadangi tokios išlaidos atlyginamos pagal specialiąsias taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44-45 straipsniuose. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Sprendimų dėl išlaidų atlyginimo tvarka apibrėžta ABTĮ 45 straipsnyje, nustatančiame, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. ABTĮ 87 straipsnio 5 dalies 2 punktas nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie teismo išlaidų paskirstymą. Iš to seka, kad išvestiniai iš pagrindinio teisinio reikalavimo administracinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško reikalavimo naujoje byloje dalyku. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ABTĮ 44-45 straipsnyje įtvirtintos procesinės teisės normos, skirtos sureguliuoti procesinius teisinius santykius, susijusius su išlaidų paskirstymu išnagrinėtoje byloje. Taigi, reikalavimai, reiškiami šio straipsnio pagrindu yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas pripažino, kad klausimas dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo turėjo būti sprendžiamas administracinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. N-261 panaikinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo priteisti 21 989,13 Lt dydžio jo turėtas išlaidas.

24Teismas kartu konstatavo, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovė atsiliepime prašė jai atlygintini 96 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių išlaidų dydį, todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo atmestinas.

25III.

26Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos, 2 400 246,49 Lt patirtų nuostolių, kuriuos sudaro:

271.1. 1 389 168,62 Lt pareiškėjo negautos pajamos;

281.2. 902 434,17 Lt 20 naujų lošimo aparatų įsigijimo išlaidos bei 18 146,38 Lt sumokėtų palūkanų;

291.3. 90 497,32 Lt 24 senų lošimo aparatų įsigijimo išlaidos.

302. Priteisti 5 procentus palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

313. Priteisti UAB „Grand Casino World" naudai bylinėjimo išlaidas, įrodymai apie kurias bus pateikti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

32Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl 2 400 246,49 Lt patirtų tiesioginių bei netiesioginių nuostolių priteisimo, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl keistina. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas visus pareiškėjo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, netiesiogiai pasakė ir laikė, kad pareiškėjas, nepaisant atsakovo neteisėtų veiksmų, neva nepatyrė visiškai jokios žalos dėl neteisėto Nutarimo priėmimo. Tačiau, pasak apelianto, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas yra verslininkas, užsiimantis kazino ir lošimų veikla. Todėl atsakovo teisėti veiksmai yra pagrindas jam vykdyti veiklą ir gauti iš to pajamų (pelno). Vienas iš pareiškėjo pelno gavimo priemonių - lošimo aparatai (kaip, pavyzdžiui taksi įmonių - taksi automobiliai, siuvimo įmonių - siuvimo mašinos ir pan.). Neteisėto nutarimo galiojimo metu pareiškėjas buvo veikianti įmonė, tačiau jo veiklos vykdymas iš dalės buvo apribotas ir jis objektyviai negalėjo gauti pajamų dalies. Atsižvelgiant į tai, tiesiog objektyviai negalima padaryti išvados, kad dėl neteisėto Nutarimo priėmimo, t. y. neteisėto ir nepagrįsto draudimo naudotis 40 lošimo automatų pareiškėjas nepatyrė absoliučiai jokių nuostolių.

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

34Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde iškėlė daugiau reikalavimų, nei buvo pateikęs pirmos instancijos teisme (dėl 5 procentų palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų). ABTĮ 130 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. To paties įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovo teigimu, apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme jis negalėjo pateikti naujai keliamų reikalavimų ir (arba) įrodymų arba pirmos instancijos teismas juos atmetė, todėl apelianto apeliaciniame skunde iškelti nauji reikalavimai netenkintini. Atsakovas pažymi, jog neturi papildomų motyvų dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir prašymų, nei tie motyvai, kurie buvo nurodyti atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo, kurią (žalą), pareiškėjo teigimu, jam padarė Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. N-261, atsisakydama pareiškėjui išduoti leidimą eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatų.

38Pareiškėjo nurodoma žala (2 400 246,49 Lt) susideda iš tiesioginių nuostolių (1 011 077,87 Lt) ir negautų pajamų (1 389 168,62 Lt). Reikalavimą dėl negautų pajamų pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl neteisėto Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. N-261negalėjo atitinkamais laikotarpiais eksploatuoti visų bei dalies teisėtai įsigytų 40 A kategorijos lošimų automatų.

39Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, savo sprendimą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjo vykdyta veikla - azartiniai lošimai, dėl savo specifiškumo yra pagrįsti išlošimų – pralošimų atsitiktinumu, todėl pareiškėjo nurodomos negautos pajamos yra tik tikėtino pobūdžio, o ne pagrįstos realiomis, neišvengiamomis pajamomis, kurias pareiškėjas galėjo gauti, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismas šią savo išvadą grindė Lietuvos Respublikos azartinių lošimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

40Tačiau Lietuvos Respublikos azartinių lošimo įstatymo 16 straipsnio, nustatančio reikalavimus lošimų įrenginiams, 2 dalyje numatyta, kad „A kategorijos automatų laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų, o B kategorijos automatų - ne mažiau kaip 80 procentų visos įmokų sumos.“

41Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 8 dalį „Laimėjimų fondas - laimėjusiems lošėjams skiriamų laimėjimų suma.“

42Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad likę 10 procentų, nuo išmokėtų 90 procentų laimėjusiems lošėjams, atitenka lošimų organizatoriui, kurie (10 procentų), Civilinio kodekso 6.249 straipsnio taikymo prasme, gali būti vertinami kaip lošimo organizatoriaus gaunamos pajamos iš šios veiklos. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėdamas savo veikloje naudoti A kategorijos automatų, negavo ir atitinkamų pajamų, sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad šie pareiškėjo teiginiai nėra tik tikėtino pobūdžio, bet leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas realiai galėjo dėl nurodytų priežasčių negauti atitinkamų pajamų, t. y., kad pareiškėjui galėjo būti padaryta žala, negautų pajamų prasme.

43Iš teismo sprendimo taip pat matyti, kad teismas pareiškėjo pateiktų įrodymų bei skaičiavimų dėl negautų pajamų dydžio iš esmės netyrė ir nevertino, apsiribodamas teiginiais dėl tokio pobūdžio žalos atsiradimo nerealumo.

44Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs neteisingas išvadas dėl pareiškėjo negautų pajamų pobūdžio, šio pareiškėjo reikalavimo iš esmės neišnagrinėjo, dėl ko teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu (ABTĮ 141 str. 1 d. 3 p.). Ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida, yra kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui, nepažeidžiant proceso dalyvių teisių į visavertę apeliaciją, išnagrinėti bylą iš esmės, todėl teismo sprendimas naikintinas, bylą perduodant iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

45Iš naujo nagrinėjant bylą, visų pirma, turėtų būti įvertinta bei nustatyta ar pareiškėjas būtų galėjęs gauti pajamų, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y., ar jam dėl šių veiksmų buvo padaryti nuostoliai, po to įvertinti pareiškėjo pateikti įrodymai, visumoje su byloje surinktais tuo klausimu kitais įrodymais, dėl jam padarytos žalos dydžio, kurie pasireiškė negautomis pajamomis. Pažymėtina, kad šio pobūdžio žalos dydžio nustatymas dažnai gali būti susijęs ir su ekonominio, finansinio pobūdžio bei kitų specialių žinių panaudojimu; kitų įmonių, užsiimančių tokia pat veikla, rezultatų atitinkamu laikotarpiu palyginimu ir pan..

46Todėl iš naujo nagrinėjant bylą ir esant poreikiui surinkti tokio pobūdžio įrodymus, šalims turi būti pasiūlyta, pateikti atitinkamus įrodymus, susijusius su specialių žinių panaudojimu (ABTĮ 61;62 str.).

47Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš 24 A kategorijos automatų įsigijimo išlaidų, kurių nebegalėjo eksploatuoti. Tačiau byloje nėra duomenų, ar šie automatai tebėra pareiškėjo žinioje, ar tikrai jis neturėjo galimybės jų eksploatuoti, kokia jų nusidėvėjimo bei likutinės vertės, kas taip pat turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą ar atsakovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su šios žalos atsiradimu, koks jos dydis, jei šiais veiksmais buvo padaryta žala ir pan.. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo taisykles, pareiga įrodyti minėtas aplinkybes visų pirma tenka pareiškėjui, tačiau kartu pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį „Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“, t. y., teismas yra įpareigojamas nustatyti žalos dydį, o ne atmesti pareiškėjo reikalavimą, kai nustatoma, kad žala yra padaryta, bet pareiškėjas negali įrodyti tikslaus jos dydžio.

48Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

49Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Grand Casino World“ (toliau –... 5. Skunde nurodė, kad pareiškėjas 2006 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į... 6. Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjas nuo pat veiklos pradžios siekė... 7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės lošimų priežiūros... 8. Atsiliepime nurodė, kad Komisija 2006 m. liepos 27 d. gavo pareiškėjo... 9. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pareiškėjo... 10. Atsakovas akcentavo, jog savo skunde pareiškėjas nuostolių atsiradimą... 11. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo reikalavimai atlyginti jo turėtas... 12. Atsakovo atsiliepime pabrėžiama, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą... 13. Anot atsakovo, kadangi priežastinio ryšio tarp Priežiūros komisijos... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. sprendimu... 16. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Grand... 17. Teismas nurodė ir tai, jog CK 6.271 straipsnio 4 dalis nustato valdžios... 18. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas nurodo, kad atsakovas 2006 m. gruodžio... 19. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos duomenis yra nustatyta, kad... 20. Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo priteisti ir 90 497,32 Lt... 21. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 20 808,32 Lt, nes turto nusidėvėjimo... 22. Pareiškėjas taip pat teismo prašė priteisti 1 389168,62 Lt negautų... 23. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas prašė priteisti 21 989,13 Lt turėtų... 24. Teismas kartu konstatavo, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis,... 25. III.... 26. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 27. 1.1. 1 389 168,62 Lt pareiškėjo negautos pajamos;... 28. 1.2. 902 434,17 Lt 20 naujų lošimo aparatų įsigijimo išlaidos bei 18... 29. 1.3. 90 497,32 Lt 24 senų lošimo aparatų įsigijimo išlaidos.... 30. 2. Priteisti 5 procentus palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo... 31. 3. Priteisti UAB „Grand Casino World" naudai bylinėjimo išlaidas,... 32. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis,... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos... 34. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde iškėlė daugiau... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV.... 37. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo, kurią (žalą),... 38. Pareiškėjo nurodoma žala (2 400 246,49 Lt) susideda iš tiesioginių... 39. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl... 40. Tačiau Lietuvos Respublikos azartinių lošimo įstatymo 16 straipsnio,... 41. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 8 dalį „Laimėjimų fondas -... 42. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad likę 10 procentų, nuo išmokėtų 90... 43. Iš teismo sprendimo taip pat matyti, kad teismas pareiškėjo pateiktų... 44. Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas,... 45. Iš naujo nagrinėjant bylą, visų pirma, turėtų būti įvertinta bei... 46. Todėl iš naujo nagrinėjant bylą ir esant poreikiui surinkti tokio... 47. Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš... 48. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 49. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d....