Byla I-28-621/2013

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Žano Kubecko, kolegijos narių teisėjų Marytės Švažienės ir Donato Daunio, sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei, dalyvaujant pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, atstovei Ritai Dabužinskienei, dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui Nerijui Jokšui, nedalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus atstovui, nedalyvaujant atsakovei A. G., nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. N. ir A. N.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą dėl Utenos apskrities viršininko administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-11-13 išduotos pažymos Nr. 58-578 „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“; panaikinimo, Šiaulių apskrities viršininko 2009-03-05 įsakymo Nr. V-1245 „Dėl Šiaulių rajono Gilaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies, kuria žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti ir patvirtinti suteikiami nuosavybėn neatlygintinai A. G. žemės sklypai Nr. 509-1 (0,70 ha) ir 0,73 ha ploto dalis 1,68 ha sklype Nr. 509-2, panaikinimo; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-26 įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-2538 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ dalies dėl neteisėtai suteikto 0,7000 ha ploto žemės sklypo Nr. 509-1 ir neteisėtai suteiktos 0,73 ha ploto žemės dalies 1,71 ha sklype Nr. 509-2 panaikinimo; restitucijos taikymo pinigine išraiška ir priteisimo iš A. G. 5218,7 Lt valstybės naudai, t. y. neteisėtai suteiktų žemės sklypų didžiausią rinkos vertę, buvusią jų suteikimo A. G. momentu – 2011-10-26.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,

Nustatė

4Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą, nurodydama, kad tuometinės Utenos apskrities viršininko administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, reglamentuojančias žemės suteikimą neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, parengė eilę pažymų apie buvusių savininkų P. G., F. G. (F. G.), Z. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, kurių pagrindu valstybė neteisėtai neatlygintai perdavė valstybinę žemę. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad A. G. neteisėtai suteikta nuosavybėn neatlygintinai buvusios savininkės Z. S. nuosavybės teisėmis valdyta žemė. Utenos apskrities viršininko administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. lapkričio 13 d. parengė pažymą Nr. 58-578, kurioje nurodė, kad A. G. turi teisę neatlygintinai gauti nuosavybėn 1,43 ha žemės už buvusios žemės savininkės Z. S. nuosavybės teisėmis valdytus 10 ha žemės Suvalkų apskrities Zabariškių rajono Lipinės kaime bei pažymą Nr. 58-573, kurioje nurodė, kad A. G. turi teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn 1,43 ha žemės už buvusio žemės savininko F. G. nuosavybės teisėmis valdytus 9,98 ha žemės Suvalkų apskrities Zabariškių rajono Lipinės kaime. Pažymos pateiktos įgyvendinti tuometinei Šiaulių apskrities viršininko administracijai, kuri 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-1245 patvirtintame Gilaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte A. G. suprojektavo ir patvirtino suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus: Nr. 509-1 (0,70 ha), Nr. 509-2 (1,68 ha), Nr. 509-3 (0,48 ha). Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-2538 A. G. suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai: žemės sklypas, kurio plotas 0,7000 ha, kadastro Nr. 9116/0004:272, esantis Šiaulių r. Gilaičių k.; žemės sklypas, kurio plotas 1,7100 ha, kadastro Nr. 9116/0004:273, esantis Šiaulių r. Stonaičių k., ir žemės sklypas, kurio plotas 0,4500 ha, kadastro Nr. 9116/0007:848, esantis Šiaulių r. Sauginių k. Suteikiant žemės sklypus pagal pažymą Nr. 58-578, A. G. buvo suprojektuotas 0,70 ha ploto žemės sklypas Nr. 509-1, o likusi dalis (0,73 ha) – 1,71 ha ploto žemės sklype Nr. 509-2. Tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus 2012-06-04 raštas Nr. 38SD(14.38.7.)-941. Surašant pažymą Nr. 58-578 apie buvusios savininkės Z. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę bei priimant Šiaulių apskrities viršininko įsakymą bei Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą, kuriais A. G. buvo suprojektuoti ir suteikti nuosavybėn neatlygintinai ginčo žemės sklypai Šiaulių r. Gilaičių ir Stonaičių k., buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto (priimant pirmąjį administracinį aktą buvo minėto įstatymo 3 punktas, pakeistas 2007-05-40 įstatymu Nr. X-1121) imperatyvios nuostatos, reglamentuojančios žemės suteikimą neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose. A. G. yra buvusios žemės savininkės Z. S. vaikaitė. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. rugsėjo 12 d. pažymoje Nr. R4-3597, kurioje pateikiamas sąrašas gyventojų, 1941 m. vasario 19 d. iš Kalvarijos evakuacijos punkto siunčiamų į Utenos apskritį, A. G. nėra įrašyta kaip Z. S. šeimos narė. A. G. tėvas F. G. įrašytas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999 m. gruodžio 16 d. archyvo pažymėjime Nr. S-3788-9, kuriame pateikiamas sąrašas gyventojų, 1941 m. vasario 18 d. atvykusių į Kalvarijos evakuacijos punktą ir 1941 m. vasario 19 d. išvykusių į Švenčionių apskritį. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. R4-1898 nustatyta, kad iš visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose esančio Utenos apskrities Anykščių valsčiaus Elmininkų bandymo stoties gyventojo F. G. buto-ūkio lapo ištraukų matyti, kad F. G. įvardinamas kaip šeimos galva, ūkininkas, šeimininkas be samdinių, jo žmona P. G. ir jų vaikai. Z. S. šiame buto-ūkio gyventojų sąraše neminima ir nebuvo įrašyta kaip šeimos narė. Iš Z. S. mirties akto įrašo matyti, kad ji gyveno su kitu sūnumi E. vienu adresu ir buvo jo išlaikoma. Šie duomenys parodo, jog A. G. tėvas F. G. ir senelė Z. S. turėjo atskirus ūkius ir egzistavo kaip dvi atskiros šeimos, todėl Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos teisės normos nenumato galimybės suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą už senelės, įkeldintos į Lietuvos teritoriją, kurios šeimos nariu įkeldinimo metu nebuvo A. G. tėvas, nuosavybės teise iki įkeldinimo valdytą žemės sklypą Lenkijos teritorijoje. Kadangi A. G. ir jos tėvas F. G. nebuvo Z. S. šeimos nariai įkeldinimo dieną, žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme A. G. negalėjo būti suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai už senelės turėtą žemę, todėl Utenos apskrities viršininko administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. lapkričio 13 d. pažyma Nr. 58-578, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-1245 ir Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 26 d. įsakymo Nr.31VĮ-(14.31.2.)-2538 ta dalis, kuria A. G. suteikti žemės sklypai už jos senelės Z. S. nuosavybės teise valdytą 1,43 ha žemės sklypą tuometinėje Lenkijos teritorijoje, prieštarauja Žemės reformos įstatymo 7 str. 1 d. 3 p. atitinkamai 2 p. nuostatoms, todėl yra naikintini. Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 26 d. įsakymas Nr.31VĮ-(14.31.2.)-2538 yra sandoris tarp valstybės ir A. G., sudarytas pažeidžiant įstatymų ir poįstatyminių teisės normų imperatyvius reikalavimus, t. y. niekinis ir negaliojantis, todėl jam taikytinos pasekmės, numatytos CK 1.80 str. 2 d., CK 6.145 str. 1 d. Panaikinus šį įsakymą, kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, taikytina restitucija. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyrius 2012 m. kovo 21 d. raštu Nr. 38SD-(14.38.7.)-643 išaiškino A. G., kad ginčo sklypai perduoti jos nuosavybėn neatlygintinai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir pasiūlė spręsti dėl sutikimo panaikinti administracinius aktus ne ginčo tvarka, tačiau sutikimas nebuvo gautas. 2012 m. balandžio 3 d. pirkimo pardavimo sutartimis atsakovė A. G. jai neteisėtai suteiktą ginčo 0,70 ha dydžio žemės sklypą, kadastrinis Nr. 9116/004:272, ir 1,71 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr.9116/0004:273, į kurį patenka neteisėtai suteikti 0,73 ha, perleido A. N. ir A. N.. Dabartinių žemės sklypo savininkų A. N. ir A. N. nesąžiningumas nenustatytas, tai jų atžvilgiu taikytina CK 4.96 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtintas draudimas išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo atlygintinai įgytą nekilnojamąjį daiktą. Pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, pinigais. Kadangi atsakovė neteisėtai įgytus žemės sklypus perleido tretiesiems asmenims žinodama, jog žemė jai suteikta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir dėl to bus inicijuotas teisminis procesas, todėl, taikant restituciją piniginiu ekvivalentu, ji privalo grąžinti valstybei didžiausią žemės sklypų vertę. Iš VĮ Registrų centro pateiktos pažymos matyti, kad didžiausia ginčo sklypų rinkos vertė buvo jų suteikimo A. G. momentu, t. y. 2011 m. spalio 26 d. 0,70 ha ploto sklypo vertė tuo metu buvo 2700 Lt, o 1,71 ha ploto sklypo – 5900 Lt. Kadangi neteisėtai suteikta dalis 1,71 ha ploto žemės sklype sudaro tik 0,73 ha, šios dalies vertė lygi 2518, 7 Lt. Taikant restituciją piniginiu ekvivalentu, A. G. valstybei turėtų grąžinti 5218,7 Lt. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių atkūrimu ir žemės reformos vykdymu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog žemės sklypų perdavimas neatlygintinai privačių asmenų nuosavybėn būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų. Šiuo atveju ginčas kilo dėl įstatymo normų pažeidimo žemės reformos vykdymo procese, kadangi žemės sklypai perduoti nuosavybėn neatlygintinai asmenims, kurie tokios teisės neturėjo. Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešasis interesas reikalauja, kad šis pažeidimas būtų pašalintas. Prokuratūros įstatymo 19 str. įpareigoja prokurorą ginti viešąjį interesą, todėl prašymu siekiama panaikinti neteisėtus administracinius aktus ir atlyginti prarasto turto vertę.

5Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovas Nerijus Jokšas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjos prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo, kuriais buvo atkurta nuosavybė A. G.. Pažymos pagrindu buvo įvykdytas atkūrimas Šiaulių žemėtvarkos skyriaus – A. G. buvo perduoti neatlygintinai trys žemės sklypai. Atkūrimas buvo vykdomas pagal dvi pažymas. Viena pažyma buvo parengta atkūrimui į Z. S. žemę bei į A. G. tėvo valdytą nuosavybę. Pažyma buvo parengta 2006-11-13 į Z. S. turėtą nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Buvo konstatuota A. G. teisė atkurti nuosavybės teises ir gauti neatlygintinai 1,43 ha žemės. Pažyma parengta, pažeidžiant tuo metu galiojusį Žemės reformos įstatymo 7 str. 1 d. 3 p., kuriame buvo konstatuota, kad nuosavybė gali būti atkuriama tik asmenims, kurie iki įkeldinimo į Lietuvos Respublikos teritoriją turėjo nuosavybės teisę į žemę. Nuosavybė galėjo būti atkuriama tik šių asmenų šeimos nariams. A. G. pagal archyvo pateiktus dokumentus nebuvo Z. S. šeimos narys, todėl pažeidžiant teisės aktų nuostatas, buvo neteisėtai parengta pažyma ir šios pažymos pagrindu atkurta nuosavybė. Prokuroro pareiškimas turėtų būti tenkintinas. Iš A. G. turėtų būti priteista didžiausia rinkos kaina, galiojusi tuo metu, kai buvo realizuoti sklypai.

6Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius atsiliepime į pareiškėjo prašymą ( II t., b. l. 10-12) nurodė, kad palaiko pareiškėjo reikalavimus. Atsiliepimą grindžia analogiškais motyvais kaip ir pareiškėjas.

7Atsakovė A. G. savo atsiliepime (1 t., b.l. 14-15) nurodo, kad iš dalies sutinka su pareiškėjos skundu. Teigia, kad iš skundo turinio matyti, kad A. G. nepagrįstai buvo suteikta žemė už senelę Z. S., kadangi pagal teisės aktus tėvo šeima ir senelės šeima pripažintos skirtingomis šeimomis. Tokią išvadą pareiškėjas padarė vadovaudamasis archyvo pažymomis, kurios nurodė, kad senelė buvo išsiųsta iš Kalvarijos punkto į Utenos apskritį, o tėvas F. G. iš Kalvarijos punkto išsiųstas į Švenčionių apskritį. Tačiau teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tiek tėvukas, tiek senelė buvo išsiųsti tą pačią dieną, t.y. 1941 m. vasario 19 d. O tai parodo, kad tiek senelė ,tiek ir tėvas buvo perkelti į Lietuvą tuo pačiu metu, ir jie buvo išskirti Kalvarijos punkte. Ši aplinkybė yra svarbi, kadangi pareiškėjas teigia, kad asmuo negalėjo būti dviejų šeimų nariais, tačiau senelė ir tėvas Lenkijoje gyveno kartu, valdė bendrai turtą ir tai buvo viena šeima, kuri tik Kalvarijos punkte buvo išskirta. Valstybės institucija suteikdama žemę 2011 metais privalėjo nustatyti, kad suteikiama žemės per daug, tačiau to nepadarė. Todėl institucija, priėmusi sprendimą, ir jos pareigūnai taip pat privalo iš dalies atlyginti valstybei nuostolius, kadangi šie nuostoliai atsirado dėl netinkamai atliekamų tarnybinių pareigų.

8Pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundas tenkintinas.

9Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl A. G. teisės į ginčijamais administraciniais aktais neatlygintinai perduotus 0,70 ha dydžio žemės sklypą, kadastrinis Nr. 9116/004:272, esantį Šiaulių r., Gilaičių k., ir 1,71 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr.9116/0004:273, Šiaulių r. sav. Stonaičių k., į kurį patenka neteisėtai suteikti 0,73 ha, ir vėliau perleistus A. N. ir A. N..

10Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. 2006 m. lapkričio 6 d. Anykščių žemėtvarkos viršininkui pateikė prašymą (I t., b.l. 20) suteikti tėvo F. G. ir močiutės Z. S. dalį žemės. Utenos apskrities viršininko administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. lapkričio 13 d. parengė pažymą Nr. 58-578, kurioje nurodė, kad A. G. turi teisę neatlygintinai gauti nuosavybėn 1,43 ha žemės už buvusios žemės savininkės Z. S. nuosavybės teisėmis valdytus 10 ha žemės Suvalkų apskrities Zabariškių rajono Lipinės kaime, bei 2006 m. lapkričio 13 d. pažymą Nr. Nr. 58-573, kurioje nurodė, kad A. G. turi teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn 1,43 ha žemės už buvusio žemės savininko F. G. nuosavybės teisėmis valdytus 9,98 ha žemės Suvalkų apskrities Zabariškių rajono Lipinės kaime. Minėtose pažymose nurodoma, kad A. G. pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 3 papunktį turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 1,43 ha žemės. Pažymos vėliau pateiktos tuometinei Šiaulių apskrities viršininko administracijai.

11Šiaulių apskrities viršininkas 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-1245 patvirtintame Gilaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriame suformuotos žemės sklypų ribos, nurodyta žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai. Šio įsakymo priede nurodyta A. G., kuriai suprojektavo ir patvirtino suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus: Nr. 509-1 (0,70 ha), Nr. 509-2 (1,68 ha), Nr. 509-3 (0,48 ha) (I t., b.l. 25-28).

12Pagal 2011 m. spalio 26 d. Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-2538 (I t., b.l. 29-30), A. G. suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai: žemės sklypas, kurio plotas 0,7000 ha, kadastro Nr. 9116/0004:272, esantis Šiaulių r. Gilaičių k.; žemės sklypas, kurio plotas 1,7100 ha, kadastro Nr. 9116/0004:273, esantis Šiaulių r. Stonaičių k., ir žemės sklypas, kurio plotas 0,4500 ha, kadastro Nr. 9116/0007:848, esantis Šiaulių r. Sauginių k. Suteikiant žemės sklypus pagal pažymą Nr. 58-578, A. G. buvo suprojektuotas 0,70 ha ploto žemės sklypas Nr. 509-1, o likusi dalis (0,73 ha) – 1,71 ha ploto žemės sklype Nr. 509-2. Tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus 2012-06-04 raštas Nr. 38SD(14.38.7.)-941 (I t., b.l. 58-59).

132012 m. balandžio 3 d. pirkimo pardavimo sutartimis A. G. neteisėtai suteiktą ginčo 0,70 ha dydžio žemės sklypą, kadastrinis Nr. 9116/004:272, ir 1,71 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr.9116/0004:273, į kurį patenka neteisėtai suteikti 0,73 ha, perleido A. N. ir A. N. (I t., b.l. 96, 103).

14Dėl pažymos ir administracinių aktų panaikinimo.

15Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams: kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, – žemės sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto (Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, redakcija įsigaliojusi nuo 2007-05-29, 2007-05-10 įstatymas Nr. X-1121). Iki tol analogiškai ši nuostata buvo reglamentuota Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Iš šio reglamentavimo matyti, kad yra numatytos trys sąlygos, kurių visuma sąlygoja neatlygintiną žemės perdavimą nuosavybėn, tai yra asmuo turi būti: 1) Lietuvos Respublikos pilietis; 2) jo šeima turėjo būti įkeldinta į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų; 3) piliečio šeima iki įkeldinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tuometinėse Lenkijos ar Vokietijos teritorijose nuosavybės teise turėjo turėti ūkį, iš kurio buvo įkeldinta. Taigi, neatlygintinas žemės suteikimas nuosavybėn yra siejamas su konkrečios šeimos, kuriai priklausė žemė, nario statusu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-704-04).

16Byloje nekyla ginčo, kad A. G. yra Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau pareiškėjas nurodo, kad A. G. tėvas F. G. ir senelė Z. S. turėjo atskirus ūkius ir egzistavo kaip dvi atskiros šeimos. A. G. ir jos tėvas F. G. nebuvo Z. S. šeimos nariai įkeldinimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momentu. Nei Žemės reformos įstatyme, nei kituose galiojančiuose teisės aktuose nenustatytas nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikytinas „šeimos“ sąvokos apibrėžimas, tačiau konstatuotina, kad „šeimos sąvoka“ Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardytais atvejais turėtų būti aiškinama remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-1189-07 nurodė, kad terminas „šeima“, taikant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 str., turi būti suprantamas taip, kaip jis suprantamas bendrinėje kalboje, t. y. „šeima“ – žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000 m., 802 psl.).

17Analizuojant byloje pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad A. G., gim. 1944 m., yra F. G. ir P. S. duktė (II t., b.l. 55). Pagal Lenkijos valstybinio archyvo duomenis, Z. S. buvo 10 ha žemės ūkio, esančio Lipina k. Zaboryszki gm. Lenkijoje, savininkė, o F. G. buvo 9,98 ha žemės ūkio, esančio Lipina k. Zaboryszki gm. Lenkijoje (I t., b. l. 53-54) savininkas. Kaip matyti, šios aplinkybės įrodo, kad A. G. tėvas F. G. ir senelė Z. S., gyvendami tuometinėje Lenkijos teritorijoje, turėjo atskirus žemės ūkius. Pažymėtina, kad minėtas aplinkybes patvirtino ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. G. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-525-583/2012 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. G. dėl administracinių aktų panaikinimo, teisminio nagrinėjimo metu nurodęs, kad jo tėvas F. G. ir senelė Z. S. gyveno šalia, tačiau turėjo atskirus ūkius ir tėvas padėdavo apdirbti senelės žemę. Šias aplinkybes patvirtino Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-637-386/2012. Kadangi A. G. ir jos tėvas F. G. nebuvo Z. S. šeimos nariai įkeldinimo dieną, Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme A. G. negalėjo būti suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai už senelės turėtą žemę.

18Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. rugsėjo 12 d. pažymoje Nr. R4-3597 (I t., b. l. 40) nurodytas sąrašas gyventojų, 1941 m. vasario 19 d. iš Kalvarijos evakuacijos punkto siunčiamų į Utenos apskritį, kuriame įrašyti S. E., gim. 1912, ir S. Z., gim. 1876 m., kurių paskutinė gyvenamojo vieta įrašyta Liepinų k., Žeboriškių v. Iš šių duomenų matyti, kad tiek F. G. šeima (atsakovės tėvo), tiek ir Z. S. šeima (atsakovės senelės) buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų, tačiau jos įkeldintos kaip atskiros šeimos. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. R4-1898 (I t., b. l. 41) nustatyta, kad visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose esančio Utenos apskrities, Anykščių valsčiaus Elmininkų bandymo stoties gyventojo F. G. buto-ūkio lapo ištraukose (I t., b.l. 43-44) matyti, kad F. G. įvardinamas kaip šeimos galva, ūkininkas, šeimininkas be samdinių, jo žmona P. G. ir jų vaikai. Z. S. šiame buto- ūkio gyventojų sąraše neminima ir nebuvo įrašyta kaip šeimos narė. Iš mirties akto įrašo (I t., b.l. 45) matyti, kad Z. S. gyveno su sūnumi E. vienu adresu ir buvo jo išlaikoma.

19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A18-1815/2005 pažymėjo, kad teisine prasme, būdamas vienos šeimos nariu, vienu ir tuo pačiu metu negali būti ir kitos šeimos nariu. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia neginčijamai konstatuoti, kad A. G. buvo savo tėvo F. G. šeimos narė ir nei atsakovės tėvas F. G., nei pati A. G. neturėjo Z. S. šeimos nario statuso, todėl pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą jai negalėjo būti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypas už senelės turėtą žemę.

20Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos apskrities administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. lapkričio 13 d. pažyma Nr. 58-578 „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ išduota pažeidžiant tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijos reikalavimus, nes šia pažyma pripažinta Z. S. teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai pagal giminystės ryšį (anūkei), o ne pagal šeimos nario statusą, t. y. ne jos šeimos nariui, todėl yra neteisėta ir naikintina.

21Taip pat naikintina ir šios pažymos pagrindu priimto Šiaulių apskrities viršininko 2009-03-05 įsakymo Nr. V-1245 „Dėl Šiaulių rajono Gilaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalis, kuria žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti ir patvirtinti suteikiami nuosavybėn neatlygintinai A. G. žemės sklypai Nr. 509-1 (0,70 ha) ir 0,73 ha ploto dalis 1,68 ha sklype Nr. 509-2, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-26 įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-2538 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ dalis dėl neteisėtai suteikto 0,7000 ha ploto žemės sklypo Nr. 509-1 ir neteisėtai suteiktos 0,73 ha ploto žemės dalies 1,71 ha sklype Nr. 509-2.

22Dėl restitucijos taikymo

23Jei administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai, teismo tvarka panaikinus administracinį aktą ir žemės sklypo negalint išreikalauti natūra, iš administraciniu aktu žemės sklypą gavusio asmens turi būti vykdoma restitucija pinigais. Jeigu žemės sklypo išreikalauti negalima iš tolimesnių įgijėjų dėl jų sąžiningumo, jei nėra aplinkybių, numatytų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 str., kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iš turtą pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens (2003 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003).

24Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pripažintais negaliojančiais administraciniais aktais atsakovei A. G. perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai vėliau atlygintinai, t. y. už 1 700 Lt perleisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. N. ir A. N.. Šios perleidimo sutartys byloje neginčytinos, trečiųjų asmenų nesąžiningumas byloje neįrodinėtas, jie laikytini sąžiningais įgijėjais. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant yra galimas nekilnojamojo daikto išreikalavimas natūra, nenustatyta. Taigi byloje nustatyta, kad restitucija natūra negalima, o pagal CK 6.146 straipsnį tais atvejais, kai restitucija natūra neįmanoma, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Dėl nurodytos priežasties teismas konstatuoja, kad pagrįstas restitucijos taikymas, sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.147 straipsnis).

25Bendroji taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, nustatyta CK 6.147 straipsnio 1 dalyje. CK 6.147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Taigi taikant šią teisės normą yra svarbu nustatyti, ar privalantis grąžinti turtą asmuo buvo sąžiningas. Jeigu skolininkas yra sąžiningas, piniginis ekvivalentas nustatomas pagal atitinkamą mažiausią turto vertę, o jei nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės – piniginis ekvivalentas nustatomas pagal atitinkamą didžiausią turto vertę.

26Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovė pripažintų negaliojančiais administracinių aktų pagrindu įgydama turtą veikė nesąžiningai, atsakovės kaltė šioje byloje įrodinėjama tuo, kad A. G. žinojo, kad žemė jai suteikta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyrius 2012 m. kovo 21 d. raštu Nr. 38SD-(14.38.7.)-643 (I t., b.l. 31) išaiškino A. G., kad ginčo sklypai perduoti jos nuosavybėn neatlygintinai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir pasiūlė spręsti dėl sutikimo panaikinti administracinius aktus ne ginčo tvarka, tačiau sutikimas nebuvo gautas. 2012 m. balandžio 3 d. pirkimo pardavimo sutartimis atsakovė A. G. jai neteisėtai suteiktą ginčo 0,70 ha dydžio žemės sklypą, kadastrinis Nr. 9116/004:272, ir 1,71 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr.9116/0004:273, į kurį patenka neteisėtai suteikti 0,73 ha, perleido A. N. ir A. N., todėl konstatuojama, kad A. G. privalo atlyginti didžiausią turto vertę, t. y. turto vertę, buvusią jo gavimo metu 2011-10-26.

27Nagrinėjamoje byloje atsakovė A. G. savo atsiliepime nesutinka su restitucijos taikymu, tačiau nurodo, kad valstybės institucija suteikdama žemę 2011 metais privalėjo nustatyti, kad suteikiama žemės per daug, tačiau to nepadarė. Todėl mano, kad institucija, priėmusi sprendimą, ir jos pareigūnai taip pat privalo iš dalies atlyginti valstybei nuostolius, kadangi šie nuostoliai atsirado dėl netinkamai atliekamų tarnybinių pareigų.

28Nagrinėjamo ginčo atveju, šalims nesutinkant, kad iš atsakovės priteistina didžiausia ginčo žemės sklypų vertė, būtina nustatyti, kaip šiuo atveju turi būti aiškinama turto vertė, buvusi turto gavimo metu. Kolegija pažymi, kad pasisakant šiuo klausimu ir taikant CK 6.147 straipsnio nuostatas šioje byloje yra svarbi aplinkybė, jog žemės sklypą atsakovė gavo nuosavybėn neatlygintinai dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir jos kaltės ar nesąžiningumo dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo byloje nenustatyta.

29Atsakovei nuosavybės teisės buvo atkuriamos remiantis Žemės reformos įstatymu, pagal kurio 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose – žemės sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto. Pagal to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktą – perduodami nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose – tokio pat ploto žemės sklypai, kokius nuosavybės teise jie turėjo Lenkijos ir Vokietijos teritorijose.

30Pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2012 m. gruodžio 16 d.) 2.1.3 punktą šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo ir grąžinamų natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, vertę. Pagal to paties nutarimo 2.2 punktą – šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika žemės vertę apskaičiuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai arba valstybės įmonė Valstybės turto fondas tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypus parduoda Valstybės turto fondas, pagal žemės sklypų vertės skaičiavimus, kuriuos pateikia <...>. Matome, kad pati valstybė vertino perduodamo atsakovei neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo vertę, t. y. nustatė atsakovei perduodamo neatlygintinai žemės sklypo vertę – 0,70 ha ploto sklypo vertė buvo 1260 Lt, o 1,71 ha ploto sklypo – 2486 Lt, šiuo pagrindu atsakovė įregistravo savo nuosavybės teises į jai perduotą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą. Taigi valstybė, teisės aktais įtvirtinusi piliečių nuosavybės teisių atkūrimą į prarastą turtą, atitinkamais aktais reglamentavo piliečiams perduodamo neatlygintinai nuosavybėn turto vertės apskaičiavimą (žr. 2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009). Tai reiškia, kad pati valstybė nustatė perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų už prarastą turėtą žemę vertę.

31Šioje byloje pripažintais negaliojančiais administraciniais aktais atsakovei A. G. pagal VĮ Registrų centro Šiaulių filialo duomenis momentu, t. y. 2011 m. spalio 26 d., 0,70 ha ploto sklypo vertė tuo metu buvo 2700 Lt, o 1,71 ha ploto sklypo – 5900 Lt (I t., b.l. 81). Kadangi neteisėtai suteikta dalis 1,71 ha ploto žemės sklype sudaro tik 0,73 ha, šios dalies vertė lygi 2518, 7 Lt. Taikant restituciją piniginiu ekvivalentu, A. G. valstybei turėtų grąžinti 5218,7 Lt.

32Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, kuriais neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovei, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą ir nustačius, kad restitucija taikoma dėl atsakovės kaltės, A. G. privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį, taikant restituciją piniginiu ekvivalentu iš atsakovės valstybei priteistina valstybės institucijos pagal nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančius aktus nustatyta šio žemės sklypo vertė, t. y. didžiausia turto vertė, kuri buvo nustatyta jo gavimo metu 2011-10-26.

33Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. 5 d., 86-87 str., 88 str. 2 d., 43 str., 89 str. 1d. 1 p., 2 d.

Nutarė

34Pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą tenkinti:

  • panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-11-13 išduotą pažymą Nr. 58-578 „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“;
  • panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009-03-05 įsakymo Nr. V-1245 „Dėl Šiaulių rajono Gilaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti ir patvirtinti suteikiami nuosavybėn neatlygintinai

35A. G. žemės sklypai Nr. 509-1 (0,70 ha) ir 0,73 ha ploto dalis 1,68 ha sklype Nr. 509-2;

  • panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-26 įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-2538 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ dalį dėl neteisėtai suteikto 0,7000 ha ploto žemės sklypo Nr. 509-1 ir neteisėtai suteiktos 0,73 ha ploto žemės dalies 1,71 ha sklype Nr. 509-2;
  • taikyti restituciją pinigine išraiška ir priteisti iš A. G. 5218,7 Lt (penkis tūkstančius su šimtus aštuoniolika litų ir septynis centus) valstybės naudai, t. y. neteisėtai suteiktų žemės sklypų didžiausią rinkos vertę, buvusią jų suteikimo A. G. momentu - 2011-10-26.

36Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Generalinės... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,... 4. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Nacionalinė žemės... 5. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Atsakovė A. G. savo atsiliepime (1 t., b.l. 14-15) nurodo, kad iš dalies... 8. Pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį... 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl A. G. teisės į ginčijamais... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. 2006 m. lapkričio 6 d. Anykščių... 11. Šiaulių apskrities viršininkas 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-1245... 12. Pagal 2011 m. spalio 26 d. Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą... 13. 2012 m. balandžio 3 d. pirkimo pardavimo sutartimis A. G. neteisėtai... 14. Dėl pažymos ir administracinių aktų panaikinimo.... 15. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos... 16. Byloje nekyla ginčo, kad A. G. yra Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau... 17. Analizuojant byloje pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad A. G., gim.... 18. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. rugsėjo 12 d. pažymoje Nr.... 19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 9 d. nutartyje... 20. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija... 21. Taip pat naikintina ir šios pažymos pagrindu priimto Šiaulių apskrities... 22. Dėl restitucijos taikymo... 23. Jei administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai,... 24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pripažintais negaliojančiais... 25. Bendroji taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas,... 26. Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovė pripažintų negaliojančiais... 27. Nagrinėjamoje byloje atsakovė A. G. savo atsiliepime nesutinka su... 28. Nagrinėjamo ginčo atveju, šalims nesutinkant, kad iš atsakovės priteistina... 29. Atsakovei nuosavybės teisės buvo atkuriamos remiantis Žemės reformos... 30. Pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės... 31. Šioje byloje pripažintais negaliojančiais administraciniais aktais atsakovei... 32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinus negaliojančiais... 33. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 34. Pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį... 35. A. G. žemės sklypai Nr. 509-1 (0,70 ha) ir 0,73 ha ploto dalis 1,68 ha sklype... 36. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...