Byla 2-1392-516/2017
Dėl žalos atlyginimo, nagrinėjimas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-265-440/2017, pradėtos pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ramsas“ ieškinį atsakovams I. Š. ir R. M. dėl žalos atlyginimo, nagrinėjimas, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ginčas byloje kilo dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Ramsas“ kreipėsi į teismą ir, patikslindama ieškinį, prašė priteisti solidariai iš atsakovų I. Š. ir R. M. 59 561,64 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. atsakovas I. Š. ėjo BUAB „Ramsas“ direktoriaus pareigas, o faktinis UAB „Ramsas“ vadovas buvo atsakovas R. M.. Atsakovai, kaip įmonės vadovai, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, nors privalėjo dėti pastangas atsiskaityti su įmonės kreditoriais.
  3. Atsakovas I. Š. pareiškė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas galutinis įsiteisėjęs procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr.05-6-00016-16. Atsakovas nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) Šiaulių apygardos valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal BUAB „Ramsas“ bankroto administratoriaus pareiškimą, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi įmonės bankrotą pripažinus tyčiniu. UAB „Ramsas“ vadovai, kiti asmenys, veikdami įmonės vardu, galimai apgaulingai tvarkydami bendrovės buhalterinę apskaitą, iš Lenkijos Respublikoje registruotų bendrovių įsigijo PVC gaminių už 193 601,78 Eur. Šiuos PVC gaminius UAB „Ramsas“ pardavė pirkėjams Lietuvos Respublikoje, tačiau dalies pardavimo operacijų neįformino pardavimo dokumentais ir gautų pajamų neįtraukė į bendrovės apskaitą, nesumokėjo pardavimo PVM į valstybės biudžetą. Atsakovo teigimu, šiuo metu pranešimas apie nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, yra įteiktas I. Š., kuris, 2017 m. gegužės 11 d. apklaustas įtariamuoju, kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2011 m. balandžio 8 d. buvo UAB „Ramsas“ akcininkas ir direktorius, tačiau įmonėje vykdė tik veiklą, susijusią su medienos ruošimu, o veiklą, susijusią su PVC langų montavimu ir gamyba, vykdė komercijos direktorius R. M.. Abu, vykdydami atskiras veiklas, naudojosi skirtingomis bankų sąskaitomis, vedė atskirus sutarčių ir sąskaitų registrus.
  4. Atsakovo įsitikinimu, teismas, tirdamas įrodymus dėl BUAB „Ramsas“ faktinės turtinės padėties, dėl faktinių aplinkybių nustatymo – kas iš UAB „Ramsas“ atsakingų asmenų užsakė, gavo PVC gaminius iš Lenkijos ūkio subjektų – turėtų tirti ir vertinti tai ką iš esmės tiria FNTT. Atsakovas akcentavo, kad netgi būdamas juridiniu vadovu, faktiškai įmonės veikloje nebedalyvavo nuo 2000 m. pabaigos, kai tapo UAB „Klevo lapas“ akcininku ir pradėjo veiklą toje įmonėje. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 05-6-00016-16 tyrimo metu yra surinkta kur kas daugiau įrodymų dėl tų pačių I. Š. ir R. M. veiksmų, kurie yra nagrinėjami ir civilinėje byloje, tiek atlikti procesiniai veiksmai, tiek ateityje atliktini, bus analogiški abiejose bylose, todėl operatyvumo ir ekonomiškumo prasme, atsakovo nuomone, tikslinga civilinę bylą Nr. 2-265-440/2017 stabdyti.
  5. Ieškovė BUAB „Ramsas“ prašė tenkinti prašymą. Ieškovės teigimu, ji ketina įrodyti, kad atsakovas R. M. veikė kaip faktinis vadovas, faktinės aplinkybės tiriamos ikiteisminio tyrimo metu turės esminės įtakos civilinei bylai išnagrinėti.
  6. Atsakovas R. M. prašė netenkinti prašymo, nes, jo įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo medžiaga neturės reikšmės konkrečiai bylai išnagrinėti. Atsakovas pripažino, kad vykdė vadybininko pareigas I. Š. pavedimu, kuris su visais finansiniais dokumentais turėjo pareigą susipažinti, jis dalyvavo visuose VMI patikrinimuose, teikė paaiškinimus, teikė finansinius dokumentus, naudojosi UAB „Ramsas“ el. paštu, jam buvo siunčiami dokumentai. Atsakovo nuomone, I. Š. veikloje privalėjo dalyvauti ir, matydamas, kad kažkas daroma ne pagal jo nurodymus, kokius nors neteisėtus veiksmus, turėjo pareigą stabdyti veiklą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi tenkino I. Š. prašymą ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas galutinis įsiteisėjęs procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr.05-6-00016-16.
  2. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo I. Š. argumentus, R. M. poziciją, ieškovės atstovo argumentus dėl pareikšto prašymo, įvertinęs konkrečias bylos faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis sprendė, kad nors negalima daryti kategoriškos išvados, jog civilinėje byloje nėra galimybės nustatyti teisiškai reikšmingų faktų bei civilinės bylos nėra galimybės išnagrinėti tol, kol nebus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai turės reikšmės bylos nagrinėjimui.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atsakovas R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
    1. Teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi netenkino ieškovės atstovo analogiško prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau šiuo atveju tais pačiais I. Š. argumentais sustabdė bylos nagrinėjimą.
    2. Teismas neatsižvelgė, kad ikiteisminis tyrimas nėra bylos nagrinėjimas baudžiamąja tvarka, nėra galimybės prognozuoti kada, kokie galutiniai įtarimai bus pareikšti, ar byla apskritai bus perduota teismui, ar ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, taigi civilinės bylos nagrinėjimas gali nepagrįstai užsitęsti. Bylos nagrinėjimas jau užsitęsė, nes ieškinys buvo pareikštas dar 2016 m. gegužės 18 d. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTPLAK) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, kuri įpareigoja teismą rūpintis, kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 bei 7 straipsnius, reikalaujančius, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių bei nesudarytų sąlygų vilkinti bylą.
    3. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra pareikšta įtarimų kitiems, išskyrus patį I. Š., asmenims, todėl, akivaizdu, kad UAB „Ramsas“ vadovu buvo tik šis atsakovas ir ikiteisminiame tyrime nebus nustatytos aplinkybės, kurios gal turėti įtakos šiai civilinei bylai. Kita vertus, šioje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir duomenų, kad I. Š. buvo vieninteliu UAB „Ramsas“ vadovu ir buvo asmeniškai atsakingas už tai, jog būtų laiku inicijuotas bankrotas.
  2. Ieškovė BUAB „Ramsas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo R. M. skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pats apeliantas didžiąja dalimi prisidėjo prie to, kad jo, kaip įmonės faktinio vadovo, veiklos dalį apimantys dokumentai nėra išlikę, todėl yra labai svarbu tiksliai nustatyti visas faktines aplinkybes, kurios galėtų padėti byloje priimant galutinį sprendimą dėl kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės. Teismas, tirdamas įrodymus dėl BUAB „Ramsas“ turtinės padėties, dėl aplinkybių, kas iš UAB „Ramsas“ atsakingų asmenų užsakė, gavo PVC gaminius iš Lenkijos įmonių, nustatymo, turėtų išsamiai vertinti ar net kreiptis į specialistą pagalbos ieškovės finansinės atsakomybės dokumentams įvertinti, taip dubliuodamas šiuo metu FNTT jau atliekamą ieškovės finansinių dokumentų tyrimą. Taigi FNTT išvados reikšmingos šiai bylai, nes ikiteisminis tyrimas jau pradėtas ir civilinėje byloje netikslinga pakartotinai tirti ir vertinti tų pačių finansinių dokumentų, bylą tikslinga sustabdyti.
    2. Dėl minėtų tarp ieškovės ir Lenkijos ūkio subjektų susidariusių teisinių santykių galutinio nustatymo reikėtų kreiptis nustatyta tvarka į Lenkijos Respublikos atsakingas institucijas dėl įrodymų šiai bylai gavimo. BUAB „Ramsas“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl to, kad iškėlus bankroto bylą, administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai. Gauti iš apskaitos įmonės dokumentai šiuo metu yra ikiteisminiame tyrime. Taigi bankroto administratoriaus galimybės teikti įrodymus šioje byloje yra iš dalies apribotos dėl jau išvardintų priežasčių. Turėdama pareiškėjo statusą, ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, prašydama tirti bei nustatinėti ir šiai civilinei bylai reikšmingas aplinkybes – dėl to, kas iš įmonės atsakingų asmenų pateikė sandorius su Lenkijos subjektais VMI, iš ko buvo gauti šie duomenys, kas užsakė, gabeno, gavo Lietuvos Respublikoje PVC gaminius, dėl ko pagrindinis kreditorius – VMI – patyrė žalą. Netikslinga tuos pačius veiksmus pakartotinai atlikti šioje civilinėje byloje.
    3. Teismas gali neturėti galybės gauti įrodymų civilinio proceso tvarka dėl to, kad bylai reikšmingas aplinkybes civiliniame ginče įrodinėja privatūs asmenys, o jų teisės, renkant įrodymus, yra ribotos, lyginant su baudžiamojo proceso įrodymų rinkimo tvarka, būdais ir galimybėmis. Baudžiamajame procese, naudojant tik jame taikomus įrodymų rinkimo būdus, kuriuos gali taikyti tik įgaliotos valstybės institucijos, yra galimybių surinkti daugiau informacijos, galinčios būti įrodymais civilinėje byloje.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bylos nagrinėjimas pagal ieškovės BUAB „Ramsas“ ieškinį atsakovams I. Š. ir R. M. dėl žalos, padarytos laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atlyginimo, sustabdytas iki bus priimtas galutinis įsiteisėjęs procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-6-00016-16.
  3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu – CPK 164 straipsnio 4 punktu – ir nurodydamas, kad nors negalima daryti kategoriškos išvados, jog civilinėje byloje nėra galimybės nustatyti teisiškai reikšmingų faktų bei civilinės bylos nėra galimybės išnagrinėti tol, kol nebus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai turės reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimui, nusprendė sustabdyti bylos Nr. 2-265-440/2017 nagrinėjimą.
  4. Apelianto R. M. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas bylos išnagrinėjimo operatyvumo principą, ir neatsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminiame tyrime nebus nustatytos aplinkybės, kurios gali turėti esminės įtakos šiai civilinei bylai išnagrinėti, sustabdė bylą.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, įvertinęs nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką bei atsižvelgęs į šalių nurodytus argumentus, sutinka su apelianto pozicija, kad šiuo atveju civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas nepagrįstai.
  6. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis)
  7. Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017). Tačiau teismui taikant civilinės bylos sustabdymo institutą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas, savo ruožtu EŽTPLAK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Taigi, siekdamas CPK nustatytų civilinio proceso tikslų teismas turi kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-330/2017).
  8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, turi būti įvertintas bylos sustabdymo būtinumas pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, t. y. išsiaiškinus, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009, kt.). Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-94/2005; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2012).
  9. Nagrinėjamu atveju byloje pareikštas ieškinys teisiniam ir, ieškovės nuomone, faktiniam įmonės vadovams dėl žalos, padarytos laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atlyginimo.
  10. Pagal kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose turi būti nustatinėjamas subjektas, kuris pagal ĮBĮ normas turi pareigą inicijuoti bankroto bylą bendrovei; momentas, nuo kada įmonė tapo nemoki, esantis atskaitos tašku tiek neteisėtiems veiksmams (neveikimui) konstatuoti, tiek žalos faktui bei dydžiui nustatyti; žala, kuria laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese nebegali padengti kreditoriams; ir, galiausiai, išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinis ryšys.
  11. Savo ruožtu kaip nurodo tiek pati BUAB „Ramsas“, tiek I. Š. jų prašymuose sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, ikiteisminiame tyrime Nr. 05-6-016-16 tiriamos aplinkybės dėl to, kad galimai UAB „Ramsas“ vadovai ar kiti asmenys, veikdami įmonės vardu, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, iš Lenkijos Respublikoje registruotų bendrovių įsigijo PVC gaminių už 193 601,78 Eur, šiuos PVC gaminius pardavė pirkėjams Lietuvos Respublikoje, tačiau dalies pardavimo operacijų neįformino pardavimo dokumentais ir gautų pajamų neįtraukė į bendrovės apskaitą, be kita ko, nesumokėjo pardavimo PVM į valstybės biudžetą.
  12. Akivaizdu, kad ikiteisminiame tyrime ir šioje civilinėje byloje, kurioje nereiškiamas reikalavimas dėl žalos, padarytos netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą ar galimai nesąžiningais ir netesėtais sandoriais, atlyginimo, nustatinėtinos esminės aplinkybės iš esmės skiriasi, o vien tik tai, kad ikiteisminiame tyrime FNTT, aiškindamasi PVC gaminių įgijimo, pardavimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kitas aplinkybes, be kita ko tirs ir šioje byloje nagrinėtinus įmonės finansinius, buhalterinius dokumentus, nesudaro pagrindo, kaip pažymėjo ir pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, daryti išvadą, kad civilinėje byloje nėra galimybės nustatyti teisiškai reikšmingų faktų tol, kol nebus priimtas galutinis įsiteisėjęs procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime.
  13. Kaip jau minėta, nors bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, bet kuriuo atveju teismas privalo atsižvelgti į civilinio proceso tikslus, taip pat proceso koncentracijos, operatyvumo principų reikalavimus ir taikyti fakultatyviųjų sustabdymo pagrindą tik aiškiai ir tiksliai motyvavęs tokio stabdymo būtinybę, tikslingumą, priešingu atveju toks bylos sustabdymas nebus pateisinamas proceso trukmės prasme.
  14. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės motyvavo tik tuo, kad, jo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės turės reikšmės civilinės bylos išnagrinėjimui, tačiau ne tik nepaaiškino, kokie papildomi I. Š. prašyme sustabdyti bylos nagrinėjimą pateikti duomenys sudarė pagrindą teismui pakeisti savo nuomonę, išdėstytą 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje, dėl nepateisinamo civilinės bylos nagrinėjimo užsitęsimo, sustabdžius bylą dėl ikiteisminio tyrimo (kur nėra galimybės prognozuoti, kiek ilgai užsitęs galutinio įsiteisėjusio sprendimo priėmimas ir ar apskritai byla bus perduota teismui), bet net ir neįvardino ikiteisminiame tyrime nustatytinų aplinkybių, kurios, pirmosios instancijos teismo vertinimu, turės neabejotiną reikšmę šios civilinės bylos nagrinėjimui bei negalėtų būti operatyviau nustatytos, išsiaiškintos šioje civilinėje byloje.
  15. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims – formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali būti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovės BUAB „Ramsas“ ir atsakovo I. Š. argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu bus išsiaiškintos R. M., kaip galbūt faktinio vadovo veikimo įmonėje aplinkybės, neva padėsiančios priimti galutinį sprendimą dėl kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės, taip pat nėra pakankami ir tinkami šios civilinės bylos, kurioje sprendžiamas tik atsakomybės už bankroto bylos neinicijavimą laiku klausimas, sustabdymo būtinybei pagrįsti.
  16. Apibendrindamas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju civilinės bylos nagrinėjimo stabdymas dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, teismui aiškiai nemotyvuojant, kokiems konkretiems duomenims surinkti ir kuriam prognozuotinam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas, yra pernelyg abstraktus, nekonkretus, taigi neatitinkantis teisinio apibrėžtumo reikalavimų bei neužtikrinantis civilinio proceso intensyvumo reikalavimo, operatyvumo principo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinės bylos Nr. 2-265-440/2017 nagrinėjamas sustabdytas iki kol bus priimtas galutinis įsiteisėjęs procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr.05-6-00016-16, naikintina ir atsakovo I. Š. prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmestinas.
  17. Papildomai pažymėtina, kad 2017 m. liepos 24 d. atsakovo R. M. pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose apeliantas išdėsto papildomus argumentus savo atskirajam skundui pagrįsti, apeliacinės instancijos teismo nepriimami ir nevertinami, nes pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti bei papildyti skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

12Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo I. Š. prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai