Byla A2-265-855/2012
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB ‚Automera“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės O. K. atžvilgiu, trečiasis asmuo – S. Š

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės O. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB ‚Automera“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės O. K. atžvilgiu, trečiasis asmuo – S. Š.,

Nustatė

2Vilniaus rajono apylinkės teismas patenkino kreditoriaus UAB ‚Automera“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2011-08-12 teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės O. K. kreditoriaus naudai 6921,20 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 52 Lt bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 3,99 Lt pašto išlaidų valstybei. Šis teismo įsakymas įsiteisėjo ir buvo pateiktas vykdyti.

3Skolininkė O. K. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-12 teismo įsakymą, kadangi kreditoriaus pateiktas pareiškimas buvo aiškiai nepagrįstas, o teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Prašyme nurodyta, kad 2009-10-15 O. K. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė pirkėjui S. Š. jai priklausančią transporto priemonę M. C., valt. Nr. ( - ) nuosavybės teisės perleidimo faktas buvo įregistruotas VĮ ‚Regitra“. 2011-01-13 skolininkė gavo kreditoriaus UAB „Automera“ raginimą sumokėti už šio automobilio priverstinį nuvežimą bei saugojimą, tačiau kadangi jokių teisių į automobilį nebeturėjo, kreditoriui pranešė apie automobilio pardavimą bei pateikė naujo savininko duomenis. Nepaisant to, teismas 2011-08-12 pagal kreditoriaus UAB ‚Automera“ pareiškimą priėmė įsakymą, kuriuo nutarė iš skolininkės išieškoti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 6973,20 Lt, taip pat palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Apie šio teismo įsakymo priėmimą skolininkė nieko nežinojo, jis jai nebuvo įteiktas, skolininkė tuo metu atostogavo, apie teismo įsakymą sužinojo tik 2011-09-16, kai jį vykdantis antstolis D. Š. areštavo jos turtą bei lėšas ir skolininkė gavo antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, po ko nepraleidusi įstatyme nustatyto termino, t.y. 2011-11-15 kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir teismo įsakymo panaikinimo. Prašymas grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 9 p., t.y. priimtame teismo įsakyme padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida – kadangi skolininkė nuo 2009-10-15 nėra transporto priemonės M. C., valst. Nr. ( - ) savininkė, delikto metu taip pat nebuvo jos savininkė, iš jos negali būti priteistos dėl kito asmens delikto kreditoriaus patirtos išlaidos. Kadangi kreditoriaus UAB „Automera“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo aiškiai nepagrįstas, teismas jį turėjo atsisakyti priimti, priėmęs teismo įsakymą – turi jį panaikinti.

4Kreditorius UAB „Automera“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad su juo iš dalies sutinka. Pažymėjo, kad 2010-11-04 pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, vykdant sutartį dėl automobilių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, į pareigūnų nurodytą vietą nusiuntė savo vilkiką, kuriuo transporto priemonė M. C., valst. Nr. ( - ) buvo priverstinai nuvežta ir saugoma UAB ‚Automera“ saugomoje aikštelėje Panevėžyje, Smėlynės g. 106b. Pagal sulaikyto automobilio techninį pasą jis priklausė O. K., todėl jai 2011-01-13 kreditorius išsiuntė raginimą dėl atvykimo atsiimti transporto priemonę, šis raginimas buvo priimtas, tačiau į jį O. K. neatsiliepė, todėl 2011-08-05 kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o gavęs 2011-08-12 teismo įsakymą – į antstolį dėl skolos išieškojimo. 2011-10-05 kreditorius gavo O. K. laišką, kuriame pateikti duomenys apie pasikeitusį automobilio savininką, t.y. O. K. ėmėsi priemonių tik po to, kai antstolis pradėjo priverstinį išieškojimą pagal teismo įsakymą. Atsižvelgiant į tai, kreditorius prašė nutraukti skolos išieškojimą iš O. K., kadangi ji neturi jokių teisių į automobilį, tačiau priteisti iš skolininkės kreditoriaus patirtas dėl jos neatsakingų veiksmų bylinėjimosi išlaidas – 52 Lt žyminio mokesčio ir 166,92 Lt antstoliui sumokėtų būtinų administravimo išlaidų, viso – 218,92 Lt.

5Tretysis asmuo S. Š. atsiliepimo į prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

6Prašymas tenkintinas.

7Skolininkės O. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo įsakymu, grindžiamas LR CPK 366 str. 1 d. 9 p., t.y. pirmosios instancijos teismo sprendime įsakyme padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą įsakymą, ir įsakymas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teisės taikymo klaida įsiteisėjusiame teismo sprendime (įsakyme) turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t.y. leidžianti protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo (įsakymo) teisėtumu ir pagrįstumu. Klaida laikoma esmine, kai ji gali daryti sprendimą (įsakymą) neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (įsakymą) pakeisti ar panaikinti. Aiški teisės taikymo klaida gali būti imperatyvios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005-02-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-130/2005; 2005-12-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-647/2005; 2007-10-30 nutartis c.b. UAB „Serfas“ v AB „Dara“, Nr. 3K-3-451/2007 ir kt.).

8Įvertinus skolininkės O. K. prašyme nurodytas aplinkybes, o taip pat susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais matyti, kad nagrinėjant kreditoriaus UAB ‚Automera“ pareiškimą dėl teismo įsakymo skolininkės O. K. atžvilgiu išdavimo buvo padarytos esminės materialinės teisės bei civilinio proceso teisės normų taikymo klaidos, kadangi kreditoriaus UAB ‚Automera“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, vadovaujantis LR CPK 435 str. 2 d., 5 d., turėjo būti atsisakyta priimti, kaip aiškiai nepagrįstą, o šiai aplinkybei paaiškėjus po pareiškimo priėmimo, priimtas teismo įsakymas turėjo būti panaikintas, o byla nutraukta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo įsakymas buvo priimtas neįsitikinus jo pagrįstumu, ką didžiąja dalimi sąlygojo paties kreditoriaus UAB ‚Automera“ veiksmai, pareiškime nurodant netinkamą skolininką, akivaizdžiai negalintį būti kreditoriaus reikalavimo bei skolos išieškojimo subjektu.

9Kreditoriaus UAB „Automera“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo grindžiamas 2010-11-04 paties kreditoriaus vienašališkai surašytu Transporto priemonės - M. C., valst. Nr. ( - ) priverstinio nuvežimo ir saugojimo aktu bei faktu, ir šio automobilio savininkės, pažeidusios CK 4.37 str., Kelių eismo taisykles, LR Saugaus eismo keliais įstatymo reikalavimus, pareiga atlyginti kreditoriui jo patirtas automobilio priverstinio nuvežimo bei saugojimo išlaidas, tačiau kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, transporto priemonė M. C., valst. Nr. ( - ) nuo 2009-10-15 nepriklausė skolininkei O. K., kadangi 2009-10-15 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi jį ją pardavė pirkėjui S. Š., o nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimo faktas buvo įregistruotas viešame registre - VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale (b.l. 16-17). Šios aplinkybės reiškia, kad skolininkė O. K., nebūdama transporto priemonės M. C., valst. Nr. ( - ) savininke ar valdytoja atitinkamo teisės pažeidimo, sąlygojusio jos priverstinį nugabenimą bei saugojimą, padarymo metu, negali būti atsakinga už kreditoriaus UAB ‚Automera“ patirtas išlaidas, jos atžvilgiu negali būti nukreipiamas išieškojimas. Šių aplinkybių kreditorius atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės neginčijo ir jas pripažino. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą proceso atnaujinimui bei išvadai, jog kreditoriaus UAB „Automera“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo aiškiai nepagrįstas, pareikštas ne tam skolininkui, todėl jį turėjo būti atsisakyta priimti, tuo tarpu teismui priėmus įsakymą, jame padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, sudaranti pagrindą teismo įsakymą panaikinti ir bylą nutraukti. Pažymėtina, kad pats kreditorius sutiko su tokiu skolininkės prašymu bei priverstinio skolos išieškojimo iš jos negalimumu bei nutraukimo būtinumu, tuo tarpu palikus galioti neteisėtą teismo įsakymą, kuris negalėjo būti peržiūrėtas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, neabejotinai būtų pažeistos teisės normos bei skolininkės teisės ir teisėti interesai.

10Nagrinėjamu atveju skolininkė nepraleido CPK 368 str. 1 d. numatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi kaip matyti iš jos pateiktų duomenų, apie procesą bei priimtą teismo įsakymą ji sužinojo gavusi 2011-09-16 teismo įsakymą vykdančio antstolio D. Š. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2011-10-05 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas bei patvarkymus areštuoti skolininkės lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (b.l. 20-24). Nors kreditorius UAB „Automera“ akcentavo tą aplinkybę, kad skolininkei apie priimtą teismo įsakymą galėjo būti žinoma dar 2011-08-18, kadangi jai buvo įteiktas pats teismo įsakymas, tačiau skolininkė O. K. nurodė, kad nei teismo įsakymo, nei teismo pranešimo ar kitų procesinių dokumentų negavo, nes tuo metu atostogavo pajūryje, iš byloje esančios pažymos (b.l. 9) negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad teismo įsakymas, kreditoriaus pareiškimas ir kiti teismo siųsti procesiniai dokumentai iš tikrųjų buvo įteikti skolininkei, kadangi prie pažymoje esančio parašo nėra nurodyta pasirašiusio ir procesinius dokumentus gavusio asmens vardas, pavardė, ir šios abejonės, vadovaujantis teismingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, aiškintinos skolininkės, kuri, kaip pripažino ir pats kreditorius, bet kuriuo atveju nėra tinkamas atsakomybės subjektas, naudai.

11Vadovaujantis LR CPK 370 str. 3 d., 435 str. 5 d. ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tai pat pačiam kreditoriui UAB „Automera“ sutinkant, teismas mano esant pagrindą atnaujinti procesą byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, o tuo pačiu ir panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-12 įsakymą bei bylą nutraukti.

12Nors kreditorius UAB „Automera“, sutikdamas su ieškojimo iš skolininkės nutraukimo būtinumu bei teismo įsakymo nepagrįstumu, tuo pačiu su savo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo aiškiu nepagrįstumu, prašė priteisti iš skolininkės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį bei antstoliui sumokėtas 166,92 Lt vykdymo išlaidas (b.l. 46), tačiau šis kreditoriaus prašymas negali būti tenkinamas. Pagal CPK 94 str. 1 d. teismas turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip jau buvo minėta, skolininkė O. K. apskritai šiuo atveju negali būti laikoma atsakomybės prieš kreditorių subjektu ir tinkamu skolininku byloje, tad ir asmeniu, turinčiu pareigą atlyginti bet kokias kreditoriaus ne dėl jos kaltės patirtas išlaidas. Prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius galėjo ir turėjo patikrinti (inter alia viešo registro duomenis) savo reikalavimo teisės būtent O. K. atžvilgiu buvimą, t.y. įsitikinti, ar O. K. iš tikrųjų yra transporto priemonės savininkė ir privalo kompensuoti kreditoriui jo patirtas išlaidas. Be to, kaip pripažino pats kreditorius ir kaip matyti iš jo pateiktų rašytinių įrodymų, skolininkės O. K. laišką ir pranešimą apie tai, kad ji nebėra transporto priemonės savininkė, o taip pat tai patvirtinančius dokumentus, jis gavo dar 2011-10-05, todėl supratęs padarytą klaidą ir kreipimosi dėl teismo įsakymo išdavimo jos atžvilgiu nepagrįstumą, galėjo nedelsiant imtis priemonių antstolio priverstinio skolos išieškojimo veiksmams sustabdyti, nutraukti, vykdymo išlaidoms sumažinti ar minimizuoti. Kita vertus, kreditoriaus UAB ‚Automera“ sumokėtas žyminis mokestis šiuo atveju grąžintinas iš valstybės biudžeto CPK 87 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kadangi jo pareiškimą turėjo būti atsisakyta priimti.

13Teismas, vadovaudamasis LR CPK 370 str., 435 str.,

Nutarė

14Atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Automera“ (kodas – 148040272) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės O. K. (a.k. ( - ) atžvilgiu.

15Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą, kuriuo nutarta iš skolininkės O. K. išieškoti 6921,20 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-08-12) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 52 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriui UAB „Automera“, o taip pat 3,99 Lt pašto išlaidų valstybei ir bylą nutraukti.

16Grąžinti kreditoriui UAB „Automera“ (kodas – 14804072, buveinė – Smėlynės g. 106b, Panevėžys) iš Valstybės mokesčių inspekcijos 52 Lt (penkiasdešimt du litus) žyminio mokesčio (AB banko SNORAS 2011-08-05 mokėjimo nurodymas Nr. 08051518).

17Nutartis dalyje dėl teismo įsakymo panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų per 7 dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą. Likusioje dalyje nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai