Byla 3K-3-451/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dangutės Ambrasienės ir Zigmo Levickio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų UAB „Gerdukas“ ir UAB „SSPC“ kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“ ieškinį akcinei bendrovei „Dara“ (AB „Dara“ 2002 m. balandžio 25 d. buvo iškelta bankroto byla), tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „SSPC“, uždarajai akcinei bendrovei „Gerdukas“, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonei Registrų centrui, Kauno apskrities viršininko administracijai dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėjų kolegija :

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5UAB „Serfas“ 2002 m. gegužės 17 d. pareiškė ieškinį dėl tarp jo ir atsakovo AB „Dara“ 1998 m. kovo 9 d. sudarytos geležinkelio atšakos privažiavimo kelio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, nes sandoris neatitiko įstatymo reikalaujamos formos: sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Ieškovas nurodė, kad jis visiškai įvykdė sandorį, o atsakovas vengia įforminti jį notarine tvarka.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimu patenkino ieškovo UAB „Serfas“ ieškinį atsakovui AB „Dara“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir pripažino tarp šių bendrovių 1998 m. kovo 9 d. sudarytą sutartį, pagal kurią UAB „Serfas“ įsigijo geležinkelio atšakos privažiavimo kelią nuo iešmo Nr. 67 pabaigos iki UAB „Serfas“ (L=368,70 kv. m), esantį ( - ) unikalus Nr. ( - ), galiojančia (1964 m. CK 255 straipsnis, CK 1.74 straipsnis, 1.93 straipsnio 4 dalis) (civilinė byla Nr. 2-8600/2002).

7UAB „Senukų statybos paslaugų centras“ (šiuo metu bendrovės pavadinimas - UAB „SSPC) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8600/2002 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktuose įtvirtintų teisės normų pagrindu (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų; jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka). UAB „Gerdukas“ taip pat kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8600/2002 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose įtvirtintų teisės normų pagrindu.

8Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pirmiau nurodytus pareiškėjų prašymus.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. sausio 21 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės - atnaujino procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8600/2002, įtraukė į procesą šioje byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UAB „Senukų statybos paslaugų centras“ ir UAB „Gerdukas“ ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktuose įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. balandžio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

10Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas UAB „Serfas“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad AB „Dara“ nuosavybės teise valdė geležinkelio atšakos privažiavimo kelią nuo iešmo Nr. 67 pabaigos iki aklakelio (L-368,70 kv. m), esančio ( - ), nuo 1992 m. rugpjūčio mėn.; 2) pripažinti sutartį, sudarytą 1998 m. kovo 9 d. tarp UAB „Serfas“ ir AB „Dara“, pagal kurią UAB „Serfas“ įsigijo nuosavybės teise geležinkelio atšakos privažiavimo kelią nuo iešmo Nr. 67 pabaigos iki UAB „Serfas“ (L-368,70 kv. m), esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), galiojančia (CK 1.138 straipsnio 1 punktas, 1.93 straipsnio 4 dalis, CPK 444 straipsnis).

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo bei nutarties esmė

12Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad AB „Dara“ nuosavybės teise valdė geležinkelio atšakos privažiavimo kelią nuo iešmo Nr. 67 pabaigos iki aklakelio (L-368,70 kv. m), esančio ( - ), nuo 1992 m. rugpjūčio mėn.; nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu; pripažino sutartį, sudarytą 1998 m. kovo 9 d. tarp UAB „Serfas“ ir AB „Dara“, pagal kurią UAB „Serfas“ įsigijo nuosavybės teise geležinkelio atšakos privažiavimo kelią nuo iešmo Nr. 67 pabaigos iki UAB „Serfas“ (L-368,70 kv. m), esantį Kaune, ( - ), unikalus Nr. ( - ), galiojančia; priteisė iš atsakovo BAB „Dara“ 19,80 Lt pašto išlaidų valstybei ir ieškovui UAB „Serfas“ 200 Lt žyminio mokesčio (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, CK 1.74 straipsnis, 1.93 straipsnio 4 dalis, 4.47 straipsnis, 1964 m. CK 255 straipsnis, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:203 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 6.2, 9.3.2 punktai; Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, 8.12 punktas, Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, patvirtinta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-991, 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-939/2000).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal trečiųjų asmenų UAB „SSPC“ ir UAB „Gerdukas“ apeliacinius skundus, 2007 m. kovo 19 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą, papildė sprendimo rezoliucinę dalį nuoroda „panaikinti byloje priimtą Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimą“.

14Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei šio sprendimo motyvais, visų pirma pažymėjo, kad tuo atveju, kai procesas byloje yra atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, visa byla peržiūrima iš naujo teisėtumo bei pagrįstumo aspektu. Proceso atnaujinimas yra bylos nagrinėjimo pratęsimas, taigi ieškovas atnaujintoje byloje galėjo reikšti ir naujus reikalavimus. Kolegija taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, jog 1998 m. kovo 9 d. UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Serfas“ už 20 000 Lt nupirko iš AB „Dara“ geležinkelio atšakos privažiavimo kelią nuo iešmo Nr. 67 pabaigos iki aklakelio (L-368,70 kv. m), esantį ( - ). Kolegija pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad geležinkelio atšakos privažiavimo kelias yra nekilnojamasis turtas. Atsakovo AB „Dara“ nuosavybės teisė į geležinkelio atšakos privažiavimo kelią kildinama iš VĮ „Dara“ privatizavimo procese 1992 m. rugpjūčio 28 d. sudarytos viešo akcijų pasirašymo sutarties Nr. 175: šios sutarties pagrindu AB „Dara“ buvo perduotas visas VĮ „Dara“ turtas, tarp jo ir ginčo geležinkelio atšakos privažiavimo kelias. Pagal tuo metu galiojusią Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, nebuvo nustatyta privalomo geležinkelio atšakų privažiavimo kelių (nekilnojamojo turto objektų) registravimo. Taigi, kaip pažymėjo kolegija, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad AB „Dara“ nuo viešo akcijų pasirašymo sutarties momento aptariamą geležinkelio atšakos privažiavimo kelią valdė nuosavybės teise. Kolegija nurodė, kad pagal tuo metu galiojusią 1964 m. CK 255 straipsnio redakciją buvo nustatyta tik gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimo-pardavimo sutarties privaloma notarinė forma ir tokios sutarties įregistravimas per tris mėnesius turto registravimo įstaigoje, taip pat nustatytos šių reikalavimų nesilaikymo teisinės pasekmės (įstatymo nustatytos sutarties formos nesilaikymas ir sutarties neįregistravimas darė sutartį negaliojančią ir nesukuriančią turto įgijėjui nuosavybės teisės į turtą). Ir tik 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459 buvo patvirtinta 1964 m. CK 255 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcija, nustačiusi privalomus reikalavimus visų nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo sutarties formai. Tačiau teismas gali pripažinti sandorį, sudarytą nesilaikant įstatyme nustatytos privalomos notarinės formos, galiojančiu (1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalis, CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Geležinkelio privažiuojamieji keliai inžinieriniu statiniu pripažinti tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 parvirtinus Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:203 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, taigi bylos šalims 1998 m. kovo 9 d. sudarant geležinkelio atšakos privažiavimo kelio pirkimo-pardavimo sutartį, šio turto teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre nebuvo privaloma (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 punktas). Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktų duomenų pagrindu pagrįstai pripažino AB „Dara“ ir UAB „Serfas“ 1998 m. kovo 9 d. sudarytą sutartį galiojančia (ginčo objektas buvo perduotas pirkėjui UAB „Serfas“ ir už jį buvo sumokėti pinigai, o AB „Dara“ vengė sudaryti sandorį įstatymo reikalaujama forma).

15III. Kasacinių skundų dalykas ir pagrindai bei atsiliepimo į kasacinius skundus argumentai

16Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Gerdukas“ prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindais:

171. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nekilnojamojo turto teisinę registraciją: ginčo geležinkelio atšakos privažiavimo kelias privalėjo būti registruotas jau pateikiant šį objektą privatizavimui ir per dešimt dienų perregistruotas naujo savininko vardu (Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, 6 punktas, Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. sausio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 26 1.1, 1.3 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 1070 „Dėl privalomo registruoti įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto“, Statinių techninio reglamento (esminiai reikalavimai), patvirtinto Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1995 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 203, 4.1 punktas, 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo 2 straipsnis, 1996 m. birželio 22 d. Geležinkelio transporto kodekso 12 straipsnis, Teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011, 1964 m. CK 255, 279, 281 straipsniai - 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija). Ginčo objektas tiek privatizacijos metu, tiek po privatizacijos pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą laikomas „statiniu“, taigi turėjo būti atlikta jo teisinė registracija.

182. Bylą nagrinėję teismai neteisingai išaiškino teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės atsiradimą ir pasibaigimą. Daikto įgijėjui nuosavybės teisė į daiktą atsiranda nuo daikto perleidimo sutarties įregistravimo momento, jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruota (1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalis (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija). Šiuo atveju to nebuvo padaryta, o atitinkami privatizavimo dokumentai per se nėra pakankamas pagrindas nuosavybės teisei pripažinti. Atsakovas, 1998 m. kovo 9 d. sutartimi parduodamas ieškovui ginčo objektą (statinį), pardavė nekilnojamąjį turtą, į kurį pats nebuvo įgijęs nuosavybės; toks sandoris inter alia neatitiko ir 1964 m. CK 253 straipsnio reikalavimų, nes pačiam pardavėjui (atsakovui) neturint nuosavybės teisės, negalėjo atsirasti pirkimo-pardavimo sandorio teisinės pasekmės - nuosavybės teisės į ginčo objektą atsiradimas pirkėjui (ieškovui). Prieš perleisdamas ginčo objektą ieškovui, atsakovas turėjo jį įregistruoti savo vardu, priešingu atveju negalėjo perleisti nuosavybės teisės. Kasatorius taip pat pažymi, kad bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms. Ginčo objektas (statinys) yra registruotinas daiktas, todėl prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis). Vienintelis nuosavybės teisės įrodymas prieš trečiuosius asmenis yra viešo turto registro duomenys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punktas, 13 straipsnis). Negalima sutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ginčo geležinkelio atšakos neįregistravimas atsakovo vardu, perleidžiant šį objektą, nesukėlė jokių teisinių pasekmių, o atsakovas ir be tos sąlygos turėjo į šį objektą nuosavybės teisę.

193. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai išaiškindami ir taikydami CPK 177 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 5 punkte, 185 straipsnyje, 187 straipsnio 1, 2 dalyse, įtvirtintas nuostatas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo, kad jis vengė įforminti 1998 m. kovo 9 d. sutartį notarine tvarka, tačiau teismas, a priori priimdamas tokios aplinkybės pripažinimą, neatsižvelgė į tai, kad tokio fakto pripažinimas prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms (šalių vengimas atlikti geležinkelio atšakos privažiavimo kelio teisinę registraciją nuo 1992 m., šalių vengimas pateikti ginčo objekto pirkimo-pardavimo sutarties originalą, šalys nedėjo pastangų sandorį įforminti notarine tvarka ir kt.). Bylą nagrinėję teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimo civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu patvirtinta „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga“).

20Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „SSPC“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir atmesti ieškovo UAB „Serfas“ reikalavimus. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindais:

211. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas, nes peržengė nagrinėjimo atnaujintame procese ribas, kurias apibrėžė proceso atnaujinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengta apžvalga „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“, biuletenis Teismų praktika 26). Teismai šiuo atveju turėjo išnagrinėti bylą ta apimtimi, kuri buvo apibrėžta prašymą atnaujinti procesą pateikusių neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų nurodytomis aplinkybėmis ir reikalavimais. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai ne patikrino teismo sprendimą ta apimtimi, kurią apibrėžė proceso atnaujinimo pagrindai, o priėmė ir išnagrinėjo taip pat ir naują ieškovo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 42, 141 straipsniai, 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 4 dalis). Be to, bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nepareikalavo iš ieškovo pateikti įrodymų, jog negalima kitokia tvarka gauti siekiamo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo (CPK 445 straipsnis).

222. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad 1998 m. kovo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas UAB „Serfas“ nupirko iš atsakovo AB „Dara“ ginčo geležinkelio atšakos privažiavimo kelią. Juolab kad teismai pripažino, jog ginčo objektas yra nekilnojamasis daiktas, kuriam reikalinga teisinė registracija. Be to, jau pats kreipimosi į teismą dėl sutarties pripažinimo galiojančia faktas byloja, jog ieškovas negalėjo nei valdyti, nei disponuoti ginčo turtu pagal negaliojančią sutartį. Kasatorius pažymi, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog AB „Dara“ 1992 m. rugpjūčio 28 d. įgijo geležinkelio atšakos privažiavimo kelią ir nuo to laiko buvo šio turto savininkė: tai nepagrįsta jokiais įrodymais. Be to, ir 1998 m. kovo 9 d. sutarties sudarymo metu pirkimo-paradavimo objektas nebuvo teisiškai įregistruotas: daiktinė teisė į tam tikrą nekilnojamojo turto objektą negali atsirasti, neįregistravus Nekilnojamojo turto registre paties turto (nekilnojamojo daikto) (CK 4.253 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymo redakcija), 13 straipsnis, 37 straipsnio 2 dalis). Vienintelis nuosavybės teisės įrodymas prieš kitus asmenis yra turto viešo registro duomenys.

233. Įstatymas, suteikdamas teismui galimybę esant atitinkamoms sąlygoms sandorį pripažinti galiojančiu (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo redakcija), CK 1.93 straipsnio 4 dalis), nepaneigia CK 6.321 straipsnyje, 6.393 straipsnio 1 dalyje, 6.396 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų sandoriui, kurį teismas pripažįsta galiojančiu. Pardavėjas (AB „Dara“) niekada nebuvo ginčo geležinkelio atšakos privažiavimo kelio savininkas. 1998 m. kovo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo ir negali būti notariškai patvirtinta (o to nepadarius, šiuo metu sandoris negali būti pripažintas galiojančiu), nes sutarties objektu buvęs nekilnojamasis daiktas sutarties sudarymo metu nebuvo suformuotas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.93 straipsnio 3, 4 dalys).

244. Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino ieškovo teiginį, o atsakovo pripažinimą, kad atsakovas neva vengė įforminti 1998 m. kovo 9 d. sutartį notarine tvarka: atsakovas ne vengė įforminti sutartį notarine tvarka, bet neturėdamas tinkamai suformuoto nekilnojamojo daikto, neturėjo ir daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį daiktą. Dėl to sandoris negalėjo būti patvirtintas dar ir dėl šios priežasties (1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalis, CK 1.93 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis).

255. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, nuostatas (taikytinas visiems nekilnojamojo turto objektams). Šio teisės akto pagrindu tuometė VĮ „Dara“ tiek prieš jos privatizavimą, tiek po privatizavimo privalėjo savo nekilnojamąjį turtą registruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Ir tik tai padariusi, AB „Dara“ (tuometė VĮ „Dara“) būtų įgijusi turtines ir kitas daiktines teises į šį nekilnojamąjį daiktą. Privatizavimo procesas negali būti sutapatinamas su bendrovei nepriklausančio nekilnojamojo daikto privatizavimu. Kasatorius, nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais bei jų motyvais, taip pat pažymi, kad tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal šiuo metu galiojantį CK, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmenų turtinės teisės atsiranda tik šias teises įregistravus atitinkamame registre. Pastato teisinis registravimas atitinkame registre per se nėra nuosavybės atsiradimo pagrindas, tačiau, nesant statinio teisinės registracijos, t. y. kai nekilnojamasis daiktas nesuformuotas, negali atsirasti daiktinės ir kitokios turtinės teisės į tokį (nesuformuotą) nekilnojamąjį daiktą. Be to, nagrinėjamos bylos ir bylų, kuriose priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-991/2003 bei 3K-3-939/2000, ratio decidendi yra skirtingas.

266. Bylą nagrinėję teismai inter alia turėjo taikyti taip pat ir CK 6.394 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, nes ginčo objektas yra valstybinėje žemėje. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad, sudarant 1998 m. kovo 9 d. sutartį, tariamas pirkimo-pardavimo sutarties objekto savininkas neturėjo nuomos teisės sklypui, kuriame yra ginčo geležinkelio atšakos privažiavimo kelias.

27Atsiliepimu į trečiųjų asmenų UAB „Gerdukas“ ir UAB „SSPC“ kasacinius skundus ieškovas UAB „Serfas“ prašo kasacinius skundus atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime i kasacinius skundus nurodomi šie argumentai:

281. Atnaujinus procesą, ieškovas UAB „Serfas“ turėjo teisę, atsižvelgiant į įtrauktų trečiųjų asmenų UAB „SSPC“ ir UAB „Gerdukas“ iškeltas aplinkybes bei ieškinio ginčijimo pagrindus, pareikšti papildomą ieškinio reikalavimą (CPK 42 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengta apžvalga „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“, biuletenis Teismų praktika Nr. 26). Antra vertus, netgi pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti ieškovo patikslinto ieškinio (kuriame suformuluotas papildomas ieškinio reikalavimas), per se nereiškia, kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

292. Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas UAB „Serfas“ (pirkėjas) visiškai įvykdė sutartį, o atsakovas AB „Dara“ (pardavėjas) vengė įforminti sandorį notarine tvarka (ką jis pripažino bylos nagrinėjimo teisme metu), pagrįstai, remdamasis šiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirkimo-pardavimo sandorį pripažino galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 187 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

303. Nei ieškovas, nei atsakovas pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu nežinojo, kad geležinkelio atšakos privažiavimo kelias yra laikytinas registruotinu nekilnojamuoju daiktu, tai lėmė nepakankamas bei neaiškus tuometis teisinis reglamentavimas. Iki 2003 m. birželio 11 d., kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 buvo patvirtintas Statybos techninio reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nė vienas teisės aktas neapibrėžė ir nenustatė, jog geležinkelio atšakos privažiavimo keliai yra registruotinas nekilnojamasis daiktas (minėto Reglamento 6.2.1, 9.3, 9.3.2 punktai). Antra vertus, kaip pažymi ieškovas, faktas, jog geležinkelio atšakos privažiavimo kelias nebuvo teisiškai registruotas atitinkamame Nekilnojamojo turto registre per se dar nereiškia, kad jo pardavėjas (atsakovas AB „Dara“) neturėjo nuosavybės teisių į šį objektą. Bylą nagrinėję teismai byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai sprendė, kad nuo 1992 m. rugpjūčio 28 d. iki 1998 m. kovo 9 d. ginčo geležinkelio atšakos privažiavimo kelias buvo AB „Dara“ valdyme ir nuosavybėje. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat nurodė, jog ginčo geležinkelio atšakos privažiavimo kelias yra neįtrauktas į jų balansą. Pagal Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, 8.12 punktą, privatizacijos dokumentai yra pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus. Pastatų teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas: nuosavybė atsiranda kitais pagrindais. Kol neatlikta pastatų teisinė registracija, tol asmuo negali turtu disponuoti, bet gali jį kaip savininkas valdyti ir juo naudotis. Turto teisinės registracijos neatlikimas negali būti vertinamas kaip sandorio negaliojimą sukeliantis veiksnys. Be to, nei Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, nei pirmiau nurodytoje 1991 m. Instrukcijoje nebuvo reikalavimo teisiškai registruoti pastatų perdavimą iš vienos įmonės kitai, šiuose teisės aktuose nebuvo nustatyti teisinės registracijos atlikimo terminai, nenurodyta, kad, nesilaikius registracijos reikalavimo, sandoris yra niekinis. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-991/2003, 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-939/2000).

314. Ginčo geležinkelio atšakos privažiavimo kelias buvo parduotas AB „Dara“ likvidatoriaus tada, kai AB „Dara“ buvo iškelta bankroto byla (tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnis), o gautos lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su kreditoriais. Bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, padarė pagrįstą išvadą, kad geležinkeliai pradėti inventorizuoti ir teisinė jų registracija pradėta atlikti tik 2001 metais įsigaliojus naujajam CK: tai bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“.

32Kitų atsiliepimų į kasacinius skundus negauta.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

35Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas UAB „Serfas“ 1998 m. kovo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovo AB „Dara“ geležinkelio atšakos privažiavimo kelią nuo iešmo Nr. 67 pabaigos iki aklakelio (L-368,70 kv. m), esantį ( - ). Teismai nustatė, kad ši pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notarine forma, kad nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą iki 1998 m. kovo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, taip pat 1998 m. kovo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis, ją sudarius, nebuvo įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Tenkindami ieškovo UAB „Serfas“ patikslintą ieškinį, paduotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktuose nurodytais pagrindais atnaujintoje byloje, bylą nagrinėję teismai nuosavybės teisės įregistravimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas AB „Dara“ minėtą geležinkelio atšakos privažiavimo kelią nuosavybės teise valdė nuo 1992 m. rugpjūčio mėn., taip pat pripažino 1998 m. kovo 9 d. sutartį galiojančia. Teismai sprendė, kad, atnaujinus procesą byloje, ieškovas UAB „Serfas“ galėjo reikšti ir naują reikalavimą (t. y. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo), kurio nebuvo pareiškęs nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-8600/2002.

36V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37Šioje byloje kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, aiškindamas teisę, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

38Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo instituto, yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, pažymint, kad jis naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos draudimo kompanija „DA-Deautsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft” v. Švenčionių rajono. valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-739/2000; 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Medasa” v. UAB „Čeltaura”, bylos Nr. 3K-3-458/2004; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Turto bankas“ ir kiti v. V. ir S. M. prekybos centras ir kiti, bylos Nr. 3K-7-362/2007; kt.).

39Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų ir naujo reikalavimo pareiškimo atnaujintoje byloje

40Procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8600/2002 buvo atnaujintas pagal neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų prašymus CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktuose nurodytų teisės normų pagrindais. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. T.y. atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Neris“ v. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir kiti, bylos Nr. 3K-3-416/2006).

41Šiuo atveju atnaujintą bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netikrino Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal tuos pagrindus, kuriais procesas byloje buvo atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimą (kas reikštų, jog teismas tarsi sutiko su proceso atnaujinimo pagrindais), nors iš tikrųjų bylos rezultatas liko toks pats – 1998 m. kovo 9 d. sudarytas sandoris buvo pripažintas galiojančiu, papildomai dar nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog AB „Dara“ nuo 1992 m. rugpjūčio mėn. nuosavybės teise valdė ginčo geležinkelio atšakos privažiavimo kelią.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, nagrinėdami atnaujintą civilinę bylą, laikydamiesi proceso atnaujinimo pagrindų, šiuo atveju turėjo patikrinti, ar: 1) proceso atnaujinimo pagrindu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę ankstesnio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Medasa” v. UAB „Čeltaura”, bylos Nr. 3K-3-458/2004); 2) ar ankstesnis teismo sprendimas pažeidžia neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Neris“ v. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir kiti, bylos Nr. 3K-3-416/2006); 3) ar ankstesniame teismo sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik aiški, bet ir esminė, ir dėl to teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; kt.). Tuo tarpu atnaujintą bylą nagrinėję teismai minėtų aplinkybių neanalizavo ir nekonstatavo Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo būtent pagal pirmiau nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus.

43Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apskritai naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nėra negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-228/2007). Tačiau kartu būtina turėti omenyje tai, kad galimybė reikšti naujus reikalavimus atnaujintoje byloje nėra absoliuti, bet visų pirma yra sąlygota pagrindų, pagal kuriuos procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas. Nagrinėjamos bylos atveju naują reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškė ieškovas UAB „Serfas“, nors byla buvo atnaujinta pagal neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų UAB „Gerdukas“ ir UAB „SSPC“ prašymus, be to, minėtas reikalavimas pagal savo pobūdį peržengia ribas, kurias apibrėžė pirmiau nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai ir tai, ką šioje atnaujintoje byloje teismai turėjo nagrinėti ir dėl ko pasisakyti. Atnaujintoje byloje minėto ieškovo UAB „Serfas“ reikalavimo priėmimas ir nagrinėjimas iš tiesų reiškė ne ankstesnio Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą pagal tuos proceso atnaujinimo pagrindus, dėl kurių procesas ir buvo atnaujintas, bet ieškovo 2002 m. gegužės 17 d. inicijuoto ginčo „persprendimą“ iš dalies naujais ieškovo nurodytais faktiniais bei teisiniais pagrindais. Jau buvo pažymėta, kad atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo (šiuo atveju dėl sandorio neatitikties įstatymo reikalaujamai formai) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (taigi taip pat, galima sakyti, tam tikra prasme „persprendimas“), tačiau atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta, bet ne galimybė asmeniui (šiuo atveju ieškovui), neprašiusiam proceso atnaujinimo, tikslinti ieškinį ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo, pareiškiant dar ir naują reikalavimą.

44Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai šioje byloje, pažeisdami CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, peržengė procesiniame įstatyme nustatytas atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas ir padarė esminį proceso pažeidimą.

45Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

46Nustatydami juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas AB „Dara“ nuo 1992 m. rugpjūčio mėn. nuosavybės teise valdė ginčo geležinkelio atšakos privažiavimo kelią, bylą nagrinėję teismai vadovavosi CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį viena iš teismo nagrinėjamų bylų kategorijų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Procesinis įstatymas įtvirtina sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, numatydamas, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai nebegalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju susiklostė situacija, kad ieškovas UAB „Serfas“, siekdamas išspręsti 1998 m. kovo 9 d. sudaryto sandorio neatitikties įstatymo reikalaujamai formai klausimą (registracijos bei notarinio patvirtinimo), siekia įteisinti nuosavybės teisę į ginčo atšakos privažiavimo kelią, kurį jis minėto sandorio pagrindu įsigijo iš atsakovo AB „Dara“, kai pirkimo-pardavimo sutarties objektas iki sutarties sudarymo nebuvo įregistruotas atitinkamoje nekilnojamojo turto registro įstaigoje kaip pardavėjo (AB „Dara“) nuosavybė.

47Atnaujintoje byloje ieškovo pareikšto naujo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (kad AB „Dara“ nuosavybės teise valdė geležinkelio atšakos privažiavimo kelią nuo 1992 m. rugpjūčio mėn.) esmė šiuo atveju yra būtent tai, ar pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ginčo objekto (geležinkelio atšakos privažiavimo kelio) teisinė registracija buvo viena iš sąlygų pardavėjo (AB „Dara“) nuosavybės teisei į minėtą objektą atsirasti. Kitaip tariant, ar tai, jog AB „Dara“ nebuvo aptariamo geležinkelio atšakos privažiavimo kelio įregistravusi savo vardu atitinkamoje registro įstaigoje, reiškia, jog bendrovė neturėjo į šį objektą nuosavybės teisės, taigi ir negalėjo jo 1998 m. kovo 9 d. sutartimi perleisti ieškovui UAB „Serfas“. Kitos aplinkybės, susijusios su tuo, kad po VĮ „Dara“ privatizavimo, AB „Dara“ valdė ginčo geležinkelio atšakos privažiavimo kelią, nebuvo ginčijamos bylos nagrinėjimo metu, kaip ir nėra ginčijamos trečiųjų asmenų pateiktuose kasaciniuose skunduose. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinės registracijos santykis su nuosavybės teisių atsiradimu – teisinio reguliavimo ir šio reguliavimo aiškinimo bei taikymo dalykas, bet ne aplinkybė, kuri pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei CPK 445 straipsnį šiuo atveju galėtų sudaryti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto įrodinėjimo turinį. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas negali būti laikomas teisiniu instrumentu teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo klausimams išspręsti.

48Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami juridinę reikšmę turintį faktą šioje atnaujintoje byloje, pažeidė CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 445 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

49Dėl bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

50Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 445 straipsnis, 370 straipsnio 4 dalis), kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, dėl to pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų sprendimas ir nutartis yra panaikinami, o byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

51Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą iš naujo, Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-8600/2002) teisėtumą bei pagrįstumą turi įvertinti, atsižvelgdamas į pagrindus, kuriais procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėjant atnaujintą bylą, kurios esmė, minėta, 1998 m. kovo 9 d. sudaryto sandorio (t. y. galiojant 1964 m. CK), neatitinkančio formos reikalavimų, pripažinimas galiojančiu, inter alia atsižvelgtina į 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme Nr. VIII-1864, konkrečiai – šio įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas teisės normas. Tai yra, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet sandoris nebuvo įregistruotas ir, įsigaliojus CK, registravimo terminas dar nepasibaigęs, tai tokio sandorio teisinei registracijai taikomos šio kodekso taisyklės (8 straipsnio 2 dalis). Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

52Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl nurodytų esminių proceso teisės normų pažeidimo, tai teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasaciniuose skunduose nurodomų argumentų, visų pirma - susijusių su materialinės teisės normų aiškinimu bei taikymu šioje byloje.

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija :... 4. I. Ginčo esmė... 5. UAB „Serfas“ 2002 m. gegužės 17 d. pareiškė ieškinį dėl tarp jo ir... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimu patenkino... 7. UAB „Senukų statybos paslaugų centras“ (šiuo metu bendrovės pavadinimas... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m.... 10. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas UAB „Serfas“... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo bei nutarties esmė... 12. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį... 13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios... 15. III. Kasacinių skundų dalykas ir pagrindai bei atsiliepimo į kasacinius... 16. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Gerdukas“ prašo Kauno apygardos... 17. 1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino teisės aktų nuostatas,... 18. 2. Bylą nagrinėję teismai neteisingai išaiškino teisės normas,... 19. 3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo... 20. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „SSPC“ prašo panaikinti Kauno miesto... 21. 1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas... 22. 2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad 1998 m. kovo 9 d.... 23. 3. Įstatymas, suteikdamas teismui galimybę esant atitinkamoms sąlygoms... 24. 4. Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami įrodinėjimą civiliniame procese... 25. 5. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino Pastatų, statinių ir butų... 26. 6. Bylą nagrinėję teismai inter alia turėjo taikyti taip pat ir CK 6.394... 27. Atsiliepimu į trečiųjų asmenų UAB „Gerdukas“ ir UAB „SSPC“... 28. 1. Atnaujinus procesą, ieškovas UAB „Serfas“ turėjo teisę,... 29. 2. Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas UAB... 30. 3. Nei ieškovas, nei atsakovas pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu... 31. 4. Ginčo geležinkelio atšakos privažiavimo kelias buvo parduotas AB... 32. Kitų atsiliepimų į kasacinius skundus negauta.... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 35. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas UAB „Serfas“ 1998... 36. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. Šioje byloje kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,... 38. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, pasisakydamas dėl proceso... 39. Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų ir naujo reikalavimo pareiškimo... 40. Procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8600/2002 buvo atnaujintas... 41. Šiuo atveju atnaujintą bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, nagrinėdami atnaujintą civilinę... 43. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apskritai naujų reikalavimų... 44. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 45. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo... 46. Nustatydami juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas AB „Dara“... 47. Atnaujintoje byloje ieškovo pareikšto naujo reikalavimo dėl juridinę... 48. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 49. Dėl bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui... 50. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės... 51. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą iš naujo, Kauno... 52. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimą ir Kauno... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...