Byla 2-1126-823/2018
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Construction ACE“ 2017 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu pateikti atnaujinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1358-866/2018, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino skundui dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Construction ACE“ 2017 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu pateikti atnaujinimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilęs dėl termino kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti atnaujinimo, kai skundą paduoda pradinio kreditoriaus teisių perėmėjas, reikalavimo teisę į bankrutuojančią bendrovę įgijęs jau pasibaigus prašomam atnaujinti terminui.
  2. Pareiškėja UAB „Kardos“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą pateikti skundą dėl BUAB „Construction ACE“ 2017 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2, kuriuo nutarta parduoti atsakovės reikalavimo teisę į UAB „Finiens“ ir 2017 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 panaikinti.
  3. Nurodė, kad 2018 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perėmė 3 227,74 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Construction ACE“ iš pradinės kreditorės UAB „Vaidva“. Kadangi pareiškėja reikalavimo teisę į BUAB „Construction ACE“ įgijo jau pasibaigus terminui skundui dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti, ji objektyviai neturėjo galimybės skundą pateikti laiku. Tik perėmusi reikalavimo teisę pareiškėja gavo realią galimybę įvertinti atsakovės bankroto bylos medžiagą ir susipažinti su aiškiai visų kreditorių interesus pažeidžiančiu ginčijamu nutarimu. Ginčijamo nutarimo pagrindu buvo sudarytas sandoris dėl kurio sudarymo atsakovė prarado net teorines galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Kardos“ prašymo dėl termino atnaujinimo.
  2. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja į BUAB „Construction ACE“ bankroto bylą įstojo ne kaip nauja kreditorė, bet perėmusi reikalavimo teisę iš pirminės kreditorės UAB „Vaidava“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 3 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas.
  3. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji apie skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą sužinojo tik 2018 m. balandžio 16 d., nevertintina kaip svarbi priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes toks vertinimas neatitiktų CPK 48 straipsnio 3 dalies nuostatų.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Kardos“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjos skundą dėl BUAB „Construction ACE“ 2017 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apie 2017 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 sužinojo tik 2018 m. balandžio 16 d. Nors pareiškėja į bylą įstojo ne kaip nauja kreditorė, bet kaip buvusios BUAB „Construction ACE“ kreditorės UAB „Vaidva“ teisių perėmėja, jai dėl buvusios kreditorės neveikimo neturi būti užkertamas kelias ginti savo pažeistas teises.
    2. Teismas visiškai nepagrįstai pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis. Pareiškėja objektyviai neturėjo jokios galimybes pateikti skundo nepraleisdama kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo termino, kadangi ji reikalavimo teisę įgijo jau tada, kai šis terminas buvo praleistas. Neatnaujindamas praleisto termino, teismas pažeidžia pagrindinį bankroto procesui keliamą tikslą – patenkinti kreditorių reikalavimus, bei viešąjį interesą.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą dėl bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkime priimto nutarimo.
  2. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Minėtas, ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas, terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra ieškinio senaties terminas, todėl jam taikomos visos ieškinio senaties terminams būdingos taisyklės.
  3. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Ar priežastys, dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas, yra svarbios – fakto klausimas, kurį teismas konstatuoja, ištyręs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  4. Nagrinėjamu atveju pareiškėja į atsakovės bankroto bylą įstojo kaip pirminės kreditorės UAB „Vaidva“ teisių perėmėja. Kaip pagrįstai ginčijamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 48 straipsnio 2 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti (bankroto) procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. Tai reiškia, kad kreditoriaus teisių perėmėjas bankroto byloje yra privalomai saistomas buvusių kreditorių, iš kurių jis įgijo reikalavimo teises, (ne)atliktų bankroto byloje veiksmų.
  5. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad apdairus reikalavimų teisių perėmėjas iki teisių perėmimo turėtų pasidomėti, kokie veiksmai yra bankroto byloje atlikti, kokius veiksmus ir kodėl (ne)atliko teisių perleidėjas (turint galvoje, kad jie bus vertinami kaip privalomi teisių perėmėjui), kokios jo galimybės įtakoti bankroto proceso eigą po teisių perėmimo teisių perleidėjų (ne)atliktų veiksmų kontekste ir pan., nes tik tokiu atveju jis gali tinkamai įsivertinti, ar apskritai jam naudinga perimti reikalavimo teises. Negali būti pateisinama tokia situacija, kai asmuo, neįvertinęs tokių aplinkybių, įgyja reikalavimo teises ir siekia sugrąžinti atgal toli pažengusias bankroto procedūras vien remdamasis ta aplinkybe, kad jis į bylą kaip kreditorius įstojo jau po tokių procedūrų, ypatingai tokių, kurių anksčiau nė vienas kreditorius neginčijo. Tai gali pažeisti ne tik kitų įmonės kreditorių, bet ir trečiųjų asmenų – ne bankroto bylos dalyvių – interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-329-178/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-794-823/2017). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad procesinio teisių perėmimo fakto vertinimas kaip svarbios priežasties atnaujinti praleistą procesinį terminą neatitiktų CPK 48 straipsnio nuostatų ir aptariamos teismų praktikos.
  6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisių perleidėjas negali perleisti kitam asmeniui daugiau teisių, nei jis pats turi. Nagrinėjamu atveju terminas 2017 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimui Nr. 2 apskųsti buvo pasibaigęs jau tuo metu, kai pareiškėja perėmė reikalavimo teises iš pradinės kreditorės. Taigi, pradinė kreditorė, netekusi teisės ginčyti 2017 m. spalio 13 d. BUAB „Construction ACE“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl to, jog praleido įstatyme nustatytą terminą, negalėjo šios teisės perleisti pareiškėjai kaip jos teisių perėmėjai.
  7. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai