Byla 2-794-823/2017
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanvalda“ 2016 m. birželio 21 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-24-513/2017, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanvalda“ 2016 m. birželio 21 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja V. T. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti BUAB „Sanvalda“ 2016 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimus visais darbotvarkės klausimais.
  2. Nurodė, kad susirinkimo nutarimai priimti pažeidžiant procedūras ir kreditorių teises, nes apie susirinkimą nebuvo informuoti visi kreditoriai – nebuvo išsiųstas pranešimas UAB „Omnitel“ ir UAB „Nardus“, pranešimai buvo siunčiami neregistruota pašto siunta. Nutarimus susirinkime priėmė kreditorius, turintis 2,25 proc. dydžio kreditorinį reikalavimą. Pakartotinis kreditorių susirinkimas vyko tą pačią dieną kaip ir pirminis, tai nėra protinga, kadangi, jeigu kreditoriai negalėjo dalyvauti ir balsuoti 2016 m. birželio 21 d. 10 val., abejotina, kad jie galėjo dalyvauti ir balsuoti 2016 m. birželio 21 d. 14.30 val. Kreditorių susirinkimo nutarimas parduoti reikalavimo teisę priimtas kreditoriams neturint informacijos apie reikalavimo teisės kainą, reikalavimo teisės dydį. Reikalavimo teisė 2016 m. spalio 27 d. parduota su bankroto administratoriumi susijusiai įmonei UAB „Prekuva“.
  3. BUAB „Sanvalda“ bankroto administratorė UAB „Tytus“ prašė pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtu arba atmesti. Nurodė, kad pareiškėja apskritai neturėjo teisės teikti skundą, nes jo pateikimo metu nebuvo BUAB „Sanvalda“ kreditorė, ji negali turėti daugiau teisių nei pradinė kreditorė – antstolė A. R. Ž., kuri nutarimų neskundė. Pareiškėja praleido terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad visi kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie susirinkimus, tačiau niekada nesidomėjo BUAB „Sanvalda“ bankroto procesu, iškeltomis bylomis ir pradėtais procesais. Pakartotinių susirinkimų sušaukimas tą pačią dieną neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kreditorių teisių. Pažymėjo, kad reikalavimo teisės įgijusi UAB „Prekuva“ su bankroto administratore nėra susijusi.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
  2. Teismas sutiko su BUAB „Sanvalda“ bankroto administratorės pozicija, kad pareiškėja V. T., nebūdama kreditore, neturėjo teisės skųsti bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, teismo nutartis pakeisti kreditorę įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 16 d., teismas sprendė, kad pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 3 punktą nėra.
  3. Teismas pažymėjo, kad visi BUAB „Sanvalda“ kreditoriai, taip pat ir buvusi kreditorė antstolė A. R. Ž., informaciją apie įmonės bankroto eigą gaudavo 2013 m. vasario 5 d. kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Apie 2016 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimus kreditoriams buvo pranešta, pradinė kreditorė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jų neskundė. Pareiškėja reikalavimo teisę iš buvusios kreditorės nupirko praėjus keturiems mėnesiams nuo ginčijamo kreditorių susirinkimo. Pareiškėja, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėja, negalėjo įgyti daugiau teisių ir pareigų, nei turėjo pirminė kreditorė.
  4. Teismas sprendė, kad įmonės kreditoriai žinojo apie iškeltas bylas ir apie reikalavimo teisę, nes kelis kartus prašė teismo pratęsti likvidavimo terminą dėl nagrinėjamos bylos, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad kreditoriai nutarė parduoti reikalavimo teisę neturėdami informacijos apie ją.
  5. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad pakartotinio kreditorių susirinkimas sušaukimas tą pačią dieną nėra gera praktika, tačiau nurodė, kad apie pakartotinio susirinkimo vietą ir laiką kreditoriams buvo pranešta laiku ir tinkamai – kreditoriai iš anksto žinojo apie tai, kad, neįvykus susirinkimui 2016 m. birželio 21 d., 10 val., 2016 m. birželio 21 d. 14.30 val. įvyks pakartotinis susirinkimas, todėl šiuo atveju 2016 m. birželio 21 d. pakartotiniame susirinkime nutarimams priimti balsų pakako. Tokia nutarimų priėmimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 1-3 dalyse išdėstytoms normoms, kadangi priešingu atveju bankroto procesas būtų nepagrįstai vilkinamas arba būtų neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, CPK 185 straipsnis).
  6. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog reikalavimo teisės pardavimo tvarka prieštarauja įstatymui, pažeidžia kreditorių ar bankrutavusios įmonės teises ir teisėtus interesus, todėl šioje proceso stadijoje teigti, kad nustatyta reikalavimo teisės pardavimo tvarka neteisėta, nėra pagrindo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja pasinaudojo savo teise ginčyti reikalavimo teisės perleidimo sutartį actio Pauliana pagrindu, todėl bylos nagrinėjimo metu bus patikrintos visos su sandorio sudarymu susijusios aplinkybės.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Pareiškėja V. T. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti BUAB „Sanvalda“ 2016 m. birželio 21 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus visais darbotvarkės klausimais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nevertino pareiškėjos nurodyto argumento ir pateiktų įrodymų, kad pradinė kreditorė – antstolė A. R. Ž., apie 2016 m. birželio 21 d. BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo nutarimus sužinojo tik tada, kai pareikalavo iš bankroto administratoriaus dokumentų, o bankroto administratorė juos pateikė tik 2016 m. lapkričio 29 d. Kadangi protokolas buvo pateiktas pradinei kreditorei tik 2016 m. lapkričio 29 d., o reikalavimo teisė pareiškėjai jau buvo perleista, akivaizdu, kad pradinė kreditorė negalėjo apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimų, todėl visiškai teisėtai apskundimo teisę perleido naujajai kreditorei. Bankroto administratorė nepateikė įrodymų, kad susirinkimo protokolas pradinei kreditorei buvo pateiktas.
    2. Apie 2016 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimą nebuvo informuoti visi kreditoriai, todėl buvo pažeista ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta kreditorių teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose. BUAB „Sanvalda“ kreditoriams UAB „Omnitel“ ir UAB „Nardus“ pranešimas nebuvo išsiųstas, todėl šie kreditoriai nebuvo informuoti apie susirinkimą ir negalėjo įgyvendinti savo teisės jame dalyvauti bei balsuoti. Tas pats siuntų lydraštis patvirtina, kad pranešimas apie kreditorių susirinkimą buvo išsiųstas neregistruotomis siuntomis, todėl akivaizdu, kad ir kiti kreditoriai galėjo negauti ir, tikėtina, negavo pranešimų apie susirinkimą, o bankroto administratorė, neturėdama įrodymų, kad visi kreditoriai buvo informuoti apie susirinkimą, vis tiek leido susirinkimui vykti.
    3. Teismas nevertino pareiškėjos argumento, kad pakartotinio susirinkimo sušaukimo galimybė numatyta siekiant užtikrinti negalėjusių pirminiame kreditorių susirinkime dalyvauti kreditorių teisę dalyvauti susirinkime ir balsuoti, o tai reiškia, kad pakartotinis susirinkimas turi būti sušauktas protingu laiku, o ne tą pačią dieną. Priešingas aiškinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto protingumo principo. Pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimas neprotingu terminu akivaizdžiai neatitinka kreditorių interesų, nes taip sudaroma galimybė sprendimus priimti nesant kreditorių daugumos balsavimui, kaip ir buvo šiuo atveju.
    4. Teismas nevertino pareiškėjos argumento ir įrodymų, kad skundžiami nutarimai buvo priimti bankroto administratorei nepateikus visos išsamios informacijos ir kreditoriams nežinant, kokia turto pardavimo kaina yra tvirtinama kreditorių susirinkime, nes siūlomame nutarimo projekte kaina nebuvo nurodyta. Kreditoriams net nebuvo pateikta informacija apie parduodamos reikalavimo teisės dydį, dėl ko kreditoriai neturėjo galimybės objektyviai įvertinti pardavimo kainos realumo ir atitikimo kreditorių interesams.
  2. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą BUAB „Sanvalda“ bankroto administratorė UAB „Tytus“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino visas aplinkybes ir nustatė, kad pradinė kreditorė buvo tinkamai informuota apie įvykusį 2016 m. birželio 21 d. pakartotinį BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimą. Šias aplinkybes pagrindžia ir byloje esantis siuntų lydraštis, iš kurio turinio matyti, jog pranešimas pradinei kreditorei A. R. Ž. buvo išsiųstas laiku ir tinkamai.
    2. Bendrovės kreditoriai, tarp jų ir ankstesnė kreditorė - antstolė A. R. Ž., niekada nesidomėjo bankrutavusia bendrove ir nedalyvaudavo kreditorių susirinkimuose. Bankroto administratoriui jau pabaigus likvidavimo procedūras, dėl nesuprantamų priežasčių, apeliantė, perėmusi tik 242,12 EUR dydžio finansinį reikalavimą, siekia sutrukdyti galutinai pabaigti bendrovės likvidavimo procedūras.
    3. Kadangi dalis BUAB „Sanvalda“ kreditorių sutampa su kitų bendrovių kreditoriais, taupant pinigines lėšas, dalis pranešimų buvo siunčiami viename voke. Pranešimas UAB „Nardus“ dėl BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo buvo išsiųstas kartu su BUAB „Granulum“ pranešimu, o pranešimas UAB „Omnitel“ dėl BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo – kartu su BUAB „Grafteris“ pranešimu.
    4. Pakartotinis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas laikantis nusistovėjusios praktikos ir neprieštaraujant ĮBĮ normoms.
    5. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjantis BUAB „Sanvalda“ bankroto bylą, dar 2016 m. birželio 15 d. pranešimu informavo bankroto administratorę, kad, teismo vertinimu, likvidavimo proceso metu svarstytinas reikalavimo teisės perleidimo klausimas, nes BUAB „Sanvalda“ bankroto procesas užsitęsė, o tai pažeidžia kreditorių, bankrutavusios įmonės teises ir teisėtus interesus, didina bankroto administravimo išlaidas. Taigi, bankroto administratorius sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame buvo nuspręsta parduoti reikalavimo teisę į nepriteistą reikalavimą.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą dėl 2016 m. birželio 21 d. pakartotinio BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, tiek atskirąjį skundą grindžia argumentais, susijusiais su procedūriniais 2016 m. birželio 21 d. pakartotinio BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimais, o būtent: aplinkybe, kad apie kreditorių susirinkimą nebuvo informuoti visi BUAB „Sanvalda“ kreditoriai, bei aplinkybe, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas tą pačią dieną, kaip ir pirminis (neįvykęs) kreditorių susirinkimas, kas, apeliantės vertinimu, akivaizdžiai neatitinka kreditorių interesų. Apeliantė taip pat teigia, kad skundžiami nutarimai buvo priimti bankroto administratorei nepateikus visos išsamios informacijos ir kreditoriams nežinant, kokia turto pardavimo kaina yra tvirtinama kreditorių susirinkime.
  2. Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 8 d. pranešimu BUAB „Sanvalda“ bankroto administratorė informavo BUAB „Sanvalda“ kreditorius apie 2016 m. birželio 21 d. 10 val. šaukiamą kreditorių susirinkimą, pažymėdama, kad, susirinkimui neįvykus, 2016 m. birželio 21 d. 14.30 val. vyks pakartotinis kreditorių susirinkimas (b. l. 135-137, t. III); 2016 m. birželio 21 d. 10 val. buvo sušauktas BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimas, kuris neįvyko, kadangi susirinkime dalyvavo tik 2,25 proc. balsų turintys kreditoriai (nepakako balsų nutarimams kreditorių susirinkime priimti) (b. l. 130, t. III); 2016 m. birželio 21 d. 14.30 val. įvyko pakartotinis BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimas, kurio metu nutarta dėl reikalavimo teisės civilinėje byloje Nr. 2-1081-460/2016 į V. V. bei P. Č. pardavimo tvarkos bei kainų nustatymo pagal bankroto administratorės pateiktą projektą (b. l 132-134, t. III).
  3. 2016 m. spalio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi BUAB „Sanvalda“ kreditorė antstolė A. R. Ž. perleido 242,12 EUR reikalavimą į BUAB „Sanvalda“ apeliantei V. T. (b. l. 126-127, t. III); 2016 m. gruodžio 2 d. V. T. kreipėsi į teismą skundu dėl BUAB „Sanvalda“ 2016 m. birželio 21 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo (b. l. 110-113); Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi išbraukė A. R. Ž. iš BUAB „Sanvalda“ kreditorių sąrašo ir į BUAB „Sanvalda“ kreditorių sąrašą įtraukė V. T. su 242,12 EUR dydžio kreditoriniu reikalavimu (b. l. 152-153, t. III); 2016 m. gruodžio 6 d. rezoliucija teismas priėmė V. T. skundą dėl 2016 m. birželio 21 d. pakartotinio BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kuris skundžiama nutartimi buvo atmestas (b. l. 122, 162-163, t III).
  4. Nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), tačiau dėl procedūrinių pažeidimų kreditorių susirinkimo nutarimai turėtų būti naikinami tik tokiu atveju, kai šie procedūriniai pažeidimai galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2012, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2279/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1792/2011, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-825/2010). Taigi, ne bet koks, o tik esminis procedūrinis pažeidimas gali būti pagrindu kreditorių susirinkimo nutarimui panaikinti.
  5. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Sanvalda“ bankroto administratorė UAB „Tytus“ 2016 m. birželio 10 d. BUAB „Sanvalda“ kreditoriams išsiuntė 2016 m. birželio 8 d. pranešimą apie 2016 m. birželio 21 d. 10 val. įvyksiantį BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimą, nurodydama susirinkimo darbotvarkės klausimus, bei papildomą informaciją t. y. kad, susirinkimui neįvykus, 2016 m. birželio 21 d. 14.30 val. vyks pakartotinis kreditorių susirinkimas, taip pat nurodė, kokiu būdu ir kur galima susipažinti su siunčiamos darbotvarkės klausimų nagrinėjimui aktualiais dokumentais (b. l. 135-137 t. III).
  6. Pasak apeliantės, aplinkybę, kad apie 2016 m. birželio 21 d. BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimą buvo informuoti ne visi kreditoriai patvirtina byloje esantis siuntų lydraštis, remiantis kuriuo 2016 m. birželio 8 d. pranešimas apie susirinkimą nebuvo siųstas dviems BUAB „Sanvalda“ kreditoriams – UAB „Omnitel“ ir UAB „Nardus“. BUAB „Sanvalda“ bankroto administratorė UAB „Tytus“, nesutikdama su šiuo apeliantės argumentu atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, kad dalis BUAB „Sanvalda“ kreditorių sutampa su kitų bendrovių kreditoriais, todėl, taupant pinigines lėšas, dalis pranešimų buvo siunčiami viename voke – pranešimas UAB „Nardus“ dėl BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo buvo išsiųstas kartu su BUAB „Granulum“ pranešimu, o pranešimas UAB „Omnitel“ dėl BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo – kartu su BUAB „Grafteris“ pranešimu ir pateikė minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (b. l. 5, t. IV).
  7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad BUAB „Sanvalda“ bankroto administratorės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai, susiję su kreditorių informavimu apie 2016 m. birželio 21 d. BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimą, turi esminę reikšmę nagrinėjamam klausimui, priima BUAB „Sanvalda“ bankroto administratorės pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Įvertinus šiuos įrodymus nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad jos nurodyti kreditoriai apie 2016 m. birželio 21 d. BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimą nebuvo informuoti.
  8. Apeliantė taip pat teigia, kad tai, jog BUAB „Sanvalda“ kreditoriai buvo netinkamai informuoti apie 2016 m. birželio 21 d. susirinkimą, patvirtina ir faktas, kad pranešimai apie susirinkimą kreditoriams buvo išsiųsti neregistruotomis siuntomis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.
  9. Pagal ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo šaukimo tvarka buvo nustatyta 2013 m. vasario 5 d. kreditorių susirinkime, 10.1 – uoju darbotvarkės klausimu priėmus nutarimą kreditorių susirinkimus šaukti pagal poreikį, pranešant kreditoriams ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos (b. l. 180-183, t. I). Taigi, paties BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo nustatytoje susirinkimų šaukimo tvarkoje nebuvo numatyta, kad apie šaukiamą susirinkimą BUAB „Sanvalda“ kreditoriai turi būti informuoti registruota pašto siunta, byloje taip pat nėra duomenų, kad BUAB „Sanvalda“ kreditoriai būtų išreiškę pageidavimą informaciją apie šaukiamus kreditorių susirinkimus bei kitą su bankroto procesu susijusią informaciją jiems siųsti registruota pašto siunta. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad BUAB „Sanvalda“ bankroto administratorė UAB „Tytus“, neregistruota pašto siunta BUAB „Sanvalda“ išsiuntusi kreditoriams pranešimus, tinkamai, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, informavo kreditorius apie šaukiamą susirinkimą.
  10. ĮBĮ nenumato tikslaus termino, kada turi būti šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas, taip pat ir draudimo pakartotinį susirinkimą šaukti tą pačią dieną po susirinkimo, kuriame nutarimams priimti nepakako kreditorių balsų. ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies norma nustato tik maksimalų terminą (15 dienų), per kurį turi būti sušaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas. BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo patvirtintoje kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkoje pakartotinio susirinkimo sušaukimo tvarka nebuvo nustatyta t. y. nebuvo nuspręsta nei dėl termino, kada turi būti šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas po susirinkimo, kuriame nutarimams priimti nepakako kreditorių balsų, nei kokiu būdu bei terminais kreditoriai apie tokį susirinkimą turi būti informuojami. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliantės argumentus, kuriems skundžiama nutartimi pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad pakartotinio kreditorių susirinkimas sušaukimas tą pačią dieną nelaikytinas teigiama praktika, tačiau kartu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti į tai, jog pagal byloje esančius duomenis BUAB „Sanvalda“ pakartotiniai kreditorių susirinkimai visuomet buvo šaukiami tą pačią dieną ir kreditoriams tokia pakartotinių kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka buvo priimtina – byloje viso bankroto proceso metu nėra nei vieno kreditoriaus skundo dėl pakartotinių kreditorių susirinkimų šaukimo tvarkos, pakartotinius kreditorių susirinkimus organizuojant tą pačią dieną kaip ir šaukimus pirminius kreditorių susirinkimus. Maža to, BUAB „Sanvalda“ kreditoriai viso bankroto proceso metu buvo pasyvūs – kreditorių susirinkimuose dalyvaudavo vos vienas arba du bendrovės kreditoriai. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimas tą pačią dieną nagrinėjamu atveju pažeidė ĮBĮ nuostatas ar BUAB „Sanvalda“ kreditorių teises. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl šio apeliantės įrodinėjamo pažeidimo nebuvo gautas nei vieno kito BUAB „Sanvalda“ kreditoriaus, įskaitant ir pradinę kreditorę, kurios teisių perėmėja yra apeliantė, skundas.
  11. Apeliantės nurodomas argumentas, kad skundžiami nutarimai buvo priimti bankroto administratorei nepateikus visos išsamios informacijos ir kreditoriams nežinant, kokia turto pardavimo kaina yra tvirtinama kreditorių susirinkime, taip pat nesudaro pagrindo skundžiamų BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimui. Kaip jau minėta, 2016 m. birželio 8 d. BUAB „Sanvalda“ bankroto administratorės UAB „Tytus“ pranešime dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo buvo aiškiai nurodyta, kokiu būdu kreditoriai gali gauti bei kur gali susipažinti su dokumentais, susijusiais su darbotvarkėje spręstinais klausimais, be to, minėtą informaciją kreditoriai galėjo sužinoti ir atvykę dalyvauti 2016 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkime. Byloje nėra jokių duomenų, kad galimybė kreditoriams sužinoti informaciją, susijusią su siūloma turto – reikalavimo teisių, pardavimo tvarka bei kaina, buvo kokiu nors būdu apribota, kad tokia informacija nuo kreditorių buvo slepiama ar buvo atsisakoma ją pateikti. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad kreditoriai, siekiantys sužinoti apeliantės nurodomą informaciją, galėjo ją gauti be jokių kliūčių ir atitinkamai balsuoti.
  12. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad panaikinti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus dėl procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimų nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
  13. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjo apeliantės skundą iš esmės ir jį atmetė, iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies galima daryti išvadą, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantė taip pat yra praleidusi terminą skundui dėl 2016 m. birželio 21 d. BUAB „Sanvalda“ pakartotinio susirinkimo nutarimų paduoti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pažymėdamas, kad termino skundui paduoti praleidimas buvo savarankiškas ir pakankamas pagrindas apeliantės skundui atmesti, kadangi BUAB „Sanvalda“ bankroto administratorė atsiliepime į apeliantės skundą pirmosios instancijos teismui, be kita ko, rėmėsi aplinkybe, jog terminas skundui paduoti yra praleistas.
  14. Pagal CPK 48 straipsnio 2 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti (bankroto) procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. Tai reiškia, kad kreditoriaus teisių perėmėjai bankroto byloje yra privalomai saistoma buvusių kreditorių, iš kurių jie įgijo reikalavimo teises, (ne)atliktų bankroto byloje veiksmų. Apdairus reikalavimų teisių perėmėjas iki jų perėmimo turėtų pasidomėti, kokie veiksmai yra bankroto byloje atlikti, kokius veiksmus ir kodėl (ne)atliko teisių perleidėjas (turint galvoje, kad jie bus vertinami kaip privalomi teisių perėmėjui), kokios jo galimybės įtakoti bankroto proceso eigą po teisių perėmimo teisių perleidėjų (ne)atliktų veiksmų kontekste ir pan., nes tik tokiu atveju jis gali tinkamai įsivertinti, ar apskritai jam naudinga perimti reikalavimo teises. Negali būti pateisinama tokia situacija, kai asmuo, neįvertinęs tokių aplinkybių, įgyja reikalavimo teises ir siekia sugrąžinti atgal toli pažengusias bankroto procedūras vien remdamasis ta aplinkybe, kad jis į bylą kaip kreditorius įstojo jau po tokių procedūrų, ypatingai tokių, kurių, anksčiau nė vienas kreditorius neginčijo. Tai gali pažeisti ne tik kitų įmonės kreditorių, bet ir trečiųjų asmenų – ne bankroto bylos dalyvių – interesus. Todėl bet kuriuo atveju tokio bankroto proceso eigos pokyčio būtinumui pagrindas turi būti pakankamai akivaizdus, pavyzdžiui, paaiškėjęs kreditorių daugumos piktnaudžiavimas kitų kreditorių atžvilgiu, nustatyti nesąžiningi administratoriaus veiksmai, apie kuriuos kreditoriams nebuvo žinoma, ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-329-178/2016). Nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio aplinkybių nenustatyta.
  15. Kaip jau minėta, antstolė A. R. Ž., kaip ir kiti BUAB „Sanvalda“ kreditoriai, apie 2016 m. birželio 21 d. vykusį pakartotinį BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimą buvo informuota tinkamai, todėl ji apie 2016 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus turėjo sužinoti kreditorių susirinkimo dieną. Tačiau skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisme gautas tik 2016 m. gruodžio 2 d., t. y. praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po skundžiamo kreditorių susirinkimo datos. Pažymėtina, kad terminas 2016 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkime priimtiems nutarimams apskųsti buvo pasibaigęs jau tuo metu, kai apeliantė nupirko reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pradinė kreditorė, netekusi teisės ginčyti 2016 m. birželio 21 d. BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo nutarimus dėl to, jog praleido įstatyme nustatytą terminą, negalėjo šios teisės perleisti apeliantei kaip teisių perėmėjai.
  16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad pradinė kreditorė nepraleido termino m. birželio 21 d. BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti, nes apie 2016 m. birželio 21 d. BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo nutarimus A. R. Ž., o taip pat ir jos reikalavimą perėmusiai apeliantei, tapo žinoma tik 2016 m. lapkričio 29 d., kai A. R. Ž. reikalavimu iš bankroto administratorės buvo gauti atitinkami dokumentai.
  17. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį, skundo dėl kreditorių susirinkimų nutarimų termino eigos pradžia siejama tiek su subjektyviuoju („sužinojo“), tiek su objektyviuoju („turėjo sužinoti“) momentais, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra ankstesnis. Vertinant, kada kreditorius turėjo sužinoti apie skundžiamų nutarimų priėmimą, taikomas apdairaus ir rūpestingo asmens, veikiančio tomis aplinkybėmis, elgesio standartas.
  18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. R. Ž., būdama tinkamai informuota apie šaukiamą susirinkimą, tačiau neatvykusi į jį ir nesiėmusi veiksmų iš karto po kreditorių susirinkimo pabaigos susipažinti su susirinkimo rezultatais, veikė nepakankamai rūpestingai ir apdairiai. Toks neveikimas negali būti pateisinama priežastimi terminą skundui dėl 2016 m. birželio 21 d. pakartotinio BUAB „Sanvalda“ kreditorių susirinkimo nutarimų pateikti skaičiuoti nuo apeliantės nurodomo faktinio sužinojimo apie priimtų nutarimų turinį momento. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, BUAB „Sanvalda“ bankroto administratorė, atsakydama į atitinkamą prašymą, visus su skundžiamais nutarimais susijusius dokumentus pateikė per 15 dienų nuo atitinkamo prašymo gavimo (b. l. 129, t. IV), todėl ta aplinkybė, jog pradinė kreditorė A. R. Ž. faktiškai nedalyvavo 2016 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkime, taip pat nepateisina termino praleidimo daugiau nei penkis mėnesius.
  19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

6Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai