Byla 2A-169-357/2011

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus, sekretoriaujant Romutei Lengvenienei, dalyvaujant ieškovei J. K. ir jos atstovei advokatei K. P., atsakovui A. P. ir jo atstovui advokatui R. T.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ir atsakovo A. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-662-797/2010 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. P., institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

3Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4Ieškovė J. K. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. P. nepilnamečio sūnaus L. K. išlaikymui 700,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę J. K.; priteisti iš atsakovo A. P. nepilnamečio sūnaus L. K. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-11-04 iki 2009-11-04 – 21 600,00 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, su atsakovu per metus gyvendavo kartu apie 4 mėnesius, bet ir tai per savaitę apie dvi paras negrįždavo namo. Atsakovas nėra šeimos žmogus, jis nesirūpino vaiku, nebendrauja šiuo metu, tik padėjo vaikui nupirkti apsaugas dviračių sportui, nueidavo kartais į parduotuvę, bet nupirkdavo minimaliai, vieną kartą vietoj žadėtos dovanos davė 200 Lt. Prie šeimos biudžeto prisidėjo minimaliai, gal kelios dešimtys litų susidarytų. Nurodo, kad atsakovas dirbo ir užsidirbo, išlaikymo neteikė, dėl savo gyvenimo būdo galėjo neturėti pinigų, nes buvo priklausomas, gydytas privačiai. Paaiškino, kad vaiko poreikiams užtenka 800 Lt, jei vaikas lankytų būrelius, išlaidos padidėtų.

5Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo A. P. nepilnamečiui sūnui L. K., gim. ( - ) (a. k. ( - ) išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2009-11-10 iki L. K. pilnametystės; 2) priteisė iš atsakovo A. P. nepilnamečiui sūnui L. K., gim. ( - ) (a. k. ( - ) išlaikymo įsiskolinimą 14400 Lt už laikotarpį nuo 2006-11-04 iki 2009-11-04;3) paskyrė ieškovę J. K. uzufrukto teise tvarkyti sūnaus L. K. naudai priteistas jo išlaikymui skirtas lėšas; 4) priteisė iš atsakovo A. P. ieškovei J. K. 876 Lt bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė iš atsakovo A. P. valstybei 590,73 Lt bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisė iš ieškovės J. K. valstybei 9,82 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

6Nurodė, kad priteisti 700 Lt yra nepagrįstas, neadekvatus šio vaiko poreikiams, neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas. Išlaikymo suma 800 Lt suma vaiko išlaikymui yra adekvatus ir normalus, pagrįstas išlaikymas vaikui, atsižvelgiant į abiejų tėvų materialines galimybes tokį išlaikymą teikti ir atsižvelgiant į būtinus šio konkretaus vaiko poreikius, atitinka LR CK 3.192 str. 3d. nuostatai, kuri nustato abiems tėvams vienodą pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui proporcingai jų turtinei padėčiai. Ieškinį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis tenkino iš dalies ir priteisė po 400 Lt, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos iki sūnaus pilnametystės, kitoje dalyje ieškinį atmetė(CK 3.192, 3.200 str., CPK 178, 185 str.). Teismas nurodė, kad išlaikymo dydis gali būti pakeistas esant CK 3.201 str. numatytiems pagrindams. Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, kad išlaikymas nuo 2006 m. lapkričio 4 d. nebuvo mokamas, į tai, kad 2007 m. ieškovė 3300 Lt, 920 Lt išleido vaiko kambario baldams įsigyti (turėjo papildomų išlaidų, o ne tik išlaidų pagrindiniams vaiko poreikiams tenkinti), išlaikymo įsiskolinimą teismas skaičiavo po 400 Lt per mėn. už 3 metus ir šioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies, bei priteisė iš atsakovo 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kitoje dalyje ieškinį atmetė (CPK 178, 185 str.).

7Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui L. K. iš atsakovo A. P. priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnamečiui L. K. 700,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-01 iki sūnaus pilnametystės. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

8Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1.

9Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė Lietuvos Respublikos minimalią mėnesio algą bei maitinimo normų maksimalius dydžius, nes šalių sūnus L. K. nuo 2010-09-01 dienos gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur minimali mėnesio alga, pragyvenimo lygis yra gerokai aukštesni nei Lietuvos Respublikoje (viešoje erdvėje skelbiama, kad minimali mėnesio alga Didžiojoje Britanijoje yra l 381 EUR, t.y. 4 768 Lt). Pažymėjo, kad L. K. tėvai - tiek ieškovė J. K., tiek atsakovas A. P. - dirba užsienyje: Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje, jų pajamos taip pat yra žymiai didesnės nei Lietuvos Respublikoje dirbančių asmenų, todėl jų teikiamas išlaikymas neturi būti orientuotas į Lietuvos Respublikos dirbančiųjų minimalią mėnesio algą ar Lietuvos Respublikoje nustatytus maksimalius maitinimo normų dydžius. 2.

10Atsakovo mėnesio pajamos yra apie 7 750 Lt, iš kurių jis 700-1000 Lt išleidžia už nuomą ir pragyvenimui, o kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas yra pajėgus teikti sūnui L. K. didesnį išlaikymą, labiau atitinkantį tiek jo poreikius, tiek pragyvenimo lygį Didžiojoje Britanijoje. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra keistinas, nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisiant 700 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2010-09-01 dienos iki sūnaus pilnametystės.

11Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo 14400,00Lt už laikotarpį nuo 2006-11-04 iki 2009-11-04 priteisimo.

12Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 178, 181, 185 straipsniai) ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir priėmė neteisingą sprendimą. Teismas padarė netinkamas išvadas dėl šalių bendro gyvenimo nuo 2002-2003 metų ir 2005-2006 metų, nes sūnus gyveno ir lankė darželį Vilniuje, o tiek atsakovas, tiek ieškovė gyveno atskirai nuo sūnaus Šiauliuose. Ieškovė atvyko gyventi į Šiaulius išimtinai dėl atsakovo sudarytų gyvenimo sąlygų, tai buvo bendro gyvenimo pradžia, atsakovas pilnai išlaikė šeimą dirbdamas UAB „Šiaurinė lapė“.

142. Sūnus L. K. gyveno Vilniuje iki 2007 m. pavasario, išlaikymą šalių sutarimu teikė atsakovas, pati ieškovė išlaikymą teikė netiesiogiai ir lėšas perduodavo savo motinai, kuri rūpinosi vaiku. Ieškovė pajamų neturėjo, gaudavo iš atsakovo ir iš jo sužinojo apie gaunamas pajamas. Nurodo, kad 2009 m. ieškovės pajamos buvo mažesnės už išlaidas, kurių skirtumą gavusi iš atsakovo kaip išlaikymą vaikui.

153. Šalys vedė bendrą ūkį, o ieškovė į atvirą konfliktą perėjo tiki tada, kai pradėjo dirbti, įgijo finansinį savarankiškumą, išvyko į užsienį. Tik nutraukusi bendro ūkio vedimą ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas nesiruošė konfliktams, todėl nerinko įrodymų, pašto kvitų, o pinigus perduodavo ieškovei grįžęs į Lietuvą, nesurašant dokumentų.

164. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 177-185 straipsniuose, aiškinimo ir taikymo aspektu nukrypo, nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas nenustatydamas visų faktinių aplinkybių, būtinų materialinės teisės normoms pritaikyti, nepakankamai motyvavo savo sprendimą, nenurodė, kodėl atsakovo argumentus atmeta, tuo pažeisdamas CPK 268 str. 4 d., 270 str. 4 d. 1, 4 p.

17Atsiliepimu į atsakovo A. P. apeliacinį skundą ieškovė J. K. prašo atsakovo apeliacinis skundą atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-10 sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo gaunamos pajamos buvo naudojamos šalių bendriems poreikiams tenkinti, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, nors LR CPK178 str. šalims tokią pareigą numato. Atsakovo teiginiai apie ieškovės finansinį nesavarankiškumą, nepajėgumą neatitinka tikrovės. Už tą laikotarpį nuo 2004 m. kai šalys gyveno kartu, ieškovė neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo, be to ieškovė atvykusi į Šiaulius įsidarbino po 1 mėn. t.y. nuo 2004 12 01 įsidarbino viešbučio direktore. Todėl šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra nereikšmingi.

192. Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovės 2009-ųjų metų pajamos buvo mažesnės nei jai reikėjo lėšų kredito dengimui, palūkanoms ir pragyvenimui. 2009 m. ieškovė sumokėjo 18 370,42 Lt Danske bankui kredito grąžinimui ir palūkanoms. Ieškovė 2009 m. savo ir sūnaus pragyvenimui skyrė 30 882,73 Lt, kurių visiškai pakako tiek jos, tiek nepilnamečio sūnaus L. K. poreikių tenkinimui.

203. Paskoliniai šalių santykiai prasidėjo dar negimus šalių sūnui, todėl Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinė byla dėl skolos priteisimo pagal ieškovės ieškinį atsakovui nėra ir negali būti susijusi su atsakovo pareiga išlaikyti savo sūnų laikotarpiu nuo 2006 11 04 iki 2009 11 04.

214. Neteisingas apelianto argumentas, kad atsakovas vengė pervedimo lėšų, todėl mokėjo išlaikymą grynais ir dėl to neturi įrodymų. Nurodo, kad ieškovė dirbdama Danijoje turėjo sąskaitą banke, todėl ieškovas turėjo galimybę pervesti vaiko išlaikymą už minimalų vietinio mokėjimo nurodymo mokestį. Ieškovė padėjo atsakovui užsipildyti pajamų deklaracijas, todėl gana tiksliai žino apie jo turėtas pajamas, tačiau tai neįrodo bendro ūkio vedimo.

22Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.

23Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

24Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas nagrinėjamu klausimu formuoja nuoseklią praktiką ir ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs dėl teisės normų taikymo. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu šeimos santykių teisinio reglamentavimo principu ir vienas šio straipsnio aspektų yra tas, kad bet kuriuo atveju vaiko išlaikymo dydis turi užtikrinti socialiai būtiną minimalų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo lygį. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

25CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus taip, kad būtų sudarytos tinkamos vystymosi sąlygos, būtinos patenkinti vaiko poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

26Tokiu būdu, jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, kuris ir turi būti priteisiamas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes kolegija vadovaujasi ir kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

27Nepilnamečio vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 str. 2 d., CPK 3 str. 6 d.), kuri šiuo metu yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo). Kolegija atsižvelgia, kad šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos, tačiau atkreipia dėmesį, kad teismo priteistas išlaikymas lygus šiam orientaciniam kriterijui.

28Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atsižvelgė, kad šalių turtinės galimybės išlaikyti vaiką yra nevienodos, o pagal įstatymą tėvai materialinį išlaikymą privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai.

29Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, nustatė teisiškai reikšmingus faktus – nepilnamečio L. K. poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, o paskirstant nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareigą tarp tėvų, įvertino kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (LR CK 3.192 str. 3 d.).

30Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė bylos faktines aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus. Byloje nustatyta, kad L. K. gim. ( - ) tėvai yra J. K. ir A. P.. L. K. gyvena kartu su savo motina J. K., yra moksleivis, papildomai lanko sporto mokyklą ir vaiko interesų užtikrinimui reikalinga 800 Lt suma per mėnesį, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis ( - ), taip pat ½ žemės sklypo ir pastato esančio ( - ), nuosavybės teise priklauso J. K.. ieškovės vardu įregistruotos dvi transporto priemonės ir tai patvirtina VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo raštas. Teismas įvertino, kad atsakovas A. P. dirba Danijoje jo pajamos sudaro apie 7000 Lt per mėnesį, nekilnojamo turto neturi.

31Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad sūnus L. K. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. lankė Šiaulių m. dviračių klubą „Du ratai“ mažųjų dviračių (BMX) kroso treniruotes, o nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. kaip perspektyvus sportininkas perėjo į Šiaulių miesto sporto mokyklą „Dubysa“, mėnesinis mokestis 10 Lt, sportinė apranga, inventorius, draudimas, kelionės į varžybas Lietuvoje bei užsienyje apmokamos iš savo lėšų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir kt. poreikiams. Pateikta išlaidų paskaičiavimo lentele ieškovė įrodė, kad vaikui perka ir drabužius, maisto produktus, kitas prekes.

32Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir konstatavo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina būtinus vaiko poreikius, todėl šiuo aspektu šalių apeliacinių skundų argumentai nėra teisingi. Tarp šalių yra esminis ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kolegija pažymi, kad 800 Lt suma nėra maža, nes vaikui augant vaiko poreikiai didėja, o ieškovės, su kuria vaikas gyvena ir kuri yra priversta kompensuoti atsiradusius didesnius vaiko poreikius, turtinė padėtis lyginant su atsakovu nėra geresnė. Iš vaiko išlaidų skaičiuotės pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad sūnui išlaikyti būtina suma sudaro apie 800 Lt ir pripažinti, kad ši suma iš esmės atspindi būtiniausias išlaidas vaiko poreikiams patenkinti bei atitinka protingumo reikalavimus (LR CK 1.5 str.1d.).

33 Teisėjų kolegija, atmesdama ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl per mažos išlaikymo sumos pažymi, kad vaiko poreikiai nėra begaliniai ir turi turėti ribas. Todėl pirmosios instancijos teismo teisingai įvertino, kad vaiko išlaidos maistui mažintinos iki 330 Lt, išlaidos aprangai ir avalynei mažintinos iki 250 Lt, vaistams ir vitaminams, higienos priemonėms, poilsiui, būstui išlaikyti, laisvalaikiui, popamokinei veiklai išlaidos per mėnesį laikytinos pagrįstomis 220 Lt suma. Teismui nepateikti įrodymai, kad sūnus yra blogos sveikatos, kas padidintų vaiko poreikius, todėl ieškovės nurodytas kai kurias išlaikymo išlaidas pripažino užaukštintomis, prasilenkiančiomis su protingumo principu (CK 1.5 str.). Atsakovės nurodoma 1400 Lt suma nepagrįsta įrodymais, o pažyma iš dviračio klubas ,,Du ratai“, kad 3991 Lt suma galėjo būti panaudota L. K. reikmėms už 2008-2009 m., bet neaišku kur ir kaip ji panaudota. Kolegijos vertinimu, teismas ne tik atsižvelgė į protingus poreikius, kuriuos lemia vaiko polinkiai, bet ir į abiejų šalių materialinę padėtį.

34Ieškovė neteisingai apeliaciniame skunde teigia, kad priteistas išlaikymas neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nepagrįstai nurodo, kad atsakovas yra pajėgus teikti sūnui didesnį išlaikymą. Bylos faktinės aplinkybės sudaro pakankamai pagrįstas prielaidas pripažinti, jog atsakovo ir ieškovės galimybės teikti vaikui materialinį išlaikymą šiuo atveju yra lygios, todėl bylos šalims teikiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui, nebuvo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Kolegija atmesdama ieškovės apeliacinį skundą taip pat atkreipia dėmesį, kad individualizuojant vaiko poreikius teismas įvertino ir tai, kad sūnus specialių ar pildomų poreikių neturi. Kolegija pažymi, kaip numatyta įstatyme, išlaikymo prievolei esant tęstinei, kiekviena iš šalių pasikeitus aplinkybėms turės galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

35Kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai jog teismas orientaciniais kriterijais laikė Lietuvos Respublikos minimalią mėnesio algą bei maitinimo normų maksimalius dydžius, nors šalių sūnus L. K. nuo 2010-09-01 dienos gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur minimali mėnesio alga, pragyvenimo lygis yra gerokai aukštesni nei Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Ieškovė ieškinį pateikė Šiaulių miesto apylinkės teisme ir šalių gyvenamasias vietas nurodė Lietuvoje, tokiu būdu teismas teisingai taikė nacionalinės teisės normas. Atmetant ieškovės apeliacinio skundo argumentus ir atsižvelgiant į ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo 700 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį pripažintina, jog paskaičiavime nurodyta itin didelės vertės išlaikymo suma nėra logiškai pagrįsta. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovės pateiktas išlaidų, reikalingų nepilnamečiui sūnui išlaikyti paskaičiavimas nelaikytinas objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais faktinę nepilnamečio vaiko poreikių materialinę vertę. Kolegija pažymi, kad šios kategorijos bylose teismas vadovaujasi LR civilinio kodekso šeimos teisės pagrindais, todėl ir vaiko išlaikymo kriterijams taikytinos Lietuvos Respublikoje galiojančios teisės normų nuostatos bei esamas pragyvenimo lygis.

36Atmetant atsakovo argumentus dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kolegija pažymi, kad teismas turi būti aktyvus kiek tai liečia vaiko interesus ir šalių atžvilgiu neprivalo būti aktyvus (CPK 13 str.).

37Atsakovas pripažino, kad išlaidos sūnaus ugdymui, lavinimui, gydymui, sveikatinimui yra realios, būtinos, tačiau manė, kad ieškovės reikalaujamos 1400,00 Lt išlaidos yra aiškiai per didelės, nors detalizuoto vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo, nėra pateikęs. Iš teismo posėdžio metu pateiktų atsakovo turto deklaracijų, teismas sprendė apie atsakovo turtinę padėtį, ieškovės reikalaujamą 700 Lt sumą mažino, ir atsižvelgdamas į atsakovo galimybes bei vaiko poreikius, išlaikymą nepilnamečiui L. K. kas mėnesį periodinėmis išmokomis priteisė po 400 Lt. Kolegija sprendžia, kad teismas teisingai įvertino abiejų šalių galimybę teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, kurį abu tėvai gali teikti maksimaliai. Kolegija atsižvelgdama į aplinkybių visumą, įvertinusi įrodymus šioje byloje, vaiko tėvų turtinę padėtį ir jų galimybes, daro išvadą, kad nepilnamečio šalių sūnaus L. K., gimusio ( - ) poreikių patenkinimui per mėnesį realiai reikia apie 800 Lt, ši suma yra pakankama užtikrinti maksimalias vaikui vystytis sąlygas ir atitinka vaiko abiejų tėvų galimybes, todėl pagrįstai ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies. Toks įvertinimas atitinka proporcingumo kriterijus bei CK 1.5 principus.

38Kiekviena šalis turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą nepateikė įrodymų, kad teikė išlaikymą L. nuo 2006-11-04 iki 2009-11-04 ( CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui sūnui L. K. išlaikymo įsiskolinimą po 400 Lt per mėnesį, viso 14400 Lt už laikotarpį nuo 2006-11-04 iki 2009-11-04, nepažeidė atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nes išlaikymas priteistas vaiko naudai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrįstų priežasčių padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą ar nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo. Teismas detaliai įvertino abiejų šalių liudytojų parodymus ir priėmė sprendimą įvertinęs įrodymų visumą. Ieškovės liudytojos K. J., A. N., V. K. patvirtino kad ieškovė skolinosi vaiko stovyklai pinigų, gyveno ieškovė su vaiku, su atsakovu buvo nesantaika, atsakovo nuolat nebūdavo Lietuvoje. Atsakovo liudytojai V. P. ir V. P. nei paneigė, nei patvirtino atsakovo įrodinėjamų aplinkybių tik nurodė, kad daro prielaidą dėl atsakovo teiktos materialinės paramos.

39Atmetant kaip neįrodytus atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl išlaikymo įsiskolinimo kolegija pažymi, kad atsakovas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė pagrindžiančių rašytinių įrodymų apie materialinę paramą tariamai teigtą 2006-2009 metais, nors kaip teisingai nurodo ieškovė atsakovas gyvendamas Danijoje turėjo galimybę pervesti vaiko išlaikymą per banką už minimalų vietinio mokėjimo nurodymo mokestį. Ieškovė padėjo atsakovui užsipildyti pajamų deklaracijas, todėl gana tiksliai žino apie jo turėtas pajamas, tačiau tai neįrodo bendro ūkio vedimo. Byloje nepaneigta ieškovės nurodoma faktinė aplinkybė, kad ieškovė atvykusi į Šiaulius įsidarbino 2004 12 01 ir finansiškai buvo nepriklausoma nuo atsakovo. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai apie jo teiktas lėšas ir šeimos ūkio vedimą 2006 m. ir vėliau yra neįrodyti. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai dėl ieškovės 2009 metais gautų nepakankamų pajamų yra nepatvirtinti ir nereikšmingi, nes išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo 2006 m. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą teisingai nurodo, kad paskoliniai šalių santykiai ir Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinė byla dėl skolos priteisimo pagal ieškovės ieškinį atsakovui, nėra susijusi su atsakovo pareiga išlaikyti savo sūnų laikotarpiu nuo 2006 11 04 iki 2009 11 04.

40Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo atsakovo, kaip proceso šalies, teisės teikti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę ir nesuvaržė atsakovo procesinių teisių, numatytų CPK 42 str. 1 d.

41Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo ir įsiskolinimo dydžio, nustatinėjo tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius, todėl apeliacinių skundų argumentai, kad teismas nesiaiškino šių aplinkybių, nepagrįsti. Išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2006-11-04 iki 2009-11-04 laikytinas pagrįstu ir protingu, atitinkančiu įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 2 d.). Apeliacinių skundų motyvais pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą dėl išlaikymo ir įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo nėra pagrindo.

42Kiti apeliacinio skundo argumentai, yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo. Nenustačius materialinės teisės normų taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų sprendimą pakeisti ar panaikinti apeliacinių skundų motyvais, teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą

Nutarė

44Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti iš J. K. (asmens kodas ( - ) gyvenančios ( - )) ir A. P. (asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - )) po 5,10 Lt (penkis litus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 4. Ieškovė J. K. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą,... 5. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį... 6. Nurodė, kad priteisti 700 Lt yra nepagrįstas, neadekvatus šio vaiko... 7. Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo pakeisti Šiaulių miesto... 8. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1.... 9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė Lietuvos Respublikos... 10. Atsakovo mėnesio pajamos yra apie 7 750 Lt, iš kurių jis 700-1000 Lt... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo pakeisti Šiaulių miesto... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė proceso... 14. 2. Sūnus L. K. gyveno Vilniuje iki 2007 m. pavasario, išlaikymą šalių... 15. 3. Šalys vedė bendrą ūkį, o ieškovė į atvirą konfliktą perėjo tiki... 16. 4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų... 17. Atsiliepimu į atsakovo A. P. apeliacinį skundą ieškovė J. K. prašo... 18. 1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo gaunamos pajamos buvo naudojamos... 19. 2. Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovės 2009-ųjų... 20. 3. Paskoliniai šalių santykiai prasidėjo dar negimus šalių sūnui, todėl... 21. 4. Neteisingas apelianto argumentas, kad atsakovas vengė pervedimo lėšų,... 22. Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.... 23. Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio... 24. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas nagrinėjamu klausimu formuoja... 25. CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tėvų pareigą... 26. Tokiu būdu, jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia, turi būti... 27. Nepilnamečio vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali... 28. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), jų pareiga... 29. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, nustatė... 30. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė bylos faktines aplinkybes ir... 31. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad sūnus L. K. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.... 32. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir... 33. Teisėjų kolegija, atmesdama ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl... 34. Ieškovė neteisingai apeliaciniame skunde teigia, kad priteistas išlaikymas... 35. Kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai jog teismas... 36. Atmetant atsakovo argumentus dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo nagrinėjant... 37. Atsakovas pripažino, kad išlaidos sūnaus ugdymui, lavinimui, gydymui,... 38. Kiekviena šalis turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo... 39. Atmetant kaip neįrodytus atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl... 40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios... 41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 42. Kiti apeliacinio skundo argumentai, yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 44. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti... 45. Priteisti iš J. K. (asmens kodas ( - ) gyvenančios ( - )) ir A. P. (asmens...