Byla A-438-89-12
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant pareiškėjui T. C., pareiškėjo atstovui Juozui Rėksniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. C. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas T. C. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. S-264(7-207/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija) 2010 m. birželio 28 d. sprendimą Nr.68-164 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr.(21.26)-256-101 dėl papildomai apskaičiuotų 261711 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 160650 Lt GPM delspinigių, 89372 Lt GPM baudos, 124398 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 85038 Lt PVM delspinigių, 37319 PVM baudos, 1461,44 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų bazinei pensijai, 730,72 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 1244,44 VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 622,22 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos dalyse, kuriose mokestinės nepriemokos apskaičiuotos ir patvirtintos dėl sklypo Pavilionių k., Vilniaus m. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo ir pardavimo sandorių.

5Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog neginčija Komisijos ir vietos ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų išvadų dalyje dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių, įmokų ir delspinigių, susijusių su 2004 m. rugsėjo 14 d. ir 2004 m. rugsėjo 10 d. sudarytais žemės sklypų Bratoniškių ir Pikutiškių k. (Vilniaus raj.) pardavimo sandoriais. Pareiškėjo manymu, likusioje dalyje dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių už 8807 kv. m. žemės sklypo Pavilionių k., Vilniaus m. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas) pardavimą Komisijos ir mokesčių administratoriaus sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Nurodė, kad 2004 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas įsigijo sklypą iš E. ir L. K. už 85 500 Lt. 2005 m. kovo 1 d. (t. y. neišlaikęs keturis mėnesius) pareiškėjas sklypą pardavė UAB „IPSO FACTO“ už 86 000 Lt. Pareiškėjas asmeniškai pažinojo sklypo pardavėjus ir UAB „IPSO FACTO“ akcininkus, nes šią bendrovę įsteigė, buvo jos direktoriumi ir akcininku. Prieš UAB „IPSO FACTO“ įsigyjant turtą (4 gretimus sklypus kadastriniais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas perleido akcijas už jų įsigijimo kainą tikriesiems UAB „IPSO FACTO“ savininkams ir sklypo perleidimo metu buvo tik UAB „IPSO FACTO“ direktoriumi. UAB „IPSO FACTO“ 2005 m. spalio 11 d. pardavė sklypą po 20500 Lt už arą, t. y. už 1805435 Lt.

6Pareiškėjas pabrėžė, jog Mokesčių inspekcija , kad pareiškėjui įsigyjant sklypą, jo vertė, atsižvelgus į UAB „Ober Haus“ nekilnojamojo turto ir VĮ „Registrų centras“ sklypo vertinimo ataskaitose nustatytų verčių aritmetinį vidurkį buvo 742 000 Lt, o atitinkamai apskaičiuota vertė pareiškėjui parduodant sklypą - 868 500 Lt. Mokesčių inspekcijos ir Komisijos nuomone, pareiškėjas sklypo įsigijimo metu gavo naudą sklypo įsigijimo kainą viršijančioje vertės dalyje, t. y. 656 500 Lt (742000-85500), kuri yra dovana (pajamos natūra), apmokestinamos 33 proc. GPM tarifu. Mokesčių inspekcija konstatavo, kad pareiškėjas ir UAB „IPSO FACTO“ sklypo perleidimo bendrovei metu buvo susiję asmenys ir vadovaudamasi GPMĮ 15 straipsniu visą aukščiau minėtu būdu nustatytą sklypo vertę - 868 500 Lt - pripažino menamomis sklypo pardavimo pajamomis. Pastaroji vertė tapo pagrindu apskaičiuojant tiek GPM tiek PVM mokesčius, baudas ir delspinigius už 2005 metų atitinkamus mokestinius laikotarpius. Sklypo pardavimo pajamas Mokesčių inspekcija priskyrė individualios veiklos pajamoms ir, konstatavusi, kad PVMĮ 32 straipsnio prasme sklypas buvo skirtas statybai, apmokestino šias pajamas tiek GPM tiek PVM mokesčiais.

7Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Mokesčių inspekcijos ir Komisijos sprendimų ir patikrinimo akto motyvais, kad sklypas pardavimo metu buvo skirtas statybai, kad įsigydamas ir perleisdamas sklypą pareiškėjas vykdė individualią veiklą, kad gavo naudą (pajamas natūra) iš E. ir I. K. ir neapskaičiavo bei nesumokėjo GPM ir PVM nuo menamų pajamų iš UAB „IPSO FACTO“. Pareiškėjas akcentavo, kad savo nuožiūra nedisponavo sklypu, jam nebuvo skirta jokia nauda ir jis faktiškai jos negavo. Pareiškėjo vertinimu, faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo atveju yra pagrindas taikyti Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės principą ir pripažinti pareiškėją tik formaliu šio sklypo savininku (įgijėju ir perleidėju), realiai veikusiu kitų asmenų interesais ir negavusiu naudos sklypą įsigyjant ir parduodant: MAĮ 10 straipsnyje sakoma, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Šis principas įpareigoja mokesčių administratorių GPM mokestiniuose teisiniuose santykiuose nustatyti tikrą pajamų (naudos) gavėją ir įvertinti pareiškėjo sandorius visų susijusių sklypo įsigijimo ir perleidimo sandorių kontekste.

8Pareiškėjo nuomone, atsižvelgdamas į taikomo CK 6.466 straipsnio 3 dalies nuostatas mokesčių administratorius turėjo nustatyti ir įvertinti tikruosius šalių ketinimus tiek pareiškėjo, tiek ir kituose sandoriuose. Sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jos tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Nenustačius jokiu dovanojimo priežasčių (motyvu), gali kilti pagrįstu abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

9Pareiškėjas akcentavo, jog Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad pajamos natūra - neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą nauda duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. Nei Mokesčių inspekcija nei Komisija sprendimuose nenurodė motyvų, kodėl laiko, kad naudą (pajamas) sudarytų susijusių sandorių grandinėje pajamų davėjas siekė duoti pareiškėjui. Tai prieštarauja mokestiniame ginče surinktiems įrodymams (tiek paties E. K. paaiškinimui, tiek kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms dėl faktinio naudos gavėjo). Mokesčių inspekcija ir Komisijos nurodomas pareiškėjo ir I. K. ryšys (net jei jis būtų apibūdinamas kaip „draugystė“) nėra protingas pagrindas ir motyvas dovanoti tokios vertės naudą. Pareiškėjas nurodė, kad jo sandoriai dėl sklypo pirkimo ir pardavimo sudaryti UAB „IPSO FACTO“ akcininkams šios bendrovės nuosavybėje koncentruojant didesne teritoriją iš įsigyjamu gretimu sklypų. Sklypo perleidimo sandorių grandinėje tikrasis (faktinis) naudos ir pajamų gavėjas yra UAB „IPSO FACTO“ bendrovė už 86 500 Lt įsigijusi sklypą po 7 mėnesių jį perleido už 1805435 Lt ir iš šių sandorių gavo apmokestinamąjį pelną.

10Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jis faktiškai savo nuožiūra nedisponavo sklypu, nesiekė iš jo įsigijimo ir perleidimo gauti pajamų, bet įgijo ir perleido Sklypą veikdamas kitų asmenų nurodymu, jų naudai ir interesais, faktiškai negavęs jokios naudos, šio sklypo pardavimas neatitinka individualiai veiklai būtinų savarankiškumo ir pajamų siekimo kriterijų (pagal GPMĮ 2 straipsnio 7 dalį - individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį). Vadovaujantis GPMĮ 22 straipsnio 2 dalimi pajamos iš ne individualios veiklos nekilnojamojo turto perleidimo yra priskiriamos A klasės pajamoms, iš kurių mokestį išskaičiuoti privalo mokestį išskaičiuojantis asmuo. Kadangi pareiškėjas sklypą pirko ir pardavė kitų asmenų nurodymu, jų naudai ir nesiekė iš šio sklypo gauti pajamų, šie sandoriai nėra susiję su kita pareiškėjo vykdyta veikla, nepriskirtini jo ekonominei veiklai ir todėl negali būti laikomi PVM objektu (PVMĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas: kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo).

11Pareiškėjo vertinimu, sklypas pardavimo metu (2005 m. kovo 1 d.) nebuvo skirtas statybai, todėl neapmokestinamas pagal PVMĮ 32 straipsnio 2 dalį. Mokesčių inspekcija konstatavo, kad pradėjus rengti Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą ir paviešinus informaciją apie tai, kad teritorija, kurioje yra sklypas, skirta daugiaaukščių statinių ir infrastruktūros statybai, tiek pareiškėjas tiek UAB „IPSO FACTO“ žinojo apie tai, kad jame „numatoma“ statyba ir ji galima „atlikus tam tikrus formalius veiksmus“. VĮ „Registrų centras“ duomenis apie sklypo paskirtį ikiteisminio nagrinėjimo institucijos laikė teisiškai nereikšmingais. Toks sprendimas nesuformuluoja jokių aiškių ir objektyvių kriterijų „žemės statyboms“ apibrėžimui (taigi ir apmokestinimui PVM), prieštarauja administracinių teismų praktikoje suformuluotiems PVMĮ 32 straipsnio 2 dalies taikymo kriterijams, apmokestinimo aiškumo ir teisinio saugumo principams. Pareiškėjo nuomone, iš skundžiamų sprendimų nėra aišku kokie konkretūs kriterijai lemia sklypo paskirtį „statyboms“. Nors pripažįstama, kad viešai prieinami oficialūs duomenys apie sklypo paskirtį yra teisiškai nereikšmingi apmokestinant PVM, iš priimtų administracinių aktų nėra aišku kokie kiti duomenys patvirtina sklypo paskirtį statyboms - ar patvirtintas bendrasis planas, ar sandorio sudarymo metu egzistuojanti tikimybė, kad ateityje sklype bus galima statyba, ar sandorio šalių subjektyvus įsitikinimas apie galimybę pakeisti sklypo paskirtį ir vykdyti sklype statybas ateityje.

12Pareiškėjas pabrėžė, jog tiekimo momentu sklypo paskirtis pagal viešai prieinamus oficialius duomenis buvo žemės ūkio, detaliojo planavimo procedūros nebuvo atliktos ir būtinų sąlygų sklypo paskirties pakeitimui nebuvo. Tiekimo metu nebuvo aišku ar ir kada atsiras teisinės prielaidos statybai. Taigi, sklypas tiekimo metu nebuvo žemė skirta statybai. Sklypo paskirties nepakeitė ir UAB „IPSO FACTO“, 2005 m. spalio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 8-11691 jį pardavusi UAB „PASPARAS“. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis) Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis tikslinė sklypo žemės paskirtis ir šiandien yra žemės ūkio.

13Be to, anot pareiškėjo, sklypo pirkimo ir pardavimo sandoriuose pareiškėjo neva gautas pajamas (pajamas natūra ir menamas pajamas asocijuotų asmenų sandoryje) mokesčių administratorius nustatė kaip aritmetinį vidurkį tarp VĮ „Registrų centras“ ir UAB „Ober Haus“ Nekilnojamas turtas vertinimo ataskaitose nustatytų pirkimo ir pardavimo metu buvusių verčių. Tokį metodą vertei nustatyti mokesčių administratorius ir Komisija motyvavo tuo, kad abi vertinimo ataskaitos yra galiojančios, tarp nustatytų verčių nėra žymaus skirtumo, o tai reiškia, kad sklypo kaina gali varijuoti tarp abiejų verčių. Tokie motyvai nepagrįsti, VĮ „Registrų centras“ vertinimo ataskaitoje nustatytos vertė sklypo pirkimo dienai (2004 m. gruodžio 14 d.) 39,4 proc. didesnė negu UAB „Ober Haus“ nustatyta vertė (atitinkamai 864000 Lt ir 620000 Lt), o pardavimo dienai (2005 m. kovo 1 d.) - 55,5 proc. didesnė (atitinkamai 1057000 Lt ir 680000 Lt). Tokio dydžio skirtumas tarp verčių negali būti laikomas „nežymiu“, todėl mokesčių administratorius, įvertinęs abi ataskaitas ir pats nesugebėdamas nuspręsti, kuria vadovautis sklypo tikrosios rinkos kainos nustatymui, turėjo pagrindą užsakyti ir atlikti trečiąjį vertinimą arba rinkti kitus papildomus įrodymus tikrajai sandorio kainai nustatyti, bet ne remtis aritmetiniu verčių vidurkiu.

14Pareiškėjo teigimu, pajamos natūra yra įvertinamos vadovaujantis Finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 patvirtinta Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Turto arba paslaugų tikrąją rinkos kainą apskaičiuoja pajamų natūra davėjas, o tais atvejais, kai pajamų natūra davėjas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nėra įpareigotas apskaičiuoti, išskaityti ir sumokėti pajamų mokesčio - pats gyventojas, savęs pajamų natūra (Tvarkos 6 punktas). Pareiškėjas nelaikė ir nelaiko savęs pajamų natūra gavėju, tačiau mokesčiu administratoriui pripažinus jį faktiniu naudos gavėju, pareiškėjas jį įvertino 620000Lt pasitelkęs UAB ,,Ober Haus“ Nekilnojamasis turtas vertintojus, todėl šiuo vertinimu nesivadovauti (jį atmesti) nėra teisinio pagrindo. Kai neįmanoma įvertinti turto arba paslaugų tikrosios rinkos kainos, pajamos natūra įvertinamos pajamų natūra davėjo išlaidomis šiam turtui pasigaminti arba įsigyti ar šioms paslaugoms suteikti (Tvarkos 7 punktas). Tuo atveju, jei mokesčiu administratorius jam Pareiškėjo pateiktos turto vertinimo ataskaitos pagrindu negali įvertinti tikrosios rinkos kainos, pajamas natūra galima nustatyti pagal I. Ir E. K. išlaidas šiam sklypui įsigyti (t. y. 86000 Lt).

15Anot pareiškėjo, nei Mokesčių inspekcija, nei Komisija nesigilino ir nepateikė motyvų, kodėl pareiškėjo sklypo pirkimo sandorio pajamoms nustatyti buvo taikomi MAĮ 70 straipsnyje įtvirtinti mokesčio apskaičiavimo metodai. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Būtina šių mokesčio sumos apskaičiavimo mokesčių administratoriaus vertinimu sąlyga yra tik toks mokėtojo pareigų pažeidimas, kuris trukdo nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinė prievolės dydį įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka. Taigi, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nelaikė savęs pajamų natūra gavėju ir nedeklaravo tokių pajamų, nereiškia, kad šių pajamų negalima nustatyti GPMĮ nustatyta tvarka. Mokesčių administratorius nenustatė fakto, kad sandoris (ūkinė operacija) faktiškai įvyko kitomis sąlygomis, kad pajamos pirkimo sandoryje slepiamos, todėl neturėjo pagrindo apskaičiuoti mokesčio vadovaudamasis MAĮ 70 straipsniu. Spręsdama šį mokestinį ginčą tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus pirmą kartą 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendime Nr. S-271 (7-230/2009) tai konstatavo ir Komisija (vadovaudamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. liepos 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-495/2005), panaikindama mokesčių administratoriaus sprendimą, tačiau antrą kartą nagrinėdama mokestini ginčą dėl nesuprantamų priežasčių Komisija patvirtino tokio perskaičiavimo rezultate apskaičiuotus mokesčius.

16Pareiškėjas pabrėžė, jog Komisija ir Mokesčių inspekcija konstatavo, kad sklypo pardavimo sandoris buvo sudarytas asocijuotų asmenų (pareiškėjo ir UAB „IPSO FACTO“), todėl buvo pagrindas taikyti GPMĮ 15 straipsnio 2 dalį. Jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas (GPMĮ 15 straipsnio 2 dalis). GPMĮ 15 straipsnio 2 dalies pagrindu Lietuvos Respublikos finansų ministras 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr.1K-123 nustatė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisykles. Pasak pareiškėjo, iš skundžiamų aktų visiškai akivaizdu, kad faktiškai mokesčių administratorius šių taisyklių netaikė ir tikrosios rinkos kainos nenustatinėjo, bet pažeisdamas GPMĮ 15 straipsnio 2 dalį, apskaičiavo pareiškėjo pajamas pagal turto vertintoju nustatytu verčiu aritmetini vidurki.

17Anot pareiškėjo, Komisija atmesdama pareiškėjo skundą dalyje dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą konstatavo, kad tarp klaidinančio apibendrinančio mokesčių administratoriaus komentaro (apie žemę statyboms apmokestinimo PVM tikslais) ir pareiškėjo padaryto pažeidimo nėra priežastinio ryšio. Išvadą dėl priežastinio ryšio nebuvimo Komisija grindė tuo, kad priežastinis ryšys egzistuoja su paties pareiškėjo veiksmais (neveikimu) - tuo kad jis nemanė vykdantis individualią veiklą. Komisija neatsižvelgė į tai, jog apibendrintas paaiškinimas šiuo atveju yra papildoma būtina sąlyga (priežastis) pažeidimui. GPMĮ individualią veiklą apibrėžė vertinamaisiais požymiais ir nors pareiškėjas vertindamas visas aplinkybes nemanė vykdantis individualią veiklą, tikrai nebūtų sudarinėjęs sklypo pirkimo ir pardavimo sandorio numatydamas tokio masto PVM mokesčio riziką.

18Atsakovas Mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka.

19Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2004 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.1-10829 už 85500 Lt (971 Lt už 1 arą) iš E. ir I. K. nusipirko 8807 kv. m. žemės sklypą (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Pavilionių k., Vilniaus m. sav., pagal nekilnojamojo turto registro pažymą vidutinė rinkos vertė 174365 Lt, kurį 2005 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.8-2188 už 86000 Lt (976 Lt už 1 arą) pardavė „IPSO FACTO“. UAB „IPSO FACTO“ iš pareiškėjo nupirktą žemės sklypą bei dar vienatį esantį 0,8995 ha sklypą, įsigytą iš E. K. 2005 m. kovo 1 d. už 60000 Lt, 2005 m. spalio 11 d. pardavė trečiam juridiniam asmeniui už 3649410 Lt (20500 Lt už 1 arą), pastarasis juos pardavė 2006 m. vasario 27 d. jau už 5259900 Lt (29547 Lt už 1 arą).

20Atsakovo vertinimu, iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.292, ir Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą patvirtintą Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr.1-635, sklypai kad Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateko į daugiaaukščių statiniu infrastruktūros teritoriją. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2015 metų minėti sklypai patenka intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos ir vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamos teritorijos funkcinę zoną. Apie pradėtą rengti Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą visuomenė informuota skelbimu internete, vietinėje spaudoje dienraštyje „Respublika“ 2004 m. lapkričio 2 d., dienraščio „Lietuvos Rytas“ priede „Sostinė“ 2004 m. lapkričio 6 d., miesto seniūnijose.

21Atsakovas pabrėžė, jog Inspekcija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, suabejojo 2004 m. gruodžio 14 d. įgyto 2005 m. kovo 1 d. parduoto žemės sklypo (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) kainų realumu ir siekdama nustatyti tikrąją rinkos vertę 2004 m. gruodžio 14 d. dienai bei 2005 m. kovo 1 d. dienai, kreipėsi į nepriklausomi turto vertintojus, t. y. , VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą kuris Nekilnojamojo turto įvertinu atskaitoje Nr. VZ-520 (2008/11) nurodė, kad žemės sklypo rinkos vertė 2004 m. gruodžio 14 d. dienai 864000 Lt, 2005 m. kovo 1 d. dienai buvo 1057000Lt. Inspekcija akcentavo, jog, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas žemės sklypą pagal 2004 m. gruodžio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo už 85500Lt bei pagal 2005 m. kovo 1 d. pirkimo pardavimo sutartį pardavė už 86000 Lt. Pareiškėjas vėlesnėje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje 2009 m. liepos 17 d. raštu Komisijai papildomai pateikė ir paprašė prijungti prie bylos UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas turto vertinimo ataskaitą. Pareiškėjo pateiktos Komisijai turto vertinimo ataskaitos 2009 m. liepos 17 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr.1036:09SV nurodyta, kad 0,8807 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Pavilionių k., Vilniaus m. sav., rinkos vertė 2004 m. gruodžio 14 d. dienai buvo 620000 Lt, o 2005 m. kovo 1 d. dienai - 680000 Lt. Taigi, Inspekcija pagrįstai pažymėjo, jog paties pareiškėjo pateikta turto vertinimo ataskaita pagrindžia patikrinimo akto išvadas, kad realiai tiek pirkimo, tiek pardavimo sandoriai buvo sudaryti žymiai didesne verte, nei nurodyta pareiškėjo pateiktose minėto žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartyse.

22Atsakovo vertinimu, iš patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog 2004 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoriu pareiškėjas gavo naudą natūra, t. y. įsigijo žemės sklypą pigiau nei jo tikroji rinkos kaina. Tai reiškia, kad dalį minėto turto vertės pareiškėjas apmokėjo, o neapmokėtą turto vertės dalį gavo neatlygintinai. Tokia nauda natūra, t. y. neatlygintinai gautas nuosavybėn turtas (turto dalis) savo esme atitinka CK nuostatas, reglamentuojančias dovanojimo teisinius santykius, nes pagal CK 6.466 straipsnį „<...>, kai vienas asmuo perduoda turtą ar turtinę teisę kitam asmeniui už atlyginimą, dovanojimo sutartis gali būti pripažinta sudaryta tik dėl tos turto ar turtinės teisės dalies, kuri viršija atlyginimo vertę <...>“. Atsakovas pažymėjo, kad tokio pobūdžio dovanų (pajamų natūra) apmokestinimo režimas nėra tiesiogiai reglamentuotas mokesčių (viešosios) teisės normomis. Todėl šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į CK 6.466 straipsnio nuostatas, t. y. nagrinėjamu atveju subsidiariai turi būti taikoma aukščiau minėta CK norma.

23Atsakovas nurodė, jog Tvarkos 2.3. punktas apibrėžia, kad pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos gyventojo gautos iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai); taip pat gyventojo gautos iš asmens, nesusijusiu su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nepiniginės dovanos, jeigu jų vertė viršija 250 Lt, nepiniginės dovanos pripažįstamos pajamomis, gautomis natūra. Tvarkos 5.1. punktas numato, kad pajamos gautos natūra įvertinamos to turto tikrąja rinkos verte pajamų natūra gavimo 2004 m. gruodžio 14 d. momentu. Pagal Tvarkos 6 punktą – „<...> turto <...> tikrąją rinkos kainą apskaičiuoja pajamų natūra davėjas, o tais atvejais, kai pajamų natūra davėjas pagal GPMĮ nėra įpareigotas apskaičiuoti, išskaityti ir sumokėti pajamų mokesčio - pats gyventojas, gavęs pajamų natūra“. Atsakovas pabrėžė, jog pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas su E. K. nuo vaikystės buvo draugai, kartu sportavo, kartu dirbo UAB „Varalda“ (pareiškėjas UAB „Varalda“ nuo 2003 m. kovo 4 d. ėjo vadybininko pareigas, nuo 2005 m. gruodžio 1 d. paskirtas techniniu direktoriumi, o E. K. nuo 2004 m. kovo 22 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d. šioje bendrovėje dirbo direktoriaus pareigose).

24Atsakovas pabrėžė, jog pakartotinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad I. ir E. K., pagal 2004 m. lapkričio 11 d. preliminarų susitarimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties tą patį žemės sklypą įsipareigojo parduoti V. G. už 757400 Lt (8600 Lt už 1 arą). Iš 2004 m. lapkričio 11 d. preliminaraus susitarimo turinio matyti, kad V. G. sumokėjo I. ir E. K. avansą. Pagal susitarimo sąlygas jei I. ir E. K. atsisakytų parduoti turtą, V. G. teisę susitarimą nutraukti ir atsiimti avansu sumokėtą pinigų sumą, o I. ir E. K. privalėjo grąžinti jam avansu gautą 30000 Lt sumą ir sumokėti 30000 Lt, kaip baudą už įsipareigojimų neįvykdymą. Jei V. G. atsisakytų susitarime nurodytomis sąlygomis nupirkti iš E. K. minėtą turtą, tai 30000 Lt liktų I. ir E. K. kaip bauda už įsipareigojimų neįvykdymą. 2004 m. gruodžio 14 d. (prieš parduodant 8807 kv. m. žemės sklypą pareiškėjui), Vilniaus pirmajame notarų biure patvirtintas 2004 m. gruodžio 14 d. susitarimas pagal kurį 2004 m. lapkričio 11 d. preliminarus susitarimas tarp E. ir I. K. bei V. G. buvo anuliuotas. Iš 2004 m. gruodžio 14 d. susitarimo tų matyti, kad E. ir I. K. grąžino V. G. 30000 Lt avansą. Atsakovo nuomone, minėtų aplinkybių nustatymas leidžia teigti, kad 2004 m. lapkričio 11 d. preliminarus susitarimas nutrauktas E. ir I. K. iniciatyva ir jau minėta aukščiau, preliminaraus susitarimo nutraukimo dieną (2004 m. gruodžio 14 d.) E. ir I. K. pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį su pareiškėju, tačiau žemės sklypą pardavė 9 kartus mažesne kaina nei buvo numatyta 2004 m. lapkričio 11 d. preliminariame susitarime pasirašytame su V. G..

25Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžė, kad E. K. turėjo tikslą duoti naudą pareiškėjui, o pastarasis pigiai įsigyti nekilnojamąjį turtą ir pelningai jį parduoti ateityje. Be to, pakartotinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad E. K. su V. G. 2004 m. lapkričio 11 d. buvo sudarę ir dar vieną preliminarią žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią I. ir E. K. įsipareigojo iki 2004 m. gruodžio 5 d. V. G. parduoti 0,75 ha žemės sklypą esantį Pavilionių k., už 645 000 Lt (8 600 Lt už 1 arą), tačiau galutinėje sutartyje tarp šių šalių buvo nurodyta 45000 Lt (600 Lt už 1 arą) pirkimo - pardavimo kaina, kuri atitiko šio sklypo įsigijimo kainą. Anot atsakovo, pareiškėjas skunde centriniam mokesčių administratoriui, o vėliau ir Komisijai, nurodė, jog 2004 m. gruodžio 14 d. sutartis su E. K. buvo sudaryta dėl to, kad E. K. reikėjo pinigų. Paskolos sutartis nesudaryta dėl to, kad pareiškėjas norėjo gauti užstatą, ir dėl šios priežasties buvo pasirinktas pirkimo - pardavimo sandoris. Pareiškėjas nurodė, kad žodžiu įsipareigojęs E. K. pirkimo - pardavimo sutartimi grąžinti šį žemės sklypą, kai jis grąžinti pinigus. Tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek Komisija minėtą paaiškinimą paneigė ir vertintino kaip jo gynybinę poziciją siekiant paneigti nekilnojamojo turto įsigijimo komercinius tikslus. E. K. 2009 m. sausio 9 d. paaiškinime apie 8807 kv. m. ploto žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Pavilionių k., Vilniaus m. sav. pardavimo aplinkybes nurodė, kad pardavė, nes reikėjo pinigų, paskolos sutartį ar kokius nors kitus žodinius susitarimus su pareiškėju E. K. nenurodė dėl to, minėti pareiškėjo argumentai išdėstyti skunde centriniam mokesčių administratoriui, Komisijai, prieštaravo jo 2008 m. balandžio 9 d. paaiškinime Nr. (27.2-66)-339-1372 nurodytoms aplinkybėms. Pareiškėjas 2008 m. balandžio 9 d. paaiškinime nurodė, jog šį žemės sklypą pardavė UAB „IPSO FACTO“, kadangi sužinojo, kad ši bendrovė toje vietovėje pirks žemės sklypus, o jam šį sklypą buvo nenaudinga turėti, nes jo sklypą buvo planuojama tiesti kelią.

26Atsakovas pažymėjo ir tai, kad kiekvienas civilinis sandoris atitinkamą tikslą ir paskirtį. Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties tikslas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimas. Esant paskoliniams teisiniams santykiams, t. y. sudarius paskolos sutartį viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigų arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies| kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas jei sutartis nenustato ko kita. Taigi akivaizdu, jog nekilnojamojo turto įsigijimu ir vėlesniu perleidimu negali būti grindžiamas asmens noras paskolinti kitam asmeniui pinigus.

27Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nei patikrinimo metu, nei kartu su pastabomis, nei kartu su skundu centriniam mokesčių administratoriui, nei Komisijai nepateikė įrodymų, kad realiai žemės sklypą turėjo tikslą įsigyti iš I. ir E. K., kad būtent E. K. parduoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Anot atsakovo, kaip teisingai nurodyta Inspekcijos sprendime, pareiškėjo kartu su pastabomis pateiktas UAB „IPSO FACTO“ akcininkų 2005 m. vasario 28 d. sprendimas tik įrodo faktą, kad buvo numatyta žemės sklypus pirkti iš E. ir I. K. (8995 kv. m. ploto, unikalus Nr. 4400-0122-9296, Pavilionių km., Vilniuje), iš pareiškėjo (2004 m. gruodžio 14 d. iš I. ir E. K. įsigytas, 8807 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pavilionių km., Vilniuje) ir T. D.. Pareiškėjo teismui pateiktos 2005 m. vasario 21 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartys taip pat neįrodo, jog pareiškėjas pagal 2004 m. gruodžio 14 d. sutartį negavo pajamų natūra. Minėtos sutartys tik patvirtina faktą, kad pareiškėjas pardavė turimas akcijas. Atsakovas pabrėžė ir tai, jog skunde teismui pareiškėjas, įrodinėdamas, kad negavo pajamų natūra, jau nebenurodo, kad 2004 m. gruodžio 14 d. sutartis su E. K. buvo sudaryta dėl to, kad E. K. reikėjo pinigų. Taigi, skunde teismui pareiškėjas naujai formuoja gynybinę poziciją. Anot atsakovo, iš patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad 2004 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoriu pareiškėjas gavo naudą natūra, todėl GPM apskaičiuoti įprastine GPMĮ nustatyta tvarka nėra galimybės. Atsakovo teigimu, konstatavus pajamų gavimo natūrą faktą, skaitinį šių pajamų dydį galima nustatyti tik pasitelkiant papildomus informacijos šaltinius, t. y. taikant netiesioginius mokesčių apskaičiavimo metodus. Tiesiogiai pagal mokesčių įstatymus apskaičiuoti mokesčių bazės šiuo atveju nėra galimybės, kadangi gauta nauda pagal sudarytą pirkimo - pardavimo sandorį nėra apibrėžta ir deklaruota.

28Atsakovas teigė, jog nagrinėjamos bylos atveju Inspekcija, atsižvelgdama į 2009 m. rugsėjo 15 d. Komisijos sprendimą Nr.S-271 (7-230/2009), bei į tai, kad VĮ „Registrų centras“ ir UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas vertinimo ataskaitose yra to paties nekilnojamojo turto verčių skirtumas, pakartotinio patikrinimo metu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl atliktos minėto žemės sklypo vertinimo ataskaitos pagrįstumo bei prašymu paaiškinti kokios priežastys lėmė to paties turto vertės skirtumus. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2010 m. sausio 8 d. rašte Nr.(1.1.39)s-97, nurodyta, kad esminį VĮ „Registrų centras“ ir UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas vertintojų ataskaitų išvadų skirtumą nulėmė duomenų apie panašaus turto pirkimo - pardavimo sandorius bazių ir analizės gilumo skirtumai. „Registrų centras“ Vilniaus filialo vertintojai, atlikdami turto vertinimus pagal Mokesčių inspekcijos užsakymus, analizuoja „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto rinkos sandorių duomenų bazę ir apibendrina turimą rinkos konjunktūros bei faktinių sandorių informacijos srautą, todėl rinkos sandorių duomenų bazė ir didesnė informacijos imtis yra tinkamas pagrindas pagrįsti vertinimo išvadas. Tuo tarpu UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje (pažyma Nr.1036:09SV) nurodyta, kad „turto vertė nustatyta remiantis UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas duomenų bazėje užfiksuotais panašaus į vertinamą turtą pirkimo - pardavimo vertinimo sandoriais, atsižvelgiant į skirtumus tarp vertinamo turto ir lyginamųjų objektų“. Be to, nurodyta, kad UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas vertinimo ataskaitoje, apskaičiavus patikslintas 1 aro rinkos vertes gauta per didelė vertės sklaida (nuo 4797 Lt iki 10153 Lt), iš kurios, taikant tik tris lyginamuosius objektus, negalėjo būti tinkamai pagrįsta galutinė išvada.

29Atsakovo nuomone, nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus tai, kad tiek VĮ „Registrų centras“ pateiktoje ataskaitoje tiek UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas vertinimo ataskaitoje pateikti duomenys yra vienodos įrodomosios galios, nustatant tiek pirkimo, tiek pardavimo tikrąsias ginčo žemės sklypo rinkos kainas, o taip pat ir pareiškėjo apmokestinamųjų pajamų dydį, abi yra nenuginčytos ir galiojančios, tarp abiejų turto vertintojų nustatytų verčių nėra ženklaus kainų skirtumo, o tai suponuoja išvadą jog minėto žemės sklypo tiek pirkimo, tiek pardavimo kainos gali varijuoti nuo UAB „Ober – Haus“ Nekilnojamasis turtas iki VĮ „Registrų centras“ pateiktose ataskaitose nustatytų žemės sklypo rinkos verčių, todėl nagrinėjamos bylos atveju mokestinei prievolei nustatyti mokesčių bazė apskaičiuota išvedant aritmetinį vidurkį tarp abiejų turto vertintojų nustatytų pirki ir pardavimo tikrųjų ginčo žemės sklypo rinkos kainų verčių. Atsakovo teigimu, Inspekcija pagrįstai pripažino žemės sklypo vertę pirkimo dieną - 742000 Lt ((864000 Lt + 620000 Lt)/2) bei nurodė, kad Pareiškėjas apmokėjo tik dalį turto vertės (85500 Lt), o kitą dalį, t. y. 656500 Lt (742000 - 85500) gavo neatlygintinai, todėl pareiškėjui vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatomis ir GPMĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis papildomai apskaičiavo GPM. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjas pagal 2005 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr.8-2188 už 86000 Lt (976 Lt už 1 arą) pardavė žemės sklypą, (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esantį Pavilionių k., Vilniaus m. sav. UAB „IPSO FACTO“, kurios steigėju ir vieninteliu akcininku nuo 2004 m. balandžio 20 d. iki 2005 m. vasario 21 d., o nuo 2004 m. balandžio 21 d. iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. - direktoriumi buvo pareiškėjas. Kadangi 2005 m. kovo 1 d. žemes sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta tarp asocijuotų asmenų, kurie galėjo vienas kitam daryti įtaką, perkant parduodant nekilnojamąjį turtą, todėl pagal minėtą 2005 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį mokesčio bazė vadovaujantis GPMĮ 15 straipsnio nuostatomis pagrįstai apskaičiuota imant aritmetinį vidurkį tarp VĮ „Registrų centras“ ir UAB „Ober –Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose nustatytų verčių 2005 m. kovo 1 d. dienai, t. y. 868500 Lt ((1057000 Lt + 680 000 Lt)/2).

30Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad PVMĮ 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. Žeme statyboms šiame straipsnyje laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne. Žemė statyboms tampa PVM objektu tuo atveju, jei šį turtą šalies teritorijoje parduoda apmokestinamasis asmuo, t. y. Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą, siekdamas gauti pajamų. Taigi nustačius, kad apmokestinamojo asmens parduodama žemė yra skirta statyboms, jos pardavimas ar kitoks perleidimas visais atvejais turi būti apmokestinamas PVM. Atsakovas pabrėžė, jog vadovaujantis LVAT 2010 m. spalio 7 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, sprendžiant perleidžiamo žemės sklypo apmokestinimo PVM klausimą, atsižvelgtina ne tik į dokumentus, nustatančius žemės sklypo naudojimo tikslinę paskirtį ar viešojo administravimo subjektų sprendimus, bet ir kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sklypo naudojimo paskirties nustatymui Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kontekste.

31Tokiu būdu, anot atsakovo, nors 2005 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo sutarties šalys ir nurodė, parduodamas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, tačiau iš mokestinio ginčo byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, kad parduotas žemės sklypas buvo skirtas statyboms. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.292, ir Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą, patvirtintą Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr.1-635, sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateko į daugiaaukščių statinių ir infrastruktūros teritoriją. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2015 metų minėti sklypai patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos ir vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos funkcinę zoną. Apie pradėtą rengti Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą visuomenė informuota skelbimu internete, vietinėje spaudoje dienraštyje „Respublika“ 2004 m. lapkričio 2 d., dienraščio „Lietuvos Rytas“ priede „Sostinė“ 2004 m. lapkričio 6 d., miesto seniūnijose. Pateikta informacija apie Savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 13 d. sprendimą Nr.1-537, bendrojo plano pradžią, tikslus, nurodomos galimybės visuomenei teikti pasiūlymus. Tolesnis visuomenės informavimas apie planavimo procesą (internete, spaudoje, seniūnijose ir kt.) vyko įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į minėtą LVAT 2010 m. spalio 7 d. nutartį akivaizdu, kad žemės sklype, kurį pareiškėjas įsigijo 2004 m. gruodžio 14 d. ir pardavė 2005 m. kovo 1 d., atlikus tam tikrus formalius veiksmus, galima statyba, kas sąlygoja ir žemės sklypo kainą. Aplinkybę, kad pareiškėjas žinojo, jog žemės sklypas nebus naudojamas pagal žemės ūkio paskirtį patvirtina ir tai, kad pareiškėjo vadovaujama bendrovė UAB „IPSO FACTO“ pardavė minėtą sklypą ir šalia esantį sklypą kitam juridiniam asmeniui už 3649410 Lt, o pastarasis juos pardavė jau už 5259900 Lt.

32Atsakovo vertinimu, pagal MAĮ 12 straipsnio 2 dalį apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia tik kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais, todėl komentaro pagrindu negali būti sprendžiamas pareiškėjo apmokestinimo klausimas. Aplinkybė, kad pareiškėjas ir UAB „IPSO FACTO“ 2005 m. kovo 1 d. sandorio sudarymo metu buvo susiję asmenys, bei aukščiau nurodyti faktai leidžia teigti, kad pareiškėjui pardavimo momentu buvo žinoma, jog žemės sklype, esančiame Pavilionių k., Vilniaus m. sav. atlikus tam tikrus formalius veiksmus galima statyba, todėl darytina išvada, kad tarp pareiškėjo padaryto mokesčių įstatymų pažeidimo ir apibendrinto mokesčių administratoriaus išaiškinimo nėra priežastinio ryšio, taigi nėra ir pagrindo vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 141 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei atleisti pareiškėją nuo PVM delspinigių ir baudos. Anot atsakovo, vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 2 dalimi nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas MAĮ nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas skundžiamu 2010 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr.(21.26)-256-101 nurodytos sumokėti PVM sumos nėra sumokėjęs (mokestis nėra įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas), PVM sumokėjimo terminas MAĮ nustatyta tvarka nėra atidėtas arba išdėstytas.

33Tretysis suinteresuotasis asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir palaiko Mokesčių inspekcijos poziciją.

34II.

35Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo T. C. skundą atmetė.

36Teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl mokesčio administratoriaus ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje nustatytų faktinių aplinkybių bei paskaičiuotų mokestinių prievolių matematinio teisingumo. Tačiau iš T. C. skundo motyvų bei argumentų matyti, kad ginčas yra kilęs dėl mokesčių administratoriaus skundžiamuose sprendimuose pateikto faktinių aplinkybių aiškinimo bei teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimą gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiu, taikymo. Teismo vertinimu, iš jam formuluojamų skundo reikalavimų matyti, kad pareiškėjas mokesčių administratoriaus bei Komisijos sprendimus ginčija tik toje dalyje, kuria pareiškėjui papildomai apskaičiuota mokestinių nepriemokų dalis, susijusi su sklypo, esančio Pavilionių kaime, Vilniaus m. savivaldybėje (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo – pardavimo sandorių vertinimu. Tokiu būdu, kaip pažymėjo teismas, byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimų panaikinti Komisijos 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, Mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 28 d. sprendimą bei Inspekcijos 2010 m. balandžio 23 d. sprendimą, tose dalyse, kuriomis T. C. paskaičiuotos mokestinės nepriemokos, susijusios su pareiškėjo vykdytais žemės sklypo, esančio Pavilionių k., Vilniaus m. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgijimo ir perleidimo sandoriais, pagrįstumo ir teisėtumo. Teismo nuomone, sprendžiant T. C. skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, būtina įvertinti pareiškėjo su Pavilionių k., Vilniaus m. sav. esančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdytus sandorius bei šiais sandoriais sukeltas pasekmes mokestinių įstatymų taikymo prasme. Be to, pareiškėjo sandorius su ginčo žemės sklypu būtina vertinti visos pareiškėjo veiklos, vykdytos su nekilnojamuoju turtu, kontekste.

37Dėl T. C. vykdytos veiklos pripažinimo individualia veikla teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai liudija, kad T. C. veikla buvo savarankiška, atliekama nepriklausomai nuo kokių nors trečiųjų asmenų valios, veikiant savo iniciatyva nupirktas bei parduotas nekilnojamasis turtas, tame tarpe ir žemės sklypas, nuosavybės teise priklausė pačiam pareiškėjui. Sandoriai su nekilnojamuoju turtu buvo ne vienkartiniai ar atsitiktiniai sandoriai, tęsėsi ilgą laikotarpį, t. y. ne tik 2004-2006 metais, tačiau ir mokestinio patikrinimo neapimtą laikotarpį. Byloje nėra ginčo dėl mokesčio administratoriaus nustatytų ir surinktais įrodymais patvirtintų aplinkybių, jog 2003 m. pareiškėjas sudarė 3 nekilnojamojo turto įsigijimo sandorius, 2005 m. – 3 įsigijimo, 4 pardavimo sandorius su nekilnojamuoju turtu, 2005 m. – 3 įsigijimo bei 2 pardavimo sandorius, 2006 m. – 1 nekilnojamojo turto pardavimo sandorį. Tokiu būdu, teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus išvada, kad T. C. su nekilnojamojo turto pardavimu bei pirkimu susijusi veikla laikytina individualia veikla, yra pagrįsta. Tai, kad perkant bei parduodant nekilnojamojo turto objektus buvo siekiama naudos, kad ši veikla buvo savarankiška, neginčija ir pats pareiškėjas, taigi buvo vykdoma individuali veikla.

38Dėl T. C. 2004 m. gruodžio 14 d. pirkimo pardavimo sutartimi įgytos žemės sklypo vertės bei realios žemės sklypo kainos pripažinimo pareiškėjo natūra gautomis pajamomis teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl tų mokesčių administratoriaus mokestinio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, jog Pavilionių k., Vilniaus m. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio sklypo rinkos vertė buvo daug didesnė negu T. C. sumokėta kaina už šį sklypą pagal 2004 m. gruodžio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartį. Teismo vertinimu, tai iš esmės neneigia ir pareiškėjas, pagal kurio užsakymą UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas buvo atliktas žemės sklypo rinkos kainos nustatymas šio žemės sklypo įsigijimo bei perleidimo metu. Tokiu būdu, UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas turto vertės nustatymo pažyma liudija, kad 0,887 ha žemės sklypo, esančio Pavilionių k., Vilniaus m. sav (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 2004 m. gruodžio 14 d. dienai buvo lygi 620000 Lt, o šio sklypo vertė 2005 m. kovo 1 d. buvo lygi 680000 Lt. Teismas akcentavo, jog mokesčių administratoriaus mokestino tyrimo metu buvo atliktas pakartotinis ginčo žemės sklypo rinkos kainos nustatymas šio žemės sklypo T. C. įsigijimo bei pardavimo metu. VĮ „Registrų centras““ Vilniaus filialo 2008 m. lapkričio 20 d. turto vertės nustatymo pažymoje nurodoma, kad 0,887 ha žemės sklypo, esančio Pavilionių k., Vilniaus m. sav. (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 2004 m. gruodžio 14 d. dienai buvo lygi 864000 Lt, o šio sklypo vertė 2005 m. kovo 1 d. buvo lygi 1057000 Lt. Teismas sutiko su mokesčių administratoriaus pateiktu UAB „Ober-Haus“ ir VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo žemės sklypo vertės nustatymo ataskaitų vertinimu, jog šiose ataskaitose nustatytą ginčo žemės sklypo rinkos kainų skirtumą lėmė duomenų apie panašius sandorius pasirinkimas, taikytų pataisos koeficientų skirtingos reikšmės, todėl iš pačių turto vertinimo ataskaitų analizės negalima teigti, kad viena iš jų tikslesnė už kitą. Tokiu būdu, teismo nuomone, mokesčių administratoriaus išvada, jog ginčo žemės sklypo rinkos kaina gali varijuoti tarp UAB „Ober-Haus“ ir VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo nustatytų žemės sklypo verčių, todėl mokestinei bazei apskaičiuoti būtina nustatyti šių verčių aritmetinį vidurkį, yra pagrįsta ir logiška. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas , kad mokesčių administratoriaus nustatyta ginčo žemės vertė 742000 Lt (t. y. (864000 Lt + 620000)/2), atitinkantį minėtuose vertinimo ataskaitose nurodytų verčių aritmetinį vidurkį, yra grindžiama objektyviais duomenimis, todėl pripažintina teisinga.

39Teismas, vertindamas T. C. 2004 m. gruodžio 14 d. žemės pirkimo sandorio sudarymo aplinkybes, kad žemės sklypo pardavėjai E. K. ir I. K., prieš sudarydami su pareiškėju pardavimo sutartį, buvo sudarę su trečiuoju asmeniu V. G. finansine prasme daug palankesnį susitarimą, kuris turėjo būti įvykdytas maždaug tuo pačiu metu ir kuriame ginčo žemės sklypo kaina buvo numatyta beveik devynis kartus didesnė (artima rinkos kainoms, nustatytoms byloje esančiose vertinimo pažymose), , jog T. C. ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymas dėl pačioje sutartyje numatytos kainos, negali būti paaiškinamas jokia ekonomine logika, prieštarauja pagrindiniam sutarties tikslui, t. y. gauti teisingą kainą už perleidžiamą daiktą. Be to, kaip nurodė teismas, T. C. pozicija mokestinio tyrimo metu dėl 2004 m. gruodžio 14 d. sutarties vertinimo bei sudarymo aplinkybių ne kartą keitėsi, kas vertinama kaip siekis išvengti mokestinės atsakomybės. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo dėl tų ikiteisminėje mokestinio tyrimo stadijoje nustatytų aplinkybių, jog T. C. su ginčo žemės bendrasavininku buvo pažįstami, kartu dirbo UAB „Varalda“, o objektyvių aplinkybių, kuriomis galėtų būti paaiškinamas E. K. ir I. K. siekis parduoti žemės sklypą daug pigiau nei šis sklypas vertas, ir kurios galėtų įtakoti tokį didelį realios kainos skirtumą nuo pardavimo kainos, byloje nenustatyta.

40Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.339 patvirtintos Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos 2.3 punkto nuostatomis, pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė viršija 250 litų. Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, teismas , kad mokesčių administratoriaus išvada, jog T. C. 2004 m. gruodžio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigyto žemės sklypo vertė yra 85500 Lt, reali šio žemės sklypo kaina 742000Lt, o kainų skirtumas pripažintinas pareiškėjo pajamomis, gautomis natūra, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas akcentavo, kad ginčo žemės sklypą pareiškėjas pagal 2005 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr.8-2188 už 86000 Lt (976 Lt už 1 arą) pardavė UAB „IPSO FACTO”. Teismo nuomone, byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog T. C. yra vieninteliu UAB „IPSO FACTO” steigėju, nuo 2004 m. balandžio 20 d. iki 2005 m. vasario 21 d. buvo vieninteliu šios bendrovės akcininku, o nuo 2004 m. balandžio 21 d. iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. buvo šios bendrovės direktoriumi. Tokiu būdu, teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus išvada, kad 2005 m. kovo 1 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis yra sudaryta tarp asocijuotų asmenų, kurie galėjo daryti vienas kitam įtaką šios sutarties sudarymui joje numatytomis sąlygomis, yra pagrįsta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, teismas pripažino, jog mokesčių bazė pagrįstai nustatyta ginčo žemės sklypo pardavimo kaina pripažinus šios žemės sklypo rinkos kaina.

41Dėl pareiškėjo pajamų, gautų nupirkus Pavilionių k., Vilniaus m. sav., žemės sklypą, pripažinimo PVM objektu, teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog pagal Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292 patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą ir Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą, patvirtintą Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr.1-635, pareiškėjo iš E. K. ir I. K. nupirktas ginčo sklypas (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pateko į daugiaaukščių statinių ir infrastruktūros teritoriją. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2015 m., šis sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos ir vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos funkcinę zoną. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, jog T. C. įsigytas ginčo žemės sklypas pateko į statyboms priskirtinos žemės teritorijos ribas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442 - 1036/2010 pateiktus išaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog šis žemės sklypas mokesčių administratoriaus bei Komisijos skundžiamuose sprendimuose Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies prasme pagrįstai pripažintas žemės sklypu skirtu statyboms ir laikytinas PVM mokesčio objektu. Dėl delspinigių ir baudų teismas konstatavo, jog iš T. C. skundo motyvų matyti, kad reikalavimo atleisti nuo paskirtų baudų bei delspinigių pagrįstumas siejamas su MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo galimybe. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ir UAB „IPSO FAKTO“ 2005 m. kovo 1 d. sandorio sudarymo metu buvo susiję asmenys, pareiškėjui ginčo sklypo pardavimo metu buvo žinoma, kad atlikus formalius veiksmus šiame sklype galimos statybos,

Nutarė

42, jog mokesčių administratoriaus išvada, kad tarp mokesčių įstatymo apibendrinimo ir pareiškėjo įvykdytais sandoriais padarytų mokestinių įstatymų pažeidimo nėra priežastinio ryšio, pagrįsta ir teisėta. Be to, kaip nurodė teismas, vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 2 dalimi nuo paskirtos baudos mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas tuo atveju, kai mokestį, susijusį su paskirtąja bauda yra sumokėjęs. Teismas pažymėjo, jog T. C. mokesčių administratoriaus paskirtų mokesčių nėra sumokėjęs, todėl nėra įstatyme numatytų pagrindų atleisti pareiškėją nuo paskirtų baudų.

43Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Inspekcija 2010 m. balandžio 23 d. sprendime, Mokesčių inspekcija 2010 m. birželio 28 d. sprendime ir Komisija 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimti sprendimai yra pagrįsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, todėl naikinti skundžiamus sprendimus, pareiškėjo nurodytose dalyse, t. y. eliminuojant iš mokestinių nepriemokų mokesčių administratoriaus paskaičiuotas sumas, susijusias su Pavilionių k., Vilniaus m. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo įsigijimu bei perleidimu, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III.

45Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

46Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas T. C. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 5. Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog neginčija Komisijos ir vietos... 6. Pareiškėjas pabrėžė, jog Mokesčių inspekcija , kad pareiškėjui... 7. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Mokesčių inspekcijos ir Komisijos... 8. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgdamas į taikomo CK 6.466 straipsnio 3 dalies... 9. Pareiškėjas akcentavo, jog Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau –... 10. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jis faktiškai savo nuožiūra... 11. Pareiškėjo vertinimu, sklypas pardavimo metu (2005 m. kovo 1 d.) nebuvo... 12. Pareiškėjas pabrėžė, jog tiekimo momentu sklypo paskirtis pagal viešai... 13. Be to, anot pareiškėjo, sklypo pirkimo ir pardavimo sandoriuose pareiškėjo... 14. Pareiškėjo teigimu, pajamos natūra yra įvertinamos vadovaujantis Finansų... 15. Anot pareiškėjo, nei Mokesčių inspekcija, nei Komisija nesigilino ir... 16. Pareiškėjas pabrėžė, jog Komisija ir Mokesčių inspekcija konstatavo, kad... 17. Anot pareiškėjo, Komisija atmesdama pareiškėjo skundą dalyje dėl... 18. Atsakovas Mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė,... 19. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2004 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo... 20. Atsakovo vertinimu, iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Vilniaus miesto... 21. Atsakovas pabrėžė, jog Inspekcija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytas... 22. Atsakovo vertinimu, iš patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių... 23. Atsakovas nurodė, jog Tvarkos 2.3. punktas apibrėžia, kad pajamomis,... 24. Atsakovas pabrėžė, jog pakartotinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad... 25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžė, kad E. K. turėjo... 26. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad kiekvienas civilinis sandoris atitinkamą... 27. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nei patikrinimo metu, nei kartu su... 28. Atsakovas teigė, jog nagrinėjamos bylos atveju Inspekcija, atsižvelgdama į... 29. Atsakovo nuomone, nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus tai, kad tiek VĮ... 30. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad PVMĮ 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta,... 31. Tokiu būdu, anot atsakovo, nors 2005 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo... 32. Atsakovo vertinimu, pagal MAĮ 12 straipsnio 2 dalį apibendrintas mokesčio... 33. Tretysis suinteresuotasis asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą... 34. II.... 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendimu... 36. Teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl mokesčio administratoriaus... 37. Dėl T. C. vykdytos veiklos pripažinimo individualia veikla teismas nurodė,... 38. Dėl T. C. 2004 m. gruodžio 14 d. pirkimo pardavimo sutartimi įgytos žemės... 39. Teismas, vertindamas T. C. 2004 m. gruodžio 14 d. žemės pirkimo sandorio... 40. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 41. Dėl pareiškėjo pajamų, gautų nupirkus Pavilionių k., Vilniaus m. sav.,... 42. , jog mokesčių administratoriaus išvada, kad tarp mokesčių įstatymo... 43. Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė... 45. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 46. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip...