Byla 3K-3-316/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams M. P., D. G. ir O. S., dalyvaujant tretiesiems asmenims A. P., Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei Birutei Vinogradovienei, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. Ž. prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2006 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartį, kuria M. P. dovanojo atsakovui D. G. 0,547 ha ploto dalį bendrame 2,1850 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti, kad iš tikrųjų šalys sudarė pirmiau nurodytos žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį; 3) perkelti ieškovei nurodytos žemės sklypo dalies pirkėjo teises ir pareigas pagal 2006 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 4) pripažinti negaliojančia 2007 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovas D. G. dovanojo atsakovei O. S. ginčijamą 0,547 ha ploto žemės sklypo dalį.

5Ieškovė nurodė, kad ji yra 2,1850 ha bendro ploto žemės sklypo bendraturtė, jai priklauso 0,2730 ha ploto žemės sklypo dalis. Ieškovės pusseserė Z. P., kuriai priklausančią to paties žemės sklypo dalį – 0,547 ha – paveldėjo jos sūnus M. P., buvo žadėjusi šią žemės dalį perleisti ieškovei. Tuo tarpu M. P. paveldėtą žemę 2006 m. gruodžio 22 d. padovanojo atsakovui D. G., su kuriuo jo nesieja nei giminystės, nei jokie kiti ryšiai. Ieškovės teigimu, 2006 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti pirkimo–pardavimo sutartį. Ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidžia ieškovės teises ir turtinius interesus, nes, būdama 2,1850 ha žemės sklypo bendraturtė, ji turėjo pirmenybės teisę įsigyti M. P. priklausiusią žemės sklypo dalį (CK 4.79 straipsnio 1 dalis). Taip pat pripažintina negaliojančia ir 2007 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartis, kuria D. G. padovanojo ginčijamą žemės sklypo dalį savo motinai atsakovei O. S.

6Byloje nustatytos tokios aplinkybės. Telšių apskrities viršininko 2002 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 61-10311 ieškovei kartu su kitais bendraturčiais, kurie vėliau perleido nuosavybės teises, buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,1850 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), grąžinant jį natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2730 ha ploto žemės sklypo dalį, N. S. – į 0,1370 ha, O. E. – į 0,1360 ha, A. K. – į 0,1360 ha, M. S. – į 0,1370 ha, A. V. – į 0,2730 ha, S. S. – į 0,2730 ha, E. M. – į 0,2730 ha ir Z. P. – į 0,5470 ha. 2005 metais mirė ieškovės pusseserė Z. P. Po Z. P. mirties jai priklausiusią žemės dalį – 0,5470 ha – paveldėjo jos sūnus M. P., kuris šią žemės sklypo dalį 2006 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartimi perleido atsakovui D. G. Dovanojimo sutarties sudarymo dieną (2006 m. gruodžio 22 d.) M. P. papildė savo banko sąskaitą 49 000 Lt. Atsakovas D. G. 2007 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartimi jam M. P. dovanotą 0,5470 ha žemės sklypo dalį perleido atsakovei O. S. 2009 m. sausio 5 d. M. P. mirė.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui ir valstybei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog 2006 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartis buvo sudaryta laisva abiejų šalių valia, patvirtina pati notaro patvirtinta dovanojimo sutartis, kurioje aiškiai išreikšta dovanotojo M. P. valia neatlygintinai perduoti apdovanotajam D. G. asmeninės nuosavybės teise 547/2185 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat trečiasis asmuo notarė Birutė Vinogradovienė. Teismas nurodė, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos notariškai patvirtintoje dovanojimo sutartyje, laikytinos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka išvadai, jog 2006 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant pridengti pirkimo–pardavimo sutartį, pagrįsti. Teismo vertinimu, M. P. banko sąskaitos išrašas neįrodo, kad atsakovas D. G. sumokėjo už žemę nurodytą kainą, nes nėra duomenų apie į sąskaitą patekusios 49 000 Lt sumos kilmę. Ieškovės pozicija, kad šie pinigai yra atsakovo D. G. atlygis už jam tariamai parduotą žemės sklypą, yra tik prielaida, kuria remtis teismas negali. Dėl to šis įrodymas nepatvirtina aplinkybės, kad M. P. ir atsakovas D. G. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, ieškovė nepaneigė atsakovų argumento, kad 49 000 Lt sumą M. P. gavo pardavęs bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą butą. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog M. P. gyveno kukliai, taip pat nepaneigia jo ketinimo dovanoti ginčijamą žemės sklypą. Nors atsakovų ir trečiojo asmens A. P. nurodytas dovanojimo sandorio sudarymo motyvas – noras atsikratyti žemės sklypu dėl blogų santykių su ieškove – ieškovei gali pasirodyti neįprastas ar keistas, vis dėlto tai nesudaro pakankamo pagrindo teismui abejoti M. P. ketinimų apdovanoti atsakovą tikrumu, juolab kai byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai apie M. P. turtinę padėtį prieštaringi. Teismas nesirėmė liudytojų parodymais, nes jie negali paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme – 2006 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartyje – nurodytų aplinkybių. Teismas konstatavo, kad, ieškovei neįrodžius, jog dovanojimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, nėra pagrindo tenkinti kitus ieškinio reikalavimus.

10Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės R. Ž. apeliacinį skundą, 2010 m. vasario 1 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, negalima teigti, jog žemės sklypo dovanojimo sutartis neatitiko sutarties šalių valios. Šalys procesiniuose dokumentuose, o atsakovas D. G. – teisme patvirtino, kad pagal sutartį dovanotojui nebuvo mokėti jokie pinigai, nebuvo perduotas ir joks kitas turtas, taip pat nurodė šios sutarties sudarymo motyvus. Procesiniuose dokumentuose atsakovas M. P. (miręs bylos nagrinėjimo metu) nurodė, kad jis su atsakovu D. G. apie dešimt mėnesių bendravo, leisdavo laisvalaikį, be to, žemės sklypą dovanojo dėl susiklosčiusių priešiškų santykių su ieškove, šiai darant spaudimą perleisti jai žemės sklypą. M. P. teigė, kad perleisdamas ieškovei žemės sklypą iš to nebūtų turėjęs jokios turtinės naudos. Tokias aplinkybes patvirtina ir D. G. paaiškinimai, procesiniai dokumentai, susirašinėjimo medžiaga, taip pat M. P. žmonos A. P. paaiškinimai teisme. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad M. P. sąskaitos papildymas 49 000 Lt sutarties sudarymo dieną nepatvirtina, jog šią sumą sumokėjo atsakovas D. G., taip pat pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei nepaneigia aplinkybės, kad šią sumą M. P. gavo pardavęs bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą butą. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir trečiasis asmuo A. P., paaiškinusi, kad nurodytą sumą ji perdavė vyrui įmokėti iš gautų už parduotą butą pinigų, be to, turėjo santaupų. A. P. sąskaitų įrašai patvirtina, kad už parduotą butą sutuoktiniams buvo sumokėta 84 000 Lt, vėliau papildomai 40 000 Lt, taip pat santaupų turėjimą, iš jų taip pat matyti, kad A. P. 2006 sausio 19 d. iš savo sąskaitos išėmė 40 000 Lt, kuriuos ji nurodė perdavusi sutuoktiniui įmokėti į jo sąskaitą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamas dovanojimo sandoris buvo sudarytas laisva šalių valia, tinkamai įformintas, atitiko įstatymo reikalavimus.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovė R. Ž. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 1.87 straipsnio normą, reglamentuojančią apsimestinio sandorio pripažinimą negaliojančiu. Teismai nenustatė, ko iš tikrųjų siekė sandorio šalys, sudarydamos sutartį, ar buvo iškreipta sandorio šalių valia, taip pat nevertino faktinių aplinkybių, nulėmusių šalių valią dėl sutarties sudarymo, jų elgesio iki ir po sutarties sudarymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą reikia įrodyti, jog sandorio šalys iš tikrųjų siekė kito, nei ginčijamame sandoryje nurodytas, teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Disca Baltica“ v. UAB „Panevėžio balsas“, bylos Nr. 3K-3-420/2005; kt.). Byloje nustatyta, kad atsakovas D. G., norėdamas įsigyti 2,1850 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kreipėsi į bendraturčius. M. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sklypo dalį tuo metu jau buvo pažadėjęs parduoti kitam asmeniui ir iš to asmens paėmęs rankpinigius, tačiau vėliau, nebegalėdamas susisiekti su asmeniu, davusiu rankpinigių, bei nusprendęs atsikratyti su žeme susijusiomis problemomis, nutarė ją padovanoti D. G. Įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti M. P. nepateikė, tačiau teismai rėmėsi šiomis abejotinomis aplinkybėmis. Perleisdamas savo bendrosios nuosavybės dalį dovanojimo sutarties pagrindu, M. P. neprivalėjo vykdyti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto įpareigojimo apie tokį ketinimą pranešti bendraturčiams. Akivaizdu, kad miesto teritorijoje esančio žemės sklypo, kuriame nutiesti inžinerinės komunikacijos tinklai, perleidimas neatlygintinai nuosavybėn kitam asmeniui, su kuriuo nesieja jokie giminystės ryšiai, prieštarauja neatlygintinio sandorio prigimčiai ir protingumo principui. Po dovanojimo sandorio sudarymo šalys nebendravo, jų ryšiai nutrūko. D. G. įsigytą žemės sklypą po dviejų mėnesių padovanojo savo motinai O. S., pats juo faktiškai nesinaudojęs. Be to, iki 2006 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutarties sudarymo nė vienas 2,1850 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis nebuvo perleidęs savo dalies kitiems asmenims, tuo tarpu po ginčijamos sutarties sudarymo atsakovas D. G., jo motina O. S. supirko iš bendraturčių turimas jų dalis, žemės dalį pasilikdami savo nuosavybėje, o kitą parduodami ar padovanodami UAB „Gonitas“, užsiimančiai nekilnojamuoju turtu bei statyba, kurio direktorius yra atsakovas D. G. Šių aplinkybių teismai nevertino, todėl dovanojimo sutarties nepagrįstai nepripažino negaliojančia. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį teismas niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius konstatuoja ex officio, tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006).

152. Teismai pažeidė įrodymų pakankamumo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 180, 182, 185 straipsniai), nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos įrodinėjimo taisyklių aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismų išvados dėl ginčijamos sutarties grindžiamos prielaidomis, o ne nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu bei teismų įsitikinimu apie tokio fakto buvimą. Byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad 2006 m. gruodžio 22 d. buvo sudaryta ne dovanojimo, bet pirkimo–pardavimo sutartis. Tai patvirtina: 1) M. P. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2006 m. gruodžio 22 d. M. P. sąskaita papildyta 49 000 Lt (atsakovo D. G. ir trečiojo asmens A. P. teiginius, kad šia suma M. P. papildė sąskaitą, pardavęs bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą butą, paneigia byloje nustatytos aplinkybės); 2) turto, kurio vertė akivaizdžiai didelė, perleidimas neatlygintinai asmeniui, su kuriuo nesieja jokie giminystės ryšiai. Ginčijami sandoriai buvo apsimestiniai, sudaryti siekiant ne realiai disponuoti sklypais, bet tapti bendraturčiais, kad būtų galima supirkti iš kitų bendraturčių jiems priklausančias žemės sklypo dalis, netaikant kasatorei pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas D. G. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistus ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

171. Teismai nustatė, kad už padovanotą žemės sklypo dalį atsakovas D. G. pinigų M. P. nemokėjo ir jokio kito turto jam už tai neperleido. M. P. neatlygintinai perleido žemę atsakovui D. G. todėl, kad atsakovas su juo kurį laiką pakankamai artimai bendravo, M. P. žinojo, kad D. G. domisi šiuo sklypu, ir, nenorėdamas jo atiduoti spaudimą dėl šio sklypo nuolat dariusiai kasatorei (savo giminaitei), su kuria nesutarė, nusprendė padovanoti jį atsakovui D. G. Tokias aplinkybes atsiliepime į ieškinį buvo patvirtinęs pats M. P., jas taip pat patvirtino M. P. sutuoktinė trečiasis asmuo A. P. ir atsakovas D. G. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. P. v. A. P., L. P., R. B., O. M., bylos Nr. 3K-3-310/2008, išaiškino, kad aplinkybę, jog pagal ginčijamą sandorį tikrai buvo sumokėti pinigai arba perduotas koks nors kitas turtas, privalo įrodyti būtent ieškovas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. L. v. D. B. L., V. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-338/2006, nurodyta, kad, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, aplinkybės apie dovanojimo sutarties šalių valią dėl neatlygintinio nekilnojamojo turto perdavimo, kurios yra nurodytos notariškai patvirtintoje dovanojimo sutartyje, atitinkančioje įstatymų reikalavimus, kol nepaneigtos kokiais nors kitais įrodymais, yra laikomos visiškai įrodytomis. Aplinkybę, kad M. P. už žemės sklypo dalį buvo atsilyginta, kasatorė bandė įrodyti M. P. sąskaitos papildymo 49 000 Lt faktu, tačiau teismas teisingai konstatavo, jog vien šios aplinkybės nepakanka išvadai, kad pinigus M. P. davė būtent D. G., o jokių kitų įrodymų kasatorė nepateikė. Tai, kad atsakovas D. G. po dviejų mėnesių žemės sklypo dalį padovanojo savo motinai, taip pat nedaro ginčijamos dovanojimo sutarties apsimestinės.

182. Kasatorė nepagrįstai remiasi argumentu dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Teismai bylos įrodymus vertino laikydamiesi proceso teisės normų reikalavimų. Be to, pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį notariškai patvirtinta 2006 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartis yra oficialusis rašytinis įrodymas, todėl ja patvirtintos aplinkybės apie dovanojimo sutarties šalių valią dėl turto neatlygintinio perdavimo, kurių kasatorė nepaneigė kitais įrodymais, laikytinos visiškai įrodytomis.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė O. S. prašo kasacinį skundą atmesti, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

201. Kasatorė neįrodė, kad atsakovas D. G. būtų kaip nors atsilyginęs M. P. už dovanų gautą ginčijamą žemės sklypo dalį. Be to, tiek D. G., tiek A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamą žemės sklypo dalį M. P. padovanojo D. G. todėl, kad jie prieš tai nemažai laiko gana artimai bendravo ir kad M. P. nenorėjo jos atiduoti spaudimą jam dėl šios žemės sklypo dalies tuo metu dariusiai kasatorei, su kuria pastarasis nesutarė. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis teismams nebuvo jokio pagrindo pripažinti apsimestiniu kasatorės ginčijamą dovanojimo sandorį.

212. Kasacinio skundo argumentas dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas. Kasatorė nepateikė tokių įrodymų, kurie teismams būtų leidę daryti išvadą apie jos nurodytų faktų egzistavimą. Be to, pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį notariškai patvirtinta 2006 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartis yra oficialusis rašytinis įrodymas, todėl sutarties šalių valia dėl nekilnojamojo turto neatlygintinio perdavimo laikoma visiškai įrodyta, nes nebuvo kasatorės paneigta jokiais kitais įrodymais.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo A. P. prašo kasacinį skundą atmesti, remdamasi tokiais argumentais:

231. Kasatorė neįrodė, kad atsakovas D. G. būtų kaip nors atsilyginęs M. P. už jam padovanotą ginčijamą žemės sklypo dalį, taigi teismams nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo dovanojimo sandorį pripažinti apsimestiniu.

242. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pripažintinas nepagrįstu. Be to, byloje nebuvo pateikta tokių įrodymų, kurie pirmosios ar apeliacinės instancijos teismams būtų davę pagrindą konstatuoti, kad egzistavo kasatorės nurodyti faktai apie jos ginčijamų sandorių apsimestinumą.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu

28Kasatorė prašė pripažinti apsimestiniu M. P. ir atsakovo D. G. sudarytą dovanojimo sandorį, nustatyti, kad iš tikrųjų buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris, ir perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas. Kasatorės teigimu, teismai, atmesdami jos ieškinį, netinkamai taikė CK 1.87 straipsnio normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių normų taikymo ir aiškinimo praktikos.

29CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.

30Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M., J. S., S. S. v. G. S., A. N., bylos Nr. 3K-7-288/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M., G. M., bylos Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia.

31Nagrinėjamoje byloje kasatorė prašė pripažinti apsimestine dovanojimo sutartį. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės. Minėta, kad sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio. Nagrinėjamoje byloje teismai nepakankamai atsižvelgė į dovanojimo sutarties pagrindinius požymius ir jų įtaką sutarčiai kvalifikuoti, taip pat deramai neįvertino dovanojimo sutarties sudarymo priežasties (motyvo) svarbos dovanotojo valiai perleisti savo turtą kitam asmeniui neatlygintinai susiformuoti.

32Nustačius, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, minėta, taikytinos teisės normos, reglamentuojančios tą sandorį, kurį šalys iš tikrųjų sudarė ir vykdo. Dėl to būtina nustatyti, kokį sandorį šalys pridengė apsimestiniu sandoriu. Jeigu iš tikrųjų buvo sudarytas ne dovanojimo, o pirkimo–pardavimo sandoris, o sandorio objektas yra turto, keliems asmenims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalis, tai bendraturtis turi teisę reikalauti, kad jam būtų perkeltos šio sandorio pirkėjo teisės ir pareigos (CK 1.87 straipsnio 2 dalis, 4.79 straipsnio 3 dalis).

33Dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo

34CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š.; bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

35Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė pirmiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, nes teismų išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniais įrodymais, nepašalinant šių įrodymų prieštaravimo kitiems, nepaaiškinant, kodėl vieniems įrodymams suteikiamas pirmumas prieš kitus. Pažymėtina, kad byloje surinkta pakankamai daug netiesioginių įrodymų, kurie neįgalina padaryti vienareikšmės išvados apie vieno ar kito fakto egzistavimą ar neegzistavimą, todėl šioje byloje buvo ypač svarbu visus įrodymus įvertinti visapusiškai, tiek sprendžiant dėl vieno ar kito konkretaus įrodymo atskirai, tiek atskleidžiant ir įvertinant jų tarpusavio santykį. Teismai išskirtinai rėmėsi dovanojimo sutarties tekstu ir atmetė kasatorės argumentą dėl M. P. sąskaitos papildymo gana didele pinigų suma sandorio sudarymo dieną, motyvuodami tuo, jog neįrodyta, kad pinigai buvo sumokėti jam už parduotą žemės sklypą. Tačiau įrodymai turi būti vertinami ne atskirtai, bet kitų įrodymų kontekste. Byloje buvo surinkta nemažai duomenų apie ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes, tačiau jų visuma liko teismų neįvertinta. Tai atsakovo D. G. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad jis ketino pirkti visą žemės sklypą (t. y. tiek M. P., tiek kitų bendraturčių dalis); M. P. atsiliepimo teiginiai, kad jis siekė parduoti savo žemės sklypo dalį ir jau buvo suradęs pirkėją; M. P. sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad nemaža pinigų suma – 49 000 Lt – atsirado jo sąskaitoje būtent dovanojimo sutarties sudarymo dieną; rašytiniai įrodymai, kad pinigai už parduotą butą, kuriais, trečiojo asmens A. P. teigimu, buvo papildyta M. P. sąskaita, buvo gauti ir iš A. P. sąskaitos paimti 2006 m. pradžioje, tuo tarpu į M. P. sąskaitą padėti tik 2006 m. gruodžio 2 d.; aplinkybė, kad ginčijama dovanojimo sutartimi pakankamai vertingas turtas buvo perleistas ne artimam, bet faktiškai svetimam asmeniui; kitų to paties žemės sklypo dalių supirkimas iš visų kitų bendraturčių, išskyrus kasatorę, taip pat pirmojo D. G. įsigyto žemės sklypo perleidimas dovanojimo sutartimi jo motinai, taip šiai tampant bendraturte, turinčia teisę įsigyti kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis netaikant pirmumo teisės įsigyti tą turtą kitiems bendraturčiams. Tokiomis aplinkybėmis teismų padarytos išvados dėl ginčijamos dovanojimo sutarties šalių tikrosios valios sudaryti būtent dovanojimo sutartį negali būti pripažintos pagrįstomis, nes padarytos neįvertinus visų pirmiau nurodytų įrodymų ir jais patvirtintų aplinkybių viseto.

36Pažymėtina, kad teismai, remdamiesi dovanojimo sutartimi kaip oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (prima facie), netinkamai taikė CPK 197 straipsnio 2 dalį. Tai, kad sandoris sudarytas notarine forma, savaime nereiškia, jog jis tampa prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme. Notarine forma patvirtintas sandoris (sutartis) yra oficialusis rašytinis įrodymas tais atvejais, kai šis dokumentas pateikiamas į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai jis byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Tais atvejais, kai notarine tvarka patvirtintas sandoris yra procesiniu dokumentu (ieškiniu, pareiškimu ir kt.) byloje ginčijamas aktas, sandoris kaip išorinę išraiškos formą turintis dokumentas vertintinas tiesiog kaip rašytinis įrodymas. Be to, CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus, siekiant paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes, netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

37Dėl kitų proceso pažeidimų

38Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė kasatorei (ieškovei) patikslinti ieškinio reikalavimų. Iš ieškinio matyti, kad kasatorė prašė perkelti jai žemės sklypo dalies pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą 2006 m. gruodžio 22 d. sutartį, kurią ji prašo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi. Vienas iš įrodymų, kuriuo remdamasi kasatorė įrodinėja nurodyto dovanojimo sandorio apsimestinumą ir pagrindą pripažinti jį pirkimo–pardavimo sandoriu, yra M. P. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad sandorio sudarymo dieną į jo sąskaitą buvo įnešta 49 000 Lt. Teismo posėdžio metu pateikdama paaiškinimus, šią sumą kasatorė įvardijo kaip pinigus, atsakovo D. G. sumokėtus M. P. už ginčijamu sandoriu įsigytą žemės sklypo dalį. Kita vertus, kasatorė teigia, kad ji turėjo teisę įsigyti tą pačią žemės sklypo dalį už 3000 Lt, kuriuos ji jau yra sumokėjusi pradinei sklypo dalies savininkei Z. P. Be to, M. P. ir D. G. sudarytoje žemės sklypo dalies dovanojimo sutartyje, kurią kasatorė prašo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi, dovanojamas turtas įvertintas 2000 Lt. Tokiomis aplinkybėmis neaišku, koks yra tikslus kasatorės ieškinio reikalavimas, t. y. kokios apimties pirkėjo teises ir pareigas ji prašo jai perkelti. Teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, visų pirma turi išsiaiškinti ieškinio reikalavimus, t. y. ko šioje byloje kasatorė reikalauja – koks konkretus pirkimo–pardavimo sandoris (jo būtinosios sąlygos – kaina, dalykas ir pan.), kasatorės teigimu, buvo pridengtas ginčijamu dovanojimo sandoriu. Be to, jeigu nagrinėjant bylą teismui bus pakankamas pagrindas konstatuoti, kad sandoris buvo apsimestinis, teismas turės nustatyti aiškias to sandorio, kurį iš tikrųjų šalys turėjo galvoje sudarydamos apsimestinį, sąlygas, tarp jų ir sandorio kainą.

39Be to, teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių teisių perėmimą. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Bylos duomenimis, atsakovas M. P. mirė 2009 m. sausio 6 d., t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą, kol paaiškės mirusio atsakovo M. P. teisių perėmėjas. Iš 2009 m. balandžio 17 d. Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės Birutės Vinogradovienės išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo teismas nustatė, kad atsakovo M. P. teisių perėmėja yra jo sutuoktinė A. P., tačiau 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi, atnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimą, ne pakeitė mirusį atsakovą M. P. jo teisių perėmėja, tačiau įtraukė ją į bylą trečiuoju asmeniu, taip netinkamai taikydamas CPK 48 straipsnio nuostatas. Šis proceso pažeidimas reiškia ir trečiojo asmens A. P. procesinių teisių pažeidimą, nes ji turėjo dalyvauti byloje ne kaip trečiasis asmuo, bet kaip atsakovė (byloje sprendžiama dėl jos kaip M. P. teisių perėmėjos teisių ir pareigų).

40Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog byla dėl nurodytų proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų nebuvo tinkamai išnagrinėta, todėl grąžintina nagrinėti iš naujo. Kadangi proceso pažeidimų, susijusių su ieškinio reikalavimų patikslinimu ir procesinių teisių perėmimu, negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

42Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.