Byla e2YT-7624-534/2020
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,

2Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas I. L. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis, I. L. B., yra C. N. (C. N., santuokinė pavardė B.), gimusios ( - ) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio mėn. 15 d. turėjusios Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusios iš Lietuvos iki 1990 m. kovo mėn. 11 d., palikuonis. Pareiškime nurodo, kad jis Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d., 2 str. 7 d.) ir pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, jog jo senelė C. N. (C. N., santuokinė pavardė B.), gimusi Lietuvoje, iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

4Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prieštarauja dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodo, kad pareiškėjas nepasinaudojo Civilinio proceso kodekso 447 straipsnyje nustatyta pareiga surinkti ir pateikti į bylą tokius įrodymus, kurių visuma nekeltų abejonių dėl prašomo nustatyti fakto buvimo. Nurodo, kad iš pateiktų dokumentų ir kitų įrodymų nepakanka įrodyti faktui, kad C. N. išvyko iš Lietuvos, nėra pakankamai įrodymų, kad C. N. pakeitė pavardę į B.. Prašo palikti pareiškimą nenagrinėtą, nes nesilaikyta išankstinio prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

5Pareiškimas tenkinamas.

6Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. 3K-7-111/2006; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-459/2006).

7Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.).

8Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005;).

9Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę yra: Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d., Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d., dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje, gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė, asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d., to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jei minėtu dokumentu nėra, tai asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

10Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas I. L. B. yra C. N. (C. N., santuokinė pavardė B.), gimusios ( - ) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio mėn. 15 d. turėjusios Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusios iš Lietuvos iki 1990 m. kovo mėn. 11 d., palikuonis. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, ar yra pakankamai duomenų, patvirtinančių būtent šią pareiškime nurodytą aplinkybę. Teismas nustatė, kad pareiškėjas I. L. B. nuo 2018-06-08 iki 2019-10-19, nesulaukęs Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimo, negalėdamas įgyvendinti savo ginamų teisių LR Pilietybės įstatymo 32 str. 2 p., 33 str. 2 p., tvarka, kreipėsi į teismą dėl teisių įgyvendinimo LR Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d. nustatyta tvarka. Teismas atmeta suinteresuoto asmens Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime išdėstytą prieštaravimą, kad teismas negali prisiimti LR Pilietybės įstatymo 32 str., 33 str. numatytų funkcijų ir atsakomybės, nes 16 mėnesių pareiškėjas I. L. B. nesulaukia valstybės įgaliotos institucijos sprendimo priėmimo. Nesant atsakingos institucijos sprendimo pareiškėjo pilietinės (konstitucinės) teisės yra nepagrįstai suvaržytos – neįgyvendinta pilietinė teisė. Pareiškėjas neturi ir neigiamo iš Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsakymo, kurį galėtų apskųsti teisminei instancijai. Pareiškėjas I. L. B. teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teisių įgyvendinimo LR Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d. nustatyta tvarka, atsižvelgiant į aplinkybę, kad suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos visus reikalavimus dėl duomenų pateikimo sunku įgyvendinti – pareiškėjo senelė C. N. (C. N.) išvyko gyventi į kitą kontinentą prieš 96 metus, todėl Lietuvos Respublikoje archyvuose dėl laiko tarpo, karo, okupacijos, nepakankamai archyve sukauptų dokumentų, įrodančių C. N. (C. N.) teisinį santykį su Lietuvos Respublika, liudytojų patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes stokos, yra ribota galimybė surasti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos reikalaujamų įrodymų.

11Teismas iš pareiškėjo I. L. B. pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas I. L. B. užpildė 2018-04-24 prašymą adresuotą Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Žydų konfesinis teismas 2018-05-29 suteikė pažymoje informaciją, kad C. N. (C. N.) į ( - ) atvyko 1924 metais iš Lietuvos Respublikos. H. E. B. yra C. N. (C. N.) ir I. B. B. sūnus. Pareiškėjas I. L. B. yra H. E. B. ir M. M. K. sūnus. Žydų konfesinio teismo pateiktus duomenis patvirtina ( - ) žydų pagalbos ir laidojimo bendruomenės 1984-02-28 paraiška laidojimui velionei C. N. (C. N., santuokinė pavardė B.), kurioje nurodomas miręs sutuoktinis I. B., pareiškėjo tėvas H. B.. Nurodoma mergautinė velionės pavardė N.. 2019-10-17 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos raštas nurodo, kad žodis „valdinybė“ yra žodžio „pilietybės“ atitikmuo. Iš C. N. (C. N., santuokinė pavardė B.) paso kopijos nustatyta, kad gimimo vieta yra Lietuva ( - ). C. N. (C. N., santuokinė pavardė B.) pase nurodyta gimimo data sutampa su Žydų konfesinio teismo 2018-05-29 suteikta pažymoje informacija, su ( - ) žydų pagalbos ir laidojimo bendruomenės 1984-02-28 paraiškoje nurodytais duomenimis. Iš išrašo iš skelbimo užsakymo The „Z. R.“ uždėto spaudo nustatyta, kad ( - ) paskelbtos sužadėtuvės tarp C. N. (C. N.) ir I. B. B.. Pranešimą patalpino I. B. B.. Lietuvos valstybės istorijos archyve metrikos knygos neišsaugotos, todėl negali pateikti informacijos apie C. N.. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-05-10 pažymoje Nr.R4-1185 nurodoma, kad 1921-11-05 C. N. gavo pasą. Kitas archyvo dokumentas yra 1921-06-08 klausimyno lapas asmenų atvykstančių iš užsienio į Lietuvą, kuriame N. P., 52 metų nurodo šeimą, kurioje be kitų vaikų nurodyta 16 metų C. (rašyta kirilicos rašmenimis). Pareiškėjo tėvo H. E. B., gimusio( - ), gimimo liudijime nurodyti tėvai - C. N., 26 metų gimusi( - ), ir I. B. B.. Pareiškėjo I. L. B., gimusio( - ), gimimo liudijime nurodyti tėvai H. E. B. ir M. M. K.. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, kad pareiškėjas I. L. B. yra C. N. (C. N., santuokinė pavardė B.), gimusios ( - )Lietuvoje, vaikaitis, tai yra giminystės ryšys. Rašytiniai įrodymai rodo, kad C. N. (C. N.) į ( - )atvyko 1924 metais iš Lietuvos Respublikos, ( - )metais susižadėjo su I. B. B.. Visuma įrodymų įrodo, kad pareiškėjas yra palikuonis valstybės piliečio iki 1940 birželio 15 d. išvykusio iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas procesiniame dokumente prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, įrodė pateikdamas Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentus, ( - )valstybės oficialius dokumentus – pasą, gimimo liudijimus, kitus rašytinius įrodymus –( - )valstybės žydų bendruomenės išduotus dokumentus, raštus, pranešimus.

12Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.2 d. 1 p. ir 9 p., LR Pilietybės įstatymo 2 str. 7 d., 10 d., 17 d., 38 str. 6 d., pareiškimą tenkina. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjui I. L. B. įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 str.,

Nutarė

14Pareiškimą tenkinti.

15Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. L. B., gimęs( - ), yra C. N. (C. N., santuokinė pavardė B.), gimusios ( - ) metais Lietuvoje, iki 1940 m. birželio mėn. 15 d. turėjusios Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusios iš Lietuvos iki 1990 m. kovo mėn. 11 d., vaikaitis.

16Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai