Byla AS-143-324-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Jurbarko rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Jurbarko rajono savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos savivaldybių asociacijai dėl nurodymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Jurbarko rajono savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. vasario 19 d. prašymu (b. l. 2–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamame atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija, atsakovas) 2011 m. sausio 20 d. rašte Nr. (9-1)-D8-701 „Dėl savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiųjų programų lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo“ (toliau – Raštas) esančio nurodymo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) iš Jurbarko rajono savivaldybės į Valstybės iždo sąskaitą išieškoti 63 381,32 Lt sumą galiojimą iki bus išspręstas ginčas šioje byloje ir įsiteisės teismo sprendimas; 2) panaikinti Rašte esantį nurodymą Valstybinei mokesčių inspekcijai išieškoti iš Jurbarko rajono savivaldybės į Valstybės iždo sąskaitą 63 381, 32 Lt sumą.

5Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. sausio 24 d. gavo Rašto kopiją, kuriuo atsakovas informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją, jog Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Kauno RAAD) 2010 m. gruodžio 8 d. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo aktu (toliau – Aktas) nustatė, kad 63 381,32 Lt Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (toliau - Specialioji programa) lėšų buvo panaudota Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme (toliau – Programos įstatymas) nenumatytiems tikslams ir prašo šias lėšas ne ginčo tvarka išieškoti į Valstybės iždo sąskaitą. Po paminėto Akto gavimo pareiškėjas gavo Lietuvos savivaldybių asociacijos 2010 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. (18)-SD-1034 „Dėl aplinkos apsaugos programos lėšų naudojimo savivaldybėse" Aplinkos ministerijai kopiją. Žinodamas, jog problema yra aktuali visoms savivaldybėms, pareiškėjas tikėjosi, jog Aplinkos ministerija atsižvelgs į paminėtame rašte išdėstytus argumentus ir pakeis savo nuostatą savivaldybių Specialiųjų programų lėšų naudojimo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių diegimo finansavimo atžvilgiu. Tačiau gavus Rašto kopiją su nurodymu Valstybinei mokesčių inspekcijai išieškoti 63 381,32 Lt pareiškėjo Specialiosios programos lėšų, paaiškėjo, kad Aplinkos ministerijos nuomonė šiuo klausimu nepasikeitė. Pareiškėjo nuomone, tiek Rašte esantis nurodymas Valstybinei mokesčių inspekcijai išieškoti iš jo į Valstybės iždo sąskaitą 63 381, 32 Lt sumą, tiek Aktas yra nepagrįsti, prieštarauja teisės aktams ir todėl yra neteisėti.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi (b. l. 61–62) atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

8Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 3 straipsnį administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pabrėžė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismas nustatė, kad skundžiama Rašto dalimi atsakovas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu išieškoti į Valstybės iždo sąskaitą iš pareiškėjo lėšas, panaudotas Programos įstatyme nenumatytiems tikslams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijų 8 punkte nustatyta, kad Aplinkos ministerija, gavusi lėšų panaudojimo patikrinimo aktą, įvertina nustatytus pažeidimus, prireikus paprašo savivaldybes papildomos informacijos ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl savivaldybių Specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant Programos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybių Specialiosios programos lėšų panaudojimą, nuostatas, išieškojimo. Pagal Programos įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Specialiosios programos lėšas, panaudotas nenumatytiems šiame įstatyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija pasiūlo savivaldybėms per tris mėnesius pervesti į Valstybės iždo sąskaitą. Jeigu savivaldybės Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlyme nurodytu laiku neperveda lėšų, Valstybinė mokesčių inspekcija priima sprendimą šias lėšas išieškoti ne ginčo tvarka. Teismas padarė išvadą, kad Raštas yra viešojo administravimo procedūros metu priimamas dokumentas, tačiau jis nėra galutinis ir pareiškėjui nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Šiuo raštu pareiškėjo teisinės padėties klausimas iš esmės nėra sprendžiamas, jo teisiniam statusui įtakos neturi. Nurodė, kad materialiosios teisinės pasekmės pareiškėjui kiltų tik tuo atveju, jeigu Valstybinė mokesčių priimtų sprendimą išieškoti lėšas ne ginčo tvarka, kuris galėtų būti ginčijamas teisme. Kadangi skundžiamas raštas pareiškėjui sukelia procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, pagal savo pobūdį negali būti priskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas. Todėl teismas atsisakė priimti prašymą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų.

9III.

10Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 65–67) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti nagrinėti jo prašymą.

11Pareiškėjas nurodo, kad, vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ar pareigas bei sukelia teisines pasekmes, t. y. ar jis gali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į daugelį reikšmingų aplinkybių ir ar priimtas aktas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui pasinaudoti savo teisėmis. Atsakovas, remdamasis Aktu, priėmė viešojo administravimo subjekto įpareigojimą dėl lėšų išieškojimo. Toks įpareigojimas pareiškėjui yra privalomas, t. y. sukeliantis teisines pasekmes, todėl jis gali ginčyti jį teismine tvarka. Teigia, kad teismo atsisakymas priimti pareiškėjo prašymą yra neteisėtas ir turi būti naikinamas, kadangi prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje A525-1326/2010, taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje

12Nr. I-1542/2011 yra priėmęs identiško pobūdžio Alytaus rajono savivaldybės skundą.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Skundu pareiškėjas prašė panaikinti Rašte esantį nurodymą Valstybinei mokesčių inspekcijai išieškoti iš jo į Valstybės iždo sąskaitą 63 381, 32 Lt sumą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas dokumentas yra procedūrinis dokumentas, jis nėra galutinis ir pareiškėjui nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

17Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

18Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje

19Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010 ir kt.) (ABTĮ 13 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje taip pat vadovaujasi iš esmės tokio paties pobūdžio bylose suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-191/2011 bei 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste nesiremtina pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje A525-1326/2010, kadangi joje klausimas dėl tokio pobūdžio dokumentų, kaip Raštas, iš esmės nebuvo sprendžiamas, o tik pateikti bendri išaiškinimai, kurie minėtoje nutartyje nagrinėto klausimo išsprendimui nedarė įtakos.

20Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijų 8 punktas nustato, jog Aplinkos ministerija, gavusi lėšų panaudojimo patikrinimo aktą, įvertina nustatytus pažeidimus, prireikus paprašo savivaldybes papildomos informacijos ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl savivaldybių Specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant minėto įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tokių lėšų panaudojimą, nuostatas, išieškojimo. Programos įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog Specialiosios programos lėšas, panaudotas nenumatytiems minėtame įstatyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija pasiūlo savivaldybėms per 3 mėnesius pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos minėtos programos lėšos. Jeigu savivaldybės Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlyme nurodytu laiku neperveda lėšų, Valstybinė mokesčių inspekcija priima sprendimą šias lėšas išieškoti ne ginčo tvarka. Vadovaudamasi išdėstytomis nuostatomis, Aplinkos ministerija Raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją bei, inter alia, nurodė: „Prašome minėtas lėšas ne ginčo tvarka išieškoti į Valstybės iždo sąskaitą <...>“.

21Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad Aplinkos ministerijos Raštas buvo adresuotas Valstybinei mokesčių inspekcijai, o Jurbarko rajono savivaldybei išsiųsta kopija susipažinimui (b. l. 8), t. y. Aplinkos ministerijos Raštas buvo adresuotas ne pareiškėjui, be to, šiame Rašte pareiškėjui nebuvo suformuluotos jokios privalomo elgesio taisyklės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Aplinkos ministerijos kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją yra administracinės procedūros iki Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo išieškoti lėšas iš savivaldybės ne ginčo tvarka priėmimo dalis, t. y. procedūrinis dokumentas, kuriuo pradedama vykdyti procedūra dėl lėšų išieškojimo ir kurio apskundimo tvarkos teisės aktai nenumato. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis dokumentas pareiškėjo teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir šia prasme jis (tokio pobūdžio dokumentas) nepatenka nei į skųstino individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas (ABTĮ 2 str. 14–15 d.). Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartis, kuria teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų, yra pagrįsta ir teisėta. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

22Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Pareiškėjo Jurbarko rajono savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

24Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Jurbarko rajono savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas) 2011... 5. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. sausio 24 d. gavo Rašto kopiją, kuriuo... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi (b.... 8. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 3 straipsnį administraciniai teismai... 9. III.... 10. Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 65–67) prašo panaikinti Vilniaus... 11. Pareiškėjas nurodo, kad, vertinant, ar viešojo administravimo subjekto... 12. Nr. I-1542/2011 yra priėmęs identiško pobūdžio Alytaus rajono... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV.... 15. Atskirasis skundas atmestinas.... 16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo... 17. Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę... 18. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi... 19. Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje... 20. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų... 21. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad Aplinkos ministerijos Raštas... 22. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1... 23. Pareiškėjo Jurbarko rajono savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.... 24. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį... 25. Nutartis neskundžiama....