Byla A-3222-1062/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos jūra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos jūra“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sedija“, V. M. gamybinei-komercinei firmai „Stilma“, uždarajai akcinei bendrovei „Starkis“, uždarajai akcinei bendrovei „Banginis“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos šprotai“, uždarajai akcinei bendrovei „Monistico“, uždarajai akcinei bendrovei „Ramsun“, uždarajai akcinei bendrovei „Rikneda“, akcinei bendrovei „Laivitė“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltlanta“, uždarajai akcinei bendrovei „Grinvita“, uždarajai akcinei bendrovei „Strimelė“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“, uždarajai akcinei bendrovei „Stekutis“, akcinei bendrovei „Senoji Baltija“, uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos namai „Aistra“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Spika“ dėl protokolo dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos jūra“ (toliau – ir Bendrovė) su 2015 m. birželio 15 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos (toliau – ir Komisija), sudarytos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės tarnyba) direktoriaus 2013 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V1-24 2015 m. gegužės 11 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-8(6.1) (toliau – ir Protokolas) 2.2 punkto dalį bei įpareigoti Komisiją perskaičiuoti Bendrovei 2015 metams skirtiną žuvies sugavimų Baltijos jūroje kvotą, atsižvelgiant į jos iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Senlina“ perimto laivo „Vita“ istorinę dalį.

72.

8Pareiškėjas paaiškino, kad Protokolo 2.2 punkto dalimi Komisija, neatsižvelgdama į vieną iš kriterijų, pagal kuriuos skirstomos žvejybos kvotos – subjekto nurodytus ankstesniais metais pagautų žuvų kiekius (toliau – ir istorinė dalis), UAB „Baltijos jūra“ paskyrė papildomą bendrą 6 tonų žvejybos kvotą, o kitam toje pačioje žvejybos rinkoje veikiančiam subjektui UAB „Baltijos šprotai“ 202 tonų strimelių ir 285 tonų šprotų žvejybos kvotą paskyrė atsižvelgdama į istorinę dalį. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2015 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. 1T-20(14.11), kurioje išreikšta nuomonė, kad žuvies sugavimo istorija galėtų būti laikoma civilinių teisių objektu, kurio perleidimo galimybės priklauso nuo žuvininkystės srityje galiojančių teisės aktų nuostatų bei juose nustatytų reikalavimų, t. y. UAB „Banginis“ reorganizavimo procese bendrovei priklausiusio laivo „Gilija“ žuvies sugavimo istorija laikytina UAB „Baltijos šprotai“ perėjusiu civilinių teisių objektu, todėl skaičiuojant žvejybos kvotas, turi būti atsižvelgiama į prieš reorganizavimą buvusios įmonės istorinę dalį.

93.

10Pareiškėjas nurodė, kad Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VI-178 buvo patvirtintas BUAB „Senlina“ turtinių ir neturtinių teisių perleidimas UAB „Baltijos jūra“. Pareiškėjas su 2015 m. vasario 24 d. raštu kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą ir prašė atsižvelgti į jo įsigytas BUAB „Senlina“ turėtas neturtines teises, t. y. 2008 m., 2009 m. ir 2014 m. žuvies sugavimus iš paskutinių septynių žvejybos metų, tačiau Komisija atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, kad teisės aktai nenumato galimybės vertinti kito ūkio subjekto istorinės dalies. Komisija vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I492-4/2014, kuriame buvo pripažinta, kad žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintų Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių (toliau – Kvotų skyrimo taisyklės) 19 punktas (2013 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-197 redakcija) tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007–2012 m. sugautų šprotų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis ne didesnis, nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, ir 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014, kurioje teismas papildomai nurodė, kad minėtų taisyklių 26 punktas prieštaravo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui. Atsižvelgiant į teismo išaiškinimus, buvo pakeistas teisinis reguliavimas, taip pat ir Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas bei Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3D-38 (toliau – ir Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklės).

114.

12Žuvininkystės tarnyba 2015 m. kovo 23 d. rašte Nr. R18-464(2.22) nurodė, kad „perleidžiamoji žvejybos teisė“ ir „istorinė dalis“ yra skirtingos sąvokos, o žuvininkystę reglamentuojantys teisės aktai neaprašo jų sąryšio. Be to, galiojančių teisės aktų nuostatos nenumato galimybės, būdų, mechanizmo, kad vienos įmonės sugavimai būtų laikomi kitos įmonės sugavimais.

135.

14Pareiškėjo nuomone, kadangi Komisija, vertindama 2015 m. paskirstymo kvotas, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus ankstesnius laikotarpius, jos sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimams bei pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.

156.

16UAB „Baltijos jūra“ atkreipė dėmesį, kad pakeistas Žuvininkystės įstatymas ir Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklės numato Komisijos pareigą, skirstant žvejybos galimybes (kvotas), atsižvelgti į subjekto nurodytus ankstesniais metais pagautų žuvų kiekius, o Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento sprendimas pripažinti UAB „Baltijos šprotai“ istorinę UAB „Banginis“ laivo „Gilija“ dalį patvirtina tokios praktikos taikymą. Pažymėjo, kad Žuvininkystės įstatymo pakeitimai, numatantys šią pareigą, įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d., o Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklės – nuo 2015 m. sausio 28 d. Bendrovė prašymą dėl kvotų skyrimo pateikė 2015 m. sausio 28 d., o prašymą atsižvelgti į perimto BUAB „Senlina“ laivo istorinę dalį – 2015 m. vasario 24 d., t. y. galiojant minėtoms teisės aktų nuostatoms, o tai reiškia, kad Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, pažeidė teisės aktų nuostatas ir pareiškėjo interesus bei teises. Tai rodo Komisijos nenuoseklų įstatymų taikymą bei skirtingą vienodoje teisinėje padėtyje esančių subjektų traktavimą.

177.

18Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam teismo išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, patirtos dėl skundo surašymo, padavimo bei bylos nagrinėjimo, atlyginimą.

198.

20Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Baltijos jūra“ atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Protokolas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

219.

22Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2310.

24Atsakovas paaiškino, kad vadovaudamasi 2014 m. lapkričio 10 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1221/2014, kuriuo nustatomos 2015 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 43/2014 ir ES Nr. 1180/2013, 9 straipsniu, Europos Komisija Lietuvai patvirtino papildomus 667 tonų strimelių (žvejojamų 25–27, 28.2, 32 TJTT pakvadračiuose), 852 tonų šprotų (žvejojamų 22–32 TJTT pakvadračiuose) žvejybos kvotas 2015 metams. Vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 7 dalimi, 47 tonos strimelių ir 1 tona šprotų žvejybos kvotų turi būti paskirta priekrantėje žvejojantiems ūkio subjektams, ne mažiaus kaip 5 procentai – 33 tonos strimelių ir 43 tonos šprotų žvejybos kvotų turi būti paskirta aukciono būdu, todėl atviroje Baltijoje žvejojantiems ūkio subjektams galėjo būti skirstomos 587 tonų strimelių ir 808 tonos šprotų žvejybos kvotos. Vadovaudamasi Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklėmis bei atsižvelgusi į ūkio subjektų pateiktus prašymus ir kitus dokumentus, Komisija 2015 m. gegužės 11 d. protokolu Nr. ŽKB-8(6.1) paskirstė papildomas žvejybos kvotas 2015 metams.

2511.

26Žuvininkystės tarnyba pažymėjo, kad 2013–2014 m. Lietuvos Respublikos Baltijos jūros žvejybos kvotų paskirstymo būdai buvo nustatyti Kvotų skyrimo taisyklėse, kuriomis vadovaudamasis Žuvininkystės tarnybos direktorius 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-28 žuvų išteklių naudotojams patvirtino perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžius. Pagal Kvotų skyrimo taisyklių 21 punktą, žuvų išteklių naudotojas, turintis jam suteiktą perleidžiamąją žvejybos teisę, galėjo šią teisę ar jos dalį perduoti iki teisės galiojimo laikotarpio pabaigos kitam Lietuvos Respublikoje registruotam žuvų išteklių naudotojui. Taip pat galėjo einamaisiais metais jam skirtą žvejybos kvotą, apskaičiuotą pagal suteiktą perleidžiamąją žvejybos teisę, ar jos dalį perduoti kitam Lietuvos Respublikoje registruotam žuvų išteklių naudotojui, arba ja apsikeisti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Šia galimybe Bendrovė pasinaudojo ir UAB „Senlina“ suteikta perleidžiamoji žvejybos teisė buvo perduota UAB „Baltijos jūra“.

2712.

28Atsakovas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I492-4/2014 ir 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014 bei Kvotų skyrimo taisyklių prieštaravimą teisės aktams, 2014 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 papildymo 171 straipsniu ir 31 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1253.

2913.

30Žuvininkystės tarnyba akcentavo, kad „perleidžiamosios žvejybos teisės“ ir „istorinė dalis“ yra skirtingos sąvokos bei žuvininkystę reglamentuojantys teisės aktai neaprašo jų sąryšio. 2013–2014 metais ūkio subjektams, žvejojantiems Baltijos jūroje, žvejybos kvotos buvo skirstomos pagal Kvotų skyrimo taisyklėse numatytas ir ūkio subjektams suteiktas perleidžiamąsias žvejybos teises. Nuo 2015 m. žvejybos kvotos ūkio subjektams skirstomos pagal Žuvininkystės įstatyme nustatytus paskirstymo principus. Esminės ūkinės veiklos (žvejybos) ribojimo sąlygos gali būti nustatomos tik įstatymu. Žuvininkystės įstatyme nėra nustatyta, kad individualios žvejybos Baltijos jūroje galimybės ūkio subjektams gali būti skiriamos pagal ankstesniais metais turėtas perleidžiamąsias žvejybos teises. Vadovaujantis Žuvininkystės įstatyme įtvirtintais žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principais, buvo patvirtintos Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklės, nustatančios individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių, išreikštų didžiausiu galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu, skyrimo ūkio subjektams tvarką.

3114.

32Atsakovas pažymėjo, kad kitoje analogiškoje byloje Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 3R-102(AG-44/02-2015), atsižvelgusi į teisinį reguliavimą ir teismų sprendimus, konstatavo, kad UAB „Rikneda“ siekis, jog suteikiant jam kvotas 2015 metams, būtų atsižvelgta į UAB „Freisa“ 2008 m., 2010 m. ir 2011 m. turėtas žvejybos kvotas, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Vyriausioji administracinių ginčų komisija pažymėjo, kad nuo 2015 m. įsigaliojusiose Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklėse, skirstant kvotas, nėra nustatyta atsižvelgti į suteiktas perleidžiamąsias žvejybos teises.

3315.

34Teismo posėdyje atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

3516.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

3717.

38Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas. Papildomai paaiškino, kad Žuvininkystės įstatyme nėra numatyta, jog turi būti atsižvelgiama į ankstesniais metais perduotas turtines teises į žvejybos kvotas, t. y. į perleistas ar suteiktas perleidžiamąsias žvejybos teises. Ūkio subjektai, vykdantys verslinę žvejybą, teikia duomenis apie sugautus žuvų kiekius pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, 14 straipsnį. Šie duomenys yra kaupiami Žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje ir pagal juos apskaičiuojama konkretaus ūkio subjekto istorinė dalis. Vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 dalimi, istorinė dalis apskaičiuojama įvertinant kiekvieno ūkio subjekto sugautų žuvų kiekį, tačiau nėra numatyta, kad vieno ūkio subjekto istorinė dalis galėtų būti skaičiuojama pagal kito ūkio subjekto sugautų žuvų kiekį (istorinę dalį). Be to, ūkio subjektui skiriamos žvejybos kvotos atsižvelgiant ne vien tik į istorinę dalį, bet ir į papildomus kriterijus – į ūkio subjekto aktyvumą versle, patirtį (sugautus žuvų kiekius), reputaciją ir požiūrį į aplinkosaugą bei tausią žvejybą (padarytus pažeidimus, mažesnį to ūkio subjekto vykdytos verslinės žvejybos poveikį aplinkai), indėlį į Lietuvos ekonomiką, tiekimą Lietuvos vartotojams (Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų žuvų kiekiai). Už tai, kad konkretus ūkio subjektas vykdė aktyvią, tačiau tausią žvejybą, saugojo aplinką ir tiekė sugautas žuvis Lietuvos vartotojams, jam yra skiriama didesnė žvejybos kvota. Tokios savybės, kaip ūkio subjekto patirtis ar reputacija, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą, šiuo atveju lemiančios didesnės kvotos skyrimą, turi būti vertinamos kaip asmeninės neturtinės teisės, kurios pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.114 straipsnį, negali būti perkamos ar parduodamos. Šios asmeninės neturtinės teisės ir vertybės galėtų būti perduotos nebent juridinio asmens reorganizavimo atvejais.

3918.

40Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad UAB „Baltijos šprotai“ įgijo teisę pretenduoti į žvejybos kvotas vadovaujantis ne tik Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos bendrovių įstatymo VIII nuostatomis, bet ir 2014 m. gruodžio 23 d. UAB „Banginis“ atskyrimo sąlygomis bei 2015 m. vasario 9 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 02/19. Nurodė, kad Žuvininkystės įstatyme nėra numatyta apribojimų, draudžiančių perleisti juridiniam asmeniui istorinę dalį, tačiau tokios dvišalės istorinės dalies perdavimo sutartys turėtų būti vertinamos kaip dviejų ūkio subjektų įsipareigojimai vienas kitam, bet ne įsipareigojimas kvotas skirstančiai institucijai pagal vieno ūkio subjekto istoriją skirti kitam ūkio subjektui kvotą.

4119.

42Žemės ūkio ministerija akcentavo, kad 2013 m. gruodžio 13 d. perdavimo–priėmimo aktu BUAB „Senlina“ perdavė UAB „Baltijos jūra“ žvejybinį laivą „Vita“, bet ne istorinę dalį, apibrėžtą Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje.

4320.

44Remdamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-9420-821/2015, trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad žvejybos kvota teisėtai turėtų būti skirta BUAB „Senlina“, o ne UAB „Baltijos jūra“.

4521.

46Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2015 m. gegužės 5 d. pažymoje Nr. 1T-20(14.11) yra pateikta tik Žemės ūkio ministerijos specialistų nuomonė, kuri negali būti laikoma oficialiu teisės aktų išaiškinimu ir nėra privaloma teismams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Minėtoje pažymoje taip pat yra pateikta nuomonė dėl UAB „Baltijos šprotai“, kuri buvo įsteigta reorganizavus UAB „Banginis“, todėl pareiškėjo teiginys, kad Komisija, skirtingai traktuodama vienodoje teisinėje padėtyje esančius subjektus bei suteikdama vienam jų nepagrįstą pranašumą, pažeidė įstatymų reikalavimus, turi būti atmestas.

4722.

48Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

4923.

50Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Banginis“ pateikė paaiškinimus, kuriuose prašė pareiškėjo UAB „Baltijos jūra“ skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jam teismo išlaidų atlyginimą.

5124.

52UAB „Banginis“ paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 6 d. laivo „Vita“ pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. SEN-13/11/06 yra aiškiai nurodyta, kad pagal ją UAB „Baltijos jūra“ perduodamos perleidžiamosios žvejybos teisės ir nustatytas aktas, kuriuo remiantis jos ūkio subjektui buvo suteiktos, tačiau perleidžiamos žvejybos teisės, kurios kaip žvejybos kvotų skirstymo kriterijus, nuo 2015 m. sausio 1 d., įsigaliojus Žuvininkystės įstatymo pakeitimams bei Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklėms, nebegalioja, o Komisija privalėjo vadovautis galiojančiais teisės aktais. UAB „Banginis“ pažymėjo, kad 2013 m. lapkričio 6 d. laivo „Vita“ pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. SEN-13/11/06 nėra nustatyta, kad pareiškėjui kartu su laivu yra perduodami BUAB „Senlina“ priklausantys sugautų žuvų kiekio duomenys bei šių duomenų suteikiamos teisės pretenduoti į žvejybos kvotas.

5325.

54UAB „Banginis“ atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui nėra žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su UAB „Banginis“ reorganizavimu, jo sąlygų ir turto bei perduotų teisių ir įsipareigojimų apimtis. Pažymėjo, kad UAB „Baltijos šprotai“ dalį UAB „Banginis“ teisių, pareigų ir įsipareigojimų įgijo ne pagal sutartį, o dėl UAB „Banginis“ reorganizavimo atskyrimo būdu. Teigė, kad UAB „Banginis“ reorganizavimo sąlygose bei turto, teisių ir pareigų perdavimo akte buvo aiškiai nurodyta UAB „Baltijos šprotai“ perduotinos teisės, pareigos ir įsipareigojimai, taip pat ir žvejybos kvotų sugavimo duomenys (kaip veiksmų rezultatas), šių duomenų (veiksmų) suteikiamos visos turtinės ir neturtinės teisės, taip pat ir teisė pretenduoti į žvejybos kvotas. Taigi, UAB „Baltijos jūra“ argumentai, susiję su tariamu nevienodu pareiškėjo ir UAB „Banginis“ dėl reorganizavimo sukurtos UAB „Baltijos šprotai“ traktavimu, nėra pagrįsti.

5526.

56Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

57II.

5827.

59Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Baltijos jūra“ skundą atmetė.

6028.

61Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė faktines bylos aplinkybes ir pažymėjo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I492-4/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. Žuvininkystės įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymu Nr. XII-1523, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., Žuvininkystės įstatymas buvo papildytas 171 straipsniu, nustatančiu bendruosius žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principus. Teismas pažymėjo, kad Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas, skirstant žvejybos kvotas ūkio subjektams, atsižvelgti į praeityje pareiškėjo sugautus atitinkamų žuvų kiekius.

6229.

63Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 2013 m. lapkričio 6 d. laivo „Vita“ pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. SEN-13/11/06 perleistos žvejybos teisės apima ir istorinę dalį, todėl sutartimi perleidus UAB „Baltijos jūra“ žvejybos teises, kartu perėjo ir teisė į istorinę dalį. Pažymėjo, kad iš Kvotų skyrimo taisyklių 2.3 ir 17 punktuose įtvirtino reguliavimo matyti, jog ūkio subjektui tenkantis perleidžiamosios žvejybos teisės (Lietuvos Respublikai paskirtos žvejybos kvotos procentinė dalis) yra apskaičiuojamos vertinant jo anksčiau sugautų žuvų kiekį. Be to, to paties teisės akto 26 punkte nustatyta, kad Komisija pirmajame einamųjų metų komisijos posėdyje, atsižvelgdama į naudotojams suteiktas perleidžiamąsias žvejybos teises ir į perleidžiamųjų žvejybos teisių ar jų dalies perdavimą kitiems naudotojams, apskaičiuoja kiekvienam naudotojui tenkančią žvejybos kvotą, sumažina žvejybos kvotas šių taisyklių 14 ir 25 punktuose nustatytais atvejais ir apie galutinį žvejybos kvotos dydį informuoja naudotojus Komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Taigi, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir jame nustatyta kvotų skirstymo tvarka, ūkio subjektas, kuriam buvo perleistos žvejybos teisės, įgydavo teisę į vėliau apskaičiuotiną didesnę žvejybos kvotą, o ne teisę remtis perleidusio žvejybos teises subjekto ankstesnių žuvų sugavimų duomenimis. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai traktuoja, jog įgydamas žvejybos teises, jis kartu įgijo ir teisę remtis perleidusio žvejybos teises ūkio subjekto praeityje buvusiais žuvų sugavimo duomenimis.

6430.

65Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų priėmimo buvo pakeistas teisinis reguliavimas. Nuo 2015 m. žvejybos kvotos ūkio subjektams skirstomos pagal Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnyje įtvirtintus paskirstymo principus ir šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustatančias Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisykles. Pažymėjo, kad šiuose teisės aktuose nėra nustatytos pareigos, skirstant kvotas, atsižvelgti į perleidžiamas žvejybos teises.

6631.

67Teismas pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2015 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. 1T-20(14.11) buvo pateikti argumentai dėl istorinės dalies perėjimo juridiniam asmeniui, atsiradusiam po reorganizavimo išskaidymo būdu. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalimis bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad juridinio asmens reorganizavimas yra siejamas su teisių bei pareigų perleidimu po reorganizavimo atsiradusiam juridiniam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerijos Teisės departamentas išreiškė savo poziciją dėl žvejybos galimybių perėjimo po juridinio asmens reorganizavimo, tačiau iš pateiktų argumentų negalima teigti, kad jo nuomone, toks pat vertinimas galimas ir laivo pirkimo–pardavimo atveju. Taigi, minėtoje pažymoje pateikti argumentai ir nuomonė dėl teisės normų taikymo situacijoje, kuri iš esmės skiriasi nuo šioje byloje esančios situacijos, todėl joje išdėstyti motyvai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.

6832.

69Teismas nesutiko su Bendrovės pozicija, kad kartu su žvejybiniu laivu ir perleistomis žvejybos teisėmis pareiškėjas įgijo ir teisę skaičiuoti žvejybos kvotas, vadovaujantis duomenimis apie BUAB „Senlina“ sugautas žuvis (istorine dalimi). Pažymėjo, kad remiantis Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 4 dalimi, nustatant ūkio subjekto istorinę dalį, atsižvelgiama į jo veiklos poveikį aplinkai, į jo padarytus teisės aktų pažeidimus. Taigi turi būti vertinama ūkio subjekto patirtis, veiklos etika ir požiūris į gamtos apsaugą. Minėta teisės norma skatina ūkio subjektus, vykdant ūkinę veiklą, tausoti gamtą bei laikytis teisės aktų reikalavimų. Šie veiksniai priklauso nuo paties ūkio subjekto, kurio istorinė dalis skaičiuojama. Teismo nuomone, situacija, kai vienam ūkio subjektui paskirstomos kvotos būtų apskaičiuojamos pagal kito ūkio subjekto reputaciją, prieštarautų šio reglamentavimo logikai ir paskirčiai.

7033.

71Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklių 53 punkte yra numatyta teisė ūkio subjektui perleisti jam skirtas žvejybos kvotas kitam ūkio subjektui, tačiau minėtas teisės aktas nenumato galimybės perleisti vieno iš elementų, kuriuo vadovaujantis skirstomos žvejybos kvotos – istorinės dalies. Taigi, teisės aktai numato galimybę disponuoti kiekvienais metais paskirtomis kvotomis, tačiau nenumato galimybės perleisti istorinės dalies, kuri įpareigotų Žuvininkystės tarnybą ne vienerius metus skirstant kvotas į ją atsižvelgti.

7234.

73Teismas nurodė, kad Komisija Protokolu paskirstė papildomas žvejybos kvotas ūkio subjektams 2015 metams ir nurodė Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktus, kuriais vadovaujantis šios kvotos buvo paskirstytos. Nors Protokole nėra konkrečiai nurodyta, kodėl nebuvo atsižvelgiama į tarp pareiškėjo ir BUAB „Senlina“ sudarytą sandorį, tačiau negalima sutikti, kad šie motyvai Bendrovei nebuvo žinomi. UAB „Baltijos jūra“ 2015 m. vasario 24 d. atsakovui pateikė raštą Nr. 2015-02-24/005, kuriame nurodė, kad skiriant žvejybos kvotas, turėjo būti atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas yra BUAB „Senlina“ teisių perėmėjas, ir todėl turėjo teisę gauti žvejybos kvotą vietoj BUAB „Senlina“. Žuvininkystės tarnyba 2015 m. kovo 23 d. atsakyme paaiškino, kad 2013–2014 metais žvejybos kvotos buvo skirstomos pagal perleidžiamąsias žvejybos teises, o nuo 2015 m. – atsižvelgiant į Žuvininkystės įstatyme nustatytus principus, kuriuose nėra numatytų atvejų, kad vieno subjekto sugavimai būtų laikomi kito subjekto sugavimais. Taigi Bendrovei buvo paaiškintas reglamentavimas ir atsisakymo tenkinti prašymą motyvai, todėl negalima sutikti, kad vien analogiškų motyvų nepakartojimas Protokole gali būti pagrindas jį pripažinti neteisėtu ir neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

7435.

75Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Komisija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl BUAB „Senlina“ žuvų sugavimo duomenų panaudojimo, apskaičiuojant jam tenkančias žvejybos kvotas, todėl UAB „Baltijos jūra“ reikalavimą dėl Protokolo dalies panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Padavęs išvadą, kad Bendrovės reikalavimas įpareigoti Komisiją perskaičiuoti jos 2015 metams skirtiną žuvies sugavimų Baltijos jūroje kvotą, atsižvelgiant į UAB „Baltijos jūra“ iš BUAB „Senlina“ perimto laivo „Vita“ istorinę dalį, yra išvestinis iš reikalavimo dėl Protokolo dalies panaikinimo, atmetęs pagrindinį skundo reikalavimą, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimo dėl Komisijos įpareigojimo atlikti veiksmus. Atmetęs Bendrovės skundą, teismas netenkino ir jos prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo.

76III.

7736.

78Pareiškėjas UAB „Baltijos jūra“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Protokolo 2.2 punktą.

7937.

80Apeliantas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Pažymi, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 4 d. atsakovui pateikė prašymą, kuriame paaiškino apie sudarytą laivo „Vita“ pirkimo–pardavimo sutartį ir prašė skiriant papildomas menkių žvejybos kvotas 2015 metams, atsižvelgti ir į BUAB „Senlina“ 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. sugavimus, o šprotų ir strimelių papildomas žvejybos kvotas skirti pagal UAB „Baltijos jūra“ 2014 m. sugavimus. Komisija 2015 m. gegužės 7 d. pareiškėjui paskyrė 2 tonų strimelių ir 4 tonų šprotų žvejybos kvotą, tačiau iš Komisijos protokolo seka, kad menkių kvotos Komisijos posėdyje nebuvo skirstomos. Jei Komisija būtų surašiusi argumentuotą sprendimą, teismas būtų įvertinęs. UAB „Baltijos jūra“ nuomone, teismas netinkamai vertino turtinių teisių apyvartumą. Pažymėjo, kad pagal 2013 m. lapkričio 6 d. laivo „Vita“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusį reguliavimą, visos su laivu susijusios teisės, tarp jų ir istorinė dalis, be jokių įstatyminių kliūčių perėjo pareiškėjui, todėl tarp asmenų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis ir visos jos sąlygos, taip pat ir istorinės dalies perleidimas, turi būti pripažįstamos galiojančiomis bei sukelti tam tikras teises ir pareigas. Teismas nebuvo nuoseklus, pripažindamas teisę į istorinę dalį UAB „Banginis“ ir UAB „Šprotai“. Vertindamas situaciją, kurioje yra Bendrovė, jis nurodė, kad UAB „Baltijos jūra“ perimamos teisės turi būti suvokiamos tik kaip asmeninės neturtinės teisės ir negali būti perduodamos, o vertindamas identišką situaciją, kai UAB „Banginis“ po reorganizavimo savo laivą su turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis (su istorine dalimi) perleido naujai įkurtai įmonei UAB „Baltijos šprotai“, nurodė, kad tai nėra pažeidimas ir turi būti pripažįstama kaip Civiliniame kodekse nustatytas teisių bei pareigų perleidimas po reorganizavimo įkurtai įmonei. Teismas vienai įmonei leido visas turimas teises perduoti kitai įmonei, kuri neatitiko Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio reikalavimų, o pareiškėjui to daryti neleido. UAB „Baltijos jūra“ akcentuoja, kad tiek pakeistas Žuvininkystės įstatymas, tiek Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklės numato Komisijos pareigą, skirstant žvejybos galimybes (kvotas), atsižvelgti į subjekto nurodytus ankstesniais metais pagautų žuvų kiekius (istorinę dalį), o Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento sprendimas pripažinti UAB „Baltijos šprotai“ istorinę UAB „Banginis“ laivo „Gilija“ dalį patvirtina tokios praktikos taikymą.

8138.

82Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesvarstė įstatymo pakeitimo ir sutarčių sudarymo bei laivo teisių perėmimo momento santykio laiko atžvilgiu. Pažymi, kad laivas buvo įsigytas planuojant tęsti žvejybą juo ir naudotis visomis šio laivo turėtomis ir turimomis teisėmis kaip savo. Keičiantis reglamentavimui, turtinės ir neturtinės teisės niekur nedingo, jos skirtingais laikotarpiais turėjo skirtingus įvardinimus: iki 2015 m. sausio 1 d. „perleidžiamoji žvejybos teisė“, o po 2015 m. sausio 1 d. – „istorinė dalis“. Taigi, iš esmės pasikeitė tik lingvistinė sąvoka, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja ne tik imperatyvioms įstatymų nuostatoms, tačiau pažeidžia teisės principus, teisėtų lūkesčių principą bei neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos. Teisėtų lūkesčių principas reiškia įgytų teisių apsaugą; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti įgyvendinamos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai.

8339.

84UAB „Baltijos jūra“ akcentuoja, kad tiek pakeistas Žuvininkystės įstatymas, tiek Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklės numato Komisijos pareigą, skirstant žvejybos galimybes (kvotas), atsižvelgti į subjekto nurodytus ankstesniais metais pagautų žuvų kiekius (istorinę dalį) .

8540.

86Apelianto nuomone, teismo motyvas, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma, kokie yra Protokolo motyvai ir pagrindai, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad viešojo administravimo funkciją vykdanti institucija, nenurodžiusi visų esminių sprendimo priėmimo motyvų, nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teismas negali preziumuoti, kad Bendrovė galėjo žinoti visas aplinkybes, kuriomis remdamasi gali tinkamai apsibrėžti ginčo ribas ir visiškai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Leidus teismams interpretuoti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymą ir remtis prezumpcijomis, būtų sudarytos sąlygos nepaisyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų taisyklių ir piktnaudžiauti šios normos aiškinimu.

8741.

88UAB „Baltijos jūra“ atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė, jog atsakovas 2015 m. kovo 23 d. rašte paaiškino, kad nuo 2015 m. Žuvininkystės įstatymas nenumato atvejų, kada vieno subjekto sugavimai būtų laikomi kito subjekto sugavimais, tačiau jis nevertino, kad Komisijos posėdis vyko 2015 m. gegužės 7 d., o Protokole nėra nuorodų ar sąsajų su 2015 m. kovo 23 d. raštu. Be to, iš Komisijos sprendimo visiškai neaišku, kaip buvo įvertintas pareiškėjo požiūris į gamtos apsaugą, etiką ir pan.

8942.

90Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9143.

92Atsakovas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti tiek jo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjo skundą. Papildomai paaiškina, kad Komisija Protokole nurodė Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, kuriais vadovaujantis buvo paskirstytos kvotos. Pažymi, kad Komisija kvotas skirsto vadovaudamasi Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklėmis bei atsižvelgdama į ūkio subjektų pateiktus prašymus ir kitus dokumentus. Protokolu buvo skirstomos tik strimelių ir šprotų kvotos. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 4 d. prašyme neprašė skirti strimelių ir (ar) šprotų kvotų pagal BUAB „Senlina“ sugavimus, todėl Komisija Protokole neprivalėjo nurodyti, kodėl Bendrovei neskiriamos strimelių ir (ar) šprotų kvotos pagal BUAB „Senlina“ sugavimus. Atsakovo nuomone, UAB „Baltijos jūra“ teiginys, kad Protokolas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

9344.

94Žuvininkystės tarnyba akcentuoja, kad Bendrovės suformuotas skundo reikalavimas panaikinti Protokolo 2.2 punktą yra visiškai nepagrįstas, kadangi šiuo punktu buvo paskirstytos papildomos strimelių ir šprotų žvejybos kvotos 18 ūkio subjektų, kurie jiems skirtas žvejybos kvotas panaudojo dar 2015 metais.

9545.

96Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Baltijos jūra“ apeliacinį skundą atmesti.

9746.

98Žemės ūkio ministerija savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas.

9947.

100Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Banginis“ prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jam teismo išlaidų atlyginimą.

10148.

102UAB „Banginis“ paaiškina, kad aplinkybę, jog sąvokos „perleidžiamoji žvejybos teisė“ ir „istorinė dalis“ turinio prasme iš esmės yra skirtingos, tiesiogiai patvirtina Kvotų skyrimo taisyklių, galiojusių iki 2014 m. gruodžio 31 d., 2.3 punktas ir Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 dalis. Be to, teismui pripažinus, kad sąvokos „perleidžiamoji žvejybos teisė“ ir „istorinė dalis“ turinio prasme yra tapačios sąvokos, būtų grįžtama prie perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemos ir visos žvejybos Baltijos jūros sektoriuje įmonės turėtų teisę reikalauti skirtinas žvejybos kvotas apskaičiuoti pagal anksčiau galiojusius perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžius, kurie buvo nustatyti atsakovo 2013 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. V1-28.

10349.

104Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad 2013 m. lapkričio 6 d. laivo „Vita“ pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SEN-13/11/06 2 punktas aiškiai patvirtina, jog istorinė dalis pareiškėjui nebuvo perleista nei kaip perleidžiamoji žvejybos teisė, kadangi tai iš esmės savo turiniu skirtingos teisės, nei kaip kažkokios kitos su laivu „Vita“ susijusios neturtinės teisės, kadangi iš Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 dalies yra akivaizdu, kad istorinė dalis yra siejama su įmone, o ne su laivu. Nurodo, kad Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento nuomonėje iš viso nebuvo sprendžiama dėl laivo „Gilija“ istorinės dalies ar su šiuo laivu susijusių teisių ir / ar pareigų. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai sutapatina istorinę dalį su žvejybiniu laivu, nors to jokie teisės aktai nenumato.

10550.

106UAB „Banginis“ akcentuoja, kad Bendrovė skundo reikalavimus kildina iš sandorio, o UAB „Baltijos šprotai“ dalį UAB „Banginis“ teisių, pareigų ir įsipareigojimų perėmė ne pagal sutartį, o dėl UAB „Banginis“ reorganizavimo atskyrimo būdu. UAB „Banginis“ reorganizavimo sąlygose bei turto, teisių ir pareigų perdavimo akte buvo aiškiai nurodyta, kad UAB „Baltijos šprotai“ perduotinos teisės, pareigos ir įsipareigojimai, taip pat ir žvejybos kvotų sugavimo duomenys bei šių duomenų suteikiamos visos turtinės ir neturtinės teisės, taip pat ir teisė pretenduoti į žvejybos kvotas. Istorinės dalies UAB „Banginis“ reorganizavimo atveju perdavimas UAB „Baltijos šprotai“ buvo vienareikšmiškai nurodytas ir apibrėžtas reorganizavimo sąlygose bei turto, teisių ir pareigų perdavimo akte, o istorinė dalis perduota kaip UAB „Banginis“ turto, teisių ir įsipareigojimų dalis, o ne kaip su laivu „Gilija“ susijusi teisė. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Banginis“ niekada nebuvo ir nėra likviduojamas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo argumentai, susiję su dvigubų standartų taikymu, yra nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių.

10751.

108Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą klausimu, ar 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (toliau – ir Reglamentas Nr. 1380/2013), 17 straipsnis ir 2 straipsnio 5 dalies c punktas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 20 straipsnius, aiškintini taip, kad valstybei narei naudojantis 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta diskrecija, draudžiama pasirinkti jai paskirtų žvejybos kvotų paskirstymo metodą, lemiantį nevienodas sąlygas šioje srityje veiklą vykdantiems ūkio subjektams varžytis dėl didesnio žvejybos galimybių kiekio, net jei toks metodas yra pagrįstas skaidriu ir objektyviu kriterijumi.

10952.

110Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki tol, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-540/2016. Teisingumo Teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendime byloje UAB „Spika“ ir kt. prieš Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (C-540/16, EU:C:2018:565, toliau – ir Teisingumo Teismo sprendimas Spika byloje) konstatavo, kad Reglamento Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 dalis, 17 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 20 straipsniai aiškintini taip, kad jiems neprieštarauja valstybės narės teisės aktas, kuriame ši valstybė nustatė žvejybos galimybių paskirstymo metodą, kuris, nors ir grindžiamas skaidriu ir objektyviu paskirstymo kriterijumi, gali lemti skirtingą ūkio subjektų, valdančių su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, vertinimą, jei šiuo metodu siekiama vieno ar kelių Europos Sąjungos pripažįstamų bendrojo intereso tikslų ir paisoma proporcingumo principo.

111Teisėjų kolegija

konstatuoja:

112IV.

11353.

114Byla pagal pareiškėjų apeliacinius skundus pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399) 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 d.

11554.

116Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos 2015 m. gegužės 11 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-8(6.1) 2.2 punkto dalies, kuria UAB „Baltijos jūra“ buvo skirta papildoma 2 tonų strimelių ir 4 tonų šprotų kvota 2015 metams, tačiau neskirta menkių sugavimo kvota, teisėtumo ir pagrįstumo.

11755.

118Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Žuvininkystės tarnybai 2015 m. vasario 24 d. pateikė raštą Nr. 2015-02-24/005, kuriame nurodė, kad skiriant 2015 m. Baltijos jūroje žvejybos kvotas, turėjo būti atsižvelgta į tai, jog UAB „Baltijos jūra“ 2013 metais pirko žvejybinį laivą „Vita“ iš BUAB „Senlina“, todėl Bendrovė turėjo teisę gauti žvejybos kvotą už BUAB „Senlina“ per pasirenkamus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų, kaip nustatyta Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 ir 2 dalyse (b. l. 13). Atsakovas 2015 m. kovo 23 d. rašte Nr. R18-464(2.22) paaiškino, kad atsižvelgiant į Žuvininkystės įstatyme nustatytus principus, nėra numatytų atvejų, jog vieno subjekto sugavimai būtų laikomi kito subjekto sugavimais (b. l. 19–21). Pareiškėjas savo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė, kad Komisija atsisakė patenkinti jo prašymą motyvuodama tuo, kad teisės aktai nenumato galimybės vertinti kito subjekto (šiuo atveju, BUAB „Senlina“) istorinės dalies (b. l. 2). UAB „Baltijos jūra“ Žuvininkystės tarnybai pateikė 2015 m. gegužės 4 d. prašymą Nr. 008, kuriame paaiškino apie sudarytą laivo pirkimo–pardavimo sutartį ir prašė skaičiuoti menkių kvotas pagal BUAB „Senlina“ 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. sugavimus, o šprotų ir strimelių papildomas žvejybos kvotas – pagal pareiškėjo 2014 m. sugavimus. Komisijos 2015 m. gegužės 7 d. vykusiame posėdyje buvo nagrinėjami prašymai dėl papildomų Baltijos jūroje žvejybos kvotų 2015 metams skyrimo, UAB „Baltijos jūra“ buvo paskirta 2 tonų strimelių ir 4 tonų šprotų žvejybos kvota (Protokolo 2.2 punktas).

11956.

120Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Komisija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl BUAB „Senlina“ žuvų sugavimo duomenų panaudojimo, apskaičiuojant jam tenkančias žvejybos kvotas, ginčijamą Protokolo 2.2 punktą paliko nepakeistą. UAB „Baltijos jūra“ su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

12157.

122Apeliantas nurodo, jog iš Komisijos protokolo matyti, kad menkių kvotos Komisijos posėdyje nebuvo skirstomos. Jo teigimu, jeigu Komisija būtų surašiusi argumentuotą sprendimą, teismas būtų įvertinęs. Vertinant šį apelianto argumentą pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, išsamiai išanalizavęs teisinį reglamentavimą, nustatytą įstatymuose, Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklėse, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai traktuoja, jog įgydamas žvejybos teises, jis kartu įgijo ir teisę remtis perleidusio žvejybos teises ūkio subjekto praeityje buvusiais žuvų sugavimo duomenimis. Todėl apelianto argumentas, kad neva pirmosios instancijos teismas nevertino ginčijamo Protokolo, tiek, kiek jis susijęs su menkių žvejybos kvotos neskyrimu, atmestinas.

12358.

124Apeliantas teigia, kad teismas buvo nenuoseklus, nes jis leido vienai įmonei (nurodęs, kad turi būti pripažįstamas Civiliniame kodekse nustatytas teisių bei pareigų perleidimas po reorganizavimo įsteigtai įmonei) perduoti istorinę dalį kitai įmonei, kuri, pasak apelianto, neatitiko Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio reikalavimų, o pareiškėjui to daryti neleido, nors, pasak apelianto, tokį leidimą patvirtina Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento sprendimas.

12559.

126Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnyje (Bendrieji žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principai), be kita ko, nustatyta, kad skirstant individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį per bet kuriuos kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau – istorinė dalis) (1 dalis). Jei verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, istorinė dalis apskaičiuojama pagal kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba (2 dalis). Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 26 dalį ūkio subjektas – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai. Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje apibrėžta Žvejybos kvota – ūkio subjektui skiriamas žvejybos limitas ar jo dalis vidaus vandenų telkinyje arba individualios žvejybos galimybės jūrų vandenyse, išreikštos didžiausiu galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu. Šio įstatymo 171 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės yra lygios istorinei daliai, kuri gali būti sumažinta arba padidinta pagal konkrečiai išvardytus atvejus. Įstatymas šių atvejų nesieja su kito ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekiu (istorine dalimi).

12760.

128Apibendrinant aptartąjį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad visais atvejais žvejybos kvota, sugautų tos rūšies žuvų kiekis (istorinė dalis), yra skiriama fiziniam asmeniui ar ūkio subjektui, t. y. juridiniam asmeniui (ne laivui ar kitai plaukiojančiai priemonei), atsižvelgiant į ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį). Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 ir 2 dalyse, priešingai nei teigia apeliantas, nėra numatyta, kad konkrečiam ūkio subjektui skiriant žvejybos kvotą yra atsižvelgiama į kito laivo, nepriklausančio šiam ūkio subjektui, sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį).

12961.

130Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Žemės ūkio ministerijos teisės departamento 2015 m. gegužės 5 d. pažymą Nr.1T-20(14.11), akcentavo, kad pažymoje išreikšta pozicija dėl istorinės dalies perėjimo juridiniam asmeniui, atsiradusiam po juridinio asmens reorganizavimo išskaidymo būdu, tačiau negalima teigti, kad toks pat vertinimas galimas ir laivo pirkimo–pardavimo atveju. Teismas konstatavo, kad pateikti Pažymoje argumentai ir nuomonė dėl teisės normų taikymo situacijoje, kuri iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančios situacijos ir dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju nėra aktualūs (b. l. 107).

13162.

132Juridinių asmenų reorganizavimą, po reorganizavimo veikiančius juridinius asmenis, kuriems pereina tam tikromis dalimis (ar visos) reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96–2.103 straipsniai, tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.39 straipsnį juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu (1 punktas); galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas (2 punktas); prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos (3 punktas); sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos (4 punktas); galimi juridinių asmenų skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas (5 punktas); išdalijimas – tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims (6 punktas); padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos (7 punktas).

13363.

134Aiškinant šias Civilinio kodekso nuostatas kartu su šios Nutarties 59–60 punktuose aptartomis Žuvininkystės įstatymo nuostatomis, pagal kurias žvejybos kvotos yra skiriamos ūkio subjektui, atsižvelgiant į ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį), darytina išvada, kad juridinio asmens prijungimo, sujungimo atvejais po reorganizavimo veikiančiam, juridiniam asmeniui pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos, o išdalijimo atveju reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos išdalijamos kitiems veikiantiems juridiniams asmenims; padalijimo atveju reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigtiems juridiniams asmenims pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos, įskaitant ir ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (istorinė dalis).

13564.

136Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju UAB “Baltijos jūra“ nebuvo reorganizuojama, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad negalima teigti, jog toks pat vertinimas kaip ūkio subjekto reorganizavimo atveju (nagrinėtu atveju – padalijimo būdu) galimas ir laivo pirkimo–pardavimo atveju.

13765.

138Šiame kontekste paminėtina, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-376-502/2018) aiškinant Žuvininkystės įstatymą kartu su Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis ūkio subjektų reorganizavimą, konstatuota, jog reorganizuojant juridinį asmenį pagal CK 2.97 straipsnio 7 dalį padalijimo būdu naujajam juridiniam asmeniui tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos; Žuvininkystės įstatyme nėra nustatyta jokių apribojimų reorganizavimo pagrindu steigiamam juridiniam asmeniui perduoti žvejybos laivą kartu su duomenimis apie juo sugautų žuvų kiekį, kuris lemia tam tikras individualias žvejybos galimybes.

13966.

140Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2015 m. gegužės 5 d pažyma, kurią apeliantas apeliaciniame skunde vadina sprendimu, nepatvirtina apelianto teiginio, kad kitais, ne reorganizavimo atvejais, galima atsižvelgti į kito subjekto nurodytus ankstesniais metais sugautų žuvų kiekius (istorinę dalį), nes pažymoje analizuojamas teisių perleidimas tik ūkio subjekto reorganizavimo atveju.

14167.

142Vertinant apelianto argumentą, kad sutartis dėl laivo ,,Vita“ pirkimo–pardavimo buvo sudaryta vadovaujantis taisykle, kad galima viskas, kas neuždrausta; laivas buvo įsigytas planuojant tęsti žvejybą juo ir naudotis visomis šio laivo turėtomis ir turimomis teisėmis kaip savo ir dėl šios priežasties skirstant kvotas turi būti atsižvelgta į kito ūkio subjekto laivu „Vita“ ankstesniais metais sugautų žuvų kiekius (istorinę dalį), teisėjų kolegija pažymi, kad individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams yra skirstomos vadovaujantis Žuvininkystės įstatymu, t. y. viešosios teisės aktu ir šiems santykiams taikoma priešinga nei privatinėje teisėje apelianto nurodyta taisyklė – galima tai, kas aiškiai leista. Atsižvelgiant į tai, kad Žuvininkystės įstatymas nenumatė, jog laivą įgijęs ūkio subjektas kartu įgyja teisę reikalauti, kad skiriant jam žvejybos kvotą būtų atsižvelgiama į kito laivo sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį) už laikotarpį, kai laivas dar nepriklausė šiam ūkio subjektui, todėl nurodytas apelianto argumentas atmestinas.

14368.

144Apeliantas teigia, kad teismo motyvas, jog pareiškėjui turėjo būti žinoma, kokie yra Protokolo motyvai ir pagrindai, yra nepagrįstas, jo manymu ginčijamas Protokolas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). LVAT praktikoje aiškinant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį konstatuota ir tai, kad tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-583-575/2018).

14569.

146Vertindama ginčijamą Protokolą teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame 2015 m. gegužės 11 d. Protokolo 2.2 punkte, priešingai nei kitame Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos 2015 m. vasario 9 d. protokolo Nr. ŽKB-1 (6.1) 3.3 punkte buvo expressis verbis nurodyta Žemės ūkio ministerijos teisės departamento pažymoje (sprendime) išdėstytos nuomonės esmė (dėl istorinės dalies perėjimo juridiniam asmeniui, atsiradusiam po juridinio asmens reorganizavimo išskaidymo būdu). Be to, pats pareiškėjas savo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui teigia, kad atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. vasario 24 d. raštą Nr. 2015-02-24/005, 2015 m. kovo 23 d. rašte „Dėl žvejybos kvotų skyrimo“ nurodė, kad „perleidžiamoji žvejybos teisė“ ir „istorinė dalis“ yra skirtingos sąvokos ir kad teisės aktai nenumato galimybės, būdų, mechanizmo, kad vienos įmonės sugavimai būtų laikomi kitos įmonės sugavimais.

14770.

148Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto ginčijamo Protokolo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Vien tai, kad ginčijamas Protokolas nėra pakankamai aiškus, nepaneigia ginčijamo Protokolo esmės suvokimo. Pareiškėjas žinojo aplinkybes, kuriomis remdamasis gali tinkamai apsibrėžti ginčo ribas ir realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, ką ir patvirtina pareiškėjo skundo nagrinėjimas teisme. Todėl Protokolo turinio trūkumai, įvertinus pareiškėjui žinomas aplinkybes, vertinti kaip neesminiai, nesudarantys savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą Protokolą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.

14971.

150Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad ši nagrinėjama byla nėra analogiška bylai, išnagrinėtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. (Administracinė byla Nr. eA-476-556/2017), kurioje pareiškėjui iš Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 9 d. protokolo Nr. ŽKB-1(6.1) 3.3 punkto nebuvo žinomi prašymo atsižvelgti į kito subjekto ankstesniais metais sugautų žuvų kiekius (istorinę dalį) atmetimo motyvai. Minėtą 2015 m. vasario 9 d. protokolą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. panaikino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi šio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

15172.

152Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia teisės principus, teisėtų lūkesčių principą bei neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos. Teisėtų lūkesčių principas reiškia, kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti įgyvendinamos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai. Vertinant šį pareiškėjo argumentą pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodo apeliantas, turi būti nustatytą laiką išlaikytos, įgyvendinamos tos asmenų įgytos teisės, kurios įgytos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai. Šioje nutartyje konstatuota, kad pareiškėjas pagal Žuvininkystės įstatymą negalėjo įgyti pareiškėjo nurodytos teisės, (įstatyme nėra numatyta, kad konkrečiam ūkio subjektui skiriant žvejybos kvotą yra atsižvelgiama į kito laivo, nepriklaususio šiam ūkio subjektui, sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį).

15373.

154Minėta teisė negali būti kildinama ir iš poįstatyminio teisės akto – Žuvininkystės įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatančių Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklių 53 punkte numatyta teisė „ Ūkio subjektai turi teisę jiems skirtas kvotas perleisti ar apsikeisti jomis su kitais ūkio subjektais, valdančiais Lietuvos Respublikos žvejybos laivą“ reiškia, kad yra teisė ūkio subjektui perleisti jam skirtas žvejybos kvotas kitam ūkio subjektui, tačiau minėtas teisės aktas nenumato galimybės perleisti vieno iš elementų istorinės dalies (sugautų tos rūšies žuvų kiekį), kuriuo vadovaujantis būtų skirstomos žvejybos kvotos. Taigi, šiame teisės akte numatyta galimybė disponuoti konkrečiais metais paskirtomis kvotomis, tačiau nenumatyta galimybė perleisti istorinės dalies, kuri įpareigotų Žuvininkystės tarnybą, Kvotų skyrimo komisiją kelerius metus skiriant žvejybos kvotas atsižvelgti į kito laivo sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį) laikotarpiu, kai šis laivas nepriklausė šiam ūkio subjektui. Kartu pažymėtina ir tai, kad ūkinės veiklos ribojimai, lengvatos ūkio subjektams pagal Konstituciją turi būti nustatomi ne poįstatyminiu teisės aktu, o įstatymu.

15574.

156Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pirkdamas laivą „Vita“ iš kito ūkio subjekto neįgijo teisės į kito ūkio subjekto turėto laivo istorinę dalį, jis kartu negalėjo įgyti ir teisėtų lūkesčių, kad tokios teisės nepraras. Dėl tos pačios priežasties nėra šiuo aspektu aktuali ir ESTT praktika tiek, kiek ji susijusi su teisėtų lūkesčių apsauga. Todėl minėtas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia teisės principus, teisėtų lūkesčių principą bei neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, yra nepagrįstas.

15775.

158Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Banginis“, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, prašė jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 149). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad tais atvejais, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Vertindama šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Banginis“ tik bendrai savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų detaliu apskaičiavimu ir reikalingų dokumentų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

15976.

160Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

161Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.,

Nutarė

162Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos jūra“ apeliacinį skundą atmesti.

163Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

164Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos... 7. 2.... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad Protokolo 2.2 punkto dalimi Komisija,... 9. 3.... 10. Pareiškėjas nurodė, kad Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013 m.... 11. 4.... 12. Žuvininkystės tarnyba 2015 m. kovo 23 d. rašte Nr. R18-464(2.22) nurodė,... 13. 5.... 14. Pareiškėjo nuomone, kadangi Komisija, vertindama 2015 m. paskirstymo kvotas,... 15. 6.... 16. UAB „Baltijos jūra“ atkreipė dėmesį, kad pakeistas Žuvininkystės... 17. 7.... 18. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam teismo išlaidų, kurias sudaro... 19. 8.... 20. Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Baltijos jūra“ atstovas palaikė... 21. 9.... 22. Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 23. 10.... 24. Atsakovas paaiškino, kad vadovaudamasi 2014 m. lapkričio 10 d. Tarybos... 25. 11.... 26. Žuvininkystės tarnyba pažymėjo, kad 2013–2014 m. Lietuvos Respublikos... 27. 12.... 28. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo... 29. 13.... 30. Žuvininkystės tarnyba akcentavo, kad „perleidžiamosios žvejybos... 31. 14.... 32. Atsakovas pažymėjo, kad kitoje analogiškoje byloje Vyriausioji... 33. 15.... 34. Teismo posėdyje atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos... 35. 16.... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija... 37. 17.... 38. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais... 39. 18.... 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad UAB „Baltijos šprotai“... 41. 19.... 42. Žemės ūkio ministerija akcentavo, kad 2013 m. gruodžio 13 d.... 43. 20.... 44. Remdamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu... 45. 21.... 46. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio... 47. 22.... 48. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės... 49. 23.... 50. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Banginis“ pateikė paaiškinimus,... 51. 24.... 52. UAB „Banginis“ paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 6 d. laivo „Vita“... 53. 25.... 54. UAB „Banginis“ atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui nėra žinomos... 55. 26.... 56. Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Banginis“ ir UAB... 57. II.... 58. 27.... 59. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu... 60. 28.... 61. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė faktines bylos aplinkybes ir... 62. 29.... 63. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 2013 m. lapkričio 6 d. laivo... 64. 30.... 65. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad po Lietuvos vyriausiojo... 66. 31.... 67. Teismas pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2015 m.... 68. 32.... 69. Teismas nesutiko su Bendrovės pozicija, kad kartu su žvejybiniu laivu ir... 70. 33.... 71. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Individualių žvejybos Baltijos... 72. 34.... 73. Teismas nurodė, kad Komisija Protokolu paskirstė papildomas žvejybos kvotas... 74. 35.... 75. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad... 76. III.... 77. 36.... 78. Pareiškėjas UAB „Baltijos jūra“ (toliau – ir apeliantas) pateikė... 79. 37.... 80. Apeliantas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė... 81. 38.... 82. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesvarstė... 83. 39.... 84. UAB „Baltijos jūra“ akcentuoja, kad tiek pakeistas Žuvininkystės... 85. 40.... 86. Apelianto nuomone, teismo motyvas, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma,... 87. 41.... 88. UAB „Baltijos jūra“ atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė, jog atsakovas... 89. 42.... 90. Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 91. 43.... 92. Atsakovas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie... 93. 44.... 94. Žuvininkystės tarnyba akcentuoja, kad Bendrovės suformuotas skundo... 95. 45.... 96. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija... 97. 46.... 98. Žemės ūkio ministerija savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais... 99. 47.... 100. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Banginis“ prašo pareiškėjo... 101. 48.... 102. UAB „Banginis“ paaiškina, kad aplinkybę, jog sąvokos „perleidžiamoji... 103. 49.... 104. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad 2013 m. lapkričio 6 d. laivo... 105. 50.... 106. UAB „Banginis“ akcentuoja, kad Bendrovė skundo reikalavimus kildina iš... 107. 51.... 108. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi... 109. 52.... 110. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sustabdė... 111. Teisėjų kolegija... 112. IV.... 113. 53.... 114. Byla pagal pareiškėjų apeliacinius skundus pradėta nagrinėti iki 2016 m.... 115. 54.... 116. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Žuvininkystės tarnybos... 117. 55.... 118. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Žuvininkystės tarnybai 2015 m. vasario 24... 119. 56.... 120. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Komisija pagrįstai... 121. 57.... 122. Apeliantas nurodo, jog iš Komisijos protokolo matyti, kad menkių kvotos... 123. 58.... 124. Apeliantas teigia, kad teismas buvo nenuoseklus, nes jis leido vienai įmonei... 125. 59.... 126. Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnyje (Bendrieji žvejybos galimybių... 127. 60.... 128. Apibendrinant aptartąjį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad visais... 129. 61.... 130. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Žemės ūkio ministerijos... 131. 62.... 132. Juridinių asmenų reorganizavimą, po reorganizavimo veikiančius juridinius... 133. 63.... 134. Aiškinant šias Civilinio kodekso nuostatas kartu su šios Nutarties 59–60... 135. 64.... 136. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju UAB “Baltijos jūra“ nebuvo... 137. 65.... 138. Šiame kontekste paminėtina, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio... 139. 66.... 140. Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2015 m. gegužės 5 d pažyma,... 141. 67.... 142. Vertinant apelianto argumentą, kad sutartis dėl laivo ,,Vita“... 143. 68.... 144. Apeliantas teigia, kad teismo motyvas, jog pareiškėjui turėjo būti žinoma,... 145. 69.... 146. Vertindama ginčijamą Protokolą teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame... 147. 70.... 148. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas iš esmės galėjo ir... 149. 71.... 150. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad ši nagrinėjama byla nėra analogiška... 151. 72.... 152. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia teisės... 153. 73.... 154. Minėta teisė negali būti kildinama ir iš poįstatyminio teisės akto –... 155. 74.... 156. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pirkdamas laivą „Vita“ iš kito... 157. 75.... 158. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Banginis“, teikdamas atsiliepimą į... 159. 76.... 160. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad... 161. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 162. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos jūra“ apeliacinį... 163. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą... 164. Nutartis neskundžiama....