Byla e2-620-796/2019

Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

2sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,

3dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ( - ) bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui E. K.,

4atsakovui E. K.,

5žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ( - ) ieškinį atsakovui E. K. dėl žalos atlyginimo.

6Teismas

Nustatė

71.

8ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ( - ) administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ( - ) įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo E. K. 171 398,61 Eur žalos atlyginimo.

92.

10Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi UAB ( - ) iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios UAB ( - ) administratoriumi paskirta UAB ( - ). Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtino 149 398,61 Eur dydžio UAB ( - ) kreditinius reikalavimus bankroto byloje. Atsakovas E. K. nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2012 m. spalio 2 d. buvo ieškovės direktorius.

113.

12Nurodo, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) atlikusi mokestinį patikrinimą bendrovei papildomai apskaičiavo 85 184,00 Eur pelno mokesčio dėl to, kad UAB ( - ) ir UAB ( - ) bendrovei išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytos sumos (iš viso 567,889,83 Eur (1 960 810,00 Lt)) nepripažino išlaidomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Klaipėdos AVMI 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. ( - ) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 85 184 Eur PM, 27 304,51 Eur PM delspinigių ir 25 555 Eur PM baudą. VMI prie FM patvirtino Klaipėdos AVMI 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-989-795/2014, 2014 m. rugsėjo 19 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) 1 dalį. Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad E. K., būdamas atsakingas už UAB ( - ) buhalterinės apskaitos organizavimą (bendrovės direktorius), tyčia apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to už 2011 metų laikotarpį negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, ir tokių pasekmių siekė.

134.

14Nurodo, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu vadovavimu, įstatymų reglamentuojančių įmonės veiklą pažeidimu, fiduciarinių pareigų pažeidimu sudarant sandorius, prieštaraujančius teisės aktams. Nurodo, jog atsakovas sudarydamas sandorius su UAB ( - ) ir UAB ( - ) pažeidė teisės aktus ir dėl šių pažeidimų buvo padaryti nuostoliai bendrovei, nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą bei priskaičiuotos baudos. Padarytos įmonei ir kreditoriams žalos dydis nustatytinas kreditinių reikalavimų apimtimi, kurie patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad iš bankrutuojančios bendrovės gautų pajamų tenkinami ne tik kreditorių reikalavimai, tačiau apmokamos ir administravimo išlaidos, todėl prašo priteisti ir administravimui skirtas lėšas, kurias sudaro 22 000 Eur.

155.

16Atsakovas E. K. su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog jam baigus eiti direktoriaus pareigas UAB ( - ) buvo atliktas ir užsakytas nepriklausomas visos įmonės veiklos auditas, užsakytas įmonės akcininkų A. ir R. Š.. Po susipažinimo su audito išvadomis tarp jo ir akcininkų buvo sudaryta sutartis, kurioje pažymėta, kad abi sutarties šalys neturi viena kitai pretenzijų. Sutarties pateikti negali, nes nėra jos išsaugojęs, tačiau ją sudarant dalyvavo S. Č..

176.

18Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog tai, kad buvo sudaryti fiktyvūs sandoriai su keliomis bendrovėmis, lėmė, kad atlikus patikrinimus ieškovei buvo apskaičiuota papildomai sumokėti pelno mokesčio, delspinigius ir baudas. Jeigu nebūtų atlikti neteisėti atsakovo veiksmai, sudaryti fiktyvūs sandoriai su UAB ( - ) ir UAB ( - ) įmonė būtų galėjusi veikti, nebūtų susidarę skoliniai įsipareigojimai kitiems kreditoriams, todėl prašo kaip žalą priteisti visą kreditinių reikalavimų sumą, patvirtintą bankroto bylą nagrinėjančio teismo. Patvirtino, jog skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir darbuotojams atsirado už laikotarpį, kada atsakovas nėjo direktoriaus pareigų, jau po jo atleidimo iš darbo. Taip pat prašo priteisti administravimo išlaidas. Patvirtino, jog kreditorių susirinkimas yra patvirtinęs administravimo išlaidų sąmatą 18543 Eur, ieškinyje prašo priteisti 22000 Eur, nes pagal taisykles administruodamas tokio dydžio įmonę gali pretenduoti į tokią sumą. Nurodė, jog bankroto proceso metu realizavus turtą buvo gauta apie 10000 Eur. Paaiškino teismui, jog į bylą neteiks jokių papildomų įrodymų, supranta galimas teisines pasekmes.

197.

20Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Ieškovo direktoriumi dirbo iki 2012 metų spalio mėnesio. Išeidamas iš darbo perdavė visą buhalteriją, su akcininkais pasirašė sutartį, kad jis bendrovei nieko neskolingas, pasirašant šį dokumentą dalyvavo ir liudytojas S. Č.. Buhalterė jį patikino, kad viskas su Mokesčių inspekcija yra sutvarkyta. Negali pasakyti, kodėl atlikus patikrinimus VMI padarė tokias išvadas, nes prekės buvo nupirktos, už jas buvo sumokėta. Apie Mokesčių inspekcijos patikrinimą ir vėliau iškeltas bylas jis nieko nežinojo, bylų nagrinėjime nedalyvavo. Kada vyko baudžiamoji byla, jis nesuprato, kad gali būti tokios pasekmės, pasirašė, ką reikėjo, ir viskas.

21Ieškinys tenkintinas iš dalies

228.

23Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi UAB ( - ) iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios UAB ( - ) administratoriumi paskirta UAB ( - ). Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtino 149 398,61 Eur dydžio UAB ( - ) kreditinius reikalavimus bankroto byloje, kuriuos sudaro A. Š. – 846,49 Eur dydžio pirmosios eilės kreditinis reikalavimas, R. Š. – 1532,79 Eur dydžio pirmosios eilės kreditinis reikalavimas; Valstybinės socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus 1258,33 Eur antrosios eilės kreditinis reikalavimas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos – 145761,00 Eur dydžio kreditinis reikalavimas. Iš „Liteko“ duomenų nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi iš bankrutavusios UAB ( - ) pirmosios eilės kreditorių sąrašo išbrauktas R. Š. ir į antrosios eilės kreditorių sąrašą įtrauktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius ir patvirtintas jo 1532,79 Eur dydžio kreditinis reikalavimas. 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi sumažintas antrosios eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie RR FM kreditinis reikalavimas iki 136 610,23 Eur.

249.

25Atsakovas E. K. nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2012 m. spalio 2 d. buvo ieškovės direktorius.

2610.

27Ieškovės atstovas, įrodinėdamas žalos padarymą, nurodo, kad atsakovės, kaip įmonės vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu vadovavimu įmonei, įstatymų, reglamentuojančių įmonės veiklą, pažeidimu, fiduciarinių pareigų pažeidimu sudarant teisės aktams prieštaraujančius sandorius su UAB ( - ) ir UAB ( - ). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jeigu atsakovas nebūtų sudaręs fiktyvių sandorių su UAB ( - ) ir UAB ( - ) įmonė būtų galėjusi veikti, nebūtų susidarę skoliniai įsipareigojimai kitiems kreditoriams. Dėl šių pažeidimų buvo padaryti nuostoliai bendrovei, nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą bei priskaičiuotos baudos, susidarė įsiskolinimai kitiems kreditoriams.

2811.

29Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

3012.

31Kasacinio teismo praktikoje formuojama, kad pagal tai, ar buvo laikytasi paminėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, sprendžiama apie juridinio asmens valdymo organo nario veiksmų neteisėtumą ir kaltę, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, paveikusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.).

3213.

33Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-989-795/2014, 2014 m. rugsėjo 19 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) 1 dalį. Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad E. K., būdamas atsakingas už UAB ( - ) buhalterinės apskaitos organizavimą (bendrovės direktorius), tyčia apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to už 2011 metų laikotarpį negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, ir tokių pasekmių siekė. Baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog E. K. atliko neteisėtus veiksmus: 7 atvejais įtraukė į apskaitą: 2 atvejais PVM sąskaitas faktūras už 825 600 Lt ir 5 atvejais sąskaitas faktūras už l 135 210 Lt, iš viso l 960 810 Lt ir 7 atvejais pinigų priėmimo kvitais pagrindė l 960 810 Lt apmokėjimus pagal dokumentus, pagal kurių duomenis negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo ir asmenų, kurie surašė ir pasirašė apskaitos dokumentus, pavardės ir pareigų, iš jų: 1) laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. 2 atvejais PVM sąskaitas faktūras iš UAB ( - ) – 825 600 Lt bei 2 atvejais UAB ( - ) (direktorius E. K.) pinigų priėmimo kvitais pagrindė 825 600 Lt atsiskaitymą; 2) laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2011-12-31 5 atvejais sąskaitas faktūras iš UAB ( - ) – l 135 210 Lt bei 5 atvejais UAB ( - ) (direktorius E. K.) pinigų priėmimo kvitais pagrindė l 135 210 Lt atsiskaitymą. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB ( - ) dokumentus dėl padarytų UAB ( - ) (direktorius E. K.) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo ( - ) 13 str. l d. 4 ir 6 p. ir 13 str. 3 d. nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2011 m. sausio l d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB ( - ) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3414.

35Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) atlikusi UAB ( - ) mokestinį patikrinimą vadovaudamasi Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies, Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, bendrovei papildomai apskaičiavo 85 184,00 Eur pelno mokesčio dėl to, kad UAB ( - ) ir UAB ( - ) bendrovei išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytos sumos (iš viso 567,889,83 Eur) nepripažino išlaidomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Klaipėdos AVMI 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. ( - ) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 85 184 Eur pelno mokesčio, 27 304,51 Eur pelno mokesčio delspinigių ir 25 555 Eur pelno mokesčio baudą. VMI prie FM patvirtino Klaipėdos AVMI 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą. Mokestinis patikrinimas atliktas pagal FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus pateiktą 2013 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadą dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/95, kurioje konstatuota, kad UAB ( - ) pateiktus UAB ( - ) ir UAB ( - ) vardu išrašytuose dokumentuose parodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, UAB ( - ) PVM sąskaitose faktūrose bei pinigų priėmimo kvituose pasirašęs A. R. UAB ( - ) bei UAB ( - ) vardu 1. e. p. direktorius A. K. niekada nebuvo įdarbinti ir nedirbo nurodytose bendrovėse. Specialisto išvadoje, remiantis turima faktine medžiaga, konstatuota, kad A. R. ir A. K. yra galbūt neegzistuojantys asmenys.

3615.

37Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ( - ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ( - ) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo. Nusprendė atsakovės VMI apeliacinį skundą tenkinti, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, pareiškėjos UAB ( - ) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3816.

39Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Kadangi atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai sudarant sandorius UAB ( - ) ir UAB ( - ) dėl ko ieškovei iškilo pareiga apmokėti papildomą pelno mokestį, delspinigius ir baudas, yra nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, teismas plačiau dėl jų nepasisako.

4017.

41Pažymėtina, kad ieškovės atstovas nurodo, jog nors Klaipėdos AVMI 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. ( - ) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodė UAB ( - ) sumokėti 138 043,51 Eur, bankroto byloje yra patvirtintas 145 761,00 Eur dydžio VMI prie FM kreditinis reikalavimas, kuris padidėjo dėl susidariusių delspinigių. Susidariusį skirtumą ieškovės atstovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kodėl ir už kokį laikotarpį susidarė prašoma priteisti suma, nepateikia. Iš „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi bankroto administratoriaus įgalioto asmens E. K. prašymą tenkino, sumažino antrosios eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditinį reikalavimą iki 136 610,23 Eur. Nurodė, jog bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi buvo patvirtintas antrosios eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 145 761,00 Eur kreditinis reikalavimas. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad atlikus priešpriešinius įskaitymus VMI reikalavimas sumažėjo iki 136 610,23 Eur, todėl jis tikslintinas.

4218.

43Kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovo E. K. neteisėti veiksmai ir kaltė bei ieškovei UAB ( - ) žalos dydis nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu, bei atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 138 043,51 Eur žalos (85 184 Eur PM, 27 304,51 Eur PM delspinigių ir 25 555 Eur PM baudą) atlyginimą tenkintinas iš dalies ir priteistina iš atsakovo 136 610,23 Eur, kuri yra patvirtinta Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi.

4419.

45Teismas pažymi, jog ieškovė teismo prašo priteisti ne tik VMI sprendimu patvirtintas patikrinimo aktu nurodytas sumokėti sumas, tačiau prašo priteisti ir kitus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtintus kreditinius reikalavimus. Teigia, kad dėl atsakovo tyčinių veiksmų UAB ( - ) privalo sumokėti 85 184,00 Eur pelno mokesčio, 27 304,51 Eur pelno mokesčio delspinigių ir 25 555 Eur baudą. Kadangi įmonė tiek lėšų neturėjo, šios aplinkybės nulėmė įmonės nemokumą, bankrotą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, todėl iš atsakovo priteistina žala yra išvestinė ieškovei padaryta žala.

4620.

47Ieškovo atstovas 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu nurodė teismui, jog bankroto byloje patvirtinti kreditiniai reikalavimai A. Š., R. Š., Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui susidarė ne atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiui, Ieškovės atstovo vertinimu, atsakovo padaryti neteisėti veiksmai lėmė, kad bendrovė nebeturėjo lėšų padengti vėliau susidariusius įsiskolinimus, todėl šias sumas prašo priteisti iš atsakovo. Teismas su tokiu ieškovo atstovo vertinimu nesutinka.

4821.

49Iš „Liteko“ sistemos duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi iš bankrutavusios UAB ( - ) pirmosios eilės kreditorių sąrašo išbrauktas R. Š. ir į bankrutavusios UAB ( - ) antrosios eilės kreditorių sąrašą įtrauktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius ir patvirtintas jo 1 532,79 Eur kreditinis reikalavimas.

5022.

51Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, spręsdamas klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėtus veiksmus, žalos atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai) suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymus teikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas savo iniciatyva įrodymus renka tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Plass Investments Limited“ v. įmonių grupė „Alita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-66/2015).

5223.

53Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu į teismo klausimus ir pasiūlymus teikti papildomus įrodymus nurodė, jog jokių papildomų įrodymų neteiks, ir prašo bylą nagrinėti pagal byloje esančius įrodymus, taip pat pažymėjo, kad jam suprantamos galimos teisinės pasekmės.

5424.

55Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas E. K. nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2012 m. spalio 2 d. buvo ieškovės direktorius. Bankroto byla ieškovei iškelta tik 2018 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartyje iškelti ieškovei bankroto bylą nustatyta, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad įmonės 6 085 Eur vertės automobilis „Toyota Avensis“ areštuotas nuo 2015 m. spalio 14 d; 73 241 Eur trumpalaikį turtą sudaro 47 469 Eur vertės perparduoti skirtos prekės, 25 761 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 22 668 Eur gautinos sumos. Iš viso turto yra už 79 493 Eur, tačiau mokėtinų trumpalaikių skolų – 177 894 Eur, iš jų 3 111 Eur skola tiekėjams UAB ( - ) UAB ( - ) ir UAB ( - ) Įmonė turi 1 095 Eur su darbo santykiais susijusią skolą (gyventojų pajamų mokestis) ir 138 044 Eur skolą valstybei. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus nepateikti. Teismo vertinimu, ieškovas prašydamas priteisti kreditinius įsipareigojimus, susidariusius laikotarpiu, kada atsakovas nėjo UAB ( - ) vadovo pareigų, neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl skolos darbuotojams A. Š. ir R. Š. bei VSDFV Klaipėdos skyriui susidarymo, kad atsakovui išėjus iš darbo ieškovė nebevykdė veiklos, taip pat, teismo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai, kurie sąlygojo papildomo pelno mokesčio, delspinigių ir baudos sumokėjimą, nėra susijęs su vėliau susidariusiomis skolomis priežastiniu ryšiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimo dalis dėl 3637,61 Eur (A. Š. – 846,49 Eur dydžio pirmosios eilės kreditinis reikalavimas, R. Š. – 1532,79 Eur dydžio pirmosios eilės kreditinis reikalavimas, kuris 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pakeistas Valstybinio socialinio draudimo fondo Alytaus skyriumi; Valstybinės socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus 1258,33 Eur antrosios eilės kreditinis reikalavimas) atmestina, kaip neįrodyta.

5625.

57Ieškovės atstovas nurodo, kad iš bankrutuojančios bendrovės gautų pajamų tenkinami ne tik kreditorių reikalavimai, tačiau apmokamos ir administravimo išlaidos, todėl žalos dydis turėtų būti vertinamas ne tik pagal byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų sumą, tačiau ir administravimui skirtas lėšas. Kadangi įmonė elektroninėje administratorių atrankos taisyklėse įvertinta kaip vidutinė įmonė, administravimo išlaidų sąmata sudaro 55 MMA, t. y. 22000 Eur (55x400 =22 000).

5826.

59Iš byloje pateikto bankrutuojančios UAB ( - ) 2018 m. rugpjūčio 14 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo Nr.1 nustatyta, jog nutarta patvirtinti 18 543 Eur dydžio bendrą administravimo išlaidų sąmatą. Ieškovės atstovas teismui paaiškino, jog prašo priteisti 22 000 Eur atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas, vykdydamas administratorių atranką, BUAB ( - ) įmonės dydį pagal vertinamuosius dydžius nustatė — vidutinė įmonė. Atlyginimas administratoriui ir kitos būtinos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos tvirtinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles. Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinis dydis vidutinei įmonei, kuriai taikomas teisminis bankroto procesas, yra 55 MMA, todėl bankroto administratorius bendrovės bankroto procese turi turėti teisę ir galimybę gauti bent jau Vyriausybės rekomendacijas atitinkančias bankroto administravimo išlaidų sumas.

6027.

61ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų administratoriui, kad jis visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą. Minėtos išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant, kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-412-180/2016; 2017 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017, kt.).

6228.

63Nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio l d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atliktų neteisėtų veiksmų administravimo išlaidoms padengti neliko turto ir lėšų. Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad bankroto byla UAB ( - ) iškelta 2018 m. gegužės 25 d. Nutartyje nurodyta, jog įmonė turi 6 085 Eur vertės automobilį „Toyota Avensis“, o iš viso turto yra už 79 493 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog realizavus bendrovės turtą buvo gauta apie 10 000 Eur pajamų, taip pat nurodė, jog jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių prašomą priteisti sumą ar faktiškai patirtas administravimo išlaidas, neteiks.

6429.

65Pažymėtina, kad administravimo išlaidos iš įmonės vadovo ir akcininko priteisiamos tik esant ĮBĮ nustatytoms sąlygoms. Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, taip pat nustatytas aplinkybes, jog bankroto proceso metu buvo realizuotas ieškovės turtas, gauta 10 000 Eur, ieškovės atstovas jokių įrodymų apie realiai patirtas administravimo išlaidas nepateikė, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovės prašomų 22 000 Eur administravimo išlaidų.

6630.

67Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo E. K. ieškovei BUAB ( - ) priteistini 136 610,23 Eur žalos atlyginimo.

68Dėl bylinėjimosi išlaidų

6931.

70Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 260,00 Eur ((171 398,61 – 100 000,00) x 1% + 2300) x 75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7132.

72Kadangi tenkinta 79,70 procentų ieškovės ieškinio, iš atsakovo valstybei priteistina 1801,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

7333.

74Kadangi nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas.

75Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

Nutarė

76ieškinį tenkinti iš dalies.

77Priteisti iš atsakovo E. K. ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ( - ) 136 610,23 Eur žalos atlyginimo.

78Kitą ieškinio dalį atmesti.

79Priteisti valstybei iš atsakovo E. K. 1801,22 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus vieną eurą 22 centus) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą teismui.

80Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.