Byla 2-66-443/2017
Dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybės įmonei Registrų centras

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei ir Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui A. M., ieškovo atstovei advokatei Irenai Haase, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus vyresniajam specialistui Tautvydui Šukiui, trečiojo amens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovams Aušrai Mickaitytei ir Laimučiui Vaškevičiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybės įmonei Registrų centras.

3Teismas

Nustatė

41. Ginčo esmė, šalių atsiliepimų argumentai, paaiškinimai

5Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą siekdamas pripažinti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. M., asmens kodas ( - ), ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, buvusios Šakių rajono valdybos, dėl 29 kv. m. (0,0029 ha) žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo ieškovui už 60,86 Lt indeksacijos čekių (440,65 Eur), sudarytą ir galiojančią bei patvirtinti ieškovui A. M. nuosavybės teises į šį žemės sklypą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

61.1. Ieškovo ir jo atstovės paaiškinimai

7Ieškovas ir jo atstovė palaikė visiška patikslintą ieškinį ir ieškinio patikslinimą (b. l. 89-94, 99-100) bei patvirtino juose išdėstytas aplinkybes. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ginčo sklypu rūpinosi nuo pat 1996 m., o po to, kai 1996 m. jį nusipirko už Šakių rajono Žemėtvarkos tarnybos nustatytą sumą, manė, kad sklypas iš tiesų yra jo. Nurodė, kad šio ginčo metu rūpinosi sklypu, jį prižiūri ir puoselėja, tuo tarpu Šakių rajono Žemėtvarkos tarnybos funkcijas perėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius, ginčo sklypa nesirūpina, jo neprižiūri, tačiau draudžia jam įregistruoti teises ne tik į sklypą, tačiau ir į jo nuosavomis ir teisėtai uždirbtomis lėšomis pastatytą garažą, stovintį ant dalies šio sklypo. Ieškovas mano, kad sąžiningai įvykdė jam priklausančias prievoles – sumokėjo nustatytą kainą, todėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus teiginiai, jog sutartis nesudaryta ir dėl to ginčo sklypas jam nepriklauso, žeidžia jo, kaip sąžiningo įgijėjo savigarbą ir interesus.

8Ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad 1996 m. gruodžio 19 d. Šakių rajono Žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymą, kuriuo prašė parduoti 0,0294 ha ploto žemės sklypą, kurį užims namų valda (individualiai statybai skirtas sklypas), esantį ( - ) (toliau – sklypas). Prašyme prie kitų įsigijimo sąlygų taip pat buvo nurodyta, jog sklypas bus perkamas investiciniais čekiais. Rengiant sklypą pardavimui, 1996 m. birželio 19 d. buvo parengtas ir suderintas perkamo sklypo projektas, patvirtintas Šakių rajono vyriausiojo architekto, surašytas sklypo įkainojimo aktas ir nustatyta sklypo pardavimo kaina – 2434,32 Lt arba 60,86 Lt investicinių čekių. 1996 m. gruodžio 19 d. Šakių rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje buvo suformuotas mokėjimo pranešimas, kuriame užfiksuota ir patvirtinta, jog už sklypą sumokėjo 60,86 Lt II indeksacijos čekių. Ieškovas nurodė, kad apie tai, jog sklypo pirkimo - pardavimo procedūros iki šiol nėra užbaigtos ir sklypas, už kurį buvo apmokėjęs, vis dar nepriklauso jam nuosavybės teise sužinojo tik 2013 metais, kai pradėjo rengti dokumentus 1996 metais pradėto statyti garažo, unikalus numeris 4400-2836-2389, esančio ( - ), (kurio dalis yra ant sklypo) statybų užbaigimo ir įregistravimo dokumentus. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad žemės įkainojimo akte (b. 1. 11) neteisingai nurodytas ginčo žemės sklypo plotas 0,0294 ha, kuris turi būti 0,00294 ha ploto. Pažymėjo, kad P. B. atsisakė 18 kv.m žemės sklypo, nuomojamo iš valstybės, J. P. atsisakė 11 kv. m. žemės sklypo, nuomojamo iš valstybės, kuriuos perleido nuomoti jam, A. M.. (b.1. 13, 14). Tokiu būdu ginčo žemės sklypo plotas sudaro 29 kv.m arba 0,0029 ha. Tačiau sklypo pardavimo kainos 60,86 Lt investicijos čekių (440,65 Eur (60,86 Lt investicijos čekių x 25 Lt (1 čekio vertė litais)): 3,4528 Eur) – neginčija.

9Ieškovas nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Valstybės žinios, 1995-07-21, Nr. 60-1513, šiuo atveju taikytina teisės akto redakcija, galiojusi 1996-11-15 - 1999-06-09) 6 punktu, 1996 m. gruodžio 19 d. Šakių rajono Žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymą, kuriuo prašo parduoti sklypą, kuriame 1996 m. jau buvo pradėta garažo statyba. Prie prašymo pridėjo Šakių rajono vyriausiojo architekto ir žemėtvarkos vadovo patvirtintą garažo užimamo dydžio sklypo planą, pasirašytą kaimyninių sklypų savininkų. Sklypas (atitinkantis tuo metu jame statomo garažo plotą) kaip pirkimo - pardavimo sutarties objektas buvo aiškiai apibrėžtas plane, nurodant jo vietą, plotą, sklypo ribų posūkių taškus, ribų ilgius ir t.t. Vadovaujantis minėto nutarimo „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka“ taisyklių 9 punktu, jam buvo pateiktas nustatytas sklypo įkainojimo aktas ir jame nurodyta perkamo - parduodamo sklypo pardavimo kaina – 2434,32 Lt arba 60,86 Lt investicinių čekių. Taigi, ieškovas vadovaudamasis minėtų taisyklių 11 punktu, kuriame nurodoma, jog „Pirkėjas, gavęs rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo sumoka pranešime nurodytą sumą <...>“, 1996 m. gruodžio 19 d. Šakių rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai pateikė įvykdytą mokėjimo pranešimą, kuriame užfiksuota, jog už minimą žemės sklypą sumokėjo 60,86 Lt II indeksacijos čekių. Nurodė, kad sumokėjus už 0,029 ha ploto žemės sklypą, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987, 9.3 punktu, turėjo pranešti, kada bus pasirašoma žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis (sutarties pasirašymo vietą ir laiką), tačiau Šakių rajono žemėtvarkos skyrius dėl nesuprantamų priežasčių šios informacijos apie pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo laiką ir vietą nepateikė. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis minėtos tvarkos 6 punktu, prieš pateikdama mokėjimo pranešimą, Šakių rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba privalėjo įvertinti pateiktus dokumentus pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti ir, tik pritarę žemės sklypo pardavimui, galėjo pateikti mokėjimo pranešimą. Pranešimo, kad ši pirkimo - pardavimo sutartis nebus sudaryta, nurodant tokio sprendimo priežastis, ieškovas negavo, dėl atsakovas mano, kad sutartis dėl sklypo pirkimo - pardavimo yra sudaryta ir patvirtinta, įmokos už žemės sklypą negrąžinimas (jei dėl kokių nors priežasčių nuspręsta nesudaryti pirkimo - pardavimo sutarties) yra jo teisių ir teisėtų lūkesčių šiurkštus pažeidimas, dėl ko mano, jog nurodytos įmokos atlikimas patvirtina nuosavybės teisės į sklypą faktinį atsiradimą. Pažymėjo, kad apie tai, jog iki šios dienos ginčo sklypas, net ir pateikus suderintus planus bei už jį apmokėjus nurodytą sumą, nėra suformuotas, jam nebuvo pranešta. Valstybinės institucijos, spręsdamos klausimą dėl faktiškai įvykusios pirkimo - pardavimo sutarties (atkreipiant dėmesį į tai, jog yra vienintelis sklypo naudotojas, įvykdęs nurodymus dėl perleidžiamo turto vertės apmokėjimo) įforminimo, neatsižvelgė, kad valstybinės institucijos sandorio metu galiojančių teisės aktų pagrindu klausimus dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo jau turėjo išspręsti, t y. pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 6 punktą, kuriame nurodyta, kad meras (valdyba) įvertina teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, sklypo tikslinę paskirtį, patikrina sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, faktinį žemės sklypo naudojimą, tai, ar jo plotas atitinka įregistruotą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams bei tam nepanaudotą sklypo plotą ir priima sprendimą dėl sklypo dydžio. Pažymėjo, kad šio sprendimo pagrindu vėliau sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys ir tik tada pirkėjui gali būti pateikiamas mokėjimo pranešimas.

10Ginčo žemės sklypas buvęs suformuotas ir suderintas, įvertinus turimus ir pateiktus duomenis, taip pat pateikti pranešimai apie pareigą įvykdyti mokestinę prievolę, kas, ieškovo teigimu, tik įrodo, jog pateikti dokumentai buvo patikrinti, teigiamas sprendimas apie ginčo žemės sklypo pardavimo turėjo būti priimtas, o savo prievolę apmokėti už ginčo žemės sklypą jis įvykdė, dėl to nuo ginčo žemės sklypo suteikimo ir jo išsipirkimo dienos, juo naudojasi sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Ieškovas pažymėjo, kad iki šiol jokios institucijos nepateikė jokių pastabų ar papildomų reikalavimų dėl netinkamai paruoštų dokumentų, negrąžino sumokėtos sumos už ginčo sklypą, nepateikė reikalavimo pateikti kokius nors papildomus dokumentus ir jam sužinojus apie šią situaciją ir nedelsiant, tai yra 2013 m. rugsėjo 23 d., kreipusis į Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyrių dėl šio sandorio užbaigimo, 2013 m. spalio 24 d. raštu Nr. 18SD-(14.18.104)-3066, gavo atsakymą, jog pirkimo procedūra negalėjo būti pradėta, kadangi sklype nebuvo statomi jam priklausantys statiniai, o jo įmokos už žemės sklypą buvo atliktos be pagrindo. Taigi, nors dar 1996 m. pradėjo statyti garažą ir turėjo visus reikiamus dokumentus, nors dar 1996 m. sumokėjo už sklypą pačios tarnybos nustatytą kainą, atsakovas šiuo metu teigia, kad ieškovas neturi jokių teisių į sklypą ir veltui išleido pinigus. Atkreipė dėmesį, kad iš esmės atsakovas net nebando spręsti situacijos, tik formaliais atsakymais teigia, kad jo atlikti veiksmai, inspiruoti tuo metu galiojusių teisės aktų, neva yra neteisėti. Nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovo 2013-10-24 pateiktas raštas Nr. 18SD-(14.18.104)-3066, kuriame atsakovas nurodė, kad pageidaujamame įsigyti žemės sklype esančių statinių daiktinės teisės turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Tuomet ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centro Marijampolės filialą dėl daiktinių teisių garažo 511/p, kurio dalis stovi ant ginčo žemės sklypo, įregistravimo, bet gavo neigiamus atsakymus: 2013-12-16 sprendimą Nr. (2070/08)S-5600 ir 2013-12-30 sprendimą Nr. (2070/06)S-5770. Ieškovui buvo nurodyta, kad dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8486/0004:50, kadastro duomenų pakeitimo (priskiriant ginčo 0,0029 ha žemės sklypą) nekilnojamojo turto kadastre, užbaigus garažo 511/p statybos darbus, reikalinga pateikti žemės sklypo bylą. Ieškovas patvirtino, kad ant dalies valstybinės žemės yra pastatytas pagalbinio ūkio pastato priestatas, kas negali būti laikytina savavališka statyba, ir tai konstatavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013-07-26 rašte Nr. 2D-12054(17.18). Taigi, dėl minėtų priežasčių atsakovas negali įteisinti statinių, nes dėl atsakovo neveikimo iki šiol nėra sutvarkyti ginčo žemės sklypo dokumentai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčo sklypo dydis tiksliai atitiko (nebuvo nei didesnis, nei mažesnis) garažo jame užimama plotą.

11Ieškovas pažymėjo, kad sumokėdamas sklypo kainą jis įvykdė esminę pirkimo - pardavimo sutarties sąlygą, t.y. nurodytą sklypo kainą pilnai sumokėjo ir tuo jį faktiškai įsigijo. Pardavėjas pinigus už sklypą priėmė, tačiau pirkimo - pardavimo sutarties nepateikė ir jam nepranešė apie pirkimo -pardavimo sutarties nepateikimo ar sprendimo šios sutarties išvis nesudaryti priežastis, nepranešė apie tuo metu besikeičiančių teisės aktų reikalavimus, nesiėmė jokių veiksmų siekiant sklypo dokumentus tvarkyti pagal reikalavimus, todėl iškovas daro išvadą, kad šio sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo parengta, pateikta susipažinimui ir įforminta tik dėl pardavėjo – valstybinės įstaigos kaltės. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, nustatydamas ir priimdamas sutarto parduoti ginčo žemės sklypo kainą, patvirtino pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą (CK 1.79 straipsnis), nurodyti atsakovo veiksmai rodo sutarties vykdymą. Be to, žemės sklypo įkainojimo akto sudarymas ir mokėjimo pranešimo surašymas, kurį pasirašė valstybės įgaliotas pareigūnas, t. y. vyriausioji inžinierė žemėtvarkininkė D. B., ir kuris yra oficialiai patvirtintas, taip pat yra sudarytas parduodamo žemės sklypo planas, kuris yra patvirtintas visų reikalingų institucijų bei esantys gretimų žemės sklypų savininkų P. B. ir J. P. 1996 m gegužės 27 d. pareiškimai dėl dalies valstybės žemės sklypo atsisakymo nuomoti iš valstybės ir sutikimai dėl jų perleidimo nuomoti ieškovui A. M., atitinka būtinąsias pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas: šalys susitarė dėl konkretaus žemės sklypo pirkimo už 60,86 Lt II indeksacijos čekių (CK 6.305 straipsnis, 6.396 staipsnis, 6.397 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad mano, jog šiuo atveju pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti šalys aiškiai išreiškė savo valią, ši sutartis buvo faktiškai sudaryta ir privalo būti vykdoma, kadangi jis, būdamas sąžiningas ir vykdydamas institucijų nurodymus, faktiškai įvykdė sandorio sąlygas, o atsakovas nesiėmė veiksmų, nepateikė bei neįformino sandorio ir iki šiol vengia tai padaryti. Ieškovas pažymėjo, kad jis niekuomet niekam nebuvo perleidęs, perdavęs sklypo, dėl neva nepagrįstai naudojamos žemės niekuomet nebuvo pareikalauta atlaisvinti be pagrindo naudojamą žemę, šiame sklype niekuomet nebuvo pastatyti kito žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai, teisme niekuomet nebuvo nagrinėta civilinė byla dėl daiktinių teisių gynimo – dėl neteisėtai naudojamo žemės sklypo dalies, jokia institucija jam niekuomet nebuvo pranešusi ar įspėjusi, kad pasikeitė ir kaip pasikeitė reikalavimai ir/ar priimti sprendimai dėl jam priklausančio žemės sklypo pardavimo, nebuvo įteikti pranešimai ar dokumentai apie bet kokius sprendimus dėl faktiškai naudojamo žemės sklypo sumažinimo ar perleidimo įstatyme numatytais pagrindais atsakovui, be to, nuo žemės sklypo įsigijimo dienos negavus jokio reikalavimo jį atlaisvinti, todėl mano, jog trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai iki ir po pripažinimo nuosavybės teises į ginčo sklypą, nebuvo ir ateityje nebus pažeisti.

121.2. Atsakovo atsiliepimas ir atstovo paaiškinimai

13Atsakovo atstovas visiškai palaikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 34-35, 118-120), patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14Vertinant susidariusią situaciją, atsakovas pažymėjo, kad ieškovas 1996 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą Šakių rajono žemėtvarkos tarnybai pirkti žemės sklypą, šios bylos ginčo objektą, besiribojantį su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu ( - ). Pažymėjo, kad nors ieškovas gavo mokėjimo už žemės sklypą pranešimą, pagal kurį įmokėjo 60,86 Lt II indeksacijos čekių, tačiau dėl dokumento teisėtumo kyla abejonių: žemės sklypo įkainojimo aktas, pagal kurio duomenis buvo rengiamas mokėjimo pranešimas, yra nepasirašytas ir nepatvirtintas. Patvirtino, kad Nacionalinė žemės tarnybos Šakių skyriaus archyve nėra saugoma daugiau jokių su žemės sklypo pardavimu susijusių dokumentų, taip pat jų nepateikė nei ieškovas kartu su ieškiniu. Dėl šių priežasčių darytina prielaida, kad ieškovui realiai nebuvo pradėta žemės sklypo pardavimo procedūra. Be to, Šakių skyriuje jau nebedirba asmenys, kurie tiesiogiai 1996 m. bendravo su ieškovu ir rengė minėtus dokumentus, todėl dėl šių priežasčių Nacionalinė žemės tarnyba negali objektyviai atsakyti, ar realiai buvo pradėta žemės sklypo pardavimo procedūra.

15Atsakovas pažymėjo, kad tuo metu, kai 1996 m. gruodžio 19 d. ieškovas pateikė prašymą tuometinei Šakių rajono žemėtvarkos tarnybai pirkti žemės sklypą, valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūrą reglamentavo valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka (toliau – tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos.” Vadovaujantis tvarkos 6 punktu, žemės sklypas turėjo būti laikytinas naudojamu ne žemės ūkio veiklai sklypu, kuriame stovi statiniai, tačiau tik tuo atveju, jei ieškovui priklausęs statinys būtų buvęs įregistruotas viešame registre. Analogiškas reikalavimas yra nustatytas ir šio metu galiojančiu naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.4 papunktyje. Iš to darytina prielaida, kad ieškovas, kol nelegalizavo žemės sklype esančio statinio, neturi subjektinės teisės į žemės sklypo nuosavybės teisę. Pažymėjo, kad teismui patvirtinus ieškovo reikalavimą, būtų pažeistas konstitucinis „iš neteisės negimsta teisė“ principas, kadangi ieškovas savo veiksnius grindžia atliktais statybos darbais valstybinėje žemėje, iš kurios patikėtinio nėra gavęs leidimo ar sutikimo.

16Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nėra suprantamas ir ieškovo pasyvumo klausimas, kodėl jis, kaip asmuo siekiantis įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, susidariusios problemos nesprendė 17 metų, t. y. nuo 1996 m. iki 2013 m. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovui įsiregistravus žemės sklype esantį statinį nuosavybės teise, Nacionalinė žemės tarnyba galėtų oficialiai pradėti žemės sklypo pardavimo procedūrą, o ją užbaigus, ieškovas galėtų įsigyti žemės sklypą už jau įmokėtus už jį investicinius čekius. Nurodė, kad atsakovas neigiamai vertina vėliausiai gautus ieškovo ieškinio patikslinimus, pagal kuriuos, neteikiant aiškių motyvų ar naujų įrodymų, keičiama pozicija dėl žemės sklype esančio statinio (garažo) statybos pradžios datos iš 1994 m. į 1996 m. Atsakovo atstovas mano, kad tokiu būdu siekiama sudaryti įspūdį, jog neegzistavo savavališkos statybos požymiai, pateikus prašymą įsigyti žemės sklypą ir paneigti poziciją, kad oficialiai ieškovui žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedūra nebuvo pradėta, nes žemės sklype stovėjo Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas statinys. Taip pat pažymėjo, kad net ir pripažinus, jog ieškovas garažą žemės sklype pradėjo statyti vėliau, t. y. 1996 m., nėra paneigiamas faktas, kad ši statyba buvo pradėta dar iki valios įsigyti žemės sklypą privačion nuosavybėn pateikimo.

17Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas iki šiol nėra oficialiai suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl negali (ir negalėjo anksčiau) būti pirkimo - pardavimo sutarties objektu, taigi net ir patenkinus ieškovo reikalavimą pripažinti esą sudarytą žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, nėra aišku, kokį konkrečiai turto objektą bus įgijęs ieškovas. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad sistemiškai vertinant visas ginčo aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus, galima prieiti prie išvados, kad, kol ieškovas nelegalizavo žemės sklype esančio statinio, jis neturi subjektinės teisės į žemės sklypo nuosavybės teisę.

18Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad patikrinus nagrinėjamu laikotarpiu (1996 m.) galiojusį teisinį reguliavimą, buvo nustatyta, kad be valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, kito norminio akto (tokios pačios ar žemesnės juridinės galios), reglamentavusio minėtą procedūrą nėra. Konstatavo, kad to laikmečio žmogiškųjų išteklių stoka dėl didelio pasireiškusio darbų krūvio suponavo ydingos praktikos įsivyravimą, kuomet nuosekliai nebuvo laikomasi aukščiau minėtos tvarkos nuostatų ir siekiama kuo mažesnėmis laiko sąnaudomis pasiekti galutinį rezultatą – po nustatytos kainos sumokėjimo parengti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį bei ją pasirašyti ir tokiu būdu užbaigti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo procedūrą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo atmesti ieškovo A. M. ieškinį kaip nepagrįstą.

191.3. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimas ir atstovo paaiškinimas

20Trečiasis asmuo sutiko su ieškovo A. M. ieškiniu, nesutikdamas su atsakovo atsiliepimu ir atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu.

21Trečiasis asmuo atsiliepime (b. l. 46-48) nurodė, kad statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi jį suderinti su viešaisiais tikslais, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų. Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiškia, kad statinys turi būti statomas taip, jog statybos metu ir naudojant statinį kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos būtų išsaugotos, o jeigu pakeistos – tai laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų. Pažymėjo, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą – neypatingo statinio rekonstravimui rengiamas projektas bei Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstyta, jog statybą leidžiantis dokumentas neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį.

22Pažymėjo, kad 2013 m. birželio 10 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius raštu, reg. Nr. AU-258 „Dėl savavališkai pastatyto statinio“, tik informavo inspekciją, kad A. M., gyvenantis ( - ), 2013 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą dėl reikalavimų žemės sklypo plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti, padidinant žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) ne daugiau kaip 6 arais valstybinėje žemėje po galimai savavališkai pastatytu statiniu. Į tai inspekcija 2013 m. liepos 26 d. pateikė atsakymą, reg. Nr. 2D-12054(17.2), kad trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai nepažeisti, pagalbinio ūkio pastatų priestatas nelaikytinas savavališkos statybos statiniu, nes vadovaujantis kadastrinių matavimų bylos, sudarytos 1994 m. gegužės 2 d., duomenimis, pastatai, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kitų įrodymų, įrodančių savavališkos statybos faktą, inspekcijai pateikta nebuvo (b. l. 21). A. M. 2013 metais inspekcijai pateikė 1994 m. gegužės 19 d. gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų priėmimo naudoti akto kopiją, kurioje nurodyta, kad statyba įregistruota miesto, rajono valdyboje 1994 m. kovo 23 d., registracijos Nr. 85. Analogiškas spaudas su įrašu yra pateiktoje A. M. namų valdos žemės sklypo ribų plano M 1:500 kopijoje. Pažymėjo, kad iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui A. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Suvalkiečių g. 13, Šakių m., priklauso pastatas - garažas, unikalus Nr. 8498-8005-7024, pažymėtas plane 2Glp, 28 kv.m užstatymo ploto, kuris įregistruotas 1994 m. gegužės 26 d., pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane 3Glp, 35 kv.m užstatymo ploto, kuris įregistruotas 1994 m. gegužės 26 d., kiti kiemo statiniai - stoginė, pažymėta plane 4Ilm, 25,32 kv.m užstatymo ploto, kuri įregistruota 1994 m. gegužės 26 d., 1994 m. gegužės 19 d. gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų priėmimo naudoti akto pagrindu.

23Trečiojo asmens atstovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas, todėl atsakyti ar teisėtai yra pastatyta dalis statinio, kuri dalis ir kurioje žemės sklypo vietoje, inspekcija negali. Taip pat pažymėjo, kad privalomumas gauti žemės savininko – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinį sutikimą, nustatytas statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – reglamentas) 34 punkte: „Šiame skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti Reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, o, jei šiuos dokumentus privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, – visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą). Rašytinių sutikimų forma nereglamentuojama. Rašytiniai susitarimai pasirašomi Lietuvos Respubikos civilinio kodekso (toliau – CK) VI knygos II dalyje nustatyta tvarka.“

24Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad ieškovo statiniai ginčo sklype yra pastatyti teisėtai, statytojas turėjo statybas leidžiantį dokumentą, taigi statybos nebuvo savavališkos. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu daugiau nei dvidešimt metų niekas nepareiškė noro nusipirkti šį ginčo sklypą ir niekas nereiškė dėl to jokių pretenzijų ieškovui, tikėtina, kad šio ginčo žemės sklypo iš valstybės niekas kitas išsipirkti nenorės ir ieškovui turėtų būti suteikta teisė įsiregistruoti šį žemės sklypą nuosavybės teise.

251.4. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonės Registrų centro atsiliepimas

26Trečiasis asmuo atsiliepime (b. l. 103-104) nurodė, kad ieškovui A. M. nuosavybės teise priklauso 0,0818 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), kurio įregistravimo pagrindas – 1994 m. balandžio 7 d. Šakių rajono valdybos potvarkis Nr.757-v „Dėl leidimo A. M. pirkti naudojamą privačios namų valdos žemės sklypą“ bei 1994 m. gruodžio 14 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. ( - ). Nurodė, kad žemės sklype yra A. M. nuosavybės teise priklausantys statiniai, Registro Nr. ( - ).

27Atsiliepime pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 12 d. ieškovas kreipėsi į Marijampolės filialą su prašymu Nr. 6004579 dėl garažo 5Il/p ir dirbtuvių 6I2/p įregistravimo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Ieškovo prašymas buvo netenkintas, kadangi nebuvo pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. 8486/0004:50, kadastro duomenys. Jų duomenimis, aukščiau paminėti sprendimai Centriniam registratoriui nebuvo apskųsti. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo metu nurodyti nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos.

28Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui.

291.5. Liudytojų D. I. ir P. T. parodymai 2016 m. gruodžio 27 d. teismo posėdyje

30Liudytoja D. I. (buvusi pavardė B.) teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo to laiko, kai ji dirbo tuometiniame Šakių žemėtvarkos skyriuje jau praėjo daug laiko ir nelabai prisimena visų bylai reikšmingų aplinkybių. Tačiau nurodė, kad vien asmens prašymo parduoti žemės sklypą neužteko tam, kad būtų išrašytas mokėjimo pranešimas. Pažymėjo, kad prieš mokėjimo pranešimo išrašymą, asmuo norintis įsigyti žemės sklypą iš valstybės, turėjo atlikti kitas procedūras ir derinti šį klausimą su dar keliais įstaigos darbuotojais. Nurodė, kad buvo galima tokia situacija, jog tą pačią dieną būdavo išrašomas ir mokėjimo pranešimas ir žemės sklypo įkainojimo aktas (2016-12-27 posėdis, nuo 14:28:23 iki 14:38:27).

31Liudytojas P. T. nurodė, kad nuo 1974 m. iki 2008 m. dirbo Marijampolės apskrities Žemės tvarkymo departamento Šakių žemėtvarkos skyriaus viršininko pareigose. Pagal tuo metu galiojusį įstatymą, buvo galimybė įsigyti žemės sklypą iš valstybės. Liudytojas nurodė, kad nors ieškovas kreipėsi su prašymu dėl žemės sklypo įsigijimo, tačiau iš inventorinės bylos medžiagos, vėliau pastebėjo, kad nėra žemės sklypo plano. Pažymėjo, kad sprendžiant situaciją paaiškėjo, jog žemės sklype yra statiniai, kurie neįregistruoti. Nurodė, kad negavę atsakymo, ar teisėtai skirtas statinio statybos leidimas ieškovui, negalėjo parengti pirkimo - pardavimo sutarties. 1998 m. gruodžio 31 d. buvo paskutinė diena, kai galėjo pasinaudoti galiojusia tvarka žemės sklypą išsipirkti investiciniais čekiais, nes vėliau tokia galimybė buvo taikoma tik išimtinais atvejais. Liudytojas atkreipė dėmesį, kad ieškovas apie žemės sklypo įsigijimo procedūrą negalėjo nežinoti, nes prieš tai buvo įsigijęs žemės sklypą iš valstybės ir visa žemės sklypo įsigijimo tvarka jam buvo žinoma. Vertinant situaciją, liudytojas pažymėjo, kad pirmiausia atsirado statiniai, o tik po to tų statinių eksplotavimui įsipiešė žemės sklypo ribos. P. T. paaiškino, kad ieškovui parengti dokumentai buvo projektų lygmeny ir jam buvo pateikti tik supažindinimo tikslais tam, kad parengus visus reikiamus dokumentus, pirkimo - pardavimo procedūra operatyviai galėtų būti tęsiama. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė statinių teisinės registracijos, todėl pirkimo - pardavimo sutartis notarine tvarka negalėjo būti tvirtinama. Pripažino, kad įstaiga apie neįvykusį žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį turėjo pranešti ieškovui ir paaiškinti jam susidariusios situacijos pasekmes, tačiau to nebuvo padaryta (2016-12-27 posėdis, nuo 14:40:13 iki 15:07:57).

32Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

332. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

34Šioje byloje be šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų teismo posėdžio metu, ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai į juos grindžiami ir rašytiniais įrodymais.

35Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus 2013-10-24 rašto Nr. 18SD-(14.18.104)-3066 matyti, kad ieškovui atsakant į jo 2013-09-23 prašymą buvo išaiškinta, jog gretimo žemės sklypo įkainojimo aktas, pagal kurio duomenis buvo rengiamas mokėjimo pranešimas, yra nepasirašytas ir nepatvirtintas, todėl darytina išvada, kad gretimo žemės sklypo procedūra realiai nebuvo pradėta, o minėtą mokėjimą ieškovas atliko be pagrindo. Taip pat nurodyta, kad gretimo žemės sklypo pardavimo procedūra negalėjo būti pradėta, o ieškovas nepagrįstai įmokėjo mokėjimo pranešime nurodytą investicinių čekių sumą už pageidaujamą pirkti gretimą žemės sklypą bei pažymėjo, kad pageidaujamame įsigyti žemės sklype esančių statinių daiktinės teisės turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (b. l. 7).

36A. M. 2013-09-23 prašymo, adresuoto Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriui, matyti, kad ieškovas prašo užbaigti žemės sklypo, esančio ( - ), besiribojančio su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, pardavimo procedūras pagal 1996-12-19 prašymą ir nurodė, kad yra įmokėjęs investicinius čekius pagl mokėjimo pranešimą (b. l. 8).

37A. M. 1996-12-19 prašymo matyti, kad ieškovas pateikė Šakių rajono Žemėtvarkos tarnybai prašymą parduoti jam 0,0294 ha ploto žemės sklypą, kurį užima privačių namų valda, kuri yra ( - ) bei nurodė, kad žemės sklypą pirks investiciniais čekiais (b. l. 9).

38Iš Šakių rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996-12-19 mokėjimo pranešimo matyti, kad ieškovo norimo įsigyti žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 60,86 Lt II ind.čekių ir šį mokėjimo pranešimą pasirašė vyr. inž. žemėtvarkininkė D. B. (b. l. 10).

39Iš žemės sklypo įkainojimo akto matyti, kad parduodamo 0,0294 ha žemės sklypo, esančio ( - ), pirkėjas yra A. M., o pardavėjas P. T., bendra žemės sklypo pirkimo kaina – 2434,32 Lt. arba 60,86 čekių (b. l. 11).

40Iš žemės sklypo plano, kurį pasirašė vyr. architektas A. P. ir geodezininkas E. L. matyti, kad jame sužymėtos sklypų linijos ir pažymėti plotai “a – 10,59 kv.m.”, b – 18,79 kv.m. (b. l. 12).

41P. B. 1996-05-27 pareiškimo matyti, kad jis atsisako nuomojamo iš valstybės žemės sklypo 18 kv.m ir perleidžia nuomoti A. M., gyv. ( - ) (b. l. 13).

42J. P. 1996-05-27 pareiškimo matyti, kad ji atsisako nuomojamo iš valstybės žemės sklypo 11 kv.m ir perleidžia nuomoti A. M., gyv. ( - ) (b. l. 14).

43Iš 1994-12-14 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties, Nr. P84/94 – 0537, matyti, kad A. M. nusipirko 0,0818 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (b. l. 15).

44Iš Šakių rajono valdybos 1994-04-07 potvarkio, Nr. 757-v, matyti, kad A. M. leista pirkti 0,0818 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), mokant investiciniais čekiais (b. l. 16).

45Iš 1994-05-18 A. M. pastatyto gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų priėmimui naudoti akto, matyti, kad statytojo A. M. statyba, esanti ( - ), pagal projektą atitinka nustatytus reikalavimus ir priimama naudoti (b. l. 18).

46Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-07-26 rašto, Nr. 2D-12054 (17.18) matyti, kad institucijos nuomone, statytojas A. M. turi teisę 0,0290 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), įsiregistruoti savo nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėta, kad statytojas atitinka Statybos įstatymo statytojui keliamus reikalavimus, o įvertinus, kad trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai nepažeisti, pagalbinio ūkio pastatų priestatas nelaikytinas savavališkos statybos statiniu (b. l. 21).

47Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad žemės sklype, Registro Nr. ( - ), įregistruoti statiniai, Registro Nr. ( - ), kurioje yra statinio planas, aukštų planai, gyvenamojo namo techninis pasas, pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenys, kitų statinių kadastro duomenys, pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimas (b. l. 22-28).

48Iš Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2013-12-30 sprendimo dėl daiktinių teisių registravimo, Nr. (2070/06) S-5770, matyti, kad ieškovo prašymas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – garažą 511/p, dirbtuves 6I2/p, esančius ( - ) (Registro Nr. ( - )), netenkintinas. Sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruoti patys nekilnojamieji daiktai. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą bei pažymėjo, kad įstatymai nenumato galimybės įregistruoti nuosavybės teises į garažą 511/p, dirbtuves 6I2/p A. M. vardu Nekilnojamojo turto registre (b. l. 77).

49Iš Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2013-12-16 sprendimo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nr. (2070/08) S-5600, matyti, kad pareiškėjas pastatų kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą 2013-12-12 pateikė prašymą Nr. 6004579, 2013-12-11 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir statinių kadastro duomenų bylą Nr. 84/998. Rašte pažymima, kad 2013-12-05 garažui 511/p ir dirbtuvėms 6I2/p buvo atlikti kadastriniai matavimai. Jų metu nustatyti minėtų pastatų kadastro duomenys, garažą 511/p priskiriant II grupės, dirbtuves 6I2/p – I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, statant II grupės nesudėtingus statinius mieste, ar I, II grupės nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Šio dokumento duomenys pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą eilutėje „Statybą leidžiantis dokumentas“, kuri turi būti privalomai užpildyta, neįrašyti. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kokie statinių kadastro duomenys yra įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nurodo, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti statiniai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, taip pat įstatymo nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 punkte nustatyta, kad žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre, užbaigus garažo 511/p ir dirbtuvių 6I2/p pastato statybos darbus, prašymo bei žemės sklypo bylos filialui nepateikė, todėl įrašyti garažo 511/p, unikalus Nr. ( - ), dirbtuvių 6I2/p, unikalus Nr. ( - ), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra juridinio pagrindo (b. l. 78).

50Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017-03-31 rašto Nr. AU-48, matyti, kad A. M. 0,0818 ha ploto, kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre 1994-12-14. Iki Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, teritorijų planavimo procesas buvo vykdomos rajono vyriausiojo architekto patvirtintais planavimo dokumentais t. y. raudonųjų linijų planais, žemėtvarkos sklypų planais, geodezinių matavimų planais, kurie prilyginami žemės sklypų ir sklypų grupių detaliesiems planams. Planavimo organizatoriai buvo patys statinių savininkai, kurių užsakymu buvo rengiami žemės sklypų planai. Savivaldybės administracijos archyve nėra duomenų apie žemės sklypo, esančio ( - ), suformavimo ar sklypo ribų pakeitimo aplinkybes. Visi dokumentai susiję su šio žemės sklypo privatizavimu (mokėjimo pranešimas, įkainojimo aktas, sklypo ribų planas, įmoka, pirkimo- pardavimo sutartis, kadasto byla) yra Nacionalinės žemės tarnyboje Šakių skyriuje. Šiuo metu Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius, kaip planavimo organizatorius, nėra pradėjęs žemės, esančios ( - )pertvarkymo, išdidinant žemės sklypą valstybinės žemės sąskaita, procedūrų (b. l. 138).

513. Dėl senaties termino

52Teismas pažymi, kad ieškinio senatis – tai įstatymu nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme į numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos.

53Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismą senaties terminas pagal CPK 1.125 straipsnio 1 dalį yra dešimt metų. Įstatymo nustatytais atvejais ieškinio senaties terminas gali būti sustabdomas (CK 1.29 straipsnis). Taip pat teismas, motyvuotu ieškovo prašymu, gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, gali praleistą ieškinio terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau ieškinio senatį teismas gali taikyti tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

54Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę, tai yra apie tai, kad 0,0029 ha ploto žemės sklypas nepriklauso jam nuosavybės teise ir pirkimo – pardavimo procedūra iki galo nebuvo atlikta, sužinojo tik 2013 metais, kai pradėjo rengti 1996 metais pradėto statyti garažo, esančio ( - ), statybų užbaigimo ir įregistravimo dokumentus. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo byloje pridėti dokumentai: A. M. 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymas, kuriame ieškovas prašo užbaigti žemės sklypo, esančio ( - ), besiribojančio su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, pardavimo procedūras pagal 1996 m. gruodžio 19 d. prašymą (b. l. 8) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus 2013-10-24 raštas, Nr. 18SD-(14.18.104)-3066, kuriame pateiktas atsakymas į A. M. pateiktą 2013-09-23 prašymą (b. l. 7).

55Taip pat nustatyta, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie iki galo neatliktą žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedūrą, neišsiuntė ieškovui jokio pranešimo dėl atsiradusių kliūčių bei neatliko jokių kitų aktyvių veiksmų, kuriais ieškovas būtų informuotas apie neįvykusį žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį. Liudytojo P. T. argumentą, jog ieškovas negalėjo nežinoti kaip vyksta valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedūra, nes prieš tai buvo įsigijęs iš valstybės žemės sklypą, teismas vertina kaip bandymą permesti atsakomybę kitam asmeniui dėl neįvykusio sandorio sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad šių veiksmų atlikimas nepriklausė nuo ieškovo valios, darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai manė, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedūra yra sudaryta tinkamai.

56Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas nurodė, kad inspekcija apskritai nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Teismas pažymi, kad nors ginčo sklype yra ieškovo statiniai, kurie statyti 1996 m., tačiau bylos duomenimis, dėl jų statybos teisėtumo neatliekama jokių tyrimų, nėra pareikšta jokių įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas, taigi, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės sprendžiant ieškinį dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir sudaryta. Šiuo atveju nei atsakovas, nei kitos ginčo šalys nereikalavo taikyti ieškinio senaties, neginčijo aplinkybės, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2013 m., todėl akivaizdu, kad ieškinio senatį šioje byloje taikyti nėra teisinio pagrindo.

574. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai aktai, argumentai ir išvados

581964 m. CK 253-254 straipsniuose buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto sandorio atveju sandoris laikomas sudarytu nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento, o valios pareiškimas fiksuojamas sandorį sudarant notarine forma. Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalį įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį darė negaliojantį, o pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengė sandorį notariškai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir 2000 m. CK (1.93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis; 6.393 straipsnis). Pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu ir tokiu atveju sandorio po to įforminti notarine tvarka nebereikia. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymuose numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors įstatymuose nenumatytų, bet šiems neprieštaraujančių (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

59Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar ieškovas A. M. turi CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytą teisę reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu, reikia išsiaiškinti, ar toks sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir buvo įgyvendintos teisės aktuose numatytos procedūros susijusios su valstybinės žemės pirkimu - pardavimu. Valstybinė žemė parduodama ar kitaip perleidžiama privačion nuosavybėn tik įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtoms administracinėms ir teisminėms procedūroms taikomos tuo metu galiojusių įstatymų materialinės teisės normos, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

60Teismas atkreipia dėmesį, kad siekiant teisingai kvalifikuoti sandorio subjektų veiksmus, privalu atsižvelgti į jų valią, ketinimus ir siekiamus tikslus, nuo kurių priklauso, kokie materialiniai įstatymai bus taikomi sandoriui. Visų pirma, esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, neapsiribojama tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, jos visos vertinamos kompleksiškai, nes tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą – teisinį tikslą. Teismas pažymi, kad būtina nustatyti, ar šalys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Tuo atveju, jeigu šalių veiksmai įrodo jų suderintą valią dėl turimų teisių ir pareigų modifikavimo bei sandoris iš principo buvo teisėtas, esminę reikšmę įgyja sandorio vienpusio įvykdymo ir gavusios įvykdymą šalies vengimo sandorį įforminti aplinkybės.

61Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatyta, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo laikantis šių pagrindinių principų: 1) visuomeninės naudos principo – valstybės ir savivaldybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo principo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo principo – valstybės ir savivaldybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; 4) viešosios teisės principas – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybės turtu nustatytais atvejais ir būdais.

62Tuo metu valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Valstybės žinios, 1995-07-21, Nr. 60-1513, šiuo atveju taikytina teisės akto redakcija, galiojusi nu 1996 m. lapkričio 15 d. iki 1999 m. birželio 9 d.) bei Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal galiojusią tvarką asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti prašymą pirkti žemės sklypą; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą. Gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba turėjo surašyti sklypo įkainojimo aktą bei šio sklypo pirkimo - pardavimo sutarties projektą bei supažindinti su šiais dokumentais pirkėją. Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo - pardavimo sutarties projektu, žemėtvarkos tarnyba turėjo pateikti šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai, kuri leidimą pirkti žemės sklypą tvirtindavo potvarkiu, kuriame turėjo būti nurodyta parduodamo žemės sklypo vieta (adresas) ir dydis; sklypo kaina ir kt. Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą pirkti žemės sklypą, turėjo išsiųsti pirkėjui pranešimą, su nurodyta suma, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą; įpareigoti žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais ir patikslinti kartografinę bei žemės kadastro medžiagą. Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dienos turėjo sumokėti pranešime nurodytą sumą ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvykti nustatytuoju laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, tvirtinamos notariškai.

63Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmiausia, ieškovas norėdamas įsigyti 29 kv.m ploto žemės sklypą gavo kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimus dėl nuomojomų valstybinės žemės sklypų atsisakymo ir perleidimo jais naudotis A. M. Šią aplinkybė patvirtina byloje esantys P. B. ir J. P. 1996 m. gegužės 27 d. sutikimai (b. l. 13-14). Iš šių rašytinių sutikimų darytina išvada, kad ieškovas jau 1996 m. gegužės 27 d. planavo įsigyti minėtą žemės sklypo plotą ir jį naudoti savo interesais.

64Iš bylos duomenų matyti, kad 1996 m. birželio 19 d. Šakių rajono savivaldybės vyr. architekto gamybinės grupės buvo parengtas ir suderintas ginčo žemės sklypo projektas, patvirtintas ir pasirašytas Šakių rajono vyriausiojo architekto A. P. ir geodezininko E. L. (b. l. 12). Kaip matyti, šio plano objektas – A. M. papildomo sklypo, esančio Šakių m., Suvalkiečių g. 13, raudonųjų linijų planas. Iš pateikto plano aiškiai matyti, kad jame yra suformuoti ir linijomis pažymėtos sklypo ribos, plotas „a“ – 10,59 kv.m, plotas „b“ – 18,79 kv.m, kas atitinka 29,38 kv.m, tai yra apytiksliai – 0,00294 ha ploto žemės sklypą.

65Toliau tęsdamast norimo įsigyti žemės ploto pardavimo procedūrą, ieškovas 1996 m. gruodžio 19 d. pateikė Šakių rajono Žemėtvarkos tarnybai prašymą, kuriuo prašė parduoti 0,0294 ha ploto žemės sklypą, kurį užims privačių namų valda (individualiai statybai skirtas sklypas). Prašyme nurodė, kad privačių namų valda yra Šakių mieste, Suvalkiečių g. 13. Prie kitų sklypo įsigijimo sąlygų nurodyta, kad sklypas bus perkamas investiciniais čekiais (b. l. 9). Teismas pažymi, kad šis prašymas yra pasirašytas, galiojantis ir atitinkantis to meto įstatymo nustatytus reikalavimus. Iš pateikto prašymo darytina išvada, kad ieškovas norėdamas įsigyti šį žemės sklypą jau numatė, kad jame bus vykdoma individuali statyba, išreiškė valią sukurti civilinius teisinius santykius, tai yra sudaryti minėto žemės slypo pirkimo - pardavimo sandorį.

66Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant tolimesnius veiksmus žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedūrai įgyvendinti, 1996 m. gruodžio 19 d. surašytas sklypo įkainojimo aktas ir nustatyta bendra žemės sklypo pardavimo kaina – 2434,32 Lt arba 60,86 Lt investicinių čekių. Faktą, kad su šiuo aktu susipažino A. M. patvirtina akte esantis jo parašas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas žemės sklypo įkainojimo aktas, 1996 m. gruodžio 19 d. Šakių rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje buvo suformuotas mokėjimo pranešimas, kuriame užfiksuota ir patvirtinta, jog A. M. už sklypą sumokėjo 60,86 Lt II indeksacijos čekių. Šią aplinkybę savo parašu patvirtino ir tuo metu dirbusi vyr. inž. žemėtvarkininkė D. B. (šiuo metu D. I.). Mokėjimo pranešime taip pat aiškiai nurodytas banko įstaigos pavadinimas, banko darbuotojos op. skyriaus viršininkės D. V. parašas, kuris patvirtina, jog ieškovas įmokėjo nustatytą žemės sklypo įsigijimo kainą. Fakto, kad ieškovas sumokėjo nustatytą žemės sklypo kainą, atsakovas neginčija, ši aplinkybė byloje nepaneigta, todėl ji laikytina įrodytina ir teisiškai reikšminga. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas už žemės sklypą įmokėjo didesnę nei tuo metu nustatytą tokio sklypo kainą, kadangi pateiktame prašyme įsigyti žemės sklypą, per apsirikimą nurodė didesnį žemės sklypo plotą, tai yra nurodė, 0,0294 ha, nors norimas įsgyti plotas tebuvo 0,0029 ha. Tačiau ieškovas šios žemės sklypo įkainojimo sumos neginčija ir patvirtino, kad sumokėjo visą tuo metu nustatytą žemės sklypo pirkimo - pardavimo kainą.

67Kaip minėta, namų valdos išplėtimo ribų planas buvo parengtas dar 1996 metais, suderintas su kaimyninių sklypų savininkais, patvirtintas vyr. architekto ir geodezininko, žemėtvarkos tarnyba paskaičiavo parduodamo sklypo kainą, parengė mokėjimo pranešimą, kuris nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, ieškovas sumokėjo visą nurodytą žemės išpirkimo kainą. Akivaizdu, kad visi šie žemės sklypo įsigijimo veiksmai, aukščiau išvardintos aplinkybės, suteikia teisėtą pagrindą manyti, jog ieškovas sąžiningai ir pagrįstai siekė įgyvendinti savo teisę įsigyti žemės sklypą ir atliko visus veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti civilines teises ar pareigas, tai yra sudaryti valstybės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Visi šie ieškovo ir atsakovo, kaip institucijos, veiksmai (poreikiai) pripažįstami kaip sandorio sudarymo priežastimi, kurie suformavo vidinę sandorio dalyvių valią ir nulėmė sandorio pagrindą – teisinį tikslą. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog buvo atliktos pagrindinės procedūros sudaryti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį su A. M. Akivaizdu, jog žemės sklypo pardavimo procedūra buvo pradėta, tačiau neužbaigta, kadangi nebuvo sudaryta notariškai patvirtina sutartis. Pirkėjo atlikti veiksmai patvirtina, jog jis išpildė visas būtinąsias sąlygas pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau įgaliotos valstybės institucijos neatliko iki galo veiksmų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymui ir įregistravimui.

68Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, jog sandorio pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų pobūdį apsprendžia sandorio sudarymo metu galiojančios teisės normos. Laikui bėgant, teisės normos gali keistis, tačiau privatinius teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai, kaip taisyklė, neturi grįžtamosios galios (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 d.). Jų kaita negali paveikti tų teisių ir pareigų, kurios atsirado iki šių aktų įsigaliojimo. Teisės normos, panaikinančios ankstesniąją, įsigaliojimas reiškia, kad panaikinta norma nebeveikia į ateitį, bet nereiškia, kad išnyksta civilinės teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sąlygomis. Teismai privalo šias teises pripažinti ir ginti nuo pažeidimų teisių atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2001).

69Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta asmens konstitucinė teisė į nuosavybę reiškia, kad savininkas turi teisę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, t. y. atlikti su jam priklausančiu turtu bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, kiti asmenys – nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė – pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Savininko teisių įgyvendinimas garantuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Ribojant asmens teisę į nuosavybę yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Nuosavybės teisės ribojimai galimi tik dėl konstituciškai svarbaus tikslo, laikantis proporcingumo principo, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Tačiau savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių.

70Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas naudodamasis minėtu žemės sklypu, jame 1996 m. pradėjo statyti pagalbinio ūkio pastatus: pastatą – garažą, pažymėjimas plane 5I1/p ir pastatą – dirbtuves, pažymėjimas plane 612/p. Pažymėtina, kad ginčo sklypas atitinka garažo plotą ir kaip objektas buvo aiškiai apibrėžtas plane, nurodant jo vietą, plotą, sklypo ribų posūkio taškus (b. l. 12, 17). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė išvadą, kad pagalbinio ūkio pastatai nelaikytini savavališku statybos statiniu, nes vadovaujantis kadastrinių matavimų bylos duomenimis pastatai jau buvo įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nėra patrauktas atsakomybėn už savavališkas statybas, niekas dėl šių pagalbinių pastatų statymo jam nėra pareiškęs jokių pretenzijų, ieškovas turi teisėtai išduotą, galiojantį bei nenuginčytą statybos leidimą, leidžiantį statyti minėtus pagalbinio ūkio pastatus, todėl minėti statiniai, teismo vertinimu, yra teisėti ir nelaikomi savavališka statyba. Taigi, konstatuotina, kad ieškovas ginčo sklype neatliko neteisėtų veiksmų ir juo naudojosi sąžiningai. Pažymėtina, kad ieškovas statinius statėsi savo teisėtai įgytomis nuosavomis lėšomis, tačiau dėl neįregistruoto ginčo žemės sklypo nuosavybės teise negali sutvarkyti teisinės registracijos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

71Bylos nagrinėjimu metu nustayta, ieškovas ginčo žemės sklypu sąžiningai naudojasi jau daugiau nei dvidešimt metų, tai yra nuo 1996 m., kuomet gavo kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimus naudotis minėtu 29 kv.m valstybiniu žemės sklypo plotu ir tai daro viešai ir nepertraukiamai. Nustatyta, kad per visą šį laikotarpį ieškovui niekas nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl žemės sklypo naudojimo, taip pat jis nėra gavęs jokio reikalavimo jį atlaisvinti, jokie kiti asmenys nepretendavo į šį žemės sklypą ir nepareiškė noro jį įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šį turtą valdė kaip savo, juo naudojosi, disponavo bei atliko šiame žemės sklype savo norimus veiksmus ir niekas dėl to nereiškė jam jokių pretenzijų ir/ar kokių nors kitokių reikalavimų, manytina, jog trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai nebuvo ir ateityje nebus pažeisti.

72Įvertinus aukščiau nurodytą naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad valstybės, veikiančios per atstovus, valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus, išreiškiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu. Dėl to esant tokiam individualiam teisės aktui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iš valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties šalies – ieškovo valia sudaryti tokią sutartį ir šiai šaliai, vykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus, o valstybei, veikiančiai per atstovus, vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, atsirado teisė, remiantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi bei sandorį pripažinti galiojančiu.

73Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog yra visos teisiškai reikšmingos aplinkybės pripažinti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. M. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (buvusios Šakių rajono valdybos), dėl 29 kv.m (0,0029 ha) žemės sklypo, esančio Suvalkiečių g. 13, Šakių mieste, pardavimo ieškovui už 60,86 Lt indeksacijos čekių (440,65 Eur), galiojančia. Bylos aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvada, jog šis sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir buvo įgyvendintos teisės aktuose numatytos procedūros susijusios su valstybinės žemės pirkimu - pardavimu.

745. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

75Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

76Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo A. M. ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

77Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kai Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 10,92 Eur, valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

78Įvertindamas tai, kas išdėtyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

79ieškinį tenkinti visiškai.

80Pripažinti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. M., asmens kodas ( - ), ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, buvusios Šakių rajono valdybos, dėl 29 kv.m (0,0029 ha) žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo ieškovui už 60,86 Lt indeksacijos čekių (440,65 Eur), sudarytą ir galiojančią bei patvirtinti ieškovui A. M., asmens kodas ( - ), nuosavybės teises į šį žemės sklypą.

81Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui A. M. 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) už žyminio mokesčio sumokėjimą ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

82Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1. Ginčo esmė, šalių atsiliepimų argumentai, paaiškinimai... 5. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą siekdamas... 6. 1.1. Ieškovo ir jo atstovės paaiškinimai... 7. Ieškovas ir jo atstovė palaikė visiška patikslintą ieškinį ir ieškinio... 8. Ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad 1996 m. gruodžio 19 d. Šakių... 9. Ieškovas nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m.... 10. Ginčo žemės sklypas buvęs suformuotas ir suderintas, įvertinus turimus ir... 11. Ieškovas pažymėjo, kad sumokėdamas sklypo kainą jis įvykdė esminę... 12. 1.2. Atsakovo atsiliepimas ir atstovo paaiškinimai... 13. Atsakovo atstovas visiškai palaikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 34-35,... 14. Vertinant susidariusią situaciją, atsakovas pažymėjo, kad ieškovas 1996 m.... 15. Atsakovas pažymėjo, kad tuo metu, kai 1996 m. gruodžio 19 d. ieškovas... 16. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nėra suprantamas ir ieškovo pasyvumo... 17. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas iki šiol nėra... 18. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad patikrinus nagrinėjamu laikotarpiu... 19. 1.3. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,... 20. Trečiasis asmuo sutiko su ieškovo A. M. ieškiniu,... 21. Trečiasis asmuo atsiliepime (b. l. 46-48) nurodė, kad statytojas,... 22. Pažymėjo, kad 2013 m. birželio 10 d. Šakių rajono savivaldybės... 23. Trečiojo asmens atstovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos... 24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens atstovas pažymėjo,... 25. 1.4. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,... 26. Trečiasis asmuo atsiliepime (b. l. 103-104) nurodė, kad ieškovui 27. Atsiliepime pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 12 d. ieškovas kreipėsi į... 28. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant trečiojo asmens... 29. 1.5. Liudytojų D. I. ir P. T.... 30. Liudytoja D. I. (buvusi pavardė... 31. Liudytojas P. T. nurodė, kad nuo... 32. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.... 33. 2. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 34. Šioje byloje be šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų... 35. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių... 36.A. M. 2013-09-23 prašymo, adresuoto Nacionalinės... 37.A. M. 1996-12-19 prašymo matyti, kad ieškovas... 38. Iš Šakių rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos... 39. Iš žemės sklypo įkainojimo akto matyti, kad parduodamo 0,0294 ha žemės... 40. Iš žemės sklypo plano, kurį pasirašė vyr. architektas 41.P. B. 1996-05-27 pareiškimo matyti, kad jis atsisako... 42.J. P. 1996-05-27 pareiškimo matyti, kad ji atsisako... 43. Iš 1994-12-14 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties, Nr. P84/94... 44. Iš Šakių rajono valdybos 1994-04-07 potvarkio, Nr. 757-v, matyti, kad 45. Iš 1994-05-18 A. M. pastatyto gyvenamojo namo ir... 46. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos... 47. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad žemės... 48. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2013-12-30... 49. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2013-12-16... 50. Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos... 51. 3. Dėl senaties termino... 52. Teismas pažymi, kad ieškinio senatis – tai įstatymu nustatytas laiko... 53. Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismą senaties terminas pagal CPK... 54. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę, tai... 55. Taip pat nustatyta, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie iki galo neatliktą... 56. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės... 57. 4. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai aktai, argumentai ir išvados... 58. 1964 m. CK 253-254 straipsniuose buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto... 59. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar ieškovas 60. Teismas atkreipia dėmesį, kad siekiant teisingai kvalifikuoti sandorio... 61. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo... 62. Tuo metu valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimą... 63. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmiausia, ieškovas norėdamas įsigyti 29... 64. Iš bylos duomenų matyti, kad 1996 m. birželio 19 d. Šakių rajono... 65. Toliau tęsdamast norimo įsigyti žemės ploto pardavimo procedūrą,... 66. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant tolimesnius veiksmus žemės sklypo... 67. Kaip minėta, namų valdos išplėtimo ribų planas buvo parengtas dar 1996... 68. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, jog sandorio pagrindu... 69. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta asmens... 70. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas naudodamasis minėtu žemės sklypu,... 71. Bylos nagrinėjimu metu nustayta, ieškovas ginčo žemės sklypu sąžiningai... 72. Įvertinus aukščiau nurodytą naudojamų valstybinės žemės sklypų... 73. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog yra visos teisiškai... 74. 5. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 75. Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra... 76. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo A. M. ieškinys... 77. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kai... 78. Įvertindamas tai, kas išdėtyta ir vadovaudamasis CPK... 79. ieškinį tenkinti visiškai.... 80. Pripažinti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp... 81. Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 82. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...