Byla 2A-1296-115/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Godos Ambrasaitės- Balynienės, sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei, dalyvaujant ieškovei S. S., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Arnoldui Jokūbaičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1260-656/2010 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo pratęsti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminą ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei S. S. dėl iškeldinimo iš netesiėtai užimtų gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys SĮ “Vilniaus miesto būstas”, D. S., V. S..

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovė S. S. prašė panaikinti 2008-02-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų Komisijos sprendimą. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pratęsti 2006-10-25 nuomos sutartį neterminuotam laikotarpiui (b.l.1-2).

5Nurodė, kad yra patalpos-kambario, adresu ( - ) savininkė. Kitas iš dviejų sublokuotas kambarys Nr. 303 priklauso Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. 2006-10-25 Vilniaus savivaldybės taryba sudarė su ieškove patalpos-sublokuoto kambario, adresu ( - ), nuomos sutartį Nr. 84. 2007-11-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl nuomos sutarties termino pratęsimo. 2008-03-13 ieškovė gavo raštą Nr. A51-6064 (7.2-SR3), kuriuo informuota, kad jos prašymui nepritarta. 2006-10-19 nuomos sutartis sudaryta, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1910, kuris priimtas vykdant Vilniaus apygardos teismo 2006-05-31 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-12-09 sprendimus. Nuomos sutartis nepagrįstai sudaryta tik vienerių metų terminui, nors atsakovas turėjo sudaryti neterminuotą nuomos sutartį. Ieškovė nurodė, kad jai kaip socialiai remtinam asmeniui priklauso didesnis butas. Ji gauna 661,00 Lt dydžio neįgalumo pašalpą, su V. S. yra išsiskyrusi, o dukra D. S. nekilnojamojo turto neturi, jos gaunamos pajamos 1000 Lt per mėnesį. Nors butas ( - ) turi bendrabučio statusą, tačiau pagal įstatymą socialinio būsto statusas bendrabučiams nėra taikomas ir reikia vadovautis CK normomis.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l.52-57). Nurodė, kad su ieškove buvo nuspręsta sudaryti terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nustatant 1 metų terminą. Išanalizavus civilinėje byloje esančius teismų sprendimus darytina išvada, kad teismai nekėlė ir neanalizavo nuomos sutarties termino klausimo. Be to, pagal Vilniaus miesto tarybos 2003-12-03 sprendimu patvirtintos bendrabučių apgyvendimo tvarkos 6 punktą, gyvenamosios patalpos bendrabutis nuomojamas ne ilgiau kaip 3 metams. Atsakovas turėjo diskrecijos teisę spręsti, kokiam laikotarpiui sudaroma nuomos sutartis. Ieškovė neginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-10-19 įsakymo ir sutiko su jame esančiomis sąlygomis. Kai prievolė yra terminuota ir nustatytas naikinamasis terminas, suėjus šiam terminui šalių prievolė baigiasi. Prievolė pagal nuomos sutartį yra pasibaigusi, todėl nėra objektyvių galimybių pratęsti nebegaliojančią sutartį. Šeimos turimo turto vertė ir šeimos gaunamos pajamos viršijo LR Vyriausybės nustatytą pajamų dydį. Savivaldybės socialinio būsto suteikimas yra viena iš socialinės paramos formų. Asmenys, siekiantys gauti socialinį būstą, turi atitikti dvi sąlygas: neturėti LR teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto (arba turimo būsto naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv.m.) ir metinės pajamos bei turtas turi atitikti tam tikrus kriterijus. Nei ieškovė, nei ginčo patalpos neatitinka bendrabučių apgyvendinimui taikomų kriterijų. Šiuo atveju, suteikiant nuomos pagrindais savivaldybės gyvenamąsias patalpas bendrabučiuose, yra įgyvendinama socialinės politikos dalis. Jeigu socialinis būstas būtų suteikiamas nesilaikant įstatyme nustatytų sąlygų, būtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. LR Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymas šiuo atveju yra taikomas. Kilus ginčui dėl nuomos, ieškovė neatitiko kriterijų. Dabar aplinkybės pasikeitusios. Ieškovė turi teisę kreiptis į negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų komisiją.

7Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė priešieškinį (b.l.93-95), kuriuo prašė teismo iškeldinti S. S., D. S. ir V. S. iš gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad 2008-03-13 raštu ieškovė buvo įspėta, kad privalo atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, nes jose gyvena neteisėtai. LR CK 6.612 str. numato, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į jas be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka.

8Tretysis asmuo D. S. atsiliepimu su ieškiniu sutiko (b.l.50). Ji nurodė, kad vienas iš kambarių asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, o kitas nuomojamas. Šiuos kambarius tėvai kapitališkai suremontavo po to, kai buvo sudaryta nuomos sutartis.

9Tretysis asmuo V. S. atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti (b.l.51).

10Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priešieškinį dėl iškeldinimo tenkinti (b.l.106). Nurodė, kad ieškovė susimoka visus komunalinius mokesčius.

11Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti gyvenamųjų patalpų, adresu Žirmūnų (duomenys neskelbini), 19,56 kv.m. ploto nuomos sutartį su S. S.. Reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008-02-06 sprendimą atmetė. Priešieškinį dėl iškeldinimo atmetė visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 366,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 91 Lt pašto išlaidų (b.l.201-204).

12Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors LR valstybės paramos būstui įsigyti bei išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 7 d. nurodyta, kad socialinio būsto kategorijai bendrabučiai nepriskiriami, bet atsižvelgiant į bendrabučių esmę, jog juose yra laikinai apgyvendinama darbo ar mokymosi metu, šiuo atveju ginčo patalpos neatitinka bendrabučių apgyvendinimui taikomų kriterijų. Teismas nustatė, kad ginčo kambarys faktiškai buvo naudojamas kaip socialinis būstas, o ne bendrabutis. Bendrabučio paskirtis, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, neatitiko faktinio naudojimo paskirčiai. Atsakovas nepateikė teisės akto, patvirtinančio, kad ginčo kambariui suteiktas bendrabučio statusas. Teismas sprendė, kad aplinkybė - NTR duomenys apie patalpos paskirtį teisiškai nereikšminga sprendžiant šį ginčą. Suteikiant nuomos pagrindais savivaldybės gyvenamąsias patalpas bendrabučiuose, yra įgyvendinama socialinės politikos dalis. Todėl teismas taikė LR valstybės paramos būstui įsigyti bei išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas. Teismas konstatavo, kad yra atsižvelgiama į ginčo nagrinėjimu metu susiklosčiusią ieškovės bei jos šeimos turtinę padėtį: ieškovė yra išsiskyrusi, yra neįgali, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis; gyvena su pilnamete dukra. Ieškovės gaunamos pajamos yra 661,75 Lt per mėnesį – 7941 Lt per metus, o jos dukros gaunamos pajamos sudaro apie 1000 Lt per mėnesį – apie 12000 Lt per metus. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurios rinkos vertė 7343 Lt ir 18,70 kv.m. bendro ploto butas/patalpa-kambarys su bendro naudojimo patalpomis, kurio rinkos vertė 26500 Lt. Ieškovės dukra D. S. nekilnojamojo turto neturi. Teismas konstatavo, kad ieškovė su dukra gyvena nuosavame kambaryje, kurio bendras plotas 17.40 kv.m., t.y. tenka mažiau kaip 14 kvadratinių metrų vienam šeimos nariui (Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.). Teismas vadovavosi LRV 2003-05-28 nutarimo Nr.670 „Dėl asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2.1.2 punktu ir nustatė, kad ieškovės bei jos dukros gaunamos pajamos nesiekia nustatyto 26.400 Lt dydžio, o NTR duomenimis nekilnojamojo turto vertė nesiekia 58.500 Lt. Teismas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2006-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A49-390/2006. Ginčo kambarys Nr. 303 yra tame pačiame bloke (su bendru įėjimu) kaip ir ieškovės butas/patalpa-kambarys Nr.302 su bendro naudojimosi patalpomis. Teismas sprendė, kad ginčo kambarys ir ieškovės nuosavybės teise valdomas kambarys kartu su bendro naudojimo patalpomis sudaro vieną butą (Įstatymo 2 str. 4 d.). Pagal Įstatymo 11 str. 3d. savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo, tačiau sistemiškai vertinant CK 6.603 str. nuostatas, kurios numato gretimo savivaldybės gyvenamosios patalpos kambario nuomininko pirmenybę naudotis tuščiu kambariu, esančiu tame pačiame bute, teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove gyvenamųjų patalpų, esančių adresu ( - ), nuomos sutartį teisės aktuose nustatytam galimam terminui. Duomenys apie turtą ir pajamas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus (Įstatymo 11 str. 4 d.), todėl teismas sprendė, kad nuomos sutartis sudaroma terminuotai, tačiau ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Reikalavimas panaikinti kaip neteisėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008-02-06 sprendimą atmestinas, nes minėtai dienai ieškovės bei jos šeimos turtinė padėtis neatitiko teisės aktuose nustatytų kriterijų, kuriuos turi atitikti siekiantys išsinuomoti socialinį būstą. Šeimos (S. S., V. S. ir D. S.) turimas nekilnojamasis turtas ir pajamos viršijo nustatytą 45.000 Lt turto vertę ir 24.000 Lt pajamų lygį. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovei įgijus teisę į socialinio būsto nuomą, jai ši teisė pripažįstama ir ginama teismo.

13Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybės administracija apteikė apeliacinį skundą (b.l.205-210), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodo, jog netenkindamas ieškovės reikalavimo panaikinti kaip neteisėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008-02-06 sprendimą, teismas pats ėmėsi nustatyti ar bylos nagrinėjimo metu ieškovė atitinka įstatymuose bei LRV nutarimuose nustatytus kriterijus, kuriuos turi atitikti asmenys, siekiantys sudaryti savivaldybės socialinio būsto fondo nuomos sutartį. Mano, jog teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas, nes nusprendė dėl nepareikštų reikalavimų. Pabrėžia, jog ieškovė nereiškė reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti naują socialinio būsto nuomos sutartį. Mano, jog teismas pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 str.) Teigia, jog CK 6.603 str. nuostata, kuria vadovavosi teismas, taikoma tik tada, kai viename bute nuomojami atskiri kambariai. Tokiu atveju, esant laisvam vienam kambariui, kito kambarį nuomojantis asmuo turi pirmumo teisę į laisvo kambario nuomą. Ginčo atveju bute nėra dviejų kambarių, kurie būtų nuomojami, nes patalpos įregistruotos kaip du atskiri butai, vienas iš butų nuosavybės priklauso ieškovei, o kitas – savivaldybei. Nesutinka su teismo sprendimu dėl nuomos sutarties trukmės, nes nei CK, nei Įstatymas nenumato minimalaus termino (3 m.), o nuomos sutarties sudarymas vieneriems ar dvejiems metams neprieštarauja Įstatymo 11 str. 4 d. nustatytiems reikalavimams. Mano, jog teismas negalėjo šiuo pagrindu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti naują nuomos sutartį su ieškove, nes nuo pirmos nuomos sutarties sudarymo (2006-10-25) praėjo daugiau nei 3 metai. Pažymi, jog pagal Įstatymą, jei asmuo turi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausantį būstą, arba jeigu turimo būsto naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m., asmenims turintiems negalią – 14 kv.m., jis turi teisę į socialinio būsto nuomą. Pažymi, jog ieškovė turi 17 kv.m. butą, kurio rinkos vertė 26.400 Lt, o ieškovės grynosios pajamos per 2009 m. sudarė 9.016,07 Lt, be to ieškovė turi 7.343 Lt vertės nekilnojamojo turto (žemės sklypas), o ieškovės dukra negali būti laikoma šeimos nare pagal Įstatymo 2 str. 8 d. esantį šeimos nario apibrėžimą.Be to ieškovė, nors būdama iš dalies nedarbinga, turi didesnį nei 14 kv. m. ploto butą. Šiuo atveju pripažįstant, jog ieškovė turi teisę į socialinio būsto nuomą, būtų paneigta pati socialinio būsto paskirtis.

14Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

17Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

18Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

19Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra patenkintas iš dalies ieškovės S. S. ieškinys, įpareigojant atsakovą sudaryti su ieškove 19,56kv.m. ploto gyvenamųjų patalpų, adresu Žirmūnų g. 147-303, Vilniuje, nuomos sutartį, atmetant priešieškinį dėl iškeldinimo.

20Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apelianto argumentai atmestini.

21Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo su ieškove, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai.

22Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė turi pirmenybės teisę naudotis tuščiu kambariu, todėl įpareigojo savivaldybę sudaryti su S. S. jo nuomos sutartį. Nustatyta, kad savivaldybei priklausantis ginčo kambarys, esantis ( - ), su bendrojo naudojimo patalpomis ieškovei buvo išnuomotas vieneriems metams, vadovaujantis teismo sprendimu ir jo pagrindu savivaldybės administracijos priimtu įsakymu (b.l.14-30,61,98). Ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 17,40kv.m. ploto kambarys Nr. 302, kuris yra viename bloke su kambariu Nr.303(b.l.19-20). Ginčo kambarys ieškovei faktiškai yra išnuomotas kaip socialinis būstas, kurio nuomos terminas pasibaigė 2007-10-25. Prašymą pratęsti nuomos sutartį, ieškovė pateikė 2007-11-08, t.y. jau pasibaigus nuomos sutarties terminui, kuris ginčijamas nebuvo. Šis prašymas 2008-02-06 buvo svarstytas ir atmestas savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų patalpų komisijos posėdyje, nurodant, jog ieškovės ir jos šeimos turtinė padėtis neatitiko teisės aktuose nustatytų kriterijų, kuriuos turi atitikti asmenys siekiantys išsinuomoti socialinį būstą. T.y. S., V. S. ir D. S. turimas nekilnojamasis turtas ir pajamos tuo metu viršijo nustatytą 45.000 Lt turto vertę ir 24.000 Lt pajamų lygį (b.l.13).

23Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės reikalavimą, panaikinti kaip neteisėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008-02-06 sprendimą, ginčo nėra. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad ieškovė vėl įgijo teisę į socialinio būsto nuomą, todėl ją gynė, tenkindamas reikalavimą dėl laisvo kambario nuomos sutarties sudarymo, vadovaujantis CK 6.603str. ir LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2str.4d., 11str.3d. nuostatomis.

24Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto reikalavimo ribas, nes įpareigojo savivaldybę sudaryti su ieškove naują gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o ne pratęsti buvusią, kas prieštarauja CPK 13 str. ir 265str.2d. Tačiau kolegija mano, kad šis argumentas yra nepagrįstas, nes ginčas yra susijęs su ieškovės teise toliau nuomoti ginčo patalpą, pasibaigus nuomos sutarties terminui. Tai rodo, kad įpareigojimas sudaryti nuomos sutartį negali būti laikoma ieškinio ribų peržengimu. Kartu kolegija pažymi, kad pagal LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2str.8d., ieškovės dukra D. S., gim. ( - ), deklaravusi gyvenamąją vietą motinai priklausančiame 302 kambaryje 1996-11-18 (b.l.3), negali būti laikoma ieškovės šeimos nare šio įstatymo prasme, nes turi daugiau 18 metų, nesimoko. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovės sutuoktinis V. S., nors ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą pas ieškovę, tačiau ten faktiškai jau negyvena, santuoka su juo nutraukta 2009-03-12 (b.l. 107,127,153, 172, 144). Todėl darytina išvada, kad teismui priimant ginčijamą sprendimą, ieškovė neturėjo teisės į socialinio būsto nuomą, kadangi jis gali būti nuomojamas asmeniui, kurio turimo būsto naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m., o asmenims turintiems negalią – 14 kv.m. (Įstatymo 8str.1d.). Nors ieškovė ir yra neįgali (b.l.21), tačiau nuosavybės teise ji turi 17,40 kv.m. ploto kambarį ir 86/100 bendro naudojimo patalpų, turinčių 12,27kv.m(b.l. 19-20). Taigi, pripažįstant ieškovei teisę į socialinį būstą pagal LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, faktiškai būtų pažeistas pats įstatymas(Įstatymo 4str.1d.2p.) ir paneigta socialinio būsto paskirtis.

25Teismas, įpareigodamas savivaldybę sudaryti su ieškove gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, vadovavosi ir CK 6.603 str. Apeliantas nurodo, kad šio straipsnio nuostata taikoma tik tada, kai viename bute nuomojami atskiri kambariai. Tokiu atveju, esant laisvam vienam kambariui, kitą kambarį nuomojantis asmuo turi pirmumo teisę į laisvo kambario nuomą. Ginčo atveju bute nėra dviejų kambarių, kurie būtų nuomojami, nes patalpos yra įregistruotos kaip du atskiri butai, vienas iš jų nuosavybės priklauso ieškovei, o kitas – savivaldybei. Tačiau kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka, nes iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovo vardu yra įregistruoti ne du atskiri butai, o du atskiri kambariai su tomis pačiomis bendro naudojimo patalpomis, esančiomis viename bloke su bendru įėjimu. Tokio tipo patalpos faktiškai neatitinka buto sąvokos, nurodytos ir LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2str.4d. Kolegija sprendžia, kad ieškovė faktiškai turi teisę CK 6.603str. pagrindu naudotis tame pačiame bloke esančiu laivu kambariu, todėl naikinti teismo sprendimą ir iškeldinti ieškovę pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2004-04-27 sprendimu faktiškai pripažino, kad kambarys Nr.303, sublokuotas su kambariu Nr.302, negalėjo būti suteiktas kito bloko gyventojui (b.l. 22-25), o tuo pačiu jis negali būti suteiktas ir kitam pašaliniui asmeniui(b.l.22-25). Vilniaus apygardos teismas 2006-05-31 nutartyje taip pat nurodė, kad pretenduoti į laisvą kambarį turi teisę ir ieškovės dukra (b.l. 26-30). Paminėti teismo sprendimai yra nepanaikinti, todėl kolegija sprendžia, kad esamoje situacijoje su ieškove faktiškai turi būti sudaryta ginčo kambario neterminuota nuomos sutartis. Be to, sudarant terminuotą nuomos sutartį būtų pažeista protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai(CK 1.5str.), kadangi pasibaigus sutartyje nurodytam terminui vėl gali būti reikalaujama iš ieškovės įrodinėti jos teises į savivaldybei priklausančio kambario nuomą ar iš jo išsikelti.

26Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

27Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamojoje dalyje, o taip pat tenkinti priešieškinį dėl iškeldinimo, pagrindo nėra, todėl jis paliktinas nepakeistas nutartyje nurodytais motyvais (CPK 326 str.1 d.1 p.).

28Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str., iš apelianto (atsakovo) priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai (b.l. 218).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1260-656/2010 palikti nepakeistą.

31Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 11,20Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. ieškovė S. S. prašė panaikinti 2008-02-06 Vilniaus miesto savivaldybės... 5. Nurodė, kad yra patalpos-kambario, adresu ( - ) savininkė. Kitas iš dviejų... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su ieškiniu... 7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė priešieškinį... 8. Tretysis asmuo D. S. atsiliepimu su ieškiniu sutiko (b.l.50). Ji nurodė, kad... 9. Tretysis asmuo V. S. atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti... 10. Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašė ieškinį... 11. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį... 12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors LR valstybės paramos... 13. Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybės administracija apteikė... 14. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 18. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 19. Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu... 20. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios... 21. Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl savivaldybei... 22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė turi pirmenybės teisę... 23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės... 24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto... 25. Teismas, įpareigodamas savivaldybę sudaryti su ieškove gyvenamosios patalpos... 26. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam... 27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 28. Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str., iš apelianto (atsakovo)... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 30. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą civilinėje... 31. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 11,20Lt valstybei...