Byla 2S-499-273/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko G. U. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20680-285/2011 pagal kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo

Nustatė

2Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi patenkino UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą ir nutarė priverstinai išieškoti iš G. U. 22 095,38 Eur draudimo išmoką, 38 Lt už hipotekos lakšto pakeitimą ir notarinį patvirtinimą, 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, 399,99Lt už procesinių dokumentų įteikimą, 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo 22 095,38 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2011-11-08 iki hipotekos teisėjos nutarties išieškoti skolą įvykdymo. Priverstinai parduoti iš varžytynių nuosavybės teise priklausantį turtą ( - ).

3Teismas nustatė, jog skolininkas G. U. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2008-03-20 kreditavimo sutartį Nr. K-3900-2008-19, todėl kreditorius 2009-12-17 vienašališkai nutraukė 2008-03-20 kreditavimo sutartį Nr. K-3900-2008-19 ir kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos, t.y. dėl 22 095,38 Eur. UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjo AB DnB NORD bankui 22 095,38 Eur draudimo išmoką pagal 2010-01-14 sprendimą. 2011-01-31 Reikalavimo perleidimo sutartimi AB DnB NORD bankas perleido reikalavimo teises UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2008-03-20 kreditavimo sutartį Nr. K-3900-2008-19 ir 2008-03-28 hipotekos lakštą, identifikavimo kodas ( - ). Skolininkas G. U. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“, todėl 2011-05-20 hipotekos teisėjos nutartimi Nr.2-11564-285/2011 areštuotas įkeistas turtas. 2011-09-08 ir 2011-09-10 viešo paskelbimo būdu įspėtas skolininkas ir įkeisto turto savininkas G. U., kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Paskola nustatytu terminu negrąžinta. 2011-11-08 gautas kreditoriaus pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo.

4Skolininkas G. U. atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus prašymą palikti nenagrinėtu. Nurodo, kad skolininkas nėra informuotas dėl kreditoriaus veiksmų atlikimo, jam tik žinoma, kad kreditorius veda derybas su skolininku dėl skolos grąžinimo būdo parinkimo. Teigia, jog kreditorius kreipėsi į skolininką siūlydamas įvairius taikaus ginčo išsprendimo ir paskolos grąžinimo variantus, jo pasiūlymai skolininkui priimtini. Mano, kad kreditorius ir skolininkas turi teisę pasinaudoti ikiteisminio ginčo sprendimo būdu. Nurodo, kad įvyko klaida, kai su kreditoriumi bendraujant ir derinant klausimus su vienu skyriumi, kitas skyrius kreipėsi į teismą. Šiuo metu skolininko finansinė padėtis pagerėjo. Sudaryta darbo sutartis ir gyvenamoji vieta yra žinoma kreditoriui, nes su juo vyksta bendravimas. Iš skolininko gaunamų pajamų gali būti tenkinami kreditoriniai reikalavimai ir nėra pagrindo išieškojimą nukreipti į vienintelį skolininko būstą. Gyvenamosios valdos pardavimas iš varžytynių prieštarauja teisingumo principui. Lietuvoje neturi artimųjų, galinčių skolininku pasirūpinti.

5Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Kreditorius nurodo, jog 2011 m. gegužės 20 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė areštuoti hipoteka įkeistą turtą, esantį adresu ( - ). Kauno miesto apylinkės teismas telefonu informavo, kad anksčiau minėta nutartis teismo neįteikta. Atsižvelgiant į tai, bendrovė 2011 m. birželio 21 d. kreipėsi į antstolės R. M. kontorą dėl nutarties įteikimo. 2011 m. rugpjūčio 22 d. antstolė informavo, kad dokumentų įteikti nepavyko. 2011 m. rugpjūčio 23 d. bendrovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu leisti procesinius dokumentus skolininkui įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. 2011 m. rugpjūčio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi leido bendrovei procesinius dokumentus skolininkui įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. 2011 m. rugsėjo 8 d. procesiniai dokumentai skolininkui įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu (2011 m. rugsėjo 10 d. išspausdinta laikraštyje „Kauno diena" bei dienraštyje „Respublika"). Skolininkui išaiškinta, jog nuo įkeisto turto arešto momento jis netenka teisės perleisti nekilnojamojo daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę, ir yra įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, bus nukreiptos skolos dengimui kreditoriaus naudai. Atkreipia teismo dėmesį, kad bendrovė, siekdami kuo išsamiau informuoti skolininką apie susiklosčiusią padėtį ir tikslu rasti tinkamiausią sprendimą susidariusioje situacijoje, 2011 m. lapkričio 8 d. išsiuntė skolininkui raginimą dėl skolos grąžinimo ir informavo apie galimus skolos grąžinimo būdus, t. y. skolos mažinimą dalimis, skolos refinansavimą ar turto pardavimą pasirinktam pirkėjui. Tačiau šiuo raginimas nėra bendrovės įsipareigojimas atidėti veiksmus, susijusius su priverstiniu skolos išieškojimu ir hipoteka įkeisto daikto. Skolininkas buvo išsamiai informuotas apie susiklosčiusią padėtį bei galimus skolos grąžinimo būdus.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (( - ) straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (( - ) straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. ( - ) str. reglamentuojama pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, t. y. CK 4.192 str. nustatytos hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinimo procedūra. Gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos teisėjas privalo patikrinti, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas. Įkeisto daikto areštas yra privaloma šios procedūros dalis, tačiau neatskiriama jos dalis yra ir skolininko bei įkaito davėjo įspėjimas apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą – nurodytos teisės normos pagrindu priimta nutartimi hipotekos teisėjas ne tik areštuoja įkeistą daiktą, bet ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduodamas iš varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti. Įspėjimas, kuris suteikia skolininkui galimybę įvykdyti prievolę ir taip išvengti priverstinio išieškojimo iš įkeisto daikto, turi būti jam įteiktas, ir tai taip pat yra privaloma sąlyga išieškojimo iš įkeisto turto procedūrai pradėti (Lietuvos A. T. 2011-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

9Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, yra suformuluota su hipotekos santykiais susijusi teisės taikymo taisyklė, kad hipotekos teisėjas, nustatęs, kad pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina, kaip vartojimo, turi pareigą ex officio patikrinti ir vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis). Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas turi vertinti ir pasisakyti dėl kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą tinkamumo, kaip būtinos sąlygos įgyvendinti hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo.

10Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. kovo 27 d. skolininkas ir AB DnB NORD bankas (toliau - bankas) sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. K-3900-2008-19 (toliau -kreditavimo sutartis), pagal kurią bankas suteikė skolininkui 23.169,60 EUR (dvidešimt trys tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt devyni eurai, 60 euro ct.) kreditą žemės sklypo, pastato su priklausiniu, unikalus Nr. ( - ) pastatu, unikalus Nr. ( - ); pastatu, unikalus Nr. ( - ), esančiais adresu ( - ) pirkimui. Kreditavimo sutarties Nr. K-3900-2008-19 specialiosios dalies 7 punkte nurodyta kredito linijos paskirtis – žemės sklypo, pastato, su priklausiniais, pirkimui. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad vartojimo sutartis– prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, bei į šalių pasirašytos sutarties sąlygas, darytina išvada, kad tarp skolininko ir kreditoriaus AB DnB NORD banko buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos sutartys iš esmės gali būti laikomos vartojimo sutartimis. Tačiau šios sutartys nėra tiesioginis pareiškėjo - kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo, reiškiamo skolininkui, pagrindas. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas šio kredito grąžinimą bankui 2008 m. balandžio 7 d. apdraudė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“. Skolininkui tinkamai bei laiku nevykdžius prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal kreditavimo sutartį, šis kreditorius 2009-12-17 vienašališkai ją nutraukė ir kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl 22 095,38 Eur draudimo išmokos, kurią pastaroji išmokėjo AB DnB NORD bankui. 2011-01-31 reikalavimo perleidimo sutartimi AB DnB NORD bankas perleido reikalavimo teises pagal 2008-03-27 kreditavimo sutartį Nr. K-3900-2008-19 ir 2008-03-28 hipotekos lakštą UAB „Būsto paskolų draudimas“, taip pat teises į palūkanas ir kitas įstatymų nustatytas teises. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teisės pagrindas yra draudimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartys, kurios, atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, t.y., kad kreditas suteiktas skolininko asmeninėms reikmėms reikalingo būsto pirkimui, draudimą asmeninių poreikių tenkinimui įsigijo fizinis asmuo, draudimo paslaugą suteikė būsto kreditų draudimu besiverčiantis juridinis asmuo, taip pat gali būti vertinamos kaip vartojimo sutartys. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra hipotekos kreditorius, teisėtai ir pagrįstai įstatymų nustatyta tvarka perėmęs reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus AB DnB NORD bankas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje šalis sieja nauja regresinė prievolė, atsiradusi, draudikui įvykdžius už skolininkus prievolę pirminiam kreditoriui, o pradinė skolininko prievolė pradiniam kreditoriui yra įvykdyta ( CK 6.123 str. 1 d., Lietuvos A. T. 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Dėl kreditoriaus ir išieškojimo pagrindo pasikeitimo toks vertinimas, teismo nuomone, nėra reikalingas, be to, tai pažeistų byloje nedalyvaujančio pirminio kreditoriaus materialines ir procesines teises bei teisėtus lūkesčius (pirminis kreditorius AB DnB NORD bankas, nebebūdamas hipotekos kreditoriumi, jam nepalankaus kredito sutarties nutraukimo įvertinimo atveju negalėtų ginčyti teismo išvadų ( - ), 291, 334-335 straipsniuose nustatyta tvarka). Todėl reikalavimo teisės perleidimo sutartis kredito draudimo atveju nepriskirtina tai vartojimo sutarčių grupei, kuri hipotekos procedūrų eigoje turėtų būti tiriama teismo iniciatyva.

11Taip pat apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog įkeistas nekilnojamais turtas yra vienintelė jo gyvenamoji vieta, todėl nukreipiant išieškojimą į šį turtą, prieštaraujama teisingumo principui. Tokius apelianto argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi apeliantas yra įkeisto turto savininkas, kuris savo noru ir laisva valia suvaržė savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrino savo prievolės kreditoriui įvykdymą. Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkas paskolos sutartyje numatytais terminais ir tvarka kreditoriui negrąžino, dėl ko ginčo nėra. Atsižvelgiant į tai, CK 4.192 str. 1 d. įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui. Šiuo atveju, hipotekos kreditorius, neatsižvelgiant į turto pobūdį, gali patenkinti savo reikalavimą būtent iš įkeisto daikto.

12Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, nutartis paliktina nepakeista (( - ) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies pirmuoju punktu,

Nutarė

14atskirąjį skundą atmesti.

15Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai