Byla 1A-678-397-2013
Dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme

1Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorams Aušrai Rimkevičiūtei, Arvydui Bernotavičiui, nuteistajam A. N., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dabrovolskiui, nukentėjusiajam D. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, A. N. įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo D. G., taip pat neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3Iš A. N. D. G. priteista 4 000 Lt (keturi tūkstančiai litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) nukentėjusiojo turėtų išlaidų atstovo (advokato) pagalbai apmokėti.

4Iš A. N. priteista 76,48 Lt proceso išlaidų valstybei.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6A. N. pagal LR BK 294 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 2 d. apie 12 val., ( - ), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą teisę dėl D. G. padarytos žalos UAB „( - )“, panaudojo psichinę ir fizinę prievartą, tai yra tyčia 3 kartus kumščiu sudavė į veidą D. G., o jam nugriuvus 3 kartus įspyrė į galvą ir vieną kartą į kairį petį, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, grasino susidoroti su nukentėjusiuoju ir jo šeima, reikalavo grąžinti 13000 litų skolą ir nešiojamą kompiuterį, iš nukentėjusiojo D. G. automobilio ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. ( - ) bagažinės paėmė 1 lito vertės kompiuterį „Toshiba Nr. PSLCOE-007004DU“, priklausantį UAB „( - )“, tokiais savo veiksmais jis padarė didelę moralinę ir fizinę žalą D. G..

7Nuteistasis A. N. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės16 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti bei priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, jog pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, tačiau neįgyvendinama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Tačiau šioje byloje apeliantas yra tik įmonės, kurioje anksčiau dirbo nukentėjusysis, akcininkas, su D. G. jis jokių asmeninių įsipareigojimų neturi, jų nesieja pavaldumo santykiai, todėl, nuteistojo manymu, jo atžvilgiu negali būti taikomas BK 294 str. Nenustačius, kad konflikto dalyviai yra tikro ar tariamo santykio subjektai, pavojingi kaltininko veiksmai nekvalifikuojami kaip savavaldžiavimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-167/2008, 2K-509/2008, 2K-65/2009).

8Apelianto teigimu tai, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal LR BK 294 str. 2 d., patvirtina ir 2013-03-16 prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01130-11, iš kurio matyti, jog buvo nustatyta, kad ginčas tarp apelianto ir nukentėjusiojo kilo dėl asmeninių priežasčių, veika buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos sutrikdymą, savavaldžiavimą, o į tarpusavio santykių aiškinimąsi, todėl apelianto veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 294 str. 2 d.

9Nuteistasis taip pat teigia, jog byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam būtų padaryta didelė turtinė žala, tai pat neįrodyta, kad nuteistasis panaudojo fizinę ar psichinę prievartą. Teismas nevertino apeliantą teisinančių įrodymų, todėl padarė neteisingas išvadas ir tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. Teismas tik deklaratyviai nurodė, jog dėl nuteistojo veiksmų neva tai nukentėjusysis patyrė psichinį ir fizinį smurtą, kurio pasekoje nukentėjusysis buvo pažemintas, įbaugintas, jam nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Tokios teismo išvados nepagrįstos jokiais objektyviais neginčytinais rodymais. Nukentėjusiojo neva patirtą fizinį skausmą ir padarytą didelę neturtinę žalą patvirtina tik nukentėjusiojo parodymai ir liudytojų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi (nukentėjusiojo sesuo, sutuoktinė ir t.t.), parodymai. Nuosprendis dėl apelianto kaltės padarius LR BK 294 str. 2 d. numatytą nusikaltimą pagrįstas tik paties nukentėjusiojo parodymais ir netiesioginiais įrodymais, tačiau pagal BPK 20 str. nuostatas tokiais įrodymais apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima.

10Apeliantas taip pat teigia, jog teismas pažeidė ir BPK 241 str. 2 d. bei BPK 242 str. 1 d. nuostatas, nes nesiėmė priemonių, kad būtų gauti tiesioginiai nuteistojo kaltės įrodymai. Nei vienas iš liudytojų betarpiškai nematė, kad apeliantas būtų sumušęs nukentėjusįjį ar jam grasinęs. Liudytojai R. N., V. B., D. G., J. K. apie įvykdytą nusikaltimą nieko negalėjo pasakyti ir nepatvirtino nusikaltimo įvykdymo aplinkybių. Apie įvykio aplinkybes jie sužinojo iš paties nukentėjusiojo pasakojimų, o tie, kurie buvo netoliese, nematė, kad nuteistasis būtų sudavęs smūgius ar kitaip sužalojęs D. G.. Tokiu būdu įrodymai apie veikos aplinkybes yra nenuoseklūs, prieštarauja tarpusavyje, tačiau teismas šių prieštaravimų nepašalino ir nedavė reikiamo įvertinimo. Nuosprendyje nėra išsamios įrodymų analizės. Teismas nenurodė motyvų, kodėl atmeta nuteistojo parodymus ir remiasi kitais įrodymais. Teismas netyrė liudytojų parodymų, jų neanalizavo ir nelygino su kitais duomenimis, nors BPK 241 str. 2 d. nuostatos tai įpareigoja atlikti. Skunde pažymima, jo netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, tačiau šioje byloje liudytojų duotais parodymais nebuvo nustatyti tarpiniai faktai, jų duoti paaiškinimai nėra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, todėl teismas negalėjo jais vadovautis priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

11Skunde taip pat teigiama, jog teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuostatas, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o abejonės turi būti aiškinamos kaltinamoj naudai tik tada, kai išnaudojus galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teismas nepagrįstai pranašumą suteikė nukentėjusiojo parodymams, nevertindamas apeliantą teisinančių įrodymų ir tuo pažeidė nekaltumo prezumpciją. Teismas įrodymus vertino atsietai, neišdėstė įtikinamos visų įrodymų analizės ir tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. Teismo išvados, kuriomis grindžiamas nuosprendis, pagrįstos ne ikiteisminio tyrimo metu suriktais faktiniais duomenimis, teisme ištirtais įrodymais, o tik netiesioginiais įrodymais, prielaidomis, subjektyviais samprotavimais. Byloje pateiktos 2011-10-28 ir 2011-12-27 specialisto išvados nepatvirtina fakto, kad nukentėjusysis D. G. neteko danties būtent 2011 m rugpjūčio 2 d. Keista atrodo ir tai, jo žmogus neva patyręs didelį skausmą, sužalojimus į medikus kreipėsi praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po tariamo sumušimo. Būtent panašiu metu į D. G. kreipėsi skolų išieškojimo įmonė dėl skolos UAB „( - )“. Šios aplinkybės verčia abejoti tuo, kad nukentėjusysis 2011-10-06 gydymo įstaigoje lankėsi būtent dėl 2011-08-02 incidento. Be to, D. G. iš karto po įvykio į policiją taip pat nesikreipė.

12Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir prokuroras prašė skundą atmesti.

13Nuteistojo A. N. skundas atmetamas.

14Skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantų manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis – nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadą neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė BK 294 str. 2 d. normas ir nepagrįstai pripažino kaltu, padarius BK 294 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

15Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas. Be to, pažymėtina, jog teismas yra nepriklausomas vykdant teisingumą ir įrodymus vertina tik pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teisiamajame posėdyje ir teismas nėra saistomas ikiteisminio tyrimo stadijoje kitų institucijų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateiktu įrodymų vertinimu bei įstatymo aiškinimu, todėl skundo argumentas, jog 2013-03-16 prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstyti motyvai įrodo, jog jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 294 str. 2 d., yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai įvertino surinktų duomenų visumą, todėl pagrįstai nustatė A. N. veikoje BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymius, pripažino jį kaltu padarius šią nusikalstamą veiką ir skyrė teisingą bausmę.

17Teismas įrodymų patikimumą, jų įrodomąją vertę nustatė tik juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, nustatęs jų tarpusavio loginį ryšį ir rėmėsi tik ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais, o tą dalį, kurių nepatvirtino kiti patikimi įrodymai, pagrįstai atmetė ir jais nesivadovavo. Teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo išsamūs, nuoseklūs, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, todėl aukštesnysis teismas su apylinkės teismo motyvais visiškai sutinka.

18Apeliantas ginčija du esminius dalykus. Pirma, tai, kad nuteistasis negali būti BK 294 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektas, nes jo ir nukentėjusiojo nesieja jokie civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių nuteistajam kiltų kokios nors teisės, reikalavimai nukentėjusiojo atžvilgiu, antra, nenustatyta, kad nuteistasis vartojo fizinį ir psichinį smurtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

19Aukštesnysis teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.

20Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Taigi, už šias veikas atsako ne tik asmuo, kuris tiesiogiai turi reikalavimų į nukentėjusįjį, su nukentėjusiuoju saistomas civiliniais teisiniais santykiais, ir tas teises stengiasi realizuoti neteisėtomis priemonėmis, akivaizdžiai pažeidžiant geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, tačiau ir toks asmuo, kuris su nukentėjusiuoju tiesiogiai tokiais santykiais nesaistomas, bet veikia tokio asmens, kuris saistomas tiesiogiai, turi tiesioginių reikalavimų nukentėjusiajam, interesais. Šiuo atveju A. N. nors ir nebuvo saistomas tiesiogiai civiliniais teisiniais santykiais su nukentėjusiuoju, D. G., tačiau veikė įmonės UAB „( - )“, kurios akcininkas yra, interesais, ir veika kilo būtent dėl nukentėjusiojo ir UAB „( - )“ darbinių santykių, todėl šiuo atveju skundo argumentas, jog nuteistas negali būti šios nusikalstamos veikos subjektas, atmetamas kaip visiškai nepagrįstas.

21Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su teismo išvada, jog A. N. kaltę, padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, įrodo nukentėjusiojo parodymų, netiesioginių liudytojų V. B., R. K., J. K., R. Č., D. G., S. G. parodymai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo išvadą dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo ir aukštesnės instancijos teismas visiškai su ja sutinka. Nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklus dėl visų esminių veikos aplinkybių, jo parodymai buvo nuoseklūs net smulkiose detalėse. Jis nuosekliai teigė, kad įvykio dieną jį sumušė įmonės, kurioje anksčiau dirbo, akcininkas A. N., iš esmės vienodai nurodė aplinkybes dėl smurto vartojimo būdo, vienodai nurodė, jog buvo vartojamas ne tik fizinis smurtas, tačiau ir grasinta susidoroti su juo bei šeima, kad kaltinamasis reikalavo grąžinti pinigines lėšas ir kompiuterį įmonei, grasino, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas, kad bus dar blogiau, taip pat nurodė, kad buvo atvykęs ir įmonės direktorius R. N., kad buvo paimtas kompiuteris. Be to, nukentėjusysis dar tą pačią dieną būdamas įbaugintas nuvyko į įmonės būstinę į Šiaulius, kur prieš savo valią pasirašė įmonėje paduotus dokumentus dėl įsiskolinimo ir į teisėsaugą ryžosi kreiptis tada, kai sužinojo, kad jo vėl ieško nepažįstami asmenys. Jokių duomenų, dėl kurių nukentėjusysis siektų apkalbėti nuteistąjį, nenustatė, nenustatytas nukentėjusiojo motyvas apkalbėti nuteistąjį, todėl įvertinęs šių duomenų nuoseklumą, tai, kad nukentėjusysis parodymus davė prisiekęs ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės, be to, jo parodymus patvirtino ir anksčiau nurodyti liudytojai, be to, patvirtina ir specialisto išvados dėl sužalojimų, todėl teismas pagrįstai juos laikė patikimais. Tai, kad nukentėjusiojo kreipimasis sutapo su skolinių reikalavimų pateikimu nukentėjusiajam, jis į policijos įstaigą kreipėsi praėjus dviems mėnesiams po įvykio, neturi esminės reikšmės vertinant įrodymų patikimumą ir nepaneigia veikos aplinkybių, nustatytų ne tik paties nukentėjusiojo parodymais, tačiau ir kitais teismo išsamiai ištirtais ir visapusiškai įvertintais įrodymais. Nors liudytojai V. B., R. K., J. K., R. Č., D. G., S. G. tiesiogiai nematė, kad A. N. būtų sudavęs ar grasinę susidorojimu nukentėjusiajam, tačiau jų parodymai apie iš karto po įvykio matytas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiuoju, kartu vertinant su nukentėjusiojo parodymais ir rašytiniais įrodymais, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, sudaro nuoseklią ir logiška įrodymų grandinę, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos vertino kaip patikimus ir patvirtinančius kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Liudytojas V. B. patvirtino, jog matė sužalotą nukentėjusįjį, matė, kad D. G. buvo išvykęs su atvykusiais nepažįstamais vyrais, po to jam sakęs, kad turėjo reikalų su vyrais. R. K. parodė, jog V. B. jam sakęs, kad buvo konfliktas, kad G. sumuštas. Kitą dieną pats D. G. jam sakęs, kad jaučia skausmą, sakė, kad jį sumušė, buvo atvažiavę iš buvusios darbovietės, buvo patinusi lūpa, užklijuotas antakis. Po to dar kiti asmenys ieškojo G.. J. K. taip pat patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku matė D. G. su kruvinu veidu. Prieš tai D. G. nebuvo kruvinas, sakė, kad jį sumušė. Liudytoja R. Č. taip pat patvirtino, jog įvykio dieną matė pramuštą D. G. lūpą, matėsi, kad kraujas šviežias. D. G. taip pat patvirtino mačiusi sumuštą sutuoktinį, jam buvo sumuštas veidas, mėlyna lūpa, praskeltas antakis, vyras jai pasakojo, kad buvo atvykę vyrai iš Šiaulių, Šiaulių bendrovės akcininkas, sakė, kad jį kaltino pinigų išeikvojimu, mušė, kad vyko į Šiaulius pasirašyti, kur jam liepė pasirašyti nuostolių lapą. Vyras skundėsi, kad skauda krūtinę, petį, galvojo, kad lūžęs šonkaulis. S. G. patvirtino mačiusi sumuštą brolį, jam buvo sumušta lūpa, akis, pamėlęs paakys, sužalojimai virš antakio, nebuvo vieno danties, brolis sakė, kad jį sumušė savininkas ten, kur jis dirbo, kad bando jam prikišti tai, ko jis nėra padaręs, sakė, kad jam grasina, buvo išsigandęs, bijojo eiti į policiją. Tad visi šie liudytojai patvirtino nukentėjusiojo nuodytą aplinkybę, kad jis iš tiesų buvo sumuštas, kad buvo atvykę asmenys iš ankstesnės darbovietės. Visi šie liudytojai nurodė matę sumušimus veido srityje – lūpą, antakį. Be to, iš karto po sumušimo tą pačią dieną nukentėjusysis buvo atvykęs į buvusią darbovietę ir pasirašė jam pateiktus dokumentus, kas rodo, jog tai jis padarė iš karto po įvykio, paveiktas neteisėtų nuteistojo veiksmų. Liudytoja R. Č. patvirtino mačiusi šviežius sužalojimus nukentėjusiojo lūpoje. Visa tai leidžia tikėti nukentėjusiojo parodymai ne tik dalyje dėl sumušimų, bet ir dėl jį sumušusio bei grasinusio asmens, tai yra A. N.. Be to, pažymėtina, jog pats A. N. neneigė, jog buvo nuvykęs susitikti su nukentėjusiuoju įvykio dieną jo neperspėjęs. Tai atitinka anksčiau aptartų liudytojų parodymus, jog D. G. matė sumuštą darbe, jog įvyko konfliktas su vyrais. Aukštesniojo teismo nuomone pagrindą tikėti nukentėjusiuoju suteikia taip pat ir specialistų išvadose nurodytos aplinkybės. Nors 2011-10-28 ir 2011-12-27 išvadose Nr. G255/11(12) ir Nr. G06/11(12) nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti kada ir dėl kokios priežasties netekta 23 danties, tačiau nurodyta, jog, jei buvo suduoti smūgiai, D. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, be to, matyti, jog specialistui D. G. paaiškino, kad jį sumušė A. N., skundėsi skausmu kairiame petyje, negalėjimu pilnai pakelti kairės rankos, galvos skausmu (t 1, b. l. 13-14, 16-17). Vien ši išvada objektyviai nepatvirtina konkrečių sužalojimų D. G. būtent 2011-08-02, tačiau ji turi būti vertinama kartu su kitais rašytinais duomenimis. Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad kreipdamasis į medikus D. G. nurodė, kad peties traumą patyrė 2011-08-02 (t 2, b. l. 44). Taip pat nuosekliai teigė ir dėl išmušto danties, ką patvirtino ir nuteistojo sesuo ir kiti liudytojai matę sumuštą, kruviną nukentėjusiojo veidą, lūpą, kas tik suteikia pagrindą tikėti nukentėjusiuoju taip pat ir dėl išmušto danties. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog šiuo atveju šios specialisto išvados ir medicininiai dokumentai vertinami kartu su jau anksčiau mintais liudytojų parodymais, kurie nukentėjusįjį iš karto po įvykio matė akivaizdžiai sumuštą, sumuštu veidu, kraujavo veidas, paties nukentėjusiojo nuosekliais parodymais ir laikomi patikimais duomenimis tiek, kiek jie patvirtina fizinio smurto vartojimo faktą.

22Pažymėtina, jog nuteistasis neneigė įvykio dieną susitikęs su nukentėjusiuoju, jis neigė bet kokio smurto vartojimo aplinkybes, tačiau tokie nuteistojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja anksčiau aptartų logiškai tarpusavyje susijusių duomenų visumai, todėl apylinkės teismas pagrįstai jų nelaikė patikimais, jais nesivadovavo. Be to, nuteistojo parodymai nesutapo su kito liudytojo, kartu vykusio pas D. G., R. N. parodymais. Liudytojas R. N. patvirtino, jog vienu metu A. N. buvo pasišalinęs iš automobilio netoli įvykio vietos. Tai neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kad pradžioje į įvykio vietą A. N. buvo atvykęs be R. N., o jį sumušęs išvažiavo ir grįžo jau su R. N.. R. N. taip pat patvirtino nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad būtent įvykio vietoje buvo paimtas kompiuteris, nors nuteistasis tai nuolat neigė. Šios aplinkybės tik dar suteikia didesnį pagrindą tikėti nukentėjusiuoju ir jo nurodytų aplinkybių visumos teisingumu, o ne nuteistojo parodymais. Liudytojo R. N. parodymai kitoje dalyje, jog nematė kruvino, sumušto nukentėjusiojo pagrįstai nevertinti kaip patikimi duomenys, nes jie prieštarauja visumai jau anksčiau aptartų duomenų, be to, pagrįstai įvertinta, ir atsižvelgta į tai, kad R. N. yra UAB „( - )“ direktorius ir dėl darbinių santykių yra priklausomas nuo kaltinamojo – UAB „( - )“ akcininko A. N., todėl suinteresuotas veikti UAB „( - )“ naudai bei padėti išvengti atsakomybės A. N. ar ją sušvelninti. Tad pagrįstai dalis jo parodymų, kurie nepatvirtinami kitais patikimais duomenimis, nevertinti kaip objektyvūs ir patikimi duomenys ir jais nesivadovauta.

23Smurto vartojimo faktą iš dalies paneigia liudytojo S. K. parodymai, jog jis nematė sumušto D. G., nematė kraujo, nematė smurto vartojimo fakto, tačiau apylinkės teismas pagrįstai šio liudytojo parodymus vertino kaip nepatikimus bei melagingus. Teismo išvados dėl tokio vertinimo pagrįstos išsamia liudytojo parodymų analize, jų gretinimu ir lyginimu su ankstesniais liudytojo parodymais bei su kitais bylos duomenimis, todėl aukštesnysis teismas visiškai sutinka su tokiu liudytojų parodymų vertinimu, nes jis nebuvo nuoseklus viso proceso metu dėl atvažiavimo laiko, ar jis atvažiavo pirmas, ar jam atvažiavus jau buvo nuteistasis ir R. N.. Be to, jo parodymai, jog prie jo jokie daiktai iš mašinos nebuvo imti, prieštarauja ne tik D. G. parodymams, bet ir liudytojo R. N. parodymams, jog iš tiesų kompiuteris buvo paimtas dar įvykio vietoje. Be to, teisminio nagrinėjimo metu liudytojas papildė savo parodymus, kad jis anksčiau negalėjo išvažiuoti, nes buvo užstatytas jo automobilis, tačiau D. G. tai kategoriškai paneigė. Be to, jis pats nurodė, kad atvyko kalbėtis dėl technikos nuomos, nors pats patvirtino, kad technika buvo sugedusi, neveikė, tai yra ją išnuomoti nebuvo jokios objektyvios galimybės, todėl nelogiška atvykti tartis dėl sugedusios technikos, be to, nurodo, jog paprastai dėl to tariasi telefonu. Jis taip pat neneigė, kad prieš įvykį buvo kalbėjęs su UAB „( - )“ akcininku G.. Visos šios aplinkybės pagrįstai vertintos kaip keliančios abejonių liudytojo parodymų patikimumu, todėl apylinkės teismas pagrįstai jų nevertino kaip patvirtinančių nuteistojo nurodytą versiją ir jį teisinančių.

24Byloje nukentėjusiojo, nuteistojo bei liudytojo R. N. parodymais, iš dalies liudytojos R. Č. parodymais nustatyta, jog nuteistąjį ir nukentėjusįjį siejo santykiai, pagrįsti darbine veikla įmonėje, kurios akcininku ir yra kaltinamasis ir iki įvykio nebuvo atliktas galutinis atsikaitymas nukentėjusiajam išeinant iš UAB „( - )“, nors faktiškai įmonėje jis jau nebedirbo ir realiai dirbo kitoje bendrovėje. Nukentėjusysis pripažino, jog nebuvo grąžinęs įmonei kompiuterio, nesurašęs visų ataskaitinių dokumentų. Nuteistasis teigė, jog nukentėjusysis ne tik nebuvo perdavęs įmonei kompiuterio, be buvo skolingas ir piniginių lėšų, nors nuteistasis tai neigė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir motyvavo, jog A. N., nors tiesiogiai darbo santykiais su nukentėjusiuoju nebuvo siejamas, tačiau jis, kaip įmonės akcininkas, buvo suinteresuotas įmonės veikla ir pats neneigė, jog siekė atgauti iš nukentėjusiojo, kaltinamojo įsitikinimu, įmonei priklausantį turtą ir pripažįstamą teisę dėl kompiuterio (nukentėjusysis pripažino, kad jo nebuvo atidavęs), bei ginčijamą teisę (dėl nukentėjusiojo nepripažintos ir ginčijamos skolos) įgyvendino sąmoningai, tyčia panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinę ir psichinę prievartą, nes ne tik sudavė smūgius, bet ir grasino susidoroti su nukentėjusiuoju (nupjaus organus ir pan.) bei jo šeima (ieškojo namų adreso). Tai, kad šios teisės buvo realizuotos būtent dėl pavartoto smurto patvirtina ir liudytojos R. Č. parodymai, jog matė nukentėjusįjį sumušta lūpa įvykio dieną, kur jis atvykęs pasirašė įvairius dokumentus-sąskaitas, darbo sutartį, kitus atleidimo dokumentus. tai patvirtina, jog A. N. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, naudodamas psichinę ir fizinę prievartą, vykdė nukentėjusiojo pripažįstamą ir ginčijamas kito asmens, t. y. UAB „( - )“, teises. Toks šių teisių realizavimas buvo akivaizdžiai pažeidė ir neatitiko geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

25Nukentėjusiojo, liudytojų D. G., S. G. parodymais, specialistų išvadomis nustatyta ne tik tai, kad nukentėjusiajam padaryta didelė fizinė žala - patyrė fizinį smurtą, išmuštas dantis, jam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, tačiau taip pat padaryta ir didelė neturtinė žala, nes nukentėjusysis patyrė akivaizdžius matomus sužalojimus, neteko nuolatinio danties, buvo pažemintas, įbaugintas susidorojimu, kuris leido įtikinamai manyti, kad grasinsimai gali būti realiai įvykdyti, nes prieš tai buvo pavartotas fizinis smurtas, kankino nemiga. Be to, būtent šių veiksmų įbaugintas nukentėjusysis pasirašė dokumentus, kuriuose prisiėmė atsakomybę už skolas, dėl kurių nesutiko. Tai rodo, jog dėl visų šių aplinkybių nukentėjusysis jautėsi esąs nesaugus, jautėsi įbaugintas, bijojo kreiptis į teisėsaugos įstaigas, akivaizdžiai patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, todėl pagrįstai konstatuota, jog buvo padaryta didelė neturtinė žala nukentėjusiojo neturtiniams interesams ir tai yra neteisėto nuteistojo elgesio pasekmė.

26A. N. būdamas suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, užsiimantis verslu (įmonės akcininkas), neabejotinai turintis gyvenimiškos patirties, suvokė, jog jo veika pavojinga, neteisėta, suvokė, kad savo veiksmais – fiziniu smurtu, grasinimais siekia įbauginti nukentėjusįjį, kad šis įvykdytų tikrą, pripažintą ir ginčijama teises ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

27Esant šioms aplinkybėms, byloje išsamiai ištyrus ir teisingai įvertinus surinktų įrodymų visumą pagrįstai nustatyta, jog A. N. 2011 m. rugpjūčio 2 d. apie 12 val., ( - ), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą teisę dėl D. G. padarytos žalos UAB „( - )“, panaudojo psichinę ir fizinę prievartą, tai yra tyčia 3 kartus kumščiu sudavė į veidą D. G., o jam nugriuvus 3 kartus įspyrė į galvą ir vieną kartą į kairį petį, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, grasino susidoroti su nukentėjusiuoju ir jo šeima, reikalavo grąžinti 13000 litų skolą ir nešiojamą kompiuterį, iš nukentėjusiojo D. G. automobilio ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. ( - ) bagažinės paėmė 1 lito vertės kompiuterį „Toshiba Nr. PSLCOE-007004DU“, priklausantį UAB „( - )“, tokiais savo veiksmais jis padarė didelę moralinę ir fizinę žalą D. G..

28Aukščiau aptrati duomenys patvirtina, jog nuteistojo A. N. veikoje teisingai nustatyti visi savavaldžiavimo panaudojant fizinį ir psichinį smurtą požymiai, todėl A. N. veika teisingai kvalifikuota pagal LR B 294 straipsnio 2 dalį.

29Bausmė nuteistajam skirta teisingai.

30Skiriant bausmę A. N. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, nepažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį (apysunkis, tyčinis, baigtas nusikaltimas), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (anksčiau neteistas, darbingas, dirba, išlaiko tris mažamečius vaikus), tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti A. N. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis ir artima minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, bausmės vykdymą atidedant ir skiriant įpareigojimus, nes A. N. teisiamas pirmą kartą, jam skirta mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė už tyčinį apysunkį nusikaltimą, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų nenustatyta, dirba, užsiima verslu, augina mažamečius vaikus, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

31Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išspręstas teisingai. Byloje nėra duomenų, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, būtų pažeidęs LR CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurioje nustatyta, jog spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas įvertino nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdį, apimtį (patirtą fizinį skausmą, pažeminimą, baimę, stresą), atsižvelgė į kitas aplinkybes – kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad sveikata sutrikdyta tik nežymiai, negrįžtamų sveikatos pakenkimų nenustatyta ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją - 4000 Lt.

32Teismo išvados dėl priteistų proceso išlaidų – 76,48 Lt pagrįstos objektyviais bylos duomenimis, todėl sprendimas išieškoti iš nuteistojo 76,48 Lt proceso išlaidų valstybei pagrįstas ir teisėtas.

33Byloje taip pat nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo teikiama advokato pagalba. Jis dėl to patyrė 1 000 Lt išlaidų. Ši suma pagrįsta objektyviais duomenimis (pinigų priėmimo kvitais). Teismas sprendimą priteisti visas šias išlaidas priėmė tik įvertinęs suteiktų paslaugų apimtį – nukentėjusiojo atstovas teikė pagalbą tiek proceso metu, tiek rengiant dokumentus, bylos sudėtingumą, sugaištą laiką, todėl šioje dalyje nuosprendis taip pat yra pagrįstas ir teisėtas.

34Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, įrodymai įvertinti tinkamai, faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymų normos nepažeistos, jį keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmetamas, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

Nutarė

36Nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

1. Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 3. Iš A. N. D. G. priteista 4 000 Lt (keturi tūkstančiai litų) nusikaltimu... 4. Iš A. N. priteista 76,48 Lt proceso išlaidų valstybei.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. A. N. pagal LR BK 294 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio... 7. Nuteistasis A. N. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m.... 8. Apelianto teigimu tai, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal LR BK 294 str. 2... 9. Nuteistasis taip pat teigia, jog byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam... 10. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas pažeidė ir BPK 241 str. 2 d. bei BPK... 11. Skunde taip pat teigiama, jog teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo teismo... 12. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 13. Nuteistojo A. N. skundas atmetamas.... 14. Skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantų manymu, teismas... 15. Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog... 17. Teismas įrodymų patikimumą, jų įrodomąją vertę nustatė tik juos... 18. Apeliantas ginčija du esminius dalykus. Pirma, tai, kad nuteistasis negali... 19. Aukštesnysis teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog... 20. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų... 21. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su teismo išvada, jog A. N. kaltę,... 22. Pažymėtina, jog nuteistasis neneigė įvykio dieną susitikęs su... 23. Smurto vartojimo faktą iš dalies paneigia liudytojo S. K. parodymai, jog jis... 24. Byloje nukentėjusiojo, nuteistojo bei liudytojo R. N. parodymais, iš dalies... 25. Nukentėjusiojo, liudytojų D. G., S. G. parodymais, specialistų išvadomis... 26. A. N. būdamas suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, užsiimantis verslu... 27. Esant šioms aplinkybėms, byloje išsamiai ištyrus ir teisingai įvertinus... 28. Aukščiau aptrati duomenys patvirtina, jog nuteistojo A. N. veikoje teisingai... 29. Bausmė nuteistajam skirta teisingai.... 30. Skiriant bausmę A. N. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK... 31. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išspręstas teisingai.... 32. Teismo išvados dėl priteistų proceso išlaidų – 76,48 Lt pagrįstos... 33. Byloje taip pat nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo teikiama advokato pagalba.... 34. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,... 36. Nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti....