Byla 2K-509/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,

3dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

4nuteistajam L. S.,

5teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžio.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. nuosprendžiu L. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiajam I. S. iš L. S. priteista 894,84 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai bei 700 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

7Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – L. S. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo I. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, paaiškinimų,

Nustatė

9L. S. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė savo tariamas teises ir padarė didelės žalos asmens teisėms bei teisėtiems interesams: 2006 m. spalio 11 d., apie 11.00 val., Klaipėdoje, ( - ), gavęs iš nukentėjusiojo I. S. 400 Lt už Z. V. palaikų laidojimo ir kremavimo paslaugas, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamas teises, nesuderinęs bei neinformavęs I. S., kad Z. V. palaikai iš karsto, kuriame šis buvo pašarvotas, bus perkelti į karsto formos medinę dėžę, 2006 m. spalio 11 d., apie 21.00 val., L. S. individualios įmonės darbuotojui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nurodė prieš išvežant palaikus kremuoti į ŠIA „Rygos krematoriumas“, atvežti juos iš Šv. Juozapo bažnyčios, esančios Klaipėdoje, Smiltelės g. 27, laidojimo namų į L. S. individualios įmonės nuomojamas ( - ) patalpas, esančias Klaipėdoje, ( - ), ir karstą, kuriame pašarvoti Z. V. palaikai, pakeisti į patalpose esančią karsto formos medinę dėžę; taip 2006 m. spalio 11 d., apie 24.00 val., nuomojamose patalpose, esančiose Klaipėdoje, ( - ), asmenims, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, perkėlus Z. V. palaikus į karsto formos medinę dėžę, po mirusiojo galva padėjus kartoninę dėžę, L. S. padarė didelę 5000 Lt neturtinę ir 894,84 Lt turtinę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams.

10Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu L. S., vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, teismui išaiškinus, kad pagal savavaldžiavimo veikos dispoziciją konflikto dalyviai (išteisintasis L. S. ir nukentėjusysis I. S.) turi būti ginčo subjektai. Savavaldžiavimo esmė yra ta, kad kaltininkas vykdo ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą teisę. Tuo tarpu nuteistasis L. S. neturėjo jokių teisių, jis tik turėjo pareigą vykdyti savo įsipareigojimus. Kadangi byloje jokio ginčo nebuvo (užsakytos paslaugos nebuvo ginčijamos), todėl nuteistojo veiksmai negali būti laikomi ginčijamos teisės vykdymu.

11Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendį be pakeitimų.

12Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino savavaldžiavimo veikos sudėties objektyviuosius požymius, akcentuodamas ginčą tarp kaltininko ir nukentėjusiojo kaip būtinąjį šio nusikaltimo sudėties požymį. Įstatymų leidėjas uždraudžia savavališkai ginti bet kokią teisę, tarp jų tiek ginčijamą, tiek ir pripažįstamą. Tai rodo, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti nesvarbus nukentėjusiojo asmens pritarimas ar nepritarimas tikrai ar tariamai kaltininko teisei. Kasatoriaus nuomone, esminiai savavaldžiavimo sudėties požymiai yra savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, nerealizuotos teisės vykdymas. Prokuroro manymu, teismas nepagrįstai baudžiamosios atsakomybės atsiradimą siejo su ginčo buvimu. Nukentėjusiojo I. S. ir išteisintojo L. S. teisių bei pareigų atsiradimo pagrindu laikytinas laidojimo ir kremavimo paslaugų užsakymo apyrašas. L. S., perkeldamas mirusiojo palaikus iš nukentėjusiojo užsakyto karsto į karsto formos iš lentų sukaltą medinę dėžę, po mirusiojo galvą padedant paprastą kartotinę dėžę, dėl to su nukentėjusiuoju nesusitaręs, piktnaudžiavo savo teise, t. y. įgyvendino ją ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pateikiant nukentėjusiajam reikalavimą sumokėti skolą ar kreipiantis į teismą su civiliniu ieškiniu. Be to, prokuroras teigia, kad netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas yra ginčo kilimo pagrindas. Šioje byloje ginčijamos teisės vykdymas pasižymi tuo, kad nukentėjusysis nepripažįsta susitarimo dėl karstų sukeitimo ir teigia, jog sumokėjo už paslaugas sutartą sumą. Ginčas buvo akivaizdus ir nagrinėjant bylą teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad nukentėjusiojo patirti išgyvenimai, piniginių lėšų netekimas sumokėjus už realiai nesuteiktas paslaugas ir kitos aplinkybės patvirtina, jog buvo padaryta didelė žala nukentėjusiųjų teisėtiems interesams.

13Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį

15BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymą, kuris padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

16Pagal šią nusikaltimo sudėtį gali būti savavališkai įgyvendinamos šios teisių rūšys: turtinės ir neturtinės, tikros ir tariamos, savo ir kitų asmenų, kito asmens ginčijamos ir pripažįstamos, bet nerealizuotos teisės.

17Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, negalima vertinti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą, bet būtina nustatyti, kad jis negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra.

18Byloje nustatyta, kad tarp išteisintojo L. S. ir nukentėjusiojo I. S. buvo sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, t. y. šie asmenys buvo sudarę susitarimą dėl laidojimo ir kremavimo paslaugų. Šio fakto neneigia nei nukentėjusysis, nei išteisintasis L. S. Be to, tą patvirtina ir byloje esantis laidojimo bei kremavimo paslaugų apyrašas (T. 1, b. l. 158), liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga. Tačiau nei minėtas dokumentas, nei kiti bylos duomenys neleidžia manyti, kad L. S. turėjo (tikrą) teisę Z. V. (nukentėjusiojo patėvio) palaikus iš nukentėjusiojo užsakyto 1199 Lt vertės karsto, kuriame laidojimo namuose buvo pašarvotas Z. V., perkelti į medinę, iš lentų sukaltą be jokios apdailos ir papuošimų karsto formos dėžę, t. y. teisę sukeisti karstus prieš išvežant mirusįjį kremuoti. L. S. neturėjo ir tariamos tokios pat teisės. Tokia išvada darytina todėl, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog L. S., atlikdamas minėtus veiksmus, taip veikė paveiktas klaidos, t. y. klaidingai manydamas, jog vykdo savo teisę, nors iš tikrųjų tokios teisės neturėjo. Byloje nėra nustatytų faktų, kurie leistų manyti, kad L. S. galėjo pagrįstai susiformuoti įsitikinimas apie tokios subjektines teisės turėjimą. Savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektines teisės neturi. Šiuo atveju L. S. klaidingas manymas yra nepateisinamas (jis turėjo, galėjo ir bylos duomenys rodo, kad suprato, jog iš tikrųjų neturėjo teisės sukeisti karstus). Tais atvejais, kai savavaldžiavimui būdingos kaltės dėl tariamos teisės vykdymo nėra, veika turi būti kvalifikuojama pagal kitus BK straipsnius.

19Prokuroro kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino savavaldžiavimo sudėties objektyviuosius požymius, akcentuodamas ginčo tarp kaltininko ir kito asmens nebuvimą iki karstų sukeitimo. Tokio išankstinio ginčo negalėjo būti ir tai nėra būtinas veikos elementas. Tačiau kasaciniame skunde klaidingai teigiama, kad L. S. veika atitinka savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtį. L. S. neturėjo nei tikros, nei tariamos teisės brangesnį karstą pakeisti pigesniu, nesuderinus susitarimo su užsakovu pakeitimo sąlygų ir netgi neinformavus jo apie savo ketinimus.

20Beje, kasacinio bylos nagrinėjimo metu prokuroras pakeitė skundo reikalavimus ir prašė teismo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį bei perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka, nes L. S. veiksmai turėtų būti kvalifikuoti kaip turto pasisavinimas (BK 183 straipsnis) arba vagystė (BK 178 straipsnis).

21Kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas iš esmės teisingą sprendimą dėl savavaldžiavimo, visiškai nenagrinėjo galimybės dėl kaltinimo pakeitimo ir veikos perkvalifikavimo į nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei ir taip padarė esminį BPK 256 straipsnio pažeidimą.

22Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 3 dalimi, kasacinės instancijos teismas gali pritaikyti lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, tačiau šiame bylos nagrinėjimo etape negali spręsti išteisintojo L. S. padarytos veikos kvalifikavimo klausimų, nes taip pakenktų asmens galimybei gintis nuo kaltinimo, jam nežinant apie veikos perkvalifikavimo galimybę. Tai prieštarautų BPK 256 straipsnio nuostatoms bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai (Sipavičius prieš Lietuvą (Sipavičius v. Lithuania, no. 49093/99, 21 February 2002).

23Baudžiamoji byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, privalo atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas nagrinėjant paties nuteistojo apeliacinį skundą, todėl tiek sprendžiant veikos kvalifikavimo, tiek bausmės skyrimo už padarytą veiką klausimus, būtina laikytis BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Viena tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Tačiau dėl skundo padavimo asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju, būtų pažeistas non reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas.

24Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, turi pareigą patikrinti, ar pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes L. S. padarytoje veikoje, kaltinamajame akte kvalifikuotoje kaip savavaldžiavimas, nėra lengvesnės nusikalstamos veikos požymių ir, vadovaudamasis BPK nustatyta tvarka, išspręsti veikos perkvalifikavimo klausimą.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

26Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,... 3. dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,... 4. nuteistajam L. S.,... 5. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. nuosprendžiu L. S.... 7. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio... 9. L. S. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, nesilaikydamas... 10. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 11. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo... 12. Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai... 13. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas... 14. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį... 15. BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už savavališką,... 16. Pagal šią nusikaltimo sudėtį gali būti savavališkai įgyvendinamos šios... 17. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu... 18. Byloje nustatyta, kad tarp išteisintojo L. S. ir nukentėjusiojo I. S. buvo... 19. Prokuroro kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos... 20. Beje, kasacinio bylos nagrinėjimo metu prokuroras pakeitė skundo reikalavimus... 21. Kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas iš... 22. Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 3 dalimi, kasacinės instancijos teismas gali... 23. Baudžiamoji byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.... 24. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 26. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...