Byla A-143-89-13
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Povilui Juzikui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V., trečiojo suinteresuoto asmens A. V. atstovui advokatui Pauliui Bružui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. O. (J. O.) skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, A. V., UAB „Kernavės būstas“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas J. O. (toliau – pareiškėjas) skundu (1 t., b. l. 1–3), kurį patikslino

5(1 t., b. l. 24–26), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 309; 2) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – atsakovas, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, apeliantas) 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą dėl pastato, esančio ( - ), išregistravimo; 3) įpareigoti atsakovą atkurti teisinę pastato registraciją.

6Pareiškėjas nurodė, kad visiškai nesutinka su Centrinio registratoriaus sprendimu, nes 2001 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš J. O. 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), su kiemo statiniais (lauko tualetu, tvora, pavėsine), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Pažymėjo, kad statinius bendrosios nuosavybės teise valdo su bendraturčiais A. V. ir UAB „Kernavės būstas“. Žemės sklypas, kuriame yra statiniai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso A. V. ir UAB „Kernavės būstas“, o jam jokia žemės sklypo dalis nepriklauso. Pareiškėjo nuomone, bendraturčiai, pasinaudodami tuo, kad jis dirba ir didžiąją dalį laiko gyvena užsienyje, Lietuvos Respublikoje būna ne visą laiką, ėmėsi neteisėtų veiksmų, turėdami tikslą atsikratyti jo kaip bendraturčio. 2009 m. buvo nugriauta jo namo dalies priestato siena, dėl to jis kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, prašydamas išsiaiškinti, kas nugriovė priestatą, sulaužė metalinę tvorą, išvartė žemes bei sustūmė šiukšles prie namo ir garažo. Pareiškėjo teigimu, visi šie veiksmai buvo atlikti siekiant padaryti taip, kad namas pradėtų griūti ir atrodytų kaip neprižiūrimas ir negyvenamas. Tvirtino, kad A. V. nepagrįstai teigė, kad ji niekaip per kelis metus negalėjo su juo susisiekti, nes tiesiog jai buvo nenaudinga su juo susisiekti. Visus raštus ir dokumentus siuntė neaiškiais adresais, kuriais jis niekada negyveno ir nebuvo registruotas. Pabrėžė, kad jis Lietuvos Respublikoje būna kelis kartus per metus, be to, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir visur buvo nurodytas adresas: ( - ). Esant norui su juo susisiekti, tai buvo įmanoma padaryti. Be kita ko, akcentavo, kad namas buvo tvarkingas ir prižiūrimas, 2007 m. gegužės 31 d. buvo išduotas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 2007 m. buvo atlikta pastato renovacija ir jis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, o namas pasidarė avarinės būklės dėl A. V. ir UAB „Kernavės būstas“ tyčinių neteisėtų veiksmų. A. V. ir UAB „Kernavės būstas“ neteisėtai nugriovė gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), nes neturėjo tam kompetentingų institucijų leidimo ir jo kaip bendraturčio sutikimo. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2011 m. liepos 1 d. raštu jam pranešė, kad leidimo griovimui neišdavė. Pareiškėjo nuomone, raštas dėl neprižiūrimo pastato nesuteikė teisės elgtis pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Todėl A. V. ir UAB „Kernavės būstas“ atliko įstatymo draudžiamus veiksmus, nes tyčia sugadino, o po to ir sunaikino jam priklausantį turtą

7(1/4 gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - )), pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą, nustatytą Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnyje. A. V. ir UAB „Kernavės būstas“ įgavo legalų būdą prisidengti nugriaunant namą, paskiriant baudą ir pareikalaujant namą nugriauti, rekonstruoti arba suremontuoti. Kadangi dėl A. V. ir UAB „Kernavės būstas“ neteisėtų veiksmų namas jau buvo tokios būklės, kad jį renovuoti buvo finansiškai nenaudinga, todėl jie operatyviai ėmėsi namo griovimo, tokiu būdu atsikratydami jo kaip bendraturčio ir pašalindami pagrindinę kliūtį pelningai parduoti ( - ) miesto geroje vietoje esantį nemažą žemės sklypą. Taigi tik A. V. 2011 m. rugpjūčio 4 d. prašymo pagrindu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neteisėtai įregistravo faktą, kad žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) nėra jokių statinių.

8Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 45–48) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

9Atsakovas nurodė, kad, išnagrinėjęs A. V. prašymą bei pateiktus dokumentus, nenustatęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatytų aplinkybių, 2011 m. rugpjūčio 24 d. patenkino bendraturtės A. V. 2011 m. rugpjūčio 4 d. prašymą ir pastatus bei nuosavybės teises į juos išregistravo. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog gyvenamasis namas buvo nesudėtingas statinys, pateikta nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla, patvirtinusi nekilnojamojo daikto žuvimo faktą, buvo pagrindas sunaikinto pastato išregistravimui iš Nekilnojamojo turto registro. Pastebėjo, kad teisės aktai nenumato teritorinio registratoriaus pareigos tikrinti, ar dėl nekilnojamojo daikto-nesudėtingo statinio nugriovimo bendraturčiai buvo susitarę, ar ne, todėl pateikus dokumentus, patvirtinančius pastato nugriovimo faktą, bet kurio iš bendraturčio prašymu duomenys apie nekilnojamojo turto objektą išregistruojami. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad turto registracija viešame registre atlieka visų pirma teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Bendraturtės A. V. pateiktas prašymas kartu su nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuotas nekilnojamųjų daiktų žuvimo (nugriovimo) faktas, buvo teisėtas ir pagrįstas pagrindas nekilnojamųjų daiktų bei nuosavybės teisių į juos išregistravimui. Be kita ko, pabrėžė, kad ir pagal dabar galiojančius teisės aktus nesudėtingo statinio išregistravimui gali būti pateikiama tik byla, kurioje užfiksuotas statinio žuvimo faktas, ir asmens prašymas. Kadangi pareiškėjas dėl nugriauto gyvenamojo namo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą (tokiais savo veiksmais patvirtindamas, kad gyvenamasis namas faktiškai yra nugriautas), todėl nesuprantamas pareiškėjo skundo pateikimo administraciniam teismui tikslas, nes teisinės registracijos atkūrimas neatstatytų nugriauto gyvenamojo namo, be to, būtų pažeista Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė, kad Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys privalo atitikti dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 97–98) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

11VĮ Registrų centras nurodė, kad nugriautas 57,10 kv. m ploto gyvenamasis namas buvo nesudėtingas statinys, todėl leidimas griauti tokį statinį nebuvo reikalingas, o VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, gavęs A. V. prašymą ir kadastro duomenų bylą, kurioje užfiksuota, kad pastatas yra sunaikintas, 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai šį jos prašymą patenkino. Išregistravus pastatą, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Registro nuostatai) 36 punktą, turėjo būti išregistruotos ir visų bendraturčių nuosavybės teisės. Taigi visi Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. ( - )) iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. buvę įrašai, įskaitant ir įrašai apie tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausė 1/4 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 1/4 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), buvo pažymėti kaip archyviniai.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. (toliau – ir apeliantė) atsiliepimu į skundą

13(1 t., b. l. 78–80) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14A. V. nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog avarinės būklės gyvenamasis namas, esantis ( - ), buvo nugriautas neteisėtai. Akcentavo, kad ji kaip bendraturtė tam įgaliotų institucijų raštais ir įpareigojimais buvo raginama nugriauti avarinės būklės pastatą. Todėl, jos nuomone, pastato nugriovimas buvo atliktas teisėtai, t. y. vykdant įgaliotų institucijų nurodymus. Pažymėjo, kad ginčo pastatas realiai neatitiko esminių statinio reikalavimų, turėjo avarinės būklės pastato požymių. Kadangi jis kėlė pavojų arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai, todėl pastato bendraturčiai buvo įpareigoti valstybės institucijų, vykdančių pastatų techninę priežiūrą, iki 2011 m. vasario 23 d. suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti galimos avarinės būklės gyvenamąjį namą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pastatu nesirūpino, jo neprižiūrėjo, jo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma. Kadangi nekilnojamojo turto vertintojai pateikė turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodė, jog gyvenamojo namo rinkos vertė yra neigiama ir pagal esamą jo techninę būklę statinio atstatymo investicija yra finansiškai nenaudinga bei netikslinga, todėl buvo nuspręsta pastatą nugriauti. Teigė, kad skundžiami sprendimai teisėti, nes ginčo pastatas yra nugriautas (sunaikintas) ir kaip nekilnojamojo turto objekto jo nebėra, todėl negali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9,

1516 str.). Pabrėžė, kadangi ginčo gyvenamasis pastatas buvo nesudėtingas statinys, kompetentingų institucijų pripažintas avariniu, ir šių institucijų priimtas privalomas sprendimas vykdyti

16jo nugriovimą, rekonstrukciją, todėl jo nugriovimui jokių statybos leidimų nereikėjo. Dėl to pateikus vietos registratoriui duomenis, kad nesudėtingas statinys buvo nugriautas, t. y. jo kaip nekilnojamojo turto objekto neliko, atsirado teisinis pagrindas panaikinti tokio pastato teisinę registraciją, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 16 ir 29 straipsniais.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kernavės būstas“ atsiliepimu į skundą

18(1 t., b. l. 102–104) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

19UAB „Kernavės būstas“ nurodė iš esmės analogiškus motyvus kaip ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į skundą.

20II.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu

22(1 t., b. l. 170–179) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir Komisijos 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 309 bei įpareigojo VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atkurti teisinę registraciją.

23Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo, kuriuo pastatas, esantis ( - ), buvo išregistruotas pagal 2011 m. rugpjūčio 4 d. A. V. prašymą, ir Komisijos 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 309. Taigi nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra paminėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – daiktinių teisių išregistravimo pagrindai ir tvarka. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio

242 dalimi. Teismas įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Pažymėjo, jog pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais ir laiko juos neteisėtais bei nepagrįstais ir naikintinais, motyvuodamas tuo, kad atsakovas vien tik A. V. 2011 m. rugpjūčio 4 d. prašymo pagrindu neteisėtai įregistravo faktą, kad žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) nėra jokių statinių, o A. V. ir UAB „Kernavės būstas“ neteisėtai nugriovė gyvenamąjį namą (unikalus

25Nr. ( - )), esantį ( - ), nes neturėjo tam kompetentingų institucijų leidimo ir pareiškėjo kaip bendraturčio sutikimo. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 1, 2 dalimis, 13 straipsnio 1, 2 dalimis, 14 straipsniu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2012 m. sausio 10 d.) 9 straipsnio

262 dalimi, 13 straipsniu, 16 straipsnio 1, 2 dalimis, 20 straipsniu, 23 straipsnio 1, 2 dalimis,

2729 straipsniu, Registro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 27 d.) 11, 27, 35, 36 punktais. Nurodytų teisės normų sisteminė analizė teismui suponavo išvadą, kad, prieš pradedant iš esmės nagrinėti gautą prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, visais atvejais registro tvarkytojui kyla pareiga patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo kreipiasi įgyvendindamas konkretaus įstatymo jam suteiktą teisę (Registro nuostatų 27.3 p.). Atitinkamų procesinių prielaidų nebuvimas yra pagrindas registro tvarkytojui priimti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą sprendimą – prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti (taigi ir išregistruoti) Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, jog tai patvirtina ir nurodyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punkto nuostata, pagal kurią Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti, bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 punktas. Inter alia, teismas atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas expressis verbis įtvirtinęs, jog kai registruojama (taigi ir išregistruojama) bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, Nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. CK 4.75 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Šioje teisės normoje nustatytas pagrindinis reikalavimas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui, t. y. kad bendras daiktas naudojamas, valdomas ir juo disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bedradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui, nes vieno bendraturčio bendro daikto apkeitimai, apkeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003). Teismas nustatė, kad ginčo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė trys bendraturčiai, t. y. UAB „Kernavės būstas“ (1/4 dalį), A. V. (1/2 dalį) ir pareiškėjas

28(1/4 dalį). Pareiškėjui nuosavybės teise priklausė 1/4 dalis gyvenamojo namo, unikalus

29Nr. ( - ), ir 1/4 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų davęs kokį nors sutikimą dėl ginčo statinių griovimo ir jam priklausančios nuosavybės teisės išregistravimo. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas dar 2011 m. birželio 13 d. su prašymu „Dėl žemės ir pastatų apjungimo“ kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialo direktorių, prašydamas apjungti Nekilnojamojo turto registro centro duomenų bankų išrašus dėl nekilnojamojo turto, kuris jam priklauso – ¼ pastato (unikalus Nr. ( - )) ir ¼ kitų statinių (unikalus

30Nr. ( - )), esančių ( - ), ir žemės sklypo, esančio ( - ), Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašą, nes savavališkai yra griaunamas pastatas, kurio ¼ nuosavybės priklauso jam. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta anksčiau, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad teisės aktai jam nenustato pareigos tikrinti, ar yra bendraturčių sutikimas, ar ne, o, pateikus dokumentus dėl daikto žuvimo, bet kurio iš bendraturčio prašymu duomenys apie nekilnojamojo turto objektą išregistruojami. Teismas pabrėžė, kad teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), o toks principas taikomas ir administracinių teismų praktikoje (Lietuvos

31vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-112/2011, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-657/2008 ir kt.). Teismas, be kita ko, akcentavo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas yra viešojo administravimo subjektas, todėl jis savo veikloje privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, nei įstatymų nustatyta, tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010, 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais (jo nuostatomis) remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Viešojo administravimo subjekto veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas žmonėms realizuoti įstatymuose suteiktas teises ir pasiekti įstatymuose nustatytų tikslų, aplaidus viešojo subjekto pareigų atlikimas negali sukelti neigiamų pasekmių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, nes priešingu atveju asmenys netektų pasitikėjimo valstybės institucijomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-308/2010). Ginčo atveju, teismo nuomone, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų teisėtumo, įstatymo viršenybės ir kitų principų. Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja ir gero administravimo principui. Teismas akcentavo Konstitucijos 23 straipsnį. Teismas vadovavosi ir ABTĮ 57 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 89 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais. Taigi teismas, objektyviai ir visapusiškai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, nustatęs, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas sprendimą priėmė tik pagal vieno iš bendraturčių prašymą, nors ginčo statiniai buvo valdomi trijų asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teise, neįsitikino, ar yra duoti kitų bendraturčių sutikimai dėl daiktinių teisių išregistravimo žuvus daiktui, be to, apie priimtą sprendimą atsakovas neinformavo nei pareiškėjo, nei UAB „Kernavės būstas“, padarė išvadą ir konstatavo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nesilaikė anksčiau nurodytų teisės aktuose nustatytų pareigų, veikė viršydamas savo kompetencijos ribas, kurios yra nustatytos įstatymo, t. y. veikė ultra vires, o būtent patenkino trečiojo suinteresuoto asmens A. V. prašymą dėl išregistravimo, o kitų bendraturčių atžvilgiu sprendimą dėl daiktinių teisių išregistravimo priėmė savo iniciatyva (pareiškėjas ir UAB „Kernavės būstas“ atitinkamų prašymų nebuvo pateikę). Atsakovas tokiais savo veiksmais pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl jie, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, nurodytais motyvais, naikintini. Pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai (ABTĮ 88 str. 2 p.).

32III.

33Atsakovas apeliaciniu skundu (1 t., b. l. 183–186) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

341. Ginčo objektas visų pirma buvo paties nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo pagal pateiktus dokumentus, o tik po to daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro pagrindai ir tvarka.

352. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, jog

36dėl sunykusio (žuvusio) nekilnojamojo daikto išregistravimo į teritorinį registratorių privalo kreiptis visi to daikto savininkai (bendraturčiai). A. V., kaip viena iš nurodytų statinių savininkų, turėjo teisę kreiptis dėl šių statinių išregistravimo. Teritorinis registratorius turėjo teisę išregistruoti šiuos statinius iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro, kadangi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nėra nustatyta, jog jis privalo atsisakyti išregistruoti nekilnojamąjį daiktą dėl to, jog kreipėsi ne visi bendraturčiai.

373. Teismas neatkreipė dėmesio į imperatyvią Nekilnojamojo turto registro įstatymo

3813 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, todėl vadovaujantis šia įstatymo nuostata išregistravus pastatą turėjo būti išregistruotos ir visų bendraturčių nuosavybės teisės, nesvarbu, kad prašymą pateikė vienas iš bendraturčių, nes, nesant daiktinių teisių objekto, daiktinės teisės į nesamą nekilnojamąjį daiktą egzistuoti negali.

394. Nesutinka, kad nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų teisėtumo, įstatymo viršenybės ir kitų principų bei pažeidė gero administravimo principą. Gavęs dokumentus, patvirtinančius, jog pagal galiojančius teisės aktus statinys yra nugriautas, paviešino šiuos duomenis viešame registre, atitinkamai išregistravo nuosavybės teises į neegzistuojantį daiktą. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir teisingo atlyginimo principai negali būti taikomi atvejui, kai paviešinama esama reali padėtis, užfiksuota kadastro duomenų byloje, bei veikiama teisės aktų nustatyta tvarka. Nuosavybės teisė į neegzistuojantį daiktą negali būti laikoma neliečiama, kadangi nuosavybės teisė pasibaigė žuvus daiktui.

405. Teismas nepagrįstai nagrinėjo bendraturčių tarpusavio teises ir pareigas, kylančias iš CK reglamentuojamų teisinių santykių. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas privalėjo įsitikinti, ar pastato nugriovimui buvo duoti kitų bendraturčių sutikimai, plečiamai išaiškino atsakovo kompetencijos ribas. Registro tvarkytojas veikė pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus.

416. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką ginčuose dėl nuosavybės ir kitų daiktinių teisių bei jų registravimo viešajame registre, ne kartą yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra

42nei nuosavybės teisių atsiradimo, nei pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2009, 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2008, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003, 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000 ir kt.).

437. Teismas iš esmės įpareigojo atkurti neegzistuojančių statinių kadastro duomenis, kurie neatitiktų esamos padėties ir kuriuos Nekilnojamojo turto registratorius turėjo teisę paviešinti. Teismas, įpareigodamas atkurti visų trijų bendraturčių (taip pat A. V. bei UAB „Kernavės būstas“) nuosavybės teises į realiai nebeegzistuojančius statinius, veikė viršydamas kompetencijos ribas.

448. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nesilaikė teisės aktų nustatytos pareigos informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą. Pareiškėjas, nenurodydamas savo tikslios buvimo vietos, buvo nepasiekiamas tiek bendraturčiams, tiek teismui, tiek Nekilnojamojo turto registratoriui, elgėsi nerūpestingai tiek savo turtinių, tiek procesinių teisių ir pareigų atžvilgiu. Teismas nepagrįstai priėmė neskundžiamą 2012 m. sausio 17 d. nutartį, kuria pratęsė terminą pareiškėjui skundo trūkumams pašalinti.

45Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. apeliaciniu skundu (1 t., b. l. 191–193) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

461. VĮ Registrų centro funkcija nėra spręsti ginčų tarp nekilnojamojo turto bendraturčių. Turto išregistravimo atveju jis tik fiksavo pateiktus objektyvius duomenis apie nekilnojamąjį turtą. Teisės aktuose nėra reikalavimo, kad duomenis pateiktų visi bendraturčiai. Pakanka vieno suinteresuoto asmens prašymo, kad pagal objektyvius duomenis būtų pakeisti registro įrašai. Registro nuostatuose yra tik reikalavimas nurodyti visus asmenis, susijusius su registracija.

472. Gavęs jos prašymą ir objektyvius duomenis, kad nekilnojamojo daikto fiziškai nebėra, registro tvarkytojas negalėjo priimti kitokio sprendimo kaip tik Registro nuostatų 35 punkte numatytą. Išregistravus patį nekilnojamąjį daiktą, turėjo būti išregistruotos ir visų buvusių bendraturčių nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes negali egzistuoti nuosavybės teisė, kai fiziškai nebėra paties daikto.

483. Atsakovo sprendimo priėmimo metu nebebuvo nuosavybės objekto, taigi ir šio objekto bendraturčių, todėl teismo paminėtas CK 4.75 straipsnis negalėjo būti taikomas. Netaikytinas ir Konstitucijos 23 straipsnis apie nuosavybės neliečiamumą, nes ne atsakovas panaikino pareiškėjo nuosavybę – jos neliko nugriovus avarinį statinį.

494. Ginčijamas teismo sprendimas nėra aiškus, jis nėra įvykdomas ir suponuoja tolesnius ginčus tarp šalių. Neaišku, kaip įvykdyti teismo įpareigojimą.

505. Teismas visiškai nieko nepasisakė dėl civiline tvarka nagrinėjamos bylos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-791-781/2012 konstatavo, kad visi avarinio statinio griovimo darbai buvo atlikti teisėtai. Pareiškėjas apskundė šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjas neprašė byloje dalyvaujančių šalių (šioje byloje trečiųjų suinteresuotų asmenų) atstatyti jam priklausiusios nuosavybės dalį. Pareiškėjas prašė atlyginti jo sunaikintos nuosavybės rinkos vertę.

51Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (2 t., b. l. 1–6) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

521. Prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo ir/ar pakeitimo, ir/ar išregistravimo gali (turi teisę) paduoti tik tas asmuo, kuris tas teises įgijo ar prarado. Kiti suinteresuoti asmenys gali pateikti prašymus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui tik dėl kitų daiktinių teisių įregistravimo, pakeitimo ir išregistravimo. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Registro nuostatai nustato ir bet kokio kito suinteresuoto asmens teisę pateikti prašymą išregistruoti svetimą nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre. Analogiškas reglamentavimas nustatytas ir CK. A. V. neturėjo teisės teritoriniam registratoriui paduoti prašymo išregistruoti jo nuosavybės teises į jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą, o šis neturėjo pagrindo tokį prašymą patenkinti, nes jis pateiktas tokios teisės neturinčio asmens ir tai yra pagrindas atsisakyti prašymą patenkinti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 1 d. 1 p.).

532. Nurodyta civilinė byla yra visiškai nesusijusi su šia administracine byla, kadangi civilinėje byloje nagrinėjamas žalos atlyginimo dėl neteisėtai nugriauto pastato klausimas, o šioje administracinėje byloje – teritorinio ir Centrinio registratorių priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisės registravimo klausimai. Civilinėje byloje nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir jis jokios prejudicinės reikšmės šiai administracinei bylai neturi (ABTĮ 58 str. 2 d.). Šios administracinės bylos dalykas yra Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimtų sprendimų pagrįstumas ir duomenų, reikalingų išnagrinėti šią bylą (t. y. ar A. V. pateiktas prašymas dėl pareiškėjo nuosavybės teisių išregistravimo yra teisinis pagrindas išregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre), pakanka.

543. Atsakovas neteisingai taiko ir aiškina Nekilnojamojo turto registro įstatymo

5513 straipsnio 1 dalį bei Registro nuostatų 35 ir 36 punktus. Išregistruojant nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre pirmiausia turi būti išregistruojami visi juridiniai faktai

56ir daiktinių teisių suvaržymai, po to – išregistruojamos daiktinės teisės ir tik po to – pats nekilnojamasis daiktas. Atsakovas iš esmės net neneigia pagrindinio skundžiamo teismo sprendimo motyvo – kad jis neturėjo teisės išregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisių į pastatą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. V. prašymą.

574. Teismas teisingai vadovavosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančiomis CK normomis bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas veikė ultra vires. Sprendimas dėl daikto ir daiktinių teisių į jį išregistravimo galėjo būti priimtas tik visų bendraturčių sutarimu. Atsakovas nepagrįstai remiasi suformuota teismų praktika, kur nustatyta, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nei nuosavybės teisių atsiradimo, nei pasibaigimo pagrindas. Atsakovas, vykdydamas įstatymų priskirtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijas, gali registruoti ne bet kokiais dokumentais grindžiamą daiktinių teisių atsiradimą (pasibaigimą ar pasikeitimą), bet visų pirma tais, kurie atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Atsakovas privalėjo atmesti A. V. prašymą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės jį paduoti).

585. Ir pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas neturėjo jokio teisinio pagrindo patenkinti A. V. prašymo dėl statinio išregistravimo iš Nekilnojamojo turto kadastro, kadangi pareiškėjas, kaip šio nekilnojamojo daikto dalies savininkas, tokio prašymo tvarkytojui nebuvo pateikęs.

59Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą

60(2 t., b. l. 13) prašo patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

61A. V. nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas šiame apeliaciniame skunde ir jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

62Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kernavės būstas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., b. l. 11–12) prašo patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

63UAB „Kernavės būstas“ nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas šiame apeliaciniame skunde, A. V. apeliaciniame skunde bei jo atsiliepime į A. V. apeliacinį skundą nurodytais motyvais.

64Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kernavės būstas“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens A. V. apeliacinį skundą (2 t., b. l. 8–10) prašo patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai sutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

651. VĮ Registrų centro funkcija yra fiksuoti pateiktus objektyvius duomenis apie nekilnojamąjį turtą. Teisės aktuose nėra reikalavimo, kad duomenis pateiktų visi bendraturčiai. Pakanka vieno suinteresuoto asmens prašymo, kad pagal objektyvius duomenis būtų pakeisti registro įrašai. Registro nuostatuose yra tik reikalavimas nurodyti visus asmenis, susijusius su registracija. Gavęs suinteresuoto asmens prašymą ir objektyvius duomenis, kad nekilnojamojo daikto fiziškai nebėra, registro tvarkytojas negalėjo priimti kitokio sprendimo kaip tik Registro nuostatų 35 punkte numatytą. Išregistravus patį nekilnojamąjį daiktą, turėjo būti išregistruotos ir visų buvusių bendraturčių nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovo sprendimo priėmimo metu nebebuvo nuosavybės objekto, taigi ir šio objekto bendraturčių, todėl CK 4.75 straipsnis negalėjo būti taikomas. Tarp UAB „Kernavės būstas“ ir A. V. nėra ginčo.

662. Sutinka su apeliantei pagrįstai kylančiomis abejonėmis dėl teismo visiško civiline tvarka nagrinėjamos bylos ignoravimo. Pareiškėjas neprašė byloje dalyvaujančių šalių (šioje byloje trečiųjų suinteresuotų asmenų) atstatyti jam priklausiusios nuosavybės dalį. Pareiškėjas prašė atlyginti jo sunaikintos nuosavybės rinkos vertę. Pareiškėjas siekia dvigubos naudos.

67Teisėjų kolegija

konstatuoja:

68IV.

69Apeliaciniai skundai tenkintini.

70Iš bylos ir prie jos pridėtoje Nekilnojamojo turto dokumentų byloje Nr. ( - ) esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija (2011-09-28 versija) matyti, kad pareiškėjas kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis A. V. ir UAB „Kernavės būstas“ kaip bendraturčiai turėjo (dalinę) nuosavybės teisę į aukščiau nurodytą ginčo namų valdą (susidedančią iš vieno buto gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų). Ši namų valda kaip Nekilnojamojo turto registro objektas ir jos paminėtų bendraturčių nuosavybės teisės iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Trečiojo suinteresuoto asmens A. V. teritoriniam registro tvarkytojui 2011 m. rugpjūčio 4 d. prašymu nurodyta registracija buvo panaikinta 2011 m. rugpjūčio 24 d. (jai buvo suteiktas archyvinių duomenų statusas). Paminėtame centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad ginčo namų valdos išregistravimas buvo atliktas dėl jos (namų valdos) sunaikinimo, o nurodytų bendraturčių nuosavybės teisės – „asmens prašymu“ (1 t., b. l. 10-14).

71Pasisakydama dėl aukščiau nurodytų iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. Nekilnojamojo turto registre buvusių duomenų apie ginčo namų valdą ir apie jos bendraturčius teisinės reikšmės, kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, šie duomenys iki nurodytos datos (2011-08-24) buvo laikomi teisingais ir išsamiais, o, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nurodytą Nekilnojamojo turto registro paskirtį, ir patikimais duomenimis, kurie teisingai atskleidė tuomet buvusią realią nekilnojamojo daikto padėtį ir buvo (yra) skirti viešai informuoti apie šią padėtį. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Iš šios teisės normos matyti, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą prasme yra išvestinės iš šio daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, t. y. registro tvarkymo požiūriu jos seka iš paskos nekilnojamojo daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami tik tuo atveju, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Išvardintos materialinės teisės normos leidžia daryti protingumo kriterijaus taikymo požiūriu logišką ir pagrįstą išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkymo prasme esant situacijai, kai nekilnojamojo turto objektas fiziškai išnyksta (žūsta), pasibaigia ir daiktinės teisės į jį. Todėl registro ir kadastro tvarkytojas, gavęs patikimą ir teisės aktų numatytą (leistina) informaciją apie nekilnojamojo daikto žuvimo faktą, būdamas atsakingas už Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų atitikimą tikrovei (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d.), privalo padaryti Nekilnojamojo turto registre atitinkamus įrašus apie daikto žuvimą (sunaikinimą) ir daiktinių teisių į jį pasibaigimą, nepaisant to, kokiu būdu ši informacija buvo gauta. Pažymėtina, kad daiktinės teisės išregistravimo pagrindas – nekilnojamojo daikto žuvimas (išnykimas) - yra numatytas Registro nuostatų 35 punkto 2 pastraipoje (2007-02-27 nutarimo Nr. 240 redakcija). Taigi, sprendžiant materialinės teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje klausimą, yra būtina nustatyti (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu išaiškinti), ar nagrinėjamoje situacijoje kartu su paminėtu trečiojo suinteresuoto asmens A. V. teritoriniam registro tvarkytojui paduotu 2011 m. rugpjūčio 4 d. prašymu buvo pateikti patikimi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio bei Registro nuostatų taikymo požiūriu leistini dokumentai, patvirtinantys ginčo namų valdos žuvimo (sunaikinimo) faktą. Iš paminėtos Nekilnojamojo turto dokumentų bylos Nr. ( - ) matyti, kad kartu su teritoriniam registro tvarkytojui paduotu 2011 m. rugpjūčio 4 d. prašymu buvo pateikti šie dokumentai: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus visiems ginčo namų valdos bendraturčiams adresuotas 2010 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. A51-27609, kuriame Statybos įstatymo 40 ir 42 straipsnių pagrindu bendraturčiai buvo įpareigoti iki 2011 m. vasario 23 d. suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti galimos avarinės būklės požymių turintį (ginčo) gyvenamąjį namą; 2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. surašyti 2011 m. kovo 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad ji nevykdė paminėtų įpareigojimų dėl ginčo pastato, dėl to pastatas yra fiziškai susidėvėjęs, kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai, ir kuriame konstatuota, kad dėl tokio neveikimo ji (A. V.) padarė atitinkamą administracinį teisės pažeidimą, bei 2011 m. balandžio 5 d. nutarimas, kuriuo A. V. buvo nubausta už šio pažeidimo padarymą 1 000 Lt administracine nuobauda; 3) ginčo namų valdos kadastrinių matavimų byla Nr. ( - ), iš kurios matyti, kad, atlikus ginčo namų valdos kadastrinius matavimus, nustatyta, kad ginčo namų valdos pastatai yra sunaikinti (jų nėra). Pažymėtina, kad, kaip matyti iš aukščiau paminėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, duomenys apie ginčo namų valdos sunaikinimą yra įrašyti būtent 2011 m. birželio 30 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad Registro nuostatų 36 punkto taikymo požiūriu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas nekilnojamojo daikto žuvimo faktas yra pakankamas pagrindas šį nekilnojamąjį daiktą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad išvardinti, kartu su paminėtu trečiojo suinteresuoto asmens A. V. 2011 m. rugpjūčio 4 d. prašymu registro tvarkytojui pateikti, dokumentai atitinka aukščiau aptartus patikimumo ir leistinumo kriterijus, todėl registro tvarkytojo 2011 m. rugpjūčio 24 d. atliktas veiksmas – duomenų apie ginčo namų valdą ir daiktines teises į ją išregistravimas – kolegijos pripažintinas pagrįstu ir teisėtu. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl jo priimtas sprendimas naikintinas (ABTĮ 143 str.).

72Pasisakydama dėl šioje administracinėje byloje tariamai pažeistų pareiškėjo teisių gynimo (tai yra ABTĮ 5 str. nustatyta administracinio teismo priedermė ), kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašomas ir pirmosios instancijos teismo pritaikytas būdas apginti (tariamai pažeistas) pareiškėjo teises yra netinkamas ta prasme, kad iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. Nekilnojamojo turto registre buvusių įrašų apie jau neegzistuojantį nekilnojamąjį daiktą ir neegzistuojančias daiktines teises į jį (pastebėtina, kad pats pareiškėjas nekvestionavo ir nekvestionuoja ginčo namų valdos nugriovimo fakto) ne tik būtų klaidinančios ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalie taikymo prasme neleistinos, tikrovės neatitinkančios informacijos apie nesantį nekilnojamąjį daiktą įrašymas (atkūrimas), bet ir realiai neapgintų pareiškėjo teisių arba įstatymo saugomų interesų, t. y. nesukurtų jokių pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams reikšmingų pasekmių. Šiame kontekste pastebėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje gali būti įžvelgti tam tikri pareiškėjo turėtų civilinio pobūdžio teisių pažeidimai, kurių gynimo klausimas gali būti sprendžiamas (kaip matyti iš bylos, yra sprendžiamas) bendrosios kompetencijos teismo. Todėl ir ABTĮ 5 bei 22 straipsnių taikymo požiūriu pareiškėjo teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu.

73Taigi pareiškėjo teismui paduotas skundas kolegijos atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

74Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

75Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti, pareiškėjo J. O. (J. O.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

76Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas J. O. (toliau – pareiškėjas) skundu (1 t., b. l. 1–3),... 5. (1 t., b. l. 24–26), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 6. Pareiškėjas nurodė, kad visiškai nesutinka su Centrinio registratoriaus... 7. (1/4 gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - )), pažeidė bendrojo... 8. Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 45–48) prašė atmesti skundą... 9. Atsakovas nurodė, kad, išnagrinėjęs A. V. prašymą bei pateiktus... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras (toliau... 11. VĮ Registrų centras nurodė, kad nugriautas 57,10 kv. m ploto gyvenamasis... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. (toliau – ir apeliantė) atsiliepimu į... 13. (1 t., b. l. 78–80) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, taip pat... 14. A. V. nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog avarinės... 15. 16 str.). Pabrėžė, kadangi ginčo gyvenamasis pastatas buvo nesudėtingas... 16. jo nugriovimą, rekonstrukciją, todėl jo nugriovimui jokių statybos leidimų... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kernavės būstas“ atsiliepimu į... 18. (1 t., b. l. 102–104) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.... 19. UAB „Kernavės būstas“ nurodė iš esmės analogiškus motyvus kaip ir... 20. II.... 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu... 22. (1 t., b. l. 170–179) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino VĮ... 23. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus... 24. 2 dalimi. Teismas įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Pažymėjo,... 25. Nr. ( - )), esantį ( - ), nes neturėjo tam kompetentingų institucijų... 26. 2 dalimi, 13 straipsniu, 16 straipsnio 1, 2 dalimis, 20 straipsniu, 23... 27. 29 straipsniu, Registro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 1 d.... 28. (1/4 dalį). Pareiškėjui nuosavybės teise priklausė 1/4 dalis gyvenamojo... 29. Nr. ( - ), ir 1/4 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).... 30. Nr. ( - )), esančių ( - ), ir žemės sklypo, esančio ( - ), Nekilnojamojo... 31. vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimas... 32. III.... 33. Atsakovas apeliaciniu skundu (1 t., b. l. 183–186) prašo panaikinti Vilniaus... 34. 1. Ginčo objektas visų pirma buvo paties nekilnojamojo daikto kadastro... 35. 2. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nėra... 36. dėl sunykusio (žuvusio) nekilnojamojo daikto išregistravimo į teritorinį... 37. 3. Teismas neatkreipė dėmesio į imperatyvią Nekilnojamojo turto registro... 38. 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės... 39. 4. Nesutinka, kad nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų... 40. 5. Teismas nepagrįstai nagrinėjo bendraturčių tarpusavio teises ir... 41. 6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,... 42. nei nuosavybės teisių atsiradimo, nei pasibaigimo pagrindas (Lietuvos... 43. 7. Teismas iš esmės įpareigojo atkurti neegzistuojančių statinių kadastro... 44. 8. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas... 45. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. apeliaciniu skundu (1 t., b. l.... 46. 1. VĮ Registrų centro funkcija nėra spręsti ginčų tarp nekilnojamojo... 47. 2. Gavęs jos prašymą ir objektyvius duomenis, kad nekilnojamojo daikto... 48. 3. Atsakovo sprendimo priėmimo metu nebebuvo nuosavybės objekto, taigi ir... 49. 4. Ginčijamas teismo sprendimas nėra aiškus, jis nėra įvykdomas ir... 50. 5. Teismas visiškai nieko nepasisakė dėl civiline tvarka nagrinėjamos... 51. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (2 t., b. l. 1–6) prašo... 52. 1. Prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl nuosavybės teisės... 53. 2. Nurodyta civilinė byla yra visiškai nesusijusi su šia administracine... 54. 3. Atsakovas neteisingai taiko ir aiškina Nekilnojamojo turto registro... 55. 13 straipsnio 1 dalį bei Registro nuostatų 35 ir 36 punktus. Išregistruojant... 56. ir daiktinių teisių suvaržymai, po to – išregistruojamos daiktinės... 57. 4. Teismas teisingai vadovavosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės... 58. 5. Ir pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį... 59. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį... 60. (2 t., b. l. 13) prašo patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus... 61. A. V. nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu, o pirmosios instancijos teismo... 62. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kernavės būstas“ atsiliepimu į... 63. UAB „Kernavės būstas“ nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu, o... 64. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kernavės būstas“ atsiliepimu į... 65. 1. VĮ Registrų centro funkcija yra fiksuoti pateiktus objektyvius duomenis... 66. 2. Sutinka su apeliantei pagrįstai kylančiomis abejonėmis dėl teismo... 67. Teisėjų kolegija... 68. IV.... 69. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 70. Iš bylos ir prie jos pridėtoje Nekilnojamojo turto dokumentų byloje Nr. ( -... 71. Pasisakydama dėl aukščiau nurodytų iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.... 72. Pasisakydama dėl šioje administracinėje byloje tariamai pažeistų... 73. Taigi pareiškėjo teismui paduotas skundas kolegijos atmestinas kaip... 74. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 75. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą... 76. Sprendimas neskundžiamas....