Byla 2A-649-345/2013
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Henricho Jaglinskio ( kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zitos Smirnovienės ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios UAB „Segrista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Bankrutavusios UAB „Segrista“ ieškinį atsakovui S. B. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas bankrutavusi UAB „Segrista“, atstovaujama administratoriaus UAB „Būrai“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad vekselio davėjas UAB „Segrista“ 2008-08-07 išdavė vekselio turėtojui S. B. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo UAB „Segrista“ įsipareigojo 2009 m. rugsėjo 1 d. sumokėti S. B. 200 000,00 Lt. Notaras 2009-11-20 išdavė vykdomąjį įrašą dėl 200 000,00 Lt nesumokėtos sumos ir 718,00 Lt atlyginimo notarui, iš viso 200 718,00 Lt išieškojimo iš UAB „Segrista“ vekselio turėtojo S. B. naudai. Vekselis yra neteisėtas, todėl pripažintinas negaliojančiu. Vekselio davėjas UAB „Segrista“ vekselio turėtojui S. B. vekselio pasirašymo metu ir anksčiau neturėjo jokių piniginių skolų, prievolių ir įsipareigojimų. Vekselis sudarytas neteisėtai ir į apyvartą pateko visiškai be jokio pagrindo. Vekselis pripažintinas negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu, kaip tariamas (fiktyvus) sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Vekselis sudarytas tik tam, kad S. B. taptų UAB „Segrista“ kreditoriumi ir įgytų teisę gauti pagal vekselį pinigines lėšas. Taip pat vekselis pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu, kaip sandoris, sudarytas dėl apgaulės. Apgaulė pasireiškė tuo, kad vekselis sudarytas vekselio davėjui UAB „Segrista“ neturint jokių skolinių įsipareigojimų S. B.. Taip pat vekselis pripažintinas negaliojančiu Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. pagrindu, kaip sandoris, kuris yra akivaizdžiai nuostolingas ir priešingas UAB „Segrista“ veiklos tikslams ir LR CK 1.82 str. pagrindu, kaip juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris. Sandorio nuostolingumas, prieštaravimas UAB „Segrista“ teisnumui ir priešingumas veiklos tikslams pasireiškia tuo, kad UAB „Segrista“ pasirašydama vekselį, nesiekė gauti pelno, priešingai – prisiėmė didžiulius nepagrįstus finansinius įsipareigojimus, kurių pasėkoje patyrė turtinę žalą, nes vekselio pagrindu iš UAB „Segrista“ išieškota 29739,12 Lt S. B. naudai. Atsakovas S. B. taip pat veikė nesąžiningai, nes žinojo, kad UAB „Segrista“ nėra jam skolinga ir vekselis dėl to sudaromas neteisėtai. Remiantis LR CK 1.80 str. 2 d. atsakovas S. B. privalo grąžinti ieškovui gautus 29739,12 Lt. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu vekselio davėjo UAB „Segrista“ 2008-08-07 išduotą vekselio turėtojui S. B. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir taikyti restituciją įpareigojant atsakovą S. B. grąžinti ieškovui BUAB „Segrista“ visą vekselio pagrindu gautą pinigų sumą.

4Atsakovas S. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki vekselio išrašymo jį ir UAB „Segrista“ direktorių A. G. siejo draugiški santykiai, jie bendravo asmeniniais ir verslo klausimais. Vieno iš susitikimų metu A. G. prasitarė, kad įmonei „Segrista“ trūksta apyvartinių lėšų bei pasiūlė investuoti lėšas į įmonę, suteikiant įmonei apyvartinių lėšų veiklai vykdyti. S. B. sutiko investuoti į įmonę 200 000 Lt ir tapti įmonės akcininku. Investavus pinigus S. B. būtų įgijęs kontrolinį akcijų paketą. S. B. buvo pasakyta, kad artimiausio įmonės akcininkų susirinkimo metu S. B. bus priimtas kaip akcininkas. Tam, kad S. B. investavęs į įmonę pinigus galėtų saugiai jaustis iki akcininkų susirinkimo, bendrovės direktorius sutiko pasirašyti vekselį. Po vekselio pasirašymo A. G. vis žadėjo sušaukti akcininkų susirinkimą, tačiau savo pažadų netesėjo. S. B. tikėjosi tapti akcininku arba priešingu atveju atgauti savo pinigus. Vekselis buvo išduotas UAB „Segrista“ piniginei skolai įforminti. Tuo metu įmonė dirbo pelningai, veikla buvo vykdoma pakankamai sklandžiai, požymių, kad įmonė gali bankrutuoti, nebuvo. Pažymi, kad investuodamas į įmonę, siekė padėti įmonei pasiekti jos tikslus, o ne veikti priešingai jai. Pasak atsakovo, ieškovas nepateikė jokių objektyvių ir įrodymais pagrįstų argumentų, kaip ir kokių būdu buvo suklaidintas vekselio davėjas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo ginčijimą vekselį pripažinti negaliojančiu ieškovo nurodytais pagrindais. Taip, pat ieškovo teiginiai, kad vekselis išduotas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, visiškai nepagrįsti. Teismo manymu, reikalaudamas vekselį pripažinti negaliojančiu LR CK 1.91 str. pagrindu dėl apgaulės, ieškovas nepateikė įrodymų ir nenurodė jokių pagrįstų, atsakovo S. B. apgaulę patvirtinančių aplinkybių. Taip pat, kad ieškovas taip ir nenurodė, kuo, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė atsakovo S. B. apgaulė, išrašant jam vekselį. Teismas taip pat konstatavo, kad šiuo atveju atsakovui negali kilti atsakomybė už galimą netinkamą jo investuotų pinigų apskaitą įmonėje, pinigų konkretų panaudojimą. Be to, ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad S. B. investuotų į įmonę panaudojimas buvo priešingas įmonės tikslams.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodo, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad vekselio davėjas UAB „Segrista“ vekselio turėtojui S. B. vekselio pasirašymo metu ir anksčiau neturėjo jokių piniginių skolų, prievolių ir įsipareigojimų. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktus, reikšmingus šalių ginčui teisingai išspręsti, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pasak apelianto, teismas padarė išvadą remdamasis tik nepatikrintais liudytojo S. Š. parodymais bei įmonės veikloje nedalyvaujančios I. T. netiesioginiu tvirtinimu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė šalių ginčo aplinkybes, reikšmingas tam, kad būtų galima nustatyti ar apelianto reikalavimų pagrindu įvardytos aplinkybės gali būti pagrindas pripažinti, jog ginčo vekselių išrašymas neatitiko tikrosios šių vekselių davėjo valios dėl nesąžiningų vekselių įgijėjo veiksmų.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo nurodytos aplinkybės bei pagrindai, kuriais remiantis yra ginčijamas vekselis, yra neįrodyti.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10Byloje nustatyta, kad UAB „Segrista“ direktorius ir akcininkas A. G. ir S. B. 2008 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo UAB „Segrista“ besąlygiškai įsipareigojo 2009 m. rugsėjo 1 d. sumokėti S. B. 200 000 Lt, atleidžiant vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neapmokėjimo. Vekselyje yra UAB „Segrista“ direktoriaus A. G. įrašas, iš kurio matyti, kad vekselio apmokėjimui gavimo 2009-09-01 metu UAB „Segrista“ negali jo apmokėti. Atsakovas S. B. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarė 2009-11-10 išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr.1920, dėl nesumokėtų 200 000 Lt ir 718 Lt notarinio atlyginimo, iš viso 200 718 Lt su priklausančiomis šešių procentų metinėmis palūkanomis nuo vekselio sumos, skaičiuojamomis nuo mokėjimo termino pasibaigimo, išieškojimo iš UAB „Segrista“ vekselio turėtojo S. B. naudai. Vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti antstoliui D. B.. Vykdant išieškojimą pagal šį vykdomąjį įrašą iš UAB „Segrista“ išieškota ir atsakovui S. B. pervesta 29739,12 Lt (b.l. 13-15). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl minėtų vekselio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktus, reikšmingus šalių ginčui teisingai išspręsti, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

11Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vertybinis popierius – vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatos numato, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai.

12Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nevisapusiškai ištyrė bylos faktus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teismas nenustatinėjo ir netyrė, kodėl UAB „Segrista“ akcijos nebuvo perleistos S. B., ar A. G. nepažeisdamas finansinės drausmės galėjo pats asmeniškai priimti pinigus, kodėl pinigai nebuvo įnešti į įmonės kasą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/ 2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 str.). Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė, kodėl UAB „Segrista“ akcijos nebuvo perleistos atsakovui, ar įmonės vadovas A. G. asmeniškai galėjo priimti pinigus bei kodėl pinigai nebuvo apskaityti įmonės kasoje. Priešingai, bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-08-31 nutartimi UAB „Segrista“ iškelta bankroto byla, paskiriant UAB „Būrai“ įmonės administratoriumi. Ši teismo nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2011-06-02 nutartimi UAB „Segrista“ pripažinta bankrutavusia ir ji paskelbta likviduojama dėl bankroto (b.l. 6-11). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apie atsakovo ketinimus įsigyti dalį UAB „Segrista“ akcijų, apie jo investuotus į UAB „Segrista“ pinigus buvo žinoma ne tik vekselį įmonės vardu išdavusiam įmonės vadovui ir akcininkui A. G., bet ir įmonės akcininkams S. Š. ir I. T., kurie šias aplinkybes paaiškino pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 80,81, 94,95). A. G., būdamas UAB „Segrista“ vadovas, LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka galėjo sudaryti sandorius (LR Akcinių bendrovių 37 str. 10 d.), dėl ko nėra pagrindo konstatuoti įmonės vadovo A. G. kompetencijos viršijimą. Ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo į įmonę investuoti pinigai buvo priešingi įmonės tikslams. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių apklausti UAB „Segrista“ vadovą A. G., tačiau jo buvimo vieta yra nežinoma. Vilniaus apygardos teismo prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-06-12 nutarimu A. G. pripažintas įtariuoju dėl to, kad nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2010-08-31 nutarties, kuria BAUB „Segrista“ valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, sudarytą pagal balansą, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 str. (b.l. 90). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Taigi šiuo atveju ieškovas neįrodė aplinkybės, jog teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo nevisapusiškai ištyrė bylos faktus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo gauti pinigai nebuvo įtraukti į UAB „Segrista“ įmonės apskaitą, kadangi įmonėje nėra įmonės dokumentų, iš kurių galima būtų patvirtinti ieškovo teiginį, jog UAB „Segrista“ neturi jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad tarp UAB „Segrista“ ir atsakovo buvusį teisinį santykį.

13Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi nepatvirtintais liudytojų parodymais, kadangi byloje nėra duomenų, apie tai, kad liudytojai būtų šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi, tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Liudytojų parodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog atsakovas ketino įgyti dalį UAB „Segrista“ akcijų, o UAB „Segrista“ vadovas ketino gautus pinigus investuoti įmonės veiklą. Atsižvelgiant į tai, jog viena iš įrodinėjimo priemonių yra liudytojų parodymai, kuriais teismas gali remtis priimdamas sprendimą (CPK 177 str. 2 d.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.).

14Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir todėl, kad vekselis buvo sudarytas dėl apgaulės, kadangi atsakovas atliko veiksmus žinodamas, jog nėra galimybės patikrinti jo teiginių apklausiant UAB “Segistra” vadovą, tačiau šių savo argumentų ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). CK 1.91 str. 1 d. prasme apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Taigi esminę reikšmę sprendžiant, ar sandoris buvo sudarytas apgaule turi sandorio sudarymo aplinkybės, visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį. Pažymėtina, kad nėra pagrindo nustatyti, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai bei apgaulės būdu paskatino ieškovą pasirašyti ginčo. Kaip minėta, šioje byloje atsakovo nesąžiningus veiksmus sudarant vekselį privalo įrodyti ieškovas, kurio pateikti argumentai turi būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Kaip minėta, apie UAB „Segrista“ vadovo ketinimus investuoti į įmonės veiklą buvo žinoma ne tik jam pačiam, bet ir kitiems įmonės akcininkams - S. Š. ir I. T., kurie patvirtino apie ketinamą dalies įmonės akcijų perleidimą, preliminarią akcijų kainą ir dėl to ketinamą sušaukti akcininkų susirinkimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrįstų prielaidų abejoti atsakovo sąžiningumu, nėra, todėl ieškovas, reikalaudamas vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, laikytinas nepagrįstas, ką teisingai ir pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

15Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis vekseliui įstatymo nustatytus normalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas ir todėl asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Todėl vien ta aplinkybė, jog sudarant vekselį UAB „Segrista‘ neturėjo jokių piniginių skolų, prievolių ar įsipareigojimų atsakovui, nesudaro pagrindo manyti, kad vekselis buvo sudarytas neteisėtai, yra negaliojantis.

16Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

17Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

19Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai