Byla e2A-275-601/2019
Dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Volfas Engelman“, uždaroji akcinė bendrovė „RDS Group“, K. S

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Seesam Insurance AS apeliacinį skundą, pasirašytą advokato Tado Dumbliausko, dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Seesam Insurance AS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švykai“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Volfas Engelman“, uždaroji akcinė bendrovė „RDS Group“, K. S..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Seesam Insurance AS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Švykai“ prašydama priteisti iš atsakovės 7 884,44 Eur turtinės žalos atlyginimą, 260,11 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

81.1.

9Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. atsakovei vykdant Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto per Nemuno upę remonto darbus buvo sugadinta prie pastato, esančio ( - ), Kaune, stovėjusi D. N. priklausanti transporto priemonė „Honda Civic“, kurios valstybinis Nr. ( - ). Be to, 2014 m. rugpjūčio 25 d. atsakovei vykdant Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto per Nemuno upę remonto darbus buvo sugadintos automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ), Kaune, stovėjusios UAB „Volfas Engelman“ priklausančios transporto priemonės: „Audi A6“, kurios valstybinis Nr. ( - ); „BMW 530D“, kurios valstybinis Nr. ( - ); „Citroen Jumper“, kurios valstybinis Nr. ( - ); „Kia Sportage“, kurios valstybinis Nr. ( - ); „WV Jetta“, kurios valstybinis Nr. ( - ); „Citroen Jumper“, kurios valstybinis Nr. ( - ); „Mini Cooper“, kurios valstybinis Nr. ( - ). 2014 m. spalio 28 d. atsakovei vykdant Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto per Nemuno upę remonto darbus buvo sugadinta per Kauno geležinkelio (Žaliąjį) tiltą pravažiuojanti UAB„RSD Group“ priklausanti transporto priemonė „Lexus CT200“, kurios valstybinis Nr. ( - ) Visos išvardytos transporto priemonės buvo ieškovės apdraustos savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (KASKO). Ieškovė pripažino įvykius draudžiamaisiais ir išmokėjo tretiesiems asmenims minėto įvykio metu šioms transporto priemonėms atsiradusią žalą.

101.2.

11Ieškovė tvirtina, kad automobiliai sugadinti, kai atsakovė vykdė Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto per Nemuno upę remonto darbus, t. y. už statybvietės ribų išplitę atsakovės naudojami dažai prilipo ir sugadino greta statybvietės teritorijos buvusius automobilius. Atsakovė, kaip statybvietės valdytoja, neužtikrino greta statybvietės teritorijos esančio turto apsaugos, todėl šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp statybvietės trūkumų ir padarytos žalos.

122.

13Atsakovė UAB „Švykai“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo pareikštą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

142.1.

15Atsiliepime nurodė, kad atsakovė ir UAB „Viadukas“ 2013 m. spalio 17 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 13-10-17/193 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė vykdė darbus objekte: geležinkelio ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas rekonstravimas, įrengiant papildomą 1 435 mm vėžės pločio kelią palei esamą geležinkelio liniją arba 1 435 mm/1520 mm vėžės pločio sugretintą kelią, tame tarpe ir tilto per Nemuno upę 37+301 km, ruože Jiesia–Kaunas rekonstrukcijos darbus. Atsakovė darbus vykdė vadovaudamasi patvirtintu technologiniu projektu, kurio 2.3 ir 2.5 punktuose įtvirtinta, kad darbai objekte vykdomi ribojant automobilių eismą, uždarant važiuojamosios dalies juostas, sustatant eismą ribojančius ženklus, o pastolius apdengiant tvirta, armuota plėvele, siekiant apsaugoti eismo dalyvius. Aplinkybes, kad atsakovė darbus objekte vykdė tinkamai, laikydamasis visų darbo tvarkos bei saugumo reikalavimų, o objektas, siekiant apsaugoti trečiuosius asmenis, buvo apdengtas armuota plėvele, patvirtina atsakovės pateiktos nuotraukos bei 2013 m. spalio 29 d. atsakovės ir UAB „Transrifus“ sudaryta subrangos sutartis Nr. 2013/10/29-01-MS. Jokių pretenzijų dėl netinkamai atliekamų darbų ar turtui padarytos žalos nei iš užsakovės UAB ,,Viadukas“, nei iš Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovė niekada nėra gavusi.

162.2.

17Atsakovė tvirtina, kad visus savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, laikydamasi visų darbo tvarkos bei saugumo reikalavimų, tuo tarpu ieškovė tai paneigiančių įrodymų nepateikė, t. y. neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp nurodomų automobilių apgadinimų ir atsakovės objekte vykdytų darbų, neįrodė reikalaujamos žalos ir kaltės.

182.3.

19Anot atsakovės, ieškovė nenurodė kokiu konkrečiu būdu ir priemonėmis automobiliams buvo padaryta tariama žala. Išvados, kad automobilių kėbulai ir stiklai buvo padengti smulkiomis abrazyvinėmis dalelėmis, kurias nuvalius ant stiklų lieka smulkios įdaužos ir kad tai atsitiko būtent dėl atsakovės objekte atliekamų darbų, neparemtos jokiais objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, t. y. ieškovė nenurodė nei kokiu būdu buvo nustatytas pažeidimų pobūdis, nei kokiu būdu ji išsiaiškino, kad tariami apgadinimai atsirado dėl atsakovės vykdytų Kauno geležinkelio tilto per Nemuno upę remonto darbų. Juolab, kad automobiliai buvo apžiūrėti praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo tariamos žalos padarymo momento, todėl ieškovė objektyviai negalėjo įvertinti nei padarytos žalos masto, nei kaltininko, nei jokių kitų reikšmingų aplinkybių. Priešingai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato pareigūnai nenustatė, kad automobiliai tariamai buvo apgadinti dėl atsakovės objekte vykdytų darbų.

20II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

213.

22Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas taip pat nusprendė priteisti: 1) iš ieškovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, atsakovei UAB „Švykai“ 3 630,00 Eur išlaidas už advokato paslaugas; 2) iš ieškovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, valstybei 27,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; 3) iš Kauno apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esančios 250 Eur sumos, kurią ieškovė Seesam Insurance AS, veikianti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 2016 m. gruodžio 21 d., 2018 m. kovo 12 d. ir 2018 m. balandžio 13 d., mokėjimo pavedimais įmokėjo kaip užstatą už ekspertės ir liudytojų iškvietimą, išmokėti 13 Eur sumą Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė grąžinti Seesam Insurance AS, veikiančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2016 m. gruodžio 21 d., 2018 m. kovo 12 d ir 2018 m. balandžio 13 d., mokėjimo pavedimais įmokėtą 237 Eur užstatą už liudytojų iškvietimą.

234.

24Teismas nurodė, kad nei pateikti įrodymai (Fizinių ir technologijos mokslų centro raštas, ekspertizės aktas, fotonuotraukos ir kt.), nei liudytojų parodymai nepatvirtina, jog žalą padarė atsakovė, t. y. ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Tai, kad atsakovė vykdė didelės apimties darbus netoli tos vietos, kur stovėjo žalą patyrusios transporto priemonės, neleidžia daryti išvados, jog žala buvo patirta dėl atsakovės veiksmų, juolab, kad tame rajone yra nemažai įvairią gamybinę veiklą vykdančių įmonių. Teismo įsitikinimu, jei dažai būtų pasklidę, žala būtų padaryta ir visiems aplinkiniams statiniams ir kelio ženklams, šviesoforams, tačiau nei savivaldybė, nei šalia esančios įmonės nepareiškė jokių pretenzijų atsakovei. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad žala ginčo transporto priemonėms buvo padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo arba pažeidus bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Taigi teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymų sąlygų – neteisėtų veiksmų, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškinį atmetė, iš esmės neanalizuodamas kitų byloje nurodytų šalių argumentų ir aplinkybių.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

265.

27Apeliaciniu skundu ieškovė Seesam Insurance AS Kauno apygardos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

285.1.

29Apeliantė nurodė, kad bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui pakako įrodymų ieškinį tenkinti (bent iš dalies), tačiau dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo teismas priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas ieškinį tenkinti.

305.2.

31Apeliantė teigia, kad byloje esantys įrodymai (Fizinių ir technologijos mokslų centro raštas, ekspertizės aktas, fotonuotraukos ir kt.) iš esmės paneigia pagrindinį atsakovės argumentą, jog tilto per Nemuno upę dažymo darbų poveikis už statybvietės teritorijos esantiems automobiliams buvo neįmanomas. Apeliantė tvirtina, kad žala galėjo atsirasti tik dėl vienintelės priežasties, t. y. būtent dėl tilto per Nemuno upę remonto darbų. Kitų žalos padarymo šaltinių nebuvo nustatyta, kadangi aplink esančias teritorijas nebuvo vykdomi tokie pat ar panašaus pobūdžio darbai naudojant panašias arba tokias pat dažymo medžiagas.

325.3.

33Be to, nors byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog tiltas per Nemuno upę 2014 m. kovo 27 d., nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. balandžio 27 d. buvo uždengtas armuota plėvele, tačiau taip pat nuotraukose užfiksuota, kad 2015 m. sausio 15 d. ant tilto per Nemuno upę nebuvo uždėta armuota plėvelė ir tuo metu nebuvo siekiama apsaugoti eismo dalyvius, trečiuosius asmenis ir jų turtą nuo statybos darbų keliamo pavojaus. Šiame kontekste ieškovė atkreipia dėmesį, kad žala ieškinyje nurodytiems automobiliams buvo padaryta laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 28 d.

345.4.

35Anot apeliantės, labiau tikėtina, kad žala atsirado dėl atsakovės vykdytų tilto per Nemuno upę dažymo darbų, dėl to nekyla didelių abejonių ir dėl atsakovės civilinės atsakomybės egzistavimo. Būtent dėl to apeliantė prašė taikyti atsakovei griežtąją deliktinę civilinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, kuomet kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Tuo tarpu apylinkės teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovės veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų šioje byloje neanalizavo.

366.

37Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Švykai“, atstovaujama advokato Irmanto Balsio, prašo apeliacinio skundo netenkinti paliekant Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

386.1.

39Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino visas teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, rašytinius įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus ir padarė pagrįstas išvadas dėl bylos esmės. Nei byloje pateikti įrodymai, nei liudytojų parodymai nepatvirtina, jog tariamą žalą galėjo padaryti atsakovė. Teisminį procesą iniciavusi ieškovė jokiais faktiniais duomenimis bei aplinkybėmis nepagrindė savo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp nurodomų automobilių apgadinimų ir atsakovės vykdytų darbų, reikalaujamos žalos ar kaltės.

406.2.

41Anot atsakovės, ieškinyje nurodoma žala nėra susijusi su atsakovės vykdytais darbais. Byloje nėra jokių duomenų, jog žala automobiliams galėjo kilti dėl remontuojamo objekto trūkumų. Šių aplinkybių neįrodinėjo ir pati Ieškovė, t. y. ji siekė įrodyti, kad būtent tariamai neteisėti atsakovės veiksmai vykdant darbus lėmė žalos atsiradimą. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.266 straipsnio nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad be deklaratyvių teiginių ir cituojamų teisės aktų, ieškovė apeliaciniame skunde apskritai nenurodė ir nepagrindė, kodėl ir kaip, jos vertinimu, materialinės teisės normos buvo pritaikytos netinkamai.

427.

43Trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) „Volfas Engelman” atsiliepime, pasirašytame advokato Nerijaus Katiliaus, prašoma ieškovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

468.

47Apeliacinis skundas atmestinas.

489.

49Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

5010.

51Nustatyta, kad atsakovė UAB „Švykai“ pagal 2013 m. spalio 17 dieną su UAB „Viadukas“ sudarytą subrangos sutartį Nr. 13-10-17/193, vykdė geležinkelio linijos „Marijampolė – Kazlų Rūda – Kaunas“ ruože „Jiesia – Kaunas“ (tiltas per Nemuną 37+301 km) rekonstravimo darbus, t. y. dažė geležinkelio tilto per Nemuno upę konstrukcijas (toliau - Objektas). Apeliantė teigia, kad: 1) 2014 m. rugpjūčio 14 d. atsakovei vykdant objekto remonto darbus buvo sugadinta (apipurkšta gruntu ir dažais) prie pastato, adresu Piliakalnio g. 1, Kaune, stovėjusi D. N. priklausanti transporto priemonė „Honda Civic“, v/n ( - ), 2) 2014 m. rugpjūčio 25 d. atsakovei vykdant objekto remonto darbus buvo sugadintos (apipurkštos gruntu ir dažais) automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu ( - ), Kaune, stovėjusios UAB „Volfas Engelman“ priklausančios transporto priemonės: „Audi A6“, v/n ( - ); „BMW 530D“, v/n ( - ); „Citroen Jumper“, v/n ( - ); „Kia Sportage“, v/n ( - ); „WV Jetta“, v/n ( - ); „Citroen Jumper“, v/n ( - ); „Mini Cooper“, v/n ( - ). 3) 2014 m. spalio 28 d. atsakovei vykdant objekto remonto darbus buvo sugadinta (apipurkšta gruntu ir dažais) per Kauno geležinkelio (Žaliąjį) tiltą pravažiuojanti UAB „RSD Group“ priklausanti transporto priemonė „Lexus CT200“, v/n ( - ) Nurodytos transporto priemonės buvo apeliantės apdraustos savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (KASKO). Apeliantė pripažino įvykius draudžiamaisiais ir išmokėjo tretiesiems asmenims minėto įvykio metu šioms transporto priemonėms atsiradusią žalą. 2016 m. kovo 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus raštas Nr. 43-2-217 patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neturi informacijos apie tilto remonto metu savivaldybės turtui padarytą žalą (t. 4, b. l. 190).

5211.

53Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

5412.

55Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

5613.

57Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo (žalos atlyginimo), draudikui išmokėjus transporto priemonių savininkams draudimo išmokas, nes išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

5814.

59Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad nesutikimas su teismo sprendimu grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos apeliantė nurodė pirmosios instancijos teisme, ir kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas sprendimą. Taigi, apeliantė siekia, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarytų priešingas išvadas, negu padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

6015.

61Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

6216.

63Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevisapusiškai ištyrė ir netinkamai įvertino Fizinių ir technologijos mokslų centro raštą, ekspertizės aktą, fotonuotraukas. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino šiuos įrodymus, tačiau teisėjų kolegija, atsakydama į apeliantės argumentus papildomai pasisako dėl šių įrodymų.

6417.

65Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro raštas Nr. SR-1400-521 (kuriame nurodyta, kad dažuose, kuriais buvo dažomas objektas ir teršalų mėginiuose paimtuose nuo automobilio „Lexus CT200“, v/n ( - ), rasti tokie pat cheminiai junginiai (bario sulfatas ir titano oksidas)), patvirtina, jog žala automobiliui atsirado dėl objekto dažymo. Pažymėtina, kad atsakovės 2016 m. birželio 7 d. pateiktas KTU Kompozicinių ir apdailos medžiagų laboratorijos vadovės raštas (t. 3, b. l. 47), paneigia apeliantės argumentus, nes jame nurodyta, kad „dažų komponentai bario sulfatas ir titano dioksidas gali būti randami visuose dažuose – tiek tirpikliniuose, tiek vandeniniuose. Tik į juodus dažus dedama titano dioksidas. Tačiau ekspertizė nenustatė kitų dažų komponentų, t. y. cinko fosfato, cinko oksido, žėrutinio geležies oksido, ochros pigmentų. Teiginys, kad dažai nuo geležinkelio tilto ir automobilio yra tie patys, nepagrįstas“.

6618.

67Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad 2017 m. lapkričio 15 d. ekspertizės aktas, (kuriame nurodyta, jog ant automobilio „BMW 530D“, v/n ( - ) ant centrinio statramsčio apdailos detalių, priekinių ir galinių abiejų pusių durelių stiklų apdailos juostelių rasta dviejų tipų žalios spalvos ir rudos spalvos dažų, kurie yra atitinkamai vienodi su Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto dažų dangos viršutinio sluoksnio žalios spalvos dažais, didelė tikimybė, kad šie dažai ant minėto automobilio pateko dėl Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto dažymo darbų. Ant automobilio „Mini Cooper“, v/n ( - ) priekinio stiklo, ant priekinių vairuotojų pusės durelių stiklo ir ant bagažinės stiklo rasta rudos spalvos dažų, kurie vienodi su Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto dažų dangos rudos spalvos dažais, tikėtina, kad šie dažai ant minėto automobilio pateko dėl Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto dažymo darbų. Ant automobilio „Audi A6“, v/n ( - ) priekinių ir galinių durelių apsauginių gumų/ apdailos juostelių rasta dviejų tipų žalios spalvos ir rudos spalvos dažų, kurie atitinkamai vienodi su Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto dažų dangos viršutinio sluoksnio žalios spalvos dažais, antro sluoksnio žalios spalvos dažais ir rudos spalvos dažais, didelė tikimybė, kad šie dažai ant minėto automobilio pateko dėl Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto dažymo darbų), patvirtina, jog žala automobiliui atsirado dėl objekto dažymo, ir kad tai paneigia atsakovo argumentą, kad objekto dažymo poveikis už statybvietės teritorijos esantiems automobiliams buvo neįmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertino ekspertizės aktą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir padarė išvadą, jog tai nėra pakankamas įrodymas pripažinti atsakovės neteisėtų veiksmų buvimą (žalos automobiliams atsiradimą dėl objekto dažymo). Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės išvados buvo duotos vadovaujantis medžiagų ir gaminių ekspertizių išvadų skale: kategoriška išvada, labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, yra tikimybė, nustatyti negalima. Pagal šią skalę buvo duotos tikimybinės išvados: didelė tikimybė arba tikėtina. Taigi, ekspertizės išvadų tikėtinumo laipsnis nėra labai aukštas. Be to, ekspertizės akto, kaip įrodymo, patikimumą mažina tai, jog tyrimo objektai ekspertui buvo pateikti praėjus beveik trims metams nuo žalos nustatymo. Tuo pačiu pažymėtina, kad, byloje liko nepaneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės (pateikti įrodymai), kurios leidžia daryti priešingas išvada, negu apeliantė nurodo, t. y. 1) kad šalia objekto buvusiam savivaldybės turtui dėl objekto remonto žala nebuvo padaryta, 2) kad atliekant dažymo darbus gruntas ir dažai gali būti paskleisti maksimaliu 20 metrų atstumu (t. 3, b. l. 99), 3) atlikus bandymus su naudotu objekte dažymo aparatu (Gmax 5900) už 25 metrų nebuvo rasta jokių purkštų medžiagų dalelių požymių (t. 3, b. l. 100). Byloje nėra ginčo, jog automobiliai, kuriems buvo padaryta žala, nuo objekto stovėjo daug didesniame atstume negu 25 metrai (apie 200-300 metrų ar apie 500 metrų), kas leidžia pagrįstai abejoti, jog žala jiems padaryta dėl objekto dažymo darbų.

6819.

69Apeliantės nurodomos byloje esančios fotonuotraukos (t. 2, b. l. 201-203 ir t. 4, b. l. 130-131), nėra reikšmingos, nes jos negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. ar žalos padarymo metu (2014 m. rugpjūčio 14 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d., 2014 m. spalio 28 d.), dažant objektą, jis buvo uždengtas armuota plėvele. Vienos šių nuotraukų yra darytos 2015 m. sausio 15 d., t. y. ne žalos atsiradimo metu, o kada kitos darytos nėra nustatyta.

7020.

71Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai dėl CK 6.263 straipsnio ir CK 6.266 straipsnio netinkamo taikymo. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė apart pacituotų teisės aktų normų, nenurodė jokių motyvų, kuo pasireiškė šių normų netinkamas taikymas (netaikymas). Antra, apeliantė nepagrįstai nurodo, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma CK 6.266 straipsnio nuostatos. CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) <...>. Teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žalos atsiradimas kildinamas ne dėl statinio konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių jo trūkumų, bet dėl atsakovės netinkamai atliktų statinio dažymo darbų, ko pasekoje galimai buvo padaryta žala aplinkiniam turtui. Taigi, šiuo atveju, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi būti nustatomos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos.

7221.

73Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

7422.

75Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

76Dėl bylinėjimosi išlaidų

7723.

78Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje priteistinos iš apeliantės. Atsakovė prašo priteisti 1 210 Eur išlaidas už advokato pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rekomendacijose nurodomus maksimalius užmokesčio dydžius (atsakovės prašomos išlaidos viršija šiuos dydžius; maksimalus dydis – 1 204,71 Eur), į bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga, nėra sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme ir pan.), į advokato reikalingas darbo ir laiko sąnaudas (surašė nesudėtingą atsiliepimą į apeliacinį skundą), sprendžia, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 500 Eur.

7924.

80Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės valstybei priteistinos 7,71 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

81Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

82Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

83Priteisti atsakovei UAB „Švykai“ (įmonės kodas 300108121), iš ieškovės Seesam Insurance AS veikiančiai per Lietuvos Respublikoje veikiantį per Seesam Insurance AS Lietuvoje filialą (įmonės kodas 302677744), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

84Priteisti iš ieškovės Seesam Insurance AS veikiančiai per Lietuvos Respublikoje veikiantį per Seesam Insurance AS Lietuvoje filialą (įmonės kodas 302677744), 7,71 Eur (septynis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

85Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Seesam Insurance AS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei... 8. 1.1.... 9. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. atsakovei vykdant Kauno geležinkelio... 10. 1.2.... 11. Ieškovė tvirtina, kad automobiliai sugadinti, kai atsakovė vykdė Kauno... 12. 2.... 13. Atsakovė UAB „Švykai“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo pareikštą... 14. 2.1.... 15. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė ir UAB „Viadukas“ 2013 m. spalio 17 d.... 16. 2.2.... 17. Atsakovė tvirtina, kad visus savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai,... 18. 2.3.... 19. Anot atsakovės, ieškovė nenurodė kokiu konkrečiu būdu ir priemonėmis... 20. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 21. 3.... 22. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 23. 4.... 24. Teismas nurodė, kad nei pateikti įrodymai (Fizinių ir technologijos mokslų... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 26. 5.... 27. Apeliaciniu skundu ieškovė Seesam Insurance AS Kauno apygardos teismo prašo... 28. 5.1.... 29. Apeliantė nurodė, kad bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui... 30. 5.2.... 31. Apeliantė teigia, kad byloje esantys įrodymai (Fizinių ir technologijos... 32. 5.3.... 33. Be to, nors byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog tiltas per Nemuno upę... 34. 5.4.... 35. Anot apeliantės, labiau tikėtina, kad žala atsirado dėl atsakovės vykdytų... 36. 6.... 37. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Švykai“,... 38. 6.1.... 39. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai... 40. 6.2.... 41. Anot atsakovės, ieškinyje nurodoma žala nėra susijusi su atsakovės... 42. 7.... 43. Trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) „Volfas Engelman”... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 46. 8.... 47. Apeliacinis skundas atmestinas.... 48. 9.... 49. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 50. 10.... 51. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Švykai“ pagal 2013 m. spalio 17 dieną su... 52. 11.... 53. Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 54. 12.... 55. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 56. 13.... 57. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo... 58. 14.... 59. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad nesutikimas su teismo sprendimu... 60. 15.... 61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 62. 16.... 63. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevisapusiškai ištyrė ir... 64. 17.... 65. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d.... 66. 18.... 67. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad 2017 m. lapkričio 15 d.... 68. 19.... 69. Apeliantės nurodomos byloje esančios fotonuotraukos (t. 2, b. l. 201-203 ir... 70. 20.... 71. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai dėl CK 6.263 straipsnio ir CK... 72. 21.... 73. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 74. 22.... 75. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 76. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 77. 23.... 78. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos... 79. 24.... 80. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės valstybei priteistinos 7,71 Eur... 81. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 82. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 83. Priteisti atsakovei UAB „Švykai“ (įmonės kodas 300108121), iš... 84. Priteisti iš ieškovės Seesam Insurance AS veikiančiai per Lietuvos... 85. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....